Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. Ž. ir A. S. kasacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. Ž. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (K. J. S. turto plėšimas) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (B. Ž. turto plėšimas) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, o bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį iš dalies pridėta ir S. Ž. paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – dvejais metais laisvės atėmimo – ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. Ž. į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2007 m. liepos 16 d. iki liepos 18 d., 2007 m. lapkričio 21 d. iki gruodžio 2 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. iki spalio 17 d. Bausmės pradžia S. Ž. skaičiuojama nuo 2009 m. rugsėjo 2 d.

A. S. nuteista pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 302 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnį, 214 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, o bausmė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį iš dalies pridėta ir A. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės visiškai pridėta Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – viena para laisvės atėmimo – ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir vienai dienai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką A. S. įskaitytas laikas nuo 2007 m. lapkričio 21 d. iki gruodžio 2 d., 2009 m. birželio 1 d. iki rugsėjo 2 d. Bausmės pradžia A. S. skaičiuojama nuo 2009 m. rugsėjo 2 d.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, kuria nuteistųjų S. Ž. ir A. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. ir A. S. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2007 m. birželio 14 d., apie 11.00 val., nukentėjusiajai B. Ž. priklausančiame bute, esančiame Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, S. Ž. paėmė nukentėjusiajai B. Ž. už plaukų, ją pargriovė ant grindų ir vieną kartą spyrė į dešinįjį petį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniajame petyje bei dešiniojo žasto išnirimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atėmė galimybę nukentėjusiajai B. Ž. priešintis, o A. S. buto miegamajame iš po pagalvės ištraukė ir pagrobė svetimus, nukentėjusiajai priklausančius 360 Lt.

S. Ž. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2007 m. lapkričio 20 d., apie 22.20 val., Kaišiadoryse, Gedimino g., „Girelės“ miške, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį K. J. S., suduodamas ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis jam į galvos sritį, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairiosios akies vokuose, pereinant į skruostą, dešiniojo skruosto-smilkinio srityje, viršutinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų lūpų pogleivyje, odos nubrozdinimą kairiajame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš vidinės marškinių kišenės pagrobė svetimą nukentėjusiajam K. J. S. priklausantį mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia 6100“ su SIM kortele, iš kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė piniginę, kurioje buvo 240 Lt, degalinės EMSI mokėjimo kvitai be vertės, trys K. S. vardu išduoti mokėjimo instrumentai, taip padarydamas nukentėjusiajam 420 Lt turtinę žalą.

S. Ž. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, pagrobdamas nukentėjusiojo K. J. S. piniginę, neteisėtai įgijo tris svetimas elektronines mokėjimo priemones – mokėjimo korteles VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančias AB „Hansabankas“, išduotas K. S. vardu.

A. S. nuteista pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2008 m. rugsėjo 30 d., apie 21.00 val., pro nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiajai V. V. priklausantį butą Kaišiadoryse, (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą: rankinuką, kuriame buvo piniginė, vaistai „Vertogonel“ ir „Nitroglycerinum“, 200 Lt, „Hansabanko“ mokėjimo kortelė VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), išduota V. V. vardu, mokėjimo kortelė VISA ELEKTRON MAXIMA Nr. (duomenys neskelbtini), išduota D. P. vardu, V. V. vardu išduoti dokumentai – neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus išduotas pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), taip padarydama nukentėjusiajai 356 Lt turtinę žalą.

A. S. nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, pavogdama svetimą nukentėjusiajai V. V. priklausantį rankinuką, neteisėtai įgijo dvi mokėjimo priemones – „Hansabanko“ mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. V. vardu, mokėjimo kortelę VISA ELEKTRON MAXIMA Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. P. vardu.

A. S. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdama vieningą nusikalstamą sumanymą naudotis svetimomis mokėjimo kortelėmis, kol jose bus lėšų, ir taip apgaule įsigyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. 21.38 val. iki 2008 m. spalio 1 d. 14.12 val., pirkdama prekes degalinėje „Lukoil“, esančioje Kaišiadoryse., Gedimino g. 133 A, prekybos centre „Norfa“, esančiame Kaišiadorių m., Maironio g. 1, ir prekybos centre „Maxima“, esančiame Kaišiadoryse, Gedimino g. 109, dvidešimt kartų pateikė pardavėjams atsiskaityti už perkamas prekes D. P. vardu išduotą mokėjimo kortelę VISA ELEKTRON Nr. (duomenys neskelbtini) bei V. V. vardu išduotą „Hansabanko“ mokėjimo kortelę VISA ELECTRON Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatydama teisėta kortelių turėtoja, pasirašydama ant kasos čekių, apgaule įgijo nukentėjusiosios V. V. sąskaitoje esančius pinigus – iš viso 1123 Lt.

Prokuroras pažymi, kad nuteistosios A. S. argumentas, jog teismas netinkamai subendrino jai paskirtą bausmę, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas, neturi būti nagrinėjamas, nes jis nebuvo išdėstytas apeliaciniame skunde ir nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų. Be to, A. S., kasaciniame skunde analizuodama surinktus įrodymus, pateikia savo įvykio aplinkybių versiją. Tačiau, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis, taigi faktinių bylos aplinkybių iš naujo nenustato.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Ž. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistosios A. S. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas.

Dėl nenagrinėtinų nuteistųjų S. Ž. ir A. S. kasacinių skundų argumentų

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1236 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. sausio 1 d.) kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Nuteistoji A. S. kasaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė jos suėmimo nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. birželio 2 d. bei nuo 2009 m. birželio 2 d. iki rugsėjo 2 d. laiko.

Šis kasatorės teiginys yra naujas argumentas, nes jis nebuvo išdėstytas apeliaciniame skunde ir nagrinėtas apeliacinės instancijos teismo. Dėl to šis kasatorės skundo argumentas, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, paliekamas nenagrinėtas, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jis negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

Nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir (ar) nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Abu kasatoriai, teigdami, kad teismas išnagrinėjo bylą šališkai, nesutinka su nustatytomis faktinėmis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis ir byloje surinktų įrodymų vertinimu: nuteistasis S. Ž. teigia, kad jo kaltė, padarius B. Ž. turto plėšimą, pagrįsta netiesioginių liudytojų parodymais, o jo kaltė dėl K. J. S. turto plėšimo grindžiama vien nukentėjusiojo, kuriam buvo nustatytas 2,35 promilės girtumas, parodymais; nuteistoji A. S. tvirtina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog ji mušė nukentėjusiąją B. Ž. ir pagrobė 360 Lt, jai nepagrįstai inkriminuota, jog 2008 m. rugsėjo 30 d. pavogė V. V. rankinę ir nuo 2008 m. rugsėjo 30 d. iki spalio 1 d. 14.12 val. apsipirko degalinėje „Lukoil“, prekybos centruose „Norfa“ ir „Maxima“, nes ji 2008 m. rugsėjo 29 d. 14.00 val. buvo sulaikyta ir pristatyta į Kaišiadorių PK.

Pastebėtina, kad išdėstydama šiuos teiginius kasatorė A. S. nenurodo, kokios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos buvo pažeistos, nemotyvuoja, kodėl šie pažeidimai laikytini esminiais. Kasatorius S. Ž. skunde vien formaliai nurodė, kad buvo pažeisti BPK 7, 10, 20, 79 straipsnių reikalavimai. Nesutikimas su teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo nereiškia, kad teismas buvo šališkas ar kad buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą. Nuteistieji pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka dėl netinkamo įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų argumentų. Kasatoriai netvirtina, kad buvo pažeistos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuostatos ar teismo sprendimo surašymo taisyklės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiriant bei vertinant įrodymus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose baudžiamojo proceso įstatymo normos nepažeistos. Nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti bylos įrodymai ištirti teisiamajame posėdyje ir kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose išanalizuoti ir įvertinti tinkamai laikantis BPK 20 straipsnio nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidė, apskųsto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino, išnagrinėjo iš esmės visus apeliantų skundų argumentus. Dėl šių aplinkybių kasatorių argumentai dėl įrodymų vertinimo paliekami nenagrinėti.

Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo

Kasatorius S. Ž. teigia, kad nepagrįstai bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio priėmimo dienos 2009 m. rugsėjo 2 d., nes jis bausmę atlieka nuo 2008 m. rugsėjo 30 d.

Iš nuosprendžio matyti, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – dvejais metais laisvės atėmimo – ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. Ž. į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2007 m. liepos 16 d. iki liepos 18 d., 2007 m. lapkričio 21 d. iki gruodžio 2 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. iki spalio 17 d.; bausmės pradžia S. Ž. skaičiuojama nuo 2009 m. rugsėjo 2 d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu S. Ž. buvo nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; S. Ž. suimtas paskelbus nuosprendį.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Nuteistasis abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė iki priimant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendį, todėl, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį ir subendrindamas abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes, nepagrįstai į bausmės laiką neįskaitė laiko atliekant bausmę pagal 2008 m. spalio 17 d. nuosprendį, t. y. nuo 2008 m. spalio 17 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į analogišką nuteistojo apeliacinio skundo argumentą, vien pažymėjo, kad teismas „teisingai paskirtąją bausmę subendrino su 2008 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi“.

Dėl nurodytų aplinkybių skundžiami nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl netinkamo BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymo keistini.

Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nusprendė iš A. S. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 1295,25 Lt, nes tokios vertės turto ji įsigijo už pasisavintus pinigus.

BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad gali būti konfiskuojamas tik turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitą materialią vertę turinčius daiktus. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal teismų praktiką plėšimo ir panašių nusikaltimų dalykams BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes kaltininkas plėšimo būdu užvaldęs turtą tik neteisėtai jį valdo. Iš kaltininko paimti pagrobti pinigai ir kiti materialią vertę turintys (ar jos neturintys) daiktai, remiantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi būti grąžinami teisėtam jų savininkui, o ne konfiskuojami. Nesant pagrobtų daiktų, iš kaltininko nukentėjusiajam priteisiama tų daiktų vertę atitinkanti pinigų suma žalai atlyginti (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-95/2004, 2K-632/2004). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiems asmenims arba pareiškiami civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos, susijusios su tokio turto praradimu, atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo pagrobtą turtą yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos. Laikytina, kad turtinę naudą kaltininkas gavo tik tuo atveju, kai iš nusikalstamos veikos gautą turtą pardavė ar kitaip realizavo didesne kaina nei jo vertė (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-70/2005, 2K-135/2005).

Šioje byloje teismas nusprendė visiškai patenkinti nukentėjusiosios V. V. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. S. 1479 Lt žalai atlyginti, tačiau kartu nusprendė iš jos išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą 1295,25 Lt, nenurodydamas, už kokio konkrečiai nukentėjusiojo pinigus ir kokį turtą nuteistoji įgijo. Tai laikytina netinkamu BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalies normų taikymu, todėl, remiantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, teismų sprendimai keistini, panaikinant turto konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutartį pakeisti: vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi S. Ž. į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 17 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalį, kuria išieškota iš A. S. konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma 1295,25 Lt.

Kitą nuosprendžio ir nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nuteistosios A. S. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą.