Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „S“ dokumentų suklastojimo), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 110 MGL (14300 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl jo žinioje esančio UAB „T“ didelės vertės turto – 198520,09 Lt – pasisavinimo), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2007 m. sausio, vasario, balandžio mėnesių UAB „T“ PVM deklaracijų suklastojimo) 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „T“ 30282,72 Lt turtinės prievolės panaikinimo apgaule) 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „T“ pelno mokesčio deklaracijos už 2007 m. suklastojimo) 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „T“ 25236 Lt turtinės prievolės panaikinimo apgaule) 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „A“ dokumentų suklastojimo), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 120 MGL (15600 Lt) dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl jo žinioje esančio UAB „T“ didelės vertės turto – 403528,53 Lt – pasisavinimo), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL (32500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „T“ PVM deklaracijų už 2008 m. birželio, rugpjūčio mėnesius suklastojimo), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 120 MGL (15600 Lt) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „T“ didelės vertės turtinės prievolės – 61555,23 Lt panaikinimo apgaule), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 250 MGL (32500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 6 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (39000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, nuspręsta konfiskuoti 602 048,62 Lt vertės M. V. turtą.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteista UAB „T“, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „T“ (2004-11-02 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje) gamybos direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „T“ turtą, 2007 m. sausio - gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-l0077-08) Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus dokumentus, juos panaudojo pateikdamas UAB „T“ finansininkams, kuriems minėtų netikrų dokumentų pagrindu grynais pinigais iš UAB „T“ kasos išmokėjus M. V. 198520,09 Lt, ši bendrovė patyrė didelę žalą, tai yra:

M. V., organizuotos grupės nariui (dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10077-08) pasiūlius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį teikti UAB „T“ netikras PVM sąskaitas-faktūras bei kitus dokumentus, kuriuose įrašyti melagingi duomenys apie tariamai UAB „T“ parduotas paslaugas, sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš minėto asmens įsigyti ir įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką M. V. pateikė organizuotos grupės nariui UAB „T“ rekvizitus ir nurodė, kokios tariamai parduodamos paslaugos turi būti nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose ir kituose dokumentuose.

Organizuotos grupės nariams kompiuterinės technikos pagalba į jų valdomos, bet jokios realios veiklos nevykdančios UAB „S“ 2007-01-08 PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000449, prie jos pridedamus 2007-01-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000525, 2007-02-02 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000542, 2007-02-08 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000545, 2007-01-08 atliktų darbų aktą Nr. 15-01/07, 2007-01-22 UAB „S“ PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000466, prie jos pridedamus 2007-01-15 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000529, 2007-01-19 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000531, 2007-01-22 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000534, 2007-01-26 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000538, 2007-02-14 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000547, 2007-02-26 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000550, 2007-01-22 atliktų darbų aktą Nr. 1348-01/07, 2007-02-27 UAB „S“ PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000521, prie jos pridedamą 2007-02-27 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000616, 2007-04-02 sutartį Nr. 07-04-1, 2007-04-25 UAB „S“ PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000620, prie jos pridedamus 2007-05-08 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000712, 2007-05-11 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000703, 2007-05-15 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000718, 2007-05-18 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000720, 2007-05-22 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000723, 2007-05-29 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000727, atliktų darbų aktą Nr. 25/04/07, įrašius žinomai melagingus duomenis, kad UAB „S“ neva pardavė UAB „T“ paslaugas iš viso už 198 520,09 Lt, o vienam organizuotos grupės narių, kaip UAB „S“ direktoriui, minėtuose dokumentuose surašytus melagingus duomenis patvirtinus savo parašais, kitas organizuotos grupės narys visus pagamintus netikrus dokumentus perdavė M. V.. Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad UAB „S“ realiai UAB „T“ jokių paslaugų nepardavė, pats, kaip gamybos direktorius, pasirašė minėtus netikrus dokumentus: 2007-01-08 atliktų darbų aktą Nr.15-01/07, 2007-01-22 atliktų darbų aktą Nr. 1348-01/07, 2007-04-02 sutartį Nr.07-04-1, atliktų darbų aktą Nr.25/04/07;

Po to M. V., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2007 m. sausio-gegužės mėnesių laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, perdavė visus minėtus žinomai netikrus dokumentus UAB „T“ finansininkams, nurodė įtraukti juos į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, nors žinojo, jog sandoriai tarp UAB „T“ ir UAB „S“ nėra įvykę. Tokiu būdu M. V. pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, kurių pagrindu iš UAB „T“ kasos M. V. grynais pinigais išmokėjus 198520,09Lt, minėtai bendrovei buvo padaryta didelė žala.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad jis po to UAB „T“ finansininkams, nežinantiems, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „S“ ir UAB „T“ jokių sandorių nėra įvykę, nurodė pagal šiuos žinomai suklastotus dokumentus grynaisiais pinigais atsiskaityti su UAB „S“. Finansininkai, vykdydami M. V. – gamybos direktoriaus – nurodymą, UAB „T“ patalpose, esančiose Linkmenų g. 17, Vilniuje, 2007-01-08 pagal avansinę apyskaitą M. V. jiems pateiktų pagamintų netikrų dokumentų pagrindu grynais pinigais už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 20 000 Lt, 2007-01-22 pagal avansinę apyskaitą grynais pinigais už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 20 000 Lt, pagal 2007-01-31 avansinę apyskaitą Nr. 2007/2 už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. 2007-01-08 grynais pinigais išdavė 15 656,06 Lt, už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. 2007-01-22 grynais pinigais išdavė 46 7914,89 Lt, 2007-02-27 pagal avansinę apyskaitą grynais pinigais už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 18 143,68 Lt, 2007-05-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 67 grynais pinigais už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 10 000 Lt, 2007-05-04 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 68 grynais pinigais už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 10 000 Lt, 2007-05-08 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 69 grynais pinigais už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 10 000 Lt, 2007-05-11 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 70 grynais pinigais už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 10 000 Lt, 2007-05-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 71 grynais pinigais už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 10 000 Lt, 2007-05-18 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 72 grynais pinigais už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 10 000 Lt, 2007-05-22 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 73 grynais pinigais už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 10 000 Lt, 2007-05-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 74 grynais pinigais už UAB „S“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 7 928, 46 Lt, t.y. viso M. V. už tariamai UAB „S“ atliktas paslaugas išdavė 198 520,09 litų, o pastarasis minėtu būdu gautus UAB „T“ priklausančius pinigus pasisavino ir panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu M. V., padedant organizuotos grupės nariams, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „T“ priklausantį turtą – 198 520,09 Lt.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas 2007 m. sausio-liepos mėnesių laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, padedant organizuotos grupės nariams (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. Nr. 06-1-10077-08), Vilniaus mieste, žinodamas, kad jis su organizuotos grupės nariais UAB „S“ PVM sąskaitas-faktūras yra suklastojęs ir sandoriai tarp UAB „T“ ir UAB „S“ nėra įvykę, nurodė UAB „T“ finansininkams pagal šiuos suklastotus dokumentus užpildyti 2007 m. sausio, vasario, balandžio mėnesių UAB „T“ PVM deklaracijas.

UAB „T“ finansininkai, nežinodami, kad M. V. pateiktose, pirmiau nuosprendyje nurodytose UAB „S“ PVM sąskaitose-faktūrose bei kituose specialios apskaitos dokumentuose įrašytos paslaugos viso už 198 520,09 Lt, tame tarpe ir 30 282,72 Lt PVM, realiai UAB „T“ sukurtos nebuvo, o M. V. pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir kiti apskaitos dokumentai yra suklastoti, M. V. nurodymu įtraukė juos į UAB „T“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaracijas, o išskirtas PVM sąskaitose-faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „T“ PVM deklaracijų už 2007 m. sausio, vasario, balandžio mėnesių 11, 22, 30, 31 langelius, įrašė 30 282,72 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „T“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų paslaugų pirkimo PVM. Taip M. V., sumažindamas UAB „T“ biudžetui mokėtiną PVM, suklastojo tikrus dokumentus.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad jis po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, davė nurodymą šias deklaracijas pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. UAB „T“ finansininkai, M. V. nurodymu, nežinodami, kad šie dokumentai suklastoti, minėtas deklaracijas 2007-02-26, 2007-03-22, 2007-07-24 elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 3 Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu M. V., panaudodamas tikrus suklastotus dokumentus, apgaule UAB „T“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti 30 282,72 Lt į valstybės biudžetą.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad jis po to 2007 m. sausio mėn. – 2008 rugsėjo mėnesių laikotarpiu, turėdamas tikslą tų pačių su organizuotos grupės nariais pagamintų netikrų, t.y. suklastotų, UAB „S“ PVM sąskaitų-faktūrų ir kitų specialios apskaitos dokumentų pagrindu sumažinti UAB „T“ valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, žinodamas, kad sandoriai tarp UAB „T“ ir UAB „S“ realiai nėra įvykę, UAB „T“ finansininkams nurodė įrašyti jam žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis į pelno mokesčio deklaraciją už 2007 metus ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pastarieji, nežinodami, kad M. V. pateiktose UAB ,,S“ PVM sąskaitose-faktūrose bei kituose specialios apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „T“ parduotos nebuvo, o M. V. pateiktos UAB „S“ PVM sąskaitos-faktūros ir kiti specialios apskaitos dokumentai yra suklastoti, įtraukę juos į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, pelno mokesčio deklaracijos už 2007 metus 56 langeliuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. 168 237 Lt mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 73 langelyje nurodė 25 236 Lt mažesnį mokėtiną pelno mokestį, taip 25 236 Lt sumažindami valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį. 2008-09-25 bendrovės finansininkai, nežinodami, kad dokumentuose įrašytos žinios neatitinka tikrovės, M. V. nurodymu šią suklastotą deklaraciją elektroniniu būdu pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 3 Vilniuje, darbuotojams. Tokiu būdu M. V., padedant organizuotos grupės nariams (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr.06-1-10077-08), suklastojo minėtą UAB „T“ pelno mokesčio deklaraciją už 2007 metus – tikrą dokumentą – ir, žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudodamas, apgaule UAB „T“ naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 25 236 Lt pelno mokestį.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „T“ (2004-11-02 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu Laisvės pr.71 B-62 Vilniuje) direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „T“ turtą, 2008 m. birželio - rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su organizuotos grupės nariais, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-l0077-08, Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus finansinius dokumentus, juos panaudojo, pateikdamas bendrovės finansininkams, kuriems minėtų netikrų dokumentų pagrindu grynais pinigais iš UAB „T“ kasos išmokėjus M. V. 403 528,53 Lt, ši bendrovė patyrė didelę žalą, tai yra:

M. V. organizuotos grupės nariui, dėl kurio atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 06-l-10077-08, pasiūlius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti UAB „T“ PVM sąskaitų-faktūrų bei kitų dokumentų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „T“ parduotas paslaugas, M. V. sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus įsigyti ir įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą. Tuo tikslu M. V. pateikė šiam asmeniui UAB „T“ rekvizitus ir nurodė, kokios tariamai parduodamos paslaugos turi būti nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose ir kituose klastojamuose dokumentuose.

Organizuotos grupės nariams kompiuterinės technikos pagalba į jų valdomos, bet jokios realios veiklos nevykdančios UAB „A“ 2008-06-02 statybos rangos sutartį Nr. 06-1, priedą Nr. l prie sutarties, 2008-06-25 UAB „A“ PVM sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000237, prie jos pridedamus 2008-06-25 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000289, 2008-06-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000294, 2008-07-16 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000315, 2008-07-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000308, 2008-07-23 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000319, 2008-06-25 atliktų darbų aktą Nr. 8-6-01, 2008-08-01 statybos rangos sutartį Nr. 08-1, priedą Nr. l prie sutarties, 2008-08-29 UAB „A“ PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000297, prie jos pridedamus 2008-08-29 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000346, 2008-09-01 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000351, 2008-09-03 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000355, 2008-09-05 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000359, 2008-09-08 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000363, 2008-09-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000368, 2008-09-15 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000372, 2008-09-17 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000377, 2008-09-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000380, 2008-09-26 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000384, 2008-08-29 atliktų darbų aktą Nr. 8-8-1, įrašius žinomai melagingus duomenis apie UAB „A“ tariamai UAB „T“ parduotas paslaugas iš viso už 403 528,73 Lt, tame tarpe 61 555,23 Lt PVM, vienam organizuotos grupės nariui, kaip UAB „A“ direktoriui, minėtuose dokumentuose surašytus žinomai melagingus duomenis patvirtinus savo parašais, kitas organizuotos grupės narys visus minėtus žinomai suklastotus – pagamintus netikrus – dokumentus perdavė M. V.. Jis, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „A“ realiai UAB „T“ paslaugų nepardavė, kaip UAB „T“ direktorius, pasirašė dokumentus: 2008-06-02 statybos rangos sutartį Nr. 06-1, priedą Nr. l prie sutarties, 2008-06-25 UAB „A“ PVM sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000237, prie jos pridedamus 2008-06-25 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000289, 2008-06-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000294, 2008-07-16 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000315, 2008-07-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000308, 2008-07-23 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000319, 2008-06-25 atliktų darbų aktą Nr. 8-6-01, 2008-08-01 statybos rangos sutartį Nr. 08-1, priedą Nr. l prie sutarties, 2008-08-29 UAB „A“ PVM sąskaitą - faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000297, prie jos pridedamus 2008-08-29 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000346, 2008-09-01 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000351, 2008-09-03 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000355, 2008-09-05 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000359, 2008-09-08 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000363, 2008-09-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000368, 2008-09-15 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000372, 2008-09-17 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000377, 2008-09-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000380, 2008-09-26 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000384, 2008-08-29 atliktų darbų aktą Nr. 8-8-1, žinodamas, kad juose įrašytos tikrovės neatitinkančios žinios. Po to M. V., toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2008 m. birželio – rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, perdavė visus minėtus žinomai netikrus dokumentus UAB „T“ finansininkams ir nurodė juos įtraukti į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, nors žinojo, kad sandoriai tarp UAB „T“ ir UAB „A“ nėra įvykę. Tokiu būdu M. V. pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo. UAB „T“ finansininkams šių dokumentų pagrindu išmokėjus kaltinamajam 403 528,53 Lt, bendrovė patyrė didelę žalą.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „T“ direktoriumi ir užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „T“ turtą, 2008 m. birželio - rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, padedant organizuotos grupės nariams (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 06-l-10077-08), pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – UAB „T“ priklausančius 403528,53 Lt., tai yra:

M. V., būdamas perdavęs UAB „T“ finansininkams jo ir organizuotos grupės narių kartu pagamintas netikras UAB „A“ PVM sąskaitas-faktūras ir kitus specialios apskaitos suklastotus dokumentus, pastariesiems nurodė šių dokumentų pagrindu grynaisiais pinigais atsiskaityti su UAB „A“.

UAB „T“ finansininkai, nežinodami, kad jiems pateikti dokumentai yra suklastoti ir realiai tarp UAB „A“ ir UAB „T“ jokių sandorių nėra įvykę, UAB „T“ patalpose, esančiose Linkmenų g. 17 Vilniuje, 2008-06-25 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 143/1, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 20 000 Lt, 2008-06-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 146/1, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 15 000 Lt, 2008-07-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 148, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 15 000 Lt, 2008-07-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 149, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 15 000 Lt, 2008-07-23 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 150, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 14 158,53 Lt, 2008-08-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 156/1, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 32 437 Lt, 2008-09-01 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 156, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 32 437 Lt, 2008-09-03 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 156, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 32 437 Lt, 2008-09-05 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 156, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 32 437 Lt, 2008-09-08 pagal kasos išlaidų orderį, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 32 437 Lt, 2008-09-10 pagal kasos išlaidų orderį, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 32 437 Lt, 2008-09-15 pagal kasos išlaidų orderį, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 32 437 Lt, 2008-09-17 pagal kasos išlaidų orderį, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 32 437 Lt, 2008-09-24 pagal kasos išlaidų orderį, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 32 437 Lt, 2008-09-26 pagal kasos išlaidų orderį, už UAB „A“ tariamai suteiktas paslaugas M. V. išdavė 32 437 Lt, t.y. viso M. V. už tariamai UAB „A“ suteiktas paslaugas išdavė 403 528,53 litų. M. V. minėtu būdu gautus UAB „T“ priklausančius pinigus panaudojo savo reikmėms. Tokiu būdu M. V., padedant organizuotos grupės nariams, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą – UAB „T“ priklausantį – didelės vertės turtą – 403 528,53 Lt.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „T“, 2004-11-02 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, direktoriumi, veikdamas 2008 m. birželio - rugsėjo mėnesių laikotarpiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, padedant organizuotos grupės nariams, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10077-08, Vilniaus mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus ir, juos panaudodamas, apgaule UAB „T“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 61 555,23 Lt, tai yra:

M. V. UAB ,,T“ finansininkams perdavė pirmiau nuosprendyje išdėstytus suklastotus – pagamintus netikrus – dokumentus, kuriuose buvo nurodytos jam žinomai melagingos žinios, t.y., kad uždarajai akcinei bendrovei „T“ uždaroji akcinė bendrovė „A“ tariamai sukūrė ir pardavė paslaugų už 403 528,73 Lt, tame tarpe 61 555,23 Lt PVM, ir nurodė šių netikrų dokumentų pagrindu surašyti PVM deklaracijas už 2008 m. birželio, rugpjūčio mėnesius, o pastarieji, nežinodami, kad M. V. kartu su organizuotos grupės nariais pagamintuose netikruose UAB „A“ PVM sąskaitose-faktūrose bei kituose specialios apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos realiai UAB „T“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos-faktūros ir kiti specialios apskaitos dokumentai yra suklastoti, įtraukę juos į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, įtraukė ir į PVM deklaracijas, o išskirtas PVM sąskaitose-faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „T“ PVM deklaracijų už 2008 m. birželio, rugpjūčio mėnesių 11, 22, 30, 31 langelius, įrašė 61 555,23 Lt didesnę PVM sumą, negu UAB „T“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų paslaugų pirkimo PVM. Taip M. V., sumažindamas UAB „T“ biudžetui mokėtiną PVM, suklastojo tikrus dokumentus, kurių pagrindu valstybės biudžetas patyrė didelę 61 555,23 Lt žalą, o šias suklastotas deklaracijas 2008-07-25, 2008-09-25 elektroniniu būdu bendrovės finansininkams pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Vilniaus apskrities skyriaus, esančio Šermukšnių g. 3 Vilniuje, darbuotojams, M. V. žinomai suklastotus tikrus dokumentus panaudodamas, apgaule UAB „T“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti 61 555,23 Lt į valstybės biudžetą.

Be to, M. V. nuteistas už tai, kad 2007 m. sausio – 2008 m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu, veikdamas padedant organizuotos grupės nariams (dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas Nr.06-1-10077-08) Vilniaus mieste, naudodamas jam žinomai pagamintus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus, apgaulingai tvarkė UAB „T“ buhalterinę apskaitą, tai yra:

M. V., būdamas UAB „T“, 2004-11-02 registruota Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gamybos direktoriumi, o nuo 2008-04-29 direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio l dalies nuostatą - už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, 4 straipsnio nuostatą „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama“, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio nuostatą, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“ ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2007 m. sausio - 2008 rugsėjo mėnesių laikotarpiu apgaulingai tvarkė UAB „T“ buhalterinę apskaitą, t.y. žinodamas, kad tarp UAB „A“, UAB „S“ ir UAB „T“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „T“ buhalterinę apskaitą įtraukė organizuotos grupės nario pateiktus suklastotus: 2007-01-08 UAB „S“ PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000449 prie jos pridedamus 2007-01-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000525, 2007-02-02 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000542, 2007-02-08 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000545, 2007-01-08 atliktų darbų aktą Nr. 15-01/07, 2007-01-22 UAB „S“ PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000466 prie jos pridedamus 2007-01-15 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000529, 2007-01-19 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000531, 2007-01-22 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000534, 2007-01-26 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000538, 2007-02-14 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000547, 2007-02-26 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000550, 2007-01-22 atliktų darbų aktą Nr. 1348-01/07, 2007-02-27 UAB „S“ PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000521 prie jos pridedamą 2007-02-27 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000616, 2007-04-02 sutartį Nr. 07-04-1, 2007-04-25 UAB „S“ PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000620 prie jos pridedamus 2007-05-08 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000712, 2007-05-11 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000703, 2007-05-15 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000718, 2007-05-18 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000720, 2007-05-22 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000723, 2007-05-29 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000727, atliktų darbų aktą Nr. 25/04/07, 2008-06-25 UAB „A“ PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000237 prie jos pridedamus 2008-06-25 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000289, 2008-06-30 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000294, 2008-07-16 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000315, 2008-07-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000308, 2008-07-23 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000319, 2008-06-25 atliktų darbų aktą Nr. 8-6-01, 2008-08-01 statybos rangos sutartį Nr. 08-1, priedą Nr. l prie sutarties, 2008-08-29 UAB „A“ PVM sąskaitą- faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr.000297 prie jos pridedamus 2008-08-29 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000346, 2008-09-01 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000351, 2008-09-03 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000355, 2008-09-05 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000359, 2008-09-08 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000363, 2008-09-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000368, 2008-09-15 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000372, 2008-09-17 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000377, 2008-09-24 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000380, 2008-09-26 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) Nr. 000384, 2008-08-29 atliktų darbų aktą Nr. 8-8-1, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „T“ pirko paslaugas iš UAB „A“ ir UAB „S“ ir už jas apmokėjo. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „T“ 2007, 2008 metų veiklos, jos ūkinės, komercinės, finansinės būklės ir jos rezultatų bei įvertinti turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – 602 048,62 Lt dydžio turto konfiskavimą. Nurodo, kad ši teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo yra nemotyvuota, neteisinga, nepagrįsta, prieštarauja BPK, BK normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai ir todėl yra keistina.

Apeliantas skunde nesutinka su teismo sprendimu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę – 602 048,62 Lt dydžio turto konfiskavimą. Teigia, kad byloje nėra jokių turto konfiskavimo pagrindų ir sąlygų. Teismo nuosprendyje nurodytas pagrindas - iš nusikalstamos veikos gauti pinigai - netinkamai neargumentuotas (nėra aišku, kodėl taikomas šis konfiskavimo pagrindas, kaip bus konfiskuotas turtas pinigai, kurie būdavo išleidžiami perkant UAB „T“ reikalingas prekes ir paslaugas). Be to, nuosprendyje nėra pateikta jokių motyvų, kodėl taikomas šis konfiskavimo pagrindas bei kodėl pinigai konfiskuojami tik iš jo vieno, nors kaltinime jam inkriminuojama (tai nurodoma ir teismo nuosprendyje), kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. V. ir kitais organizuotos grupės nariais. Teismas niekaip neargumentavo, kodėl kiti kartu su juo nusikaltimus įvykdę bendrininkai išvengė turto konfiskavimo, nors ir dalyvavo vykdant tuos pačius nusikaltimus, o be jų dalyvavimo šių nusikaltimų padaryti nebuvo įmanoma, o tai prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir kitiems principams. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas nuosprendyje teisingai nurodęs, kad tai, kur pasisavinti pinigai buvo panaudoti, jo nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi šie veiksmai buvo atlikti jau po to, kai svetimo turto pasisavinimas, kaip nusikaltimas, buvo baigtas, taikant turto konfiskavimą, būtinai privalėjo išsiaiškinti ir nusikaltimo įvykdymo motyvus ir tikslus, kur šie pinigai buvo panaudoti, tai yra ar asmeniniams poreikiams tenkinti, ar kokiu nors būdu buvo sugrąžinti juridiniam asmeniui, iš kurio pinigai buvo pasisavinti. Teismas privalėjo atskleisti ir nustatyti šiuos motyvus ir tikslus tam, kad galėtų padaryti teisingą išvadą, dėl kokių priežasčių buvo pasisavintos UAB „T“ piniginės lėšos, o tada padaryti pagrįstas išvadas, kur ir kodėl jie buvo panaudoti, kadangi tik pinigų panaudojimo tikslas sudaro pagrindą konfiskuoti šias lėšas arba jų nekonfiskuoti. Apelianto nuomone, jeigu teismas būtų įsigilinęs į nusikaltimo padarymo motyvą ir tikslą ir juos būtų nustatęs, tai būtų konstatavęs, kad gautų piniginių lėšų jis nuo pat pradžių neturėjo tikslo paversti asmeninėmis lėšomis, šios buvo sugrąžintos į įmonę, panaudotos įmonės veiklai užtikrinti ir įmonės pajamoms gauti, sumažinant privalomus mokėti valstybei mokesčius. Taigi, jo atliktų veiksmų rezultatas buvo sietinas ne su asmenine nauda, o tik su bendrovės „T“ gautina nauda. Tačiau, kadangi teismas neišsiaiškino padaryto nusikaltimo motyvų bei tikslų, apelianto nuomone, priėmė neteisingą sprendimą. Be to, apelianto nuomone, didelės reikšmės neteisingam sprendimui turėjo įtakos ir tai, kad byloje nebuvo atskleista ir nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir kitų jam inkriminuotų nusikaltimų esmė ir prasmė. Apelianto nuomone, nors LR BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis įtvirtinta BK XXVIII skyriuje, reglamentuojančiame nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tačiau šioje konkrečioje byloje ir situacijoje jo padarytas nusikaltimas nėra grynai tik turtinis, jis turi mokesčių ir finansų teisės pažeidimų elementų, ką rodo kiti jam kartu inkriminuoti nusikaltimai, priskirti prie finansinių nusikaltimų. Kadangi įstatymo leidėjas atskirai nenumatė atsakomybės už turtinio pobūdžio finansinius nusikaltimus, tai yra nesukūrė specialios normos, tai teismų praktikoje taikoma bendra atsakomybė, numatyta BK XXVIII skyriuje. Tačiau, apelianto nuomone, mokesčių ir finansų teisės aspektai turtiniuose nusikaltimuose taip pat turi didelę reikšmę nustatant šių nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus bei kilusias pasekmes. Pagal visą baudžiamosios bylos medžiagą, analizuojant komplekse visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, jis nusikalstamas veikas padarė turėdamas vienintelį tikslą - sumažinti į valstybės biudžetą mokėtinus PVM ir pelno mokesčius, nes laikė, kad mokesčiai yra per dideli, sumokėjus visus mokesčius, nebuvo įmanoma konkuruoti rinkoje. Visa nusikaltimų grandinės eiga kaip tik ir patvirtina šį motyvą ir tikslą, kurie buvo įgyvendinti ir mokesčiai neteisėtai buvo sumažinti. Jokių kitų motyvų ir tikslų, tame tarpe pasisavinti UAB „T“ turtą ir padaryti jį savu, jis neturėjo ir todėl jokio UAB „T“ turto nepasisavino. Tai, kad laikinai 602 048,62 Lt vertės UAB „T“ turtas buvo neteisėtai atiduotas jo žinion, kas ir sudarė jam inkriminuoto BK 183 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo pagrindą, apelianto nuomone, visiškai nepatvirtina teismo išvados, kad jis pavertė šį turtą savu visam laikui ir panaudojo jį savo reikmėms tenkinti. Tokios išvados neleidžia daryti pradinis jo nusikaltimo motyvas ir tikslas, iš kurių matyti, kad nuo pat pradžių jis ėmė naudoti ir naudojo šias pinigines lėšas įmonės, bet ne savo, poreikiams tenkinti. Jis nesiekė turėti turtinės naudos sau, jos negavo, bet siekė turėti neteisėtos mokestinės naudos įmonei. Mokestinė nauda nors savo esme taip pat yra turtinė, tačiau turi tam tikrų skirtumų. Pagrindinis skirtumas ;, kad šios turtinės naudos gavimo motyvas ir tikslas yra dėl kokių nors konkrečių priežasčių mažinti mokėtinus į valstybės biudžetą mokesčius ir tokiu būdu gauti mokestinę (turtinę) naudą, tačiau niekada šios turtinės naudos gavimo motyvas ir tikslas nėra gauti konkrečią turtinę naudą sau, savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Be to, šią mokestinę (turtinę) naudą visais atvejais ima ne fizinis, bet tik juridinis asmuo - mokesčių mokėtojas. Tačiau, nors iš bylos esmės buvo aišku, kad jo padarytų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir BK 183 straipsnio 2 dalies, motyvas ir tikslas buvo būtent mokestinės naudos gavimas juridiniam asmeniui, sumažinus mokėtinus į valstybės biudžetą mokesčius, apelianto nuomone, teismas dėl nesuprantamų priežasčių padarė išvadą, kad jis, padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, siekė turtinės naudos sau ir ją asmeniškai gavo.

Taip pat skunde pažymima, kad BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis įtvirtinta BK XXVIII skyriuje, reglamentuojančiame nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, o padarant bet kurią nusikalstamą veiką, numatytą šiame skyriuje, praktiškai visada yra padaroma turtinė žala asmeniui - nukentėjusiajam arba civiliniam ieškovui. Toks asmuo dėl nusikalstamos veikos netenka tam tikro savo turto, kuris privalo būti grąžintas teisėtam savininkui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 4 d. nutartyje Nr. 2K-486/2006 pažymėjo: „Jei vagystės, plėšimo ar kito panašaus nusikaltimo padarymo metu užvaldytas turtas paslepiamas, suvartojamas, parduodamas ar dėl kitokių priežasčių dingsta, tai kaltininkas nukentėjusiajam asmeniui turi atlyginti žalą“. ,,Teismas be kita ko taip pat pažymėjo, kad tokiais atvejais, kai kaltininko pagrobto turto nepakanka nukentėjusiojo asmens civiliniam ieškiniui tenkinti, turto konfiskavimas neturėtų būti taikomas“. Iš to, apelianto nuomone, išplaukia, kad turto konfiskavimas neturėtų būti taikomas ir tuo atveju, jeigu pagrobto turto vertė yra lygi civilinio ieškinio reikalavimams, nes pagrindinė turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis, kad nusikaltęs asmuo iš padarytos nusikalstamos veikos negautų jokios materialinės naudos. Taigi, apelianto įsitikinimu, taip pat galima daryti išvadą, kad tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas, kurį teisėtas savininkas prarado ne savo valia, t. y. dėl nusikalstamų kito asmens veikų, nepatenka į konfiskuotino turto turinį.

Be to, apelianto skunde teigiama, kad pagal bylos duomenis nustatyta, jog jis, pirkdamas UAB „T“ prekes ir paslaugas pastato Pavilionių kaime Vilniuje rangos darbams atlikti, grąžino UAB „T“ jo nusikalstama veika gautas pinigines lėšas, įskaitant ir skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotą sumą. Todėl UAB „T“ nereiškė civilinio ieškinio jam. Pagal CK 39 straipsnio 2 dalį skolininkas gali įvykdyti prievolę ir kitokiu būdu, jeigu kreditorius prieštarauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „T“ sutiko, kad jis įvykdytų prievolę grąžinti pinigines lėšas kitokiu būdu, o tai ir buvo padaryta. Iš to, apelianto nuomone, išplaukia, kad UAB „T“ patvirtinimas apie turto gražinimą yra laikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad jis grąžino nusikalstama veika iš UAB „T“ pasisavintas pinigines lėšas, nes tik pats turto savininkas gali pasakyti, ar jis atgavo savo turtą (nepriklausomai nuo jo formos), ar ne. Todėl teismas, konfiskuodamas tokią pat 602 048,62 Lt sumą, apelianto įsitikinimu, jį nubaudė ir du kartus. O tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, pagal kurią patenkinus civilinį ieškinį ir iš nuteistojo papildomai konfiskavus patenkinto civilinio ieškinio dydžio pinigų sumą yra iškreipiama turto konfiskavimo esmė ir paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 2K-270/2004; 2006 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-486/2006). Vadovaujantis konstituciniu teisėtų lūkesčių principu, apelianto nuomone, akivaizdu, turto konfiskavimo esmė ir paskirtis yra iškreipiama ir tuo atveju, kai nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo grąžina turtą ir teismas skiria turto konfiskavimą, lygų grąžinto turto vertei.

Skunde taip pat pažymima, kad teismo nuosprendyje konstatuota, kad jis savo kaltais veiksmais pasisavino 602 048,62 Lt vertės UAB „T“ turtą. Todėl teismas, apelianto nuomone, tuo iš esmės konstatavo, kad jis padarė UAB „T“ 602 048,62 Lt turtinę žalą. Remiantis šiais teismo nustatytais prejudiciniais faktais, UAB „T“ turi visus teisinius pagrindus civiliniam ieškiniui reikšti. Todėl, apelianto nuomone, jeigu UAB „T“ pareikštų civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka, tai šioje byloje teismo nustatyti prejudiciniai faktai sudarytų pagrindą šį UAB „T“ civilinį ieškinį patenkinti, teismui patenkinus civilinį ieškinį, o šioje byloje nepanaikinus paskirto turto konfiskavimo, jis būtų nubaustas vėl du kartus, taip iškreipiant turto konfiskavimo esmę ir paskirtį. Todėl skundžiamu teismo nuosprendžiu, apelianto įsitikinimu, nepagrįstai yra taip pat sukurta situacija, kai visų pirma nuspręsta konfiskuoti jo turtą, o antra, yra sudaryti visi pagrindai civiliniam ieškiniui tokiai pačiai sumai tenkinti, kadangi šiuo atveju ši pinigų suma būtų išieškota iš jo du kartus. Be to, apelianto teigimu, teismo konfiskuota 602 048,62 Lt suma fizinio asmens atveju laikytina didele. Galimoje eilinėje byloje UAB „T“ prisiteisus tokią pat sumą iš jo, atsižvelgiant į tai, kad iš konfiskuoto turto išieškoma paskiausiai, būtų pažeisti ir UAB „T“ interesai ir netgi apribota konstitucinė teisė į teisėtą nuosavybę. Teismo nuosprendyje minėta, kad konfiskuota 602 048,62 Lt suma yra piniginės lėšos, kurių UAB „T“ jis negrąžino. Šios lėšos teisėtai priklausytų UAB „T“, o ne valstybei. Dėl to šioje byloje visų pirma turi būti ginami UAB „T“ interesai. Tai patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nuo kurios skundžiamas nuosprendis nukrypo (2006 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-382/2006). Teismas konstatavo, kad tarp baudžiamojo ir civilinio proceso normų dėl baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo vykdymo tvarkos ir eilės - yra tam tikrų prieštaravimų. Tačiau net ir vykdant turto konfiskavimą CPK nustatyta tvarka, dėl jau išvardytų procedūrų ieškant kito nuteistojo turto realiai teismo priteisto žalos atlyginimo išieškojimas užsitęstų, gali kilti neaiškumų ir dėl CPK ir BPK normų kolizijos. Tuo tarpu nagrinėjamoje R.D. byloje panaikinus nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, priteistas žalos atlyginimas iš karto galėtų būti išieškomas iš to paties turto, kuriam joje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (areštas)“. Teismas papildomai konstatavo, kad tokiu atveju turto konfiskavimas aiškiai prieštarauja nukentėjusiojo, civilinio ieškovo interesams. Tokia praktika atitinka ir tarptautinės baudžiamosios teisės normas. Tarptautinio audžiamojo teismo Romos statuto 77 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta, kad teismas gali skirti turto konfiskavimą „...nepažeidžiant trečiųjų asmenų bonafide teisių“, Analogiškos nuostatos numatytos ir 109 straipsnio 1 dalyje. Be to, teismo sprendimas konfiskuoti iš jo iš nusikalstamo veikos gautus pinigus, kurie turėtų būti skirti atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai analogiškose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartyje Nr. 2K-222/2010 pažymėjo, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gali būti konfiskuojamas tik turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitą materialią vertę turinčius daiktus. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima įimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal teismų praktiką iš kaltininko paimti pagrobti pinigai ir kiti materialią vertę turintys (ar jos neturintys) liktai, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi būti grąžinami teisėtam jų savininkui, o ne konfiskuojami. Nesant pagrobtų daiktų, iš kaltininko nukentėjusiajam priteisiama tų daiktų vertę atitinkanti pinigų suma žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 2K-95/2004 ir 2K-632/2004). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiems asmenims arba pareiškiami civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos, susijusios su tokio turto praradimu, atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo pagrobtą turtą yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tik tuo atveju, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar taip realizavo didesne kaina nei jo vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų yriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 2K-70/2005 ir 2K-135/2005). Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, apelianto teigimu, buvo ne kartą pabrėžta, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą gali būti konfiskuojami iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti materialią vertę turintys daiktai tik nustačius, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos asmeniškai praturtėjo, turėjo turtinės naudos ir šis turtas negrąžintas teisėtiems savininkams. Tačiau šioje byloje, apelianto teigimu, net nebuvo tiriamos jo nurodytos aplinkybės, jog nelegaliai gautus pinigus jis panaudodavo ne savo asmeninėms, bet bendrovės reikmėms. Tai, apelianto nuomone, rodo, kad bylos procese buvo išankstinė, siauros apimties ir tik kaltinimo patvirtinimo krypties šališka nuostata tiriant ir vertinant įrodymus. Teismo nuosprendyje išsakytas konstatavimas, kad jis neįrodė, jog nelegaliai gautus (pasisavintus) pinigus panaudojo ne jo, bet įmonės reikmėms, aiškiai prieštarauja tiek nekaltumo prezumpcijos principui, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio rašymą“ išaiškinimui. Teismas, konstatuodamas, kad jis neįrodė, jog nelegaliai gautus (pasisavintus) pinigus panaudojo UAB „T“ reikmėms, dėl ko turi būti taikomas šių piniginių lėšų konfiskavimas visiškai nemotyvavo ir nepagrindė tokių savo išvadų. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad kadangi jis nenurodė nei vieno jo samdyto darbininko ir nepateikė šiems darbininkams sumokėto atlyginimo pagrindžiančių dokumentų, tai reiškia, kad ji tokio atlyginimo ir nemokėjo. Tokios teismo išvados, apelianto teigimu, neteisingos, kadangi, kaip yra įsitikinęs apeliantas, šioje baudžiamojoje byloje nesunku nustatyti įsisavintų piniginių lėšų panaudojimo įmonės veikloje faktą. Kadangi ši byla yra su mokesčių bei finansų teisės elementais, tai išnagrinėjus piniginių lėšų panaudojimo klausimą pagal įmonės buhalterinės apskaitos, kaip vieningos sistemos, prizmę, apelianto teigimu, nesunkiai galima būtų nustatyti, kad įmonės veikloje tikrai buvo panaudotos jo nurodytos, kaip iš pasisavintų piniginių lėšų pirktos, prekės ir paslaugos. 2009-03-24 specialisto išvadoje Nr. 5-1/54 konstatuota, kad pagal išvardintas fiktyvias PVM sąskaitas-faktūras, kurios įtrauktos į UAB „T“ buhalterinę apskaitą, yra įvykusios paslaugų, darbų, medžiagų pirkimo ūkinės operacijos už 510210,87 Lt sumą ir 1837,95 Lt PVM, ir šios PVM sąskaitos-faktūros ir piniginės sumos yra išimtos, išminusuotos iš UAB „T“ buhalterinės apskaitos. Šiuo konstatavimu iš esmės ir rėmėsi teismas, padarydamas klaidingą išvadą, kad jis pasisavino šią pinigų sumą ir jos negrąžino į įmonę. Tačiau buhalterinė apskaita, apelianto teigimu, yra vieninga sistema ir išminusavus minėtas pirkimo operacijas tampa neaišku, kur UAB „T“ gavo minėtas prekes ir paslaugas, kadangi šios prekės ir paslaugos buvo toliau parduotos ir iš jų buvo gautos įmonės pajamos, sumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą, kitos nupirktos prekės buvo toliau naudojamos įmonės veikloje. Todėl susidaro tokia situacija, kad jeigu imti iš buhalterinės apskaitos tam tikras pirkimo operacijas tik todėl, kad jos atliktos pažeidžiant buhalterinės apskaitos reikalavimus, o įmonėje turtas pagal šias operacijas realiai egzistuoja (pačio turto ir pajamų iš to turto pardavimo gavimo formomis), tai gaunasi, kad šis turtas atsirado iš niekur. Be to, visas šis turtas buvo realizuotas ir už jį buvo gautos pajamos. Kad UAB „T“ realiai pardavė prekes ir paslaugas, tai yra atliktus statybos-rangos darbus, apelianto teigimu, patvirtina tarp UAB „T“ ir UAB „V“ sudaryta sutartis dėl atlikto dangų įrengimo prie administracines ir prekybines paskirties pastatų Pavilionių kaime Vilniuje, šiai įmonės išrašyti darbų pirkimo-pardavimo dokumentai, o taip pat UAB „V“ 1627234,46 Lt su PVM apmokėjimo už tuos darbus faktas. Šiuos dokumentus, kaip įrodymus, teismui pateikė UAB „T“ atstovas teismo posėdžio metu. Jeigu būtų tik formaliai išimtos iš UAB „T“ buhalterinės apskaitos fiktyvios PVM sąskaitos-faktūros, tai, apelianto įsitikinimu, gautųsi, kad realiai joks materialus turtas UAB „T“ nebuvo sukurtas ir atitinkamai UAB „V“ buvo realizuotas neegzistuojantis turtas ir pirkėjai mokėjo UAB „T“ didelius pinigus, tai yra 1627234,46 Lt su PVM už nieką. Tačiau tokios situacijos, apelianto nuomone, negali būti. Su verslo subjektais susiklosto specifiniai teisiniai santykiai, šių santykių dalyviams nustatyti ir tai šakai būdingi teisės principai. Šiuo atveju - turinio viršenybės prieš formą principo ignoravimas nulėmė paradoksalią situaciją, kurią sudėtinga vertinti tiek loginiu, tiek teisiniu požiūriu. Tai reiškia, kad negalima ignoruoti to fakto, jog turtas buvo įgytas iš kitų lėšų, ne iš tų ūkinių operacijų, kurios buvo fiktyvios ir yra išimtos iš įmonės buhalterinės apskaitos. Ir tai, apelianto nuomone, patvirtina jo teiginius, kad jis realiai pirko prekes ir paslaugas, kurios nurodytos fiktyviose, iš buhalterinės apskaitos išimtose, PVM sąskaitose-faktūrose, būtent, iš gautų iš įmonės piniginių lėšų, kadangi konkretus materialus turtas įmonėje egzistuoja ir jis negalėjo atsirasti iš niekur. Apelianto nuomone, atlikus įmonės ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą su tikslu nustatyti iš kur UAB „T“ atsirado parduotos UAB „V“ prekės ir paslaugos, tai yra atlikti statybos-rangos darbai už 1627234,46 Lt su PVM sumą, už kuriuos buvo apmokėta, būtų nesunkiai nustatyta, kad šioms prekėms įsigyti ir materialiam turtui sukurti UAB „T“ jokių kitokių galių, tai yra įmonės buhalterinėje apskaitoje tinkamai apskaitytų, finansinių šaltinių neturėjo, kas rodo, kad šių prekių ir paslaugų pirkimas buvo finansuojamas tik iš nelegalių, jam perduotų (pasisavintų) piniginių lėšų. Šis faktas šioje baudžiamojoje byloje nėra paneigtas ir jį nesunku patvirtinti buhalterinės apskaitos dokumentais. Be to, apelianto nuomone, nesunkiai galima nuvykti į patį objektą Pavilionių kaime Vilniuje ir pamatyti natūroje, kad šis sukurtas turtas realiai egzistuoja. Būtent faktas, kad įmonėje atsirado ir egzistavo konkretus materialus turtas, kurio įsigijimo kitais dokumentais, išskyrus fiktyvius ir išimtus iš bendrovės buhalterinės apskaitos, pagrįsti negalima, apelianto įsitikinimu, ir yra tie duomenys, kurie patvirtina lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, nes šis turtas iš niekur kitur, kaip tik iš įmonės gautų piniginių lėšų, atsirasti negalėjo. Todėl pasisavintų lėšų panaudojimo įmonės reikmėms duomenys yra įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, kurie yra baudžiamosios bylos medžiagoje ir pagal šią medžiagą teismas nesunkiai galėjo būti nustatyta, kad gautos piniginės lėšos galėjo būti panaudotos ir buvo panaudotos įmonės reikmėms, įsigyjant ir sukuriant konkretų materialų turtą. Tam, apelianto nuomone, nebuvo būtina žinoti konkrečių darbininkių, kuriuos jis realiai samdė darbams atlikti, nes pačiam materialaus turto sukūrimo faktui patvirtinti pilnai pakako UAB „T“ buhalterinės apskaitos duomenų.

Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors teismas konstatavo, jog jis padarė UAB ,,T“ 602 048,62 Lt turtinę žalą, neatsižvelgė į tai, kad tuo pačiu pagal įmonės dokumentus matyti, kad UAB ,,T“ gavo 1 627 234,46 Lt turtinės naudos. Tai reiškia, kad iš šios veiklos UAB „T“ uždirbo 1 025 186 Lt pajamų, o tai rodo, jog UAB „T“ nepatyrė jokios turtinės žalos, bet gavo realią turtinę naudą, nors ir neteisėtomis priemonėmis, tai yra vengiant mokėti valstybei privalomus mokesčius.

Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas neteisingai aiškino ir taikė BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliantas yra įsitikinęs, kad BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios tikslai nėra tapatūs bausmės tikslams. Tačiau apeliantas mano, kad iš skundžiamo nuosprendžio galima daryti išvadą, kad teismas jam turto konfiskavimą taikė tik dėl to, jog jis padarė veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarydamas didelę turtinę žalą UAB „T“ ir tuo teismas, nuosprendyje spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo taikymo būtinybės šioje byloje, aiškiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 2K-270/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-83/2010). Jam skundžiamu nuosprendžiu galutinė bausmė paskirta bausmė - 300 MGL (39000 Lt) dydžio bauda, kuri yra net 15 kartų mažesnė už jai įgyvendinti skirtą baudžiamojo poveikio priemonę - 602 048,62 Lt dydžio turto konfiskavimą, kas aiškiai prieštarauja konstituciniams teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kitiems principams.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis prašo tenkinti jo apeliacinį skundą; nuteistojo gynėjas prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. V. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl jo žinioje esančio UAB ,,T“ didelės vertės turto 198 520,09 Lt ir 403 528,53 Lt pasisavinimo ir priimti naują nuosprendį: M. V. išteisinti, panaikinant nuosprendžio dalį dėl 602 048,62 Lt vertės M. V. turto konfiskavimo; prokuroras prašo nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M. V. apeliacinis skundas atmestinas.

M. V. neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad jam už tariamai UAB ,,S“ atliktas paslaugas laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki gegužės mėnesio UAB ,,T“ išdavė grynais pinigais 198 520,09 litų bei laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2008 m. rugsėjo mėn. už tariamai UAB ,,A“ atliktas paslaugas UAB ,,T“ išdavė grynais pinigais 403 528,53 litų. Teismas jo veiksmus pripažino nusikalstamais ir kvalifikavo kaip jo žinioje esančio UAB ,,T“ didelės vertės turto pasisavinimą. Tačiau apeliantas skunde teigia, kad jo tyčia buvo nukreipta ne į bendrovės piniginių lėšų pasisavinimą, o į siekį padėti bendrovei išvengti PVM ir pelno mokesčių mokėjimo. Visgi teismas konstatavo, kad nuteistasis ne tik tyčia pasisavino jam svetimą bendrovės turtą, bet tai padarė prisidengdamas fiktyviais sandoriais – suklastotais dokumentais apie tariamai bendrovei suteiktas paslaugas, suklastotų dokumentų pagrindu nuteistojo nurodymu buvo užpildytos PVM ir pelno mokesčio deklaracijos ir pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB ,,T“ įgijo į 30 282,7 Lt ir 61 555,23 Lt turtinę teisę į valstybės biudžeto lėšas bei 25 236 Lt sumažino valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, t. y. nuteistasis sukčiavo mokesčių srityje, klastojo dokumentus ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad M. V. tyčia atliekant aptartas nusikalstamas veikas buvo nukreipta į UAB ,,T“ piniginių lėšų pasisavinimą, kurį suponavo sukčiavimas mokesčių srityje, klastojimas dokumentų ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas. Juridinis asmuo UAB ,,T“ dėl M. V. padarytų nusikalstamų veikų, kurių pasekoje UAB ,,T“ už neatliktas paslaugas M. V. išmokėjo pinigus, patyrė 602 048,62 Lt vertės žalą. Būtent nuo šios sumos UAB ,,T“ nesumokėjo 30 282,70 litų ir 61 555,23 litų mokesčių bei 25 236 Lt pelno mokestį į valstybės biudžetą ir tokiu būdu padarė žalą valstybei. Mechaniškai skaičiuojant akivaizdu, kad bendrovei padaryta žala paneigia tą naudą, kurią ši bendrovė objektyviai gavo sumažinus mokėtinus mokesčius (30282,70 Lt PVM+61,555,23 Lt PVM+25 236 Lt pelno mokestis). Tai reiškia, kad negalima sutikti su tais apeliacinio skundo argumentais, kad M. V. tyčia nukreipta tik į sukčiavimą mokesčių srityje.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys Nr. 2K-733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2007, 2K-208/2008, 2K-171/2010). Teismas apie M. V. veikų atitiktį BK 183 straipsnio 2 daliai sprendžia ne vien pagal objektyviuosius veikos požymius, grynų pinigų paėmimą iš bendrovės pagal suklastotus dokumentus už tariamai bendrovei suteiktas paslaugas, bet ir pagal subjektyviuosius veikos požymius, apie jo tiesioginę tyčią paversti savo turtu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. V. parodymai dėl pasisavintų pinigų panaudojimo kiekvienoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nuoseklūs. 2009 m. sausio mėn. 13 d. įtariamojo apklausos protokole M. V. parodė, kad iš esmės 2007-2008 metais jis davė R. V. už suklastotų dokumentų pristatymą apie 46 tūkstančius litų. 2008 metais PVM sąskaitose-faktūrose buvo imituojami statybos darbai Pavilionių kaime, Vilniuje (Ukmergės gatvėje, kur dabar yra KIA automobilių centras). 2007 metais PVM sąskaitose-faktūrose buvo imituojami statybos darbai Trinapolio gatvėje, Vilniuje. Šitiems objektams jis turi ir oficialias, sudarytas su užsakovais rangos darbų atlikimo sutartis. Realiai visus darbus, kurie įrašyti UAB ,,S“ bei UAB ,,A“ dokumentuose padarė jo valdomos bendrovės ,,T“ darbuotojai. Paimtus iš bendrovės ,,T“ 602 048,82 litų jis išleido savo reikmėms ir tiksliai nepamena kur. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi, žalą įsipareigoja atlyginti. Daugiau konkretaus nieko pasakyti negali (t. 3, b. l. 4-5). 2010 m. balandžio mėn. 26 d. įtariamojo apklausos protokole parodyta, kad pinigų jis iš UAB ,,T“ nepasisavino, nes darbai, minimi UAB ,,S“ ir UAB ,,A“ dokumentuose, buvo atlikti, tačiau juos atlikinėjo ne UAB ,,S“ ir UAB ,,A“, o kiti žmonės, privatininkai, kuriuos jis surado asmeniškai ir jiems buvo sumokėti pinigai už atliktus darbus. Pinigus atsiskaitymui su privačiais žmonėmis jis paėmė iš įmonės, o tą išėmimą pateisino UAB ,,S“ ir UAB ,,A“ dokumentais. UAB ,,T“ grynuosius pinigus atsiskaitymui su privačiais žmonėmis, kurie atlikinėjo paslaugas UAB ,,T“ jis pats išsigrynindavo iš bankomatų arba jei būdavo, išsiimdavo iš įmonės kasos, kadangi pats ėjo ir kasininko pareigas įmonėje (t. 3, b. l. 18-19). Teisiamajame posėdyje M. V. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo susijaudinęs, todėl pasakė, kad gautus pinigus panaudojo savo reikmėms tenkinti, tačiau teisme sako tiesą, kad sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti, tačiau juos padarė visai kiti asmenys. Jiems už atliktus darbus jis sumokėjo pinigais, kurie jam grynais pinigais buvo išmokėti iš bendrovės kasos. Šiuo metu jis neprisimena, kam konkrečiai jis mokėjo ir negali pateikti jokių rašytinių dokumentų (t. 4, b. l. 147).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atlikus įmonės ūkinės-finansinės veiklos patikrinimą su tikslu nustatyti, iš kur UAB ,,T“ atsirado parduotos UAB ,,V“ prekės ir paslaugas, tai yra atlikti statybos rangos darbai už 1.627,234,46 Lt su PVM sumą, už kuriuos buvo apmokėta, būtų nesunkiai nustatyta, kad šioms prekėms įsigyti ir materialiniam turtui sukurti UAB ,,T“ įmonės buhalterinėje apskaitoje tinkamai apskaitytų, finansinių šaltinių neturėjo, kas rodo, kad šių prekių ir paslaugų pirkimas buvo finansuojamas tik iš nelegalių, jam perduotų (pasisavintų) piniginių lėšų. Šis faktas šioje baudžiamojoje byloje nėra paneigtas ir jį nesunku patvirtinti. Tam apelianto nuomone, nebuvo būtina žinoti konkrečių darbininkų, kuriuos jis samdė darbams atlikti, nes pačiam faktui patvirtinti pilnai pakako UAB ,,T“ buhalterinių apskaitos dokumentų, kurie patvirtintų, kad būtent tuos pinigus jis panaudojo darbų apmokėjimui, tačiau žino, kad iš bendrovės gautų pinigų nepasisavino, o panaudojo bendrovės interesams tenkinti, todėl bendrovei žalos nepadarė. Mėgindamas pagrįsti tariamą pinigų panaudojimą įmonės reikmėms apeliaciniame skunde nurodė, kad pinigai buvo panaudoti statybai pagal sutartį su UAB ,,V“.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. V. parodė, kad 602 048,62 Lt, kurių pasisavinimu iš UAB ,,T“ pripažintas kaltu ir nuteistas, panaudojo finansuodamas darbus UAB ,,V“ užsakymu pagal 2008-04-09 sutartį Nr. 00500-W02- ir šios sutarties priedus objekte Vilniuje, Pavilionio kaime. Tuos pinigus panaudojo bendrovės ūkinėje veikloje, įformindamas kaip paskolą. Pinigai jam negrąžinti (t. 5, b. l. 15).

Šiai nuteistojo versijai ištirti teismo posėdyje apeliacine tvarka buvo paskirtas UAB ,,T“ ūkinės-finansinės veiklos papildomas tyrimas.

2011-10-28 specialisto išvadoje Nr. 51/220 ,,Dėl papildomos ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ nurodyta, kad tyrimo metu siekiant atsakyti į apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktus klausimus, buvo paprašyta papildomai pateikti UAB ,,T“ analitinės apskaitos registrus, kuriuose apskaitytos objekte, atliktame pagal 2008-04-09 sutartį Nr. 00500-W02, patirtos išlaidos su įrašais registruose pateisinančiais dokumentais (medžiagų įsigijimo ir nurašymo dokumentai, darbuotojų, atlikusių darbus objekte, darbo užmokesčio priskaitymo iš išmokėjimo žiniaraščiai, įrenginių panaudojimo ir kitas patirtas išlaidas objekte patvirtinantys dokumentai. Tačiau tyrimui papildomai paprašyti dokumentai nebuvo pateikti, motyvuojant tuo, kad analizės apskaitos registrų pagal objektuose apskaitytas išlaidas bendrovė neveda. Nepateikus reikalaujamų dokumentų, nėra galimybės nustatyti kokias ir kiek UAB ,,T“ patyrė išlaidų, susijusių su 1 488,005,08 Lt pajamų uždirbimu pagal 2008-04-09 sutartį Nr. 00500-W02, bei įvertinti iš kokių lėšų (įmonės, skolintų, užsakovo, kitų) UAB ,,T“ finansavo darbų, atliktų UAB ,,V“ užsakymu pagal 2008-04-09 sutartį Nr. 00500-W02 ir šios sutarties priedus (papildomas susitarimas, sąmatas, atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktus statybos montavimo darbus, pažymas apie atliktų darbų ir išlaidų vertę ir kt.), vykdymą (medžiagų įsigjimą, darbo užmokestį darbuotojams ir kt.).

Dėl šio specialisto išvadoje konstatuoto fakto kolegija nelaiko, kad lieka nepaneigta M. V. versija, jog jis paimtus iš bendrovės pinigus panaudojo finansuodamas darbus UAB ,,V“ užsakymu pagal 2008-04-09 sutartį Nr. 00500-W02 ir šios sutarties priedus objekte Vilniuje, Pavilionio kaime. Kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, esant duomenų, kad būtent atsakingas asmuo iš kasos paėmė pinigus, o kaltininkui nurodant, jog pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms, būtent kaltininkui atsiranda pareiga teikti duomenis apie pinigų panaudojimą įmonės reikmėms. Galiausiai pabrėžtina ir tai, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Taigi, aptarta aplinkybė neaiškinama nuteistojo naudai štai dėl ko. Pagal minėtą specialisto išvadą, tyrimui pateiktais UAB ,,T“ dokumentų duomenimis nustatyta, kad bendrovės apskaitoje darbų vykdymo objekte (pagal 2008-04-09 sutartį Nr. 00500-W02) laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2008-12-24, kai įmonės kasoje pagal įformintus kasos pajamų orderius buvo apskaitytos akcininko M. V. suteiktos paskolos iš viso 456,000 Lt, bendrovės apskaitoje 2008-04-01 dienai apskaitytų turimų 277 688,01 Lt piniginių lėšų likučio ir 2479 906,64 Lt gautų iš pirkėjų, 210 607,68 Lt gautų iš Parex banko (kredito linija) bei 1359,04 Lt gautų kitų įplaukų, iš viso 3 169 561,37 Lt piniginių lėšų užteko bendrovės 2008-04-12 mėn. turėtoms faktinėms išlaidoms padengti, t.y. UAB ,,T“ neturėjo net ir poreikio skolinti iš akcininko M. V.. Tyrimui pateikti UAB ,,T“ buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina, kad bendrovės išlaidos patirtos atliekant darbus objekte (pagal 2008-04-09 sutartį Nr. 00500-W02), buvo apmokėtos iš asmeninių akcininko M. V. lėšų (apskaitytų bendrovės kasoje paskolos sutarčių pagrindu).

Šie duomenys, kolegijos nuomone, apelianto versiją, kad jis pasisavintomis iš bendrovės piniginėmis lėšomis privalėjo finansuoti ir finansavo atliekant darbus objekte (pagal 2008-04-09 sutartį Nr. 00500-W02), nes neturėjo kitų lėšų, paneigiami.

Pagal specialisto išvadą tyrimui pateikti UAB ,,T“ buhalterinės apskaitos dokumentai nepatvirtina, kad lėšos, kurios remiantis 2009-03-24 specialisto išvada Nr. 5-1/54 buvo išmokėtos iš UAB ,,T“ kasos uždarosioms akcinėms bendrovėms ,,S“ ir ,,A“ (602 048,82 Lt sumoje), buvo panaudotos ūkinėje veikloje (t.t. objekto pagal 2008-04-09 sutartį Nr. 00500-W02) statybos finansavimui. Pagal tyrimui pateiktus UAB ,,T“ dokumentus nustatyta, kad bendrovės kasoje nuo 2007-07-01 iki 2008-12-01 buvo apskaitytos akcininko M. V. įmonei suteiktos paskolos iš viso 1146000,00 Lt, iš jų bendrovė akcininkui grąžino 468 353,76 Lt, tame tarpe 235000,00 Lt grynais ir 233 353,76 Lt pavedimu iš bendrovės turimų sąskaitų bankuose, o 2011-06-02 dienai bendrovė ,,T“ pagal nuo 2007-07-01 iki 2008-12-01 sudarytas paskolos sutartis akcininkui M. V. liko skolinga 677 646,24 Lt. t. y. 602 048,82 Lt (išmokėtų iš UAB ,,T“ kasos uždarosioms akcinėms bendrovėms ,,S“ ir ,,A“ pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus) grąžinimas neatlygintai bendrovės apskaitoje neužfiksuotas. Kolegija pastebi specialistų išvadose padarytą spausdinimo klaidą (turėtų būti 602 048,62 Lt).

Iš šių duomenų matyti, kad nuteistasis teikė paramą bendrovei kaip fizinis asmuo ir paskolas įformino kaip grąžinamąsias jam. Taigi, šie duomenys nepatvirtina, kad M. V., paimtas iš bendrovės piniginės lėšas, grąžino neatlygintinai šiai ir piniginės lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. M. V. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad tuos pinigus, kuriuos jis pasisavino, po to skolino bendrovei. Šie pinigai jam nėra grąžinti (t. 5, b. l. 13). Iš bylos duomenų, taip pat M. V. parodymų matyti, kad su bendrovės turtu jis disponavo kaip su savu. Be kita ko, apygardos teisme jis parodė, kad suprato, jog paimdamas pinigus iš UAB ,,T“ kasos gali disponuoti savo reikmėms, suprato, jog jam priklausanti bendrovė ir gali disponuoti kaip nori (t. 4, b. l. 148). Tačiau laikoma, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-440/2005).

M. V., paimdamas iš bendrovės pinigus, turėjo tiesioginę tyčią paversti juos savo turtu. Turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Apeliantas skunde teigia, kad jam taikytas turto konfiskavimas yra nemotyvuotas, neteisingas ir nepagrįstas, kadangi, jo nuomone, nėra jokių turto konfiskavimo pagrindų ir sąlygų. Tokie apelianto teiginiai nelaikytini pagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai taikė nuteistajam LR BK 72 str. 2 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą, kadangi nustatytos LR BK 72 str. 2 d. 3 p. nurodytos sąlygos, kai teismas privalo taikyti turto konfiskavimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą turi būti konfiskuojamas nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis) arba iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ar kiti ekonominę vertę turintys daiktai (BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, kurį kaltininkas gavo padaręs nusikalstamą veiką (pvz., pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas). Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (kasacinės nutartys Nr. 2K-573/2003, 2K-486/2006). Pagal BK 72 straipsnio nuostatas ir AT formuojamą teismų praktiką iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Kitų pagrindų, leidžiančių netaikyti tokio turto konfiskavimo, baudžiamajame įstatyme nenumatyta. Todėl nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, visais atvejais būtina spręsti klausimą dėl jo konfiskavimo arba žalos atlyginimo. Jeigu nustatyta, kad kaltininkas iš nusikalstamos veikos gavo turto, kuris negrąžintas teisėtiems savininkams BPK 108 straipsnyje nustatyta tvarka arba baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančio žalos atlyginimo, teismas, vykdydamas imperatyvų BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimą, tokį turtą privalo konfiskuoti (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalga 2010 metų). Kolegijos nuomone, M. V. iš UAB ,,T“ kasos pasisavinti pinigai atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą privalomai konfiskuotino turto sampratą. Neradus konfiskuotino turto, pagrįstai vadovaujantis BK 72 str. 5 d., nuspręsta išieškoti konfiskuotino vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo teismo sprendimu nenutolta nuo formuojamos teismų praktikos (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-444/2005).

Pakanka duomenų išvadai konstatuoti, jog nuteistasis pasisavinta 602 048,62 Lt suma iš nusikalstamos veikos praturtėjo. Būtų nelogiška ir teisiškai negalima situacija, kai net ir po bausmės paskyrimo nuteistajam iš nusikalstamos veikos liktų materialinės naudos. Kadangi nėra pareikštas civilinis ieškinys, pagrįstai konfiskuotas M. V. atitinkamos vertės turtas. Tai, kad bendrovė neteiks civilinio ieškinio ir ateityje patvirtina 2012 m. vasario 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis, kurią pateikė apeliantas apeliaciniam teismui. Iš jos matyti, kad M. V. 2012-01-12 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė visą 100 procentų UAB ,,T“ akcijų V. I.. Šiam pakako to, kad M. V. pateikė UAB ,,T“ visą informaciją ir išsamius paaiškinimus bei pakomentavo visus dokumentus, ir jie sudarė taikos sutartį, kad jokių reikalavimų į M. V. UAB ,,T“ neturi ir neturės. Tad apeliacinio skundo argumentai, kad M. V. turto konfiskavimu pažeidžiamos civilinio ieškovo teisės pareikšti civilinį ieškinį, nepagrįsti.

Tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.