Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

3. 2017 m. gegužės mėnesį dėl nesaugios socialinės aplinkos, O. P. ir R. Š. girtumo, visi 6 nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti globos institucijoje, tačiau po mėnesio, sugyventiniams įvykdžius duotus įpareigojimus, vaikai buvo grąžinti į šeimą. 2019-02-20 ieškovas gavo iš Raseinių socialinių paslaugų centro raštą, kad socialinei darbuotojai D. S. 2019-02-19 apsilankius O. P. ir R. Š. šeimoje bei bendraujant su sugyventiniais, O. P. pradėjo kaltinti savo sugyventinį, galimai priekabiaujantį prie dukros G. P.. G., išgirdusi pokalbį, atėjusi norėjo parodyti socialinei darbuotojai jai siųstą trumpąją žinutę nuo patėvio, tačiau motina liepė ištrinti ir nerodyti. R. Š. neigė, o O. P. kaltino dukrą, kad ji pati gundo patėvį. Gauto pranešimo pagrindu buvo vykta į mažametės G. gyvenamąją vietą, apsilankymo metu O. P. elgėsi neadekvačiai, buvo agresyvi, nenorėjo įsileisti į namus, atsisakė leisti bendrauti su vaikais, rėkė, pyko, galiausiai liepė išsivežti visus vaikus, vėliau nurimo. Pokalbio su G. metu, mergaitė paaiškino, kad motina nėra linkusi tikėti ja, dėl R. Š. veiksmų kaltino ją, neva ji viską išsigalvoja, grasino jai niekam apie tai neprasitarti. G. išsakė pageidavimą būti paimta iš šeimos, norėjo būti apgyvendinta Raseinių pagalbos šeimai namuose. G. einant pasiimti daiktų, O. P. sugriebė už plaukų ir tampė dukterį. O. P. buvo sulaikyta ir išvežta į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato areštinę. Atsižvelgiant į iškilusią grėsmę nepilnametės G. fiziniam, emociniam, socialiniam saugumui bei mergaitės išsakytą norą, buvo priimtas sprendimas laikinai apgyvendinti ją Raseinių pagalbos šeimai namuose. Paėmus G. iš šeimos, tą pačią dieną telefonu buvo susisiekta su vaiko tėvu V. P., kuris sukėlė įtarimų dėl blaivumo, vyras pažadėjo sekančią dieną atvykti į Skyrių, tačiau neatvyko.

4. Skyriaus specialistai atliko grėsmės vaikui lygio vertinimą, G. P. buvo nustatytas antras grėsmės lygis, nepilnametė paimta iš šeimos bei apgyvendinta globos institucijoje. V. P. su grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa supažindintas tik patarėjai nuvykus į (duomenys neskelbtini). V. P. paaiškino, kad su vaikais nebendrauja nuo gyvenimo skyrium su O. P. pradžios, galimybių vaikais rūpintis neturi, nurodė, kad G. nėra jo biologinė dukra, tėvystę jai suteikė gera valia. Nustačius antrąjį grėsmės lygį, Skyrius kreipėsi į Teismą su prašymu išduoti leidimą paimti G. P. iš šeimos. 2019-02-27 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo tenkintas prašymas bei išduotas leidimas paimti G. P.. Teismo leidimo pagrindu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-03-01 įsakymu G. P. nuo 2019-02-27 nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas globos centras, veikiantis Raseinių pagalbos šeimai namuose, vaiko globos vieta nustatyta budinčios globotojos šeimoje. Skyrius 2019-02-20 raštu kreipėsi į Raseinių rajono policijos komisariatą su prašymu pradėti tyrimą dėl R. Š. seksualinio priekabiavimo nepilnametės G. P. atžvilgiu bei O. P. smurto panaudojimo dukros G. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-04 baudžiamuoju įsakymu O. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl įvykdyto smurto artimoje aplinkoje prieš savo dukrą G. P., Šiaulių apylinkės teismo 2019-05-31 baudžiamuoju įsakymu R. Š. pripažintas kaltu pagal BK 152 straipsnio 1 dalį, dėl seksualinio priekabiavimo G. P. atžvilgiu.

5. Paėmus G. P. iš šeimos, buvo sudaryta mobili komanda, kuri dirbo su atsakovės šeima 14 dienų. Mobilios komandos specialistai rekomendavo O. P. įsivertinti galimos priklausomybės nuo alkoholio ir raminamųjų vaistų vartojimo įpročius, stiprinti tėvystės įgūdžius, lankyti psichologo konsultacijas, AA grupę, mamos - vaikų mediacijos konsultacijas, atlikti asmenybės ištyrimą pas specialistus. Po mobilios komandos darbo, buvo tęsiamas atvejo vadybos procesas O. P. ir R. Š. šeimai Raseinių socialinių paslaugų centre. V. P. į organizuojamus atvejo vadybos posėdžius nė karto nebuvo atvykęs. Raseinių socialinių paslaugų centras raštu nurodė, jog V. P. socialinės paslaugos buvo teikiamos vyrui gyvenant su O. P., sugyventiniams nutraukus santykius, socialinių paslaugų teikimas klientui nutrūko. Vykdant globos priežiūrą, dalyvaujant atvejo vadybos posėdžiuose ne kartą buvo išklausyta ir G. P. nuomonė. G. pasakojo, kad pas globėją jaučiasi gerai, globotoja yra gera, rūpinasi ja kaip ir visais kitais vaikais. Santykiai su mama jai atrodo normalūs: bendrauja telefonu, rašo SMS žinutes. Mama jai yra rašiusi ir sakiusi, kad nenori, jog ji grįžtų namo, kad jos atsisakė, ir kad dės visas pastangas, kad tik ji negrįžtų į šeimą. Mergaitė jaučiasi įskaudinta, prasitarė, kad ne kartą yra patyrusi fizinį smurtą iš mamos ir jos sugyventinio. Su savo tėčiu, kuris nėra jos biologinis tėvas, visiškai nebendrauja, jo nepažįsta. Grįžti į namus pas mamą G. nenori. G. P. nustačius laikiną rūpybą, socialinė darbuotoja dirbanti su šeima pastebėjo, kad O. P. nesiekia su dukra palaikyti artimo ryšio, dažnai apie ją kalba neigiamai, nepagarbiai. Dar prieš laikinosios rūpybos nustatymą G. P., jos tarpusavyje nesutardavo, dukra neklausydavo, atsikalbinėdavo, keikdavosi. Pastebima, kad kiti vaikai motinos netiesiogiai yra nuteikinėjami prieš G.. O. P. pripažįsta, kad abi su dukra turi elgesio, emocijų sunkumų ir spręsti įvairias problemas bus ypač sunku gyvenant kartu. Motina iniciatyvos susigrąžinti dukrą į šeimą nerodo ir to nesiekia, ją tenkina trumpalaikiai susitikimai su dukra. Raseinių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) teigimu, O. P. yra labai emocinga, impulsyvi, įsiplieskianti dėl smulkmenų, sunkiai priima kritiką, pastabas, tam tikrose situacijose reaguoja neadekvačiai, apie dukrą G. P. mažai kalba, sakydama, jog „nėra ir nereikia jos". Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnija nurodė, jog situacija G. P. atžvilgiu iš tėvo pusės nėra pasikeitusi, tėvas su ja nebendrauja, materialiai neremia. Tėvai O. P. ir V. P. su gimnazija nebendradarbiauja, visi klausimai sprendžiami su globėju, nesidomi vaiko sveikata ir nebendradarbiauja su gydymo įstaiga. O. P. susitikimai su dukra G. iki 2019-08-08 nevyko, motina su dukra dažniausiai bendraudavo telefonu, jų pokalbiai bei susirašinėjimai žinutėmis baigdavosi konfliktais, įžeidinėjimais. Motina akcentuodavo, kad nenori dukros matyti, nepriims jos gyventi, taip pat sakydavo, kad G. išsižada. O. P. skambindavo budinčiai globotojai, ją įžeidinėdavo, neva ji G. globoja tik dėl pinigų. Po pokalbių su motina, G. būdavo pikta, agresyvi, nevaldoma, išsibalansavusi emociškai, pyktį išliedavo įžeidinėdama globotoją bei kartu gyvenančius vaikus. Dėl G. P. pablogėjusios emocinės būklės, buvo kreiptasi į specialistus.

6. G. susitikimai su motina vyksta Globos centre, susitikimų trukmė nuo 30 min. iki 1 val., O. P. pasisveikindama ir atsisveikindama stengiasi apsikabinti ir prisiglausti dukrą, tačiau G. fizinio kontakto vengia, stumia motiną nuo savęs. G. teigia, kad nejaučia motinai meilės ir šilumos. G. išreiškė norą, kad susitikimai su motina vyktų Globos centre dar rečiau ir trumpiau, stebint globos koordinatorei arba psichologei. O. P. telefonu 2-3 kartus per savaitę bendrauja su globos koordinatore, domisi, kaip sekasi dukrai. Pastebima, kad O. P. trūksta motinystės įgūdžių, o jos jausmai dukrai yra labai ambivalentiški. G. P. tėvas V. P. visiškai nepalaiko ryšio su dukra, nesidomi jos sveikata, auklėjimu, mokymosi rezultatais bei gyvenimo sąlygomis. V. P. nebendradarbiauja su Globos centro specialistais. O. P. atvykusi į Skyrių teigė, jog ji atsisako auginti, rūpintis savo dukra G., nes nemano, kad pasikeis jų tarpusavio santykiai ir nenori, kad ji grįžtų į šeimą, nes bus dar daugiau problemų, neprieštaravo, kad jai būtų apribota motinos valdžia. Sekančią dieną atvykusi į reikalavo atsiimti raštu išreikštą savo nuomonę, nurodydama, kad ji persigalvojo.

7. G. bendraudama su motina nesijaučia saugi. Be to, pati mergaitė, išreiškė aiškią nuomonę, atsisakydama grįžti gyventi pas motiną. O. P. stengėsi vykdyti numatytas mobilios komandos rekomendacijas, tačiau ji nešalina pagrindinės laikinosios rūpybos nustatymo G. priežasties, t. y. neužtikrina saugios socialinės aplinkos grįžti dukrai į šeimą, žinodama, kad sugyventinis R. Š. pripažintas kaltu dėl seksualinio priekabiavimo dukros atžvilgiu ir toliau kartu su juo gyvena, gina jį ir netiki, kad jis taip pasielgė su G., nesistengia atstatyti ryšio su dukra, po pokalbių su motina pablogėja G. emocinė, psichologinė būsena, kaltina ją dėl susidariusios situacijos, nuteikinėja kitus šeimos narius prieš dukterį. V. P. yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, neremia dukros materialiai, nesidomi jos ugdymu, jos sveikata, neieško išeičių keisti situacijos ir užtikrinti vaiko teisės gyventi šeimoje. Atsakovai neatliko ir toliau neatlieka tėvų pareigų, todėl ieškovas prašo neterminuotai jiems apriboti tėvų valdžią. Atsakovų nepilnametė dukra G. turi sveikatos problemų, nustatytas lengvas neįgalumo lygis, todėl iš atsakovų prašo priteisti po 100 Eur iš kiekvieno nepilnametės dukters išlaikymui.

Žemesnės instancijos teismas

12. Iš gimimo liudijimo (b. l. 8) matyti, kad G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mama O. P., tėvas V. P.. Iš informacinės pažymos (b. l. 9) matyti, kad G. P. nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2019 m. gruodžio 27 d. buvo nustatytas lengvas neįgalumas. Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu O. P. buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų G. P. ir L. P. atžvilgiu (b. l. 10-11). Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimu O. P. buvo panaikintas pritaikytas laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų G. P. ir L. P. atžvilgiu (b. l. 13-15). Iš 2019 m. vasario 19 d. G. P. paaiškinimo, vaiko nuomonės išklausymo akto (b. l. 16, 43-44) matyti, kad prie G. P. priekabiauja mamos sugyventinis, G. grįžti į namus pas mamą nenori, nes pas globėją jaučiasi gerai. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Ariogalos seniūnijos informacijos (b. l. 17, 67) nustatyta, kad V. P. veda ydingą gyvenimo būdą, nuolat vartoja alkoholį, manos teigimu, išvykęs į Italiją. Iš Raseinių socialinių paslaugų centro informacijos (b. l. 18, 45, 46) matyti, kad O. P. kaltino savo sugyventinį, kuris priekabiavo prie dukters G. P., O. P. nesiekia su dukra palaikyti ryšio, nerodo iniciatyvos susigrąžinti dukrą į šeimą ir to nesiekia. Iš 2019 m. vasario 21 d. Tarnybinio pranešimo (b. l. 20-21) matyti, kad G. P. patvirtino, kad patėvis R. prie jos priekabiauja. Iš 2019 m. vasario 20 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos (b. l. 22-28) matyti, kad buvo nustatytas antras grėsmės lygis ir nuspręsta paimti vaiką iš atstovų. Iš V. P. paaiškinimo (b. l. 29) matyti, kad su G. nebendrauja, jos neišlaiko, nes ji nėra jo biologinė duktė. Iš 2019 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarties (b. l. 30-32) matyti, kad buvo leista paimti G. P. iš jos atstovų pagal įstatymą, motinos O. P. ir tėvo V. P.. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2019 m. kovo 1 d. matyti, kad G. P. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, globėju paskirtas globos centras, veikiantis Raseinių pagalbos šeimai namuose. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2019-03-04 baudžiamojo įsakymo (b. l. 34-37) matyti, kad O. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl įvykdyto smurto artimoje aplinkoje prieš savo dukrą G. P., iš Šiaulių apylinkės teismo 2019-05-31 baudžiamojo įsakymo (b. l. 38-42) matyti, kad R. Š. pripažintas kaltu pagal BK 152 straipsnio 1 dalį, dėl seksualinio priekabiavimo G. P. atžvilgiu. Iš Kauno apskrities mobiliosios komandos rekomendacijos dėl darbo su O. P. šeima (b. l. 48-52) matyti, kad konsultacijų metu keitėsi emocinė būsena, sprendimai ir požiūris dėl noro/nenoro, kad dukra grįžtų į namus. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos Kalnujų seniūnijos informacijos (b. l. 53) matyti, kad O. P. pokalbių metu dukros nepasiilgsta, nesiekia jos susigrąžinti. Iš Raseinių r. Ariogalos gimnazijos informacijos (b. l. 55) matyti, kad tėvai dukra nesidomi, visi klausimai sprendžiami su globėjais. Iš VĮ Ariogalos pirminės sveikatos priežiūros centro informacijos (b. l. 55) matyti, kad tėvai nesidomi vaiko sveikata. Iš Raseinių pagalbos šeimai namai informacijos (b. l. 57, 58) matyti, kad G. P. motinai nejaučia meilės ir šilumos, išreiškė norą su motina susitikti rečiau ir trumpiau, tėvas visiškai nepalaiko ryšio su dukra. Iš Pagalbos plano (b. l. 60-66) matyti, kad atsakovė vykdė dalį paskirtų jai įpareigojimų, tačiau buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Iš O. P. paaiškinimo (b. l .68) matyti, kad ji atsisako auginti dukterį G. P.. Iš administracinių nusižengimų registro išrašų (b. l. 74-77) matyti, kad O. P. ir V. P. bausti administracine tvarka.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).

14. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR CK 3.180 str. 1 d.). Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.

15. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovai neatlieka pareigos auklėti ir prižiūrėti vaiką, nesirūpina jos materialine, socialine ir dvasine gerove. Dėl vaikų nepriežiūros ir valkatavimo atsakovės šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Raseinių rajone žinoma nuo 2006 m., Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu O. P. buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų G. P. ir L. P. atžvilgiu, 2010 m. vasario 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimu O. P. buvo panaikintas pritaikytas laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų, vaikai grąžinti mamai. O. P. nuo 2009 m. iki 2012 m. gyvenant kartu su atsakovu V. P. gimė dar trys vaikai: V., G. ir Ž., atsakovas gyvendamas su O. P., pripažino tėvystę G. ir L., vaikų gimimo liudijimuose jis nurodytas vaikų tėvu. Nuo 2014 m. O. P. su nepilnamečiais vaikais apsigyveno pas sugyventinį R. Š., 2015 m. pagimdė šeštą vaiką. Teikiant šeimai socialines paslaugas, pastebima O. P. socialinių, motinystės, savitvardos, šeimos biudžeto planavimo įgūdžių stoka. O. P. ir R. Š. turi polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. 2017 m. gegužės mėn. dėl nesaugios socialinės aplinkos, O. P. ir R. Š. girtumo, visi 6 nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti globos institucijoje, tačiau po mėnesio, sugyventiniams įvykdžius duotus įpareigojimus, vaikai buvo grąžinti į šeimą.

16. 2019 m. vasario 20 d. ieškovui gavus iš Raseinių socialinių paslaugų centro informaciją, kad O. P. sugyventinis R. Š. galimai priekabiauja prie G. P., buvo apsilankyta atsakovės šeimoje. Pokalbio su G. metu, mergaitė paaiškino, kad motina nėra linkusi tikėti ja, dėl R. Š. veiksmų kaltino ją, neva ji viską išsigalvoja, grasino jai niekam apie tai neprasitarti. G. išsakė pageidavimą būti paimta iš šeimos, norėjo būti apgyvendinta Raseinių pagalbos šeimai namuose. G. einant pasiimti daiktų, O. P. sugriebė už plaukų ir tampė dukterį. O. P. buvo sulaikyta ir išvežta į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato areštinę. Buvo atliktas grėsmės vaikui lygio vertinimas, G. P. buvo nustatytas antras grėsmės lygis, nepilnametė paimta iš šeimos bei apgyvendinta globos institucijoje. Nuvykus V. P. supažindinti su grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa, jis paaiškino, kad su vaikais nebendrauja nuo gyvenimo skyrium su O. P. pradžios, kad G. nėra jo biologinė dukra. Nustačius antrąjį grėsmės lygį, ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą paimti G. P. iš šeimos, 2019 m. vasario 27 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo tenkintas prašymas bei išduotas leidimas paimti G. P.. Teismo leidimo pagrindu Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-03-01 įsakymu G. P. nuo 2019-02-27 nustatyta laikinoji rūpyba, globotoju paskirtas globos centras, veikiantis Raseinių pagalbos šeimai namuose, vaiko globos vieta nustatyta budinčios globotojos šeimoje.

Žemesnės instancijos teismas

18. Bylos duomenimis ne kartą buvo išklausyta ir G. P. nuomonė. G. pasakojo, kad pas globėją jaučiasi gerai, globotoja yra gera, rūpinasi ja kaip ir visais kitais vaikais. Mergaitė jaučiasi įskaudinta, prasitarė, kad ne kartą yra patyrusi fizinį smurtą iš mamos ir jos sugyventinio, ne kartą išreiškė aiškią nuomonę, atsisakydama grįžti gyventi pas motiną. Su savo tėčiu visiškai nebendrauja, jo nepažįsta. G. P. nustačius laikiną rūpybą, socialinė darbuotoja dirbanti su šeima pastebėjo, kad O. P. nesiekia su dukra palaikyti artimo ryšio, dažnai apie ją kalba neigiamai, nepagarbiai, bylos duomenimis, net parašė raštiškai, kad atsisako auginti savo dukrą G. P. (b. l. 68).