- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- e2YT-8447-1104/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01134-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dmitrij Rancev
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. J., K. J., D. K.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys byloje – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, A. J., K. J., D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. G. kreipdamasi pareiškimu į teismą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos E. J. mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad E. J. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas ir E. J. sutuoktinis V. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. J. mirties palikimą priėmė sutuoktinė E. J.. Pareiškėja priėmė palikimo priėmimo dokumentus. Po E. J. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla notarų neužvesta, E. J. testamento nepaliko.
3. Pareiškėja nurodo, kad priėmė palikimą po mamos E. J. mirties pagal įstatymą, pradėjusi faktiškai valdyti jos kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Mirus motinai E. J. (duomenys neskelbtini), pareiškėja priėmė jos valdyto iki perleidimo gyvenamojo namo dalies adresu (duomenys neskelbtini) techninę dokumentaciją, planus, kvitus. Pareiškėja priėmė 1/2 dalį iš 0,18 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1,00 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį 1,12 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat priėmė 0,31 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodytą turtą priėmė valdyti, tvarkyti ir valdo iki šiol. Pareiškėja priėmė ir saugo nuosavybės teisės į žemę dokumentus. Po motinos E. J. mirties priėmė kilnojamąjį turtą ir stengėsi išsaugoti šį turtą, įvairius dokumentus.
4. Pareiškėja nurodė, kad visus išvardintus veiksmus dėl palikimo priėmimo atliko per 3 mėn. po motinos E. J. mirties. Ginčo su suinteresuotais asmenimis ir kitais trečiaisiais asmenimis dėl palikimo priėmimo po motinos E. J. mirties nėra. Pareiškėja aktyvius palikimo priėmimo veiksmus atliko iš karto po palikimo atsiradimo ir iš šių veiksmų pareiškėjos broliai ir sesuo suprato, kad pareiškėja palikimą priėmė. Ginčo dėl palikimo priėmimo nebuvo ir nėra (el. b. l. 1-3).
5. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos mama mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties pareiškėja toliau namuose gyveno, tvarkėsi, prižiūrėjo žemę. Patikslino, kad namas yra (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad mokėjo už elektrą, šiukšlių išvežimą, keitė stogą, apkalinėjo namą lentelėmis. Patvirtino, kad jokių ginčų dėl paveldėjimo nebuvo. Šiuo metu pareiškėja gyvena viena, visas namas priklauso jai vienai. Žemė buvo šienaujama, daržas sodinamas.
6. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pateiktą pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjo atstovė iš esmės atkartojo pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad pagal Registrų centro duomenis namas yra pareiškėjos, ¾ dalys įgytos dovanojimo sutartimi 2008 m. balandžio 2 d., o ¼ dalis įgyta paveldėjimo pagrindu 2008 m. sausio 3 d. E. J. paveldėjo dalį namo, o tada padovanojo pareiškėjai. Visas namas nuo 2008 metų priklauso pareiškėjai, tačiau tame name gyveno palikėja ir jame liko visi palikėjos daiktai.
7. Teismo posėdžio metu liudytoja L. G. paaiškino, kad pažinojo pareiškėjos tėvus, visą laiką bendravo. Paaiškino, kad pareiškėja visą laiką prižiūrėjo tėvus. Paaiškino, kad žemę visą laiką prižiūrėjo, remontavosi namus pareiškėja. Patvirtino, kad po E. J. mirties pareiškėja liko gyventi name, tvarkėsi namus.
8. Teismo posėdžio metu liudytoja R. U. paaiškino, kad po E. J. mirties pareiškėja liko gyventi namuose, tvarkė stogą, atliko remontą. Sodino bulves, tvarkė žemę. Patvirtino, kad nėra girdėjusi, kad būtų konfliktų dėl paveldimo turto.
Šalies argumentai
9. Suinteresuotiems asmenims A. J., K. J. ir D. K. pareiškimas su priedais ir teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Į bylą pateikti suinteresuotų asmenų atsiliepimai, kuriuose nurodoma, kad pateiktam pareiškimui neprieštarauja ir prašo bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (el. b. l. 116, 128-131).
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo taip pat prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 146-148).
11. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui ir prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 117-124).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas visiškai
12. Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių klausimas, kai įpėdinis priima palikimą pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Dėl palikimo priėmimo pradėjus valdyti turtą
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, yra nurodęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (LAT 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (LAT 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
15. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai).
16. Nagrinėjamu atveju po motinos E. J. mirties (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32) pareiškėja paveldėjo nekilnojamąjį turtą, nurodytą šio sprendimo 3 punkte, tačiau į notarą nesikreipė. Palikėja E. J. testamento nepaliko, palikimo priėmimo faktų nenustatyta (el. b. l. 6). Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad palikėja asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą, nurodyta šio sprendimo 3 punkte (el. b. l. 14-15, 18-21, 34, 60-62).
17. Suinteresuoti asmenys, A. J., K. J., D. K., kaip ir pareiškėja, yra pirmos eilės įpėdiniai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys neišreiškė prieštaravimo dėl pareiškėjo pareiškimo dėl palikimo priėmimo, konstatuotina, kad pareiškėjai atitenka visas palikimas, atsiradęs po E. J. mirties (CK 5.11 straipsnis).
18. Kaip jau buvo minėta šio sprendimo 16 punkte, pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėja teigia, kad rūpinosi po motinos mirties likusiu turtu, rūpinosi juo kaip savu, t. y. mokėjo ir moka sąskaitas, prižiūri namą, gyvena jame, prižiūri žemės sklypą. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai (šios sprendimo 7-8 punktai). Pareiškėja taip pat saugo likusius dokumentus/liudijimus, kurių pagrindu palikėja įgijo nuosavybės teises į anksčiau nurodytą turtą, kitus asmeninius palikėjos dokumentus (el. b. l. 8-10, 14-22, 25-26, 33-36). Atsižvelgiant į tai, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas veiksmų faktas, t y. pareiškėja perėmė mirusiosios turtą ir pradėjo jį valdyti.
19. Kasacinis teismas, pasisakydamas apie veiksmų pobūdžio nustatymą, yra išaiškinęs, kad įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (LAT 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 20 punktas). Atsižvelgiant į šio sprendimo 18 punkte išdėstytas aplinkybes, galima konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nustatytinas ir veiksmų pobūdis, t. y. pareiškėja atlieka aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ji perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininke. Tokią išvadą patvirtina tai, kad pareiškėja moka mokesčius už komunalines paslaugas, prižiūri ir rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu, saugo palikėjos paliktus dokumentus. Kaip nurodoma teismų praktikoje, šiai išvadai pakanka konstatuoti, kad aktyvūs veiksmai atlikti ne su visu turtu, o su turto dalimi.
20. Esant tokioms aplinkybėms galima konstatuoti, kad nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja V. G. priėmė palikimą po savo motinos E. J. mirties, palikimą sudarantį turtą pradėjusi faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po E. J. mirties, paveldėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Teismas šioje byloje patyrė 7,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro pašto išlaidos, kurios priteistinos iš pareiškėjos V. G. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270, 448 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo motinos E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėjusi E. J. priklausiusį turtą faktiškai valdyti. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po E. J. mirties, paveldėjimo.
Priteisti iš pareiškėjos V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,44 Eur (septynis eurus 44 centus) pašto išlaidų.
Informuoti pareiškėją, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.