Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolės I. G. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. P.-L. ir D. L. patikslintą skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė I. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0051/16/01681 antstolės kontoroje buvo užvesta 2016 m. gruodžio 16 d., o raginimai įvykdyti sprendimą skolininkams buvo surašyti tą pačią dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 16 d. Teigia, kad tą pačią dieną raginimai buvo įteikti skolininkams, todėl mano, jog terminas minėtiems raginimams įvykdyti abiem skolininkams baigėsi 2017 m. sausio 16 d. Pažymėjo, jog išieškotojas informavo, kad skolininkai skolą galutinai padengė 2023 m. birželio 12 d., t. y. pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui.

7.2. Teigia, kad skolininkai Plungės apylinkės teismui pateikė 2012 m. liepos 20 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. spalio 2 d., 2015 m. spalio 6 d., 2016 m. spalio 27 d., 2017 m. lapkričio 13 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. gegužės 7 d. sutartis dėl skolų grąžinimo. Pažymi, jog Plungės apylinkės teismas 2023 m. liepos 7 d. nutartyje neteisingai interpretuoja minėtas sutartis ir nurodo, kad skolininkai „sudarė skolos padengimo sutartis per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą“, dėl ko antstolio atlygis neturėtų būti imamas. Mano, kad 2012 m. liepos 20 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. spalio 2 d., 2015 m. spalio 6 d., 2016 m. spalio 27 d. sutartys dėl skolos grąžinimo sudarytos iki vykdomosios bylos Nr. 0051/16/01681 užvedimo (2016 m. gruodžio 16 d. ir sprendžiant klausimą dėl antstolio atlygio neaktualios, tačiau šios sutartys parodo, kad skolininkai nesilaikė sutartyse numatytų reikalavimų ir tinkamai jų nevykdė). Dėl šios priežasties išieškotojas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo.

7.3. Nurodė, kad 2017 m. spalio 13 d. sutartis dėl skolos grąžinimo sudaryta praėjus beveik 11 mėnesių po vykdomosios bylos Nr. 0051/16/01681 užvedimo ir raginimų įvykdyti sprendimą surašymo. Taip pat teigia, kad po 2017 m. lapkričio 13 d. sutarties tarp skolininkų ir išieškotojo buvo sudarytos dar dvi sutartys dėl skolos grąžinimo, t. y. 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. gegužės 7 d., kas, antstolės nuomone, suponuoja tęstinį netinkamą skolininkų sutarčių su išieškotoju vykdymą. Akcentuoja, kad visa skola išieškotojui buvo sumokėta ir 2017 m. lapkričio 13 d. sutartis dėl skolos grąžinimo buvo pasirašyta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui. Dėl šios priežasties turėtų būti taikomas sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punktas, t. y. kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjų skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Civilinėje bei vykdomojoje bylose esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolės I. G. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal Telšių apylinkės teismo nutartį Nr. 2-453-187/2012 dėl priverstinio hipoteka įkeisto D. L. ir V. P.-L. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse. Nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomasis dokumentas priimtas 2016 m. gruodžio 16 d. Tą pačią dieną skolininkams išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-16-51-13117 per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos ir apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurios sudarė 254,64 Eur. 2017 m. sausio 2 d. išieškotoja pateikė prašymą sustabdyti vykdomąją bylą iki atskiro rašytinio pranešimo ir 2017 m. sausio 3 d. patvarkymu vykdomoji byla sustabdyta. 2023 m. birželio 14 d. antstolės I. G. kontoroje gautas kreditorės prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0051/16/01681 užbaigimo, kuriuo kreditorė informavo, kad skola pagal 2012 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo nutartį Nr. 2-453-187/2012 yra padengta, todėl neprieštarauja, kad vykdomoji byla būtų užbaigta ir vykdomasis dokumentas būtų grąžintas jį išdavusiai institucijai su sąlyga, kad skolininkai padengė visas su skolos išieškojimu susijusias išlaidas. 2023 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-23-51-5939 antstolė atnaujino vykdomąją bylą nurodydama, kad vykdomojoje byloje Nr. 0051/16/01681 liko nepadengtos antstolės vykdymo išlaidos. 2023 m. birželio 21 d. Nr. S23-6415 apskaičiuotos vykdymo išlaidos, kurias sudarė 239,98 Eur administravimo išlaidos, kurios antstolės nurodymu buvo išieškotos iki 2023 m. birželio 21 d., taip pat 38,40 Eur administravimo išlaidos už raginimus, užklausas, patvarkymo nuorašus, patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, 3,28 Eur turto arešto išregistravimo išlaidos, 4,68 Eur (4,68 x 4 = 18,72 Eur) pašto išlaidos, kas sudaro 67,13 Eur administravimo išlaidų sumą, taikant 1,5410 ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Taip pat apskaičiuotas 1 740 Eur atlygis antstoliui. Bendra likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 1 807,13 Eur.

13. Antstolis, atlikdamas priverstinio skolos išieškojimo iš pareiškėjo veiksmus, patiria vykdymo išlaidas. Vykdymo išlaidų dydį ir jų apmokėjimo tvarką reglamentuoja CPK normos ir Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK nuostatomis antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, ir atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 punktas). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, t. y. tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio A. S. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-5/2007; kt.).

15. Sprendimų vykdymo instrukcijos 163 punkte nustatyta, jog kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos administravimo išlaidos ir išlaidos tretiesiems asmenims. Atlygis antstoliui šiuo atveju neimamas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 164 punkte nustatyta, jog kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, t. y. savanoriškai ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai atlyginimas antstoliui už šio vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą iš skolininko neimamas. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nurodytą įvykdymo terminą, tai jis turi sumokėti ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad raginimai įvykdyti sprendimą abiem skolininkams buvo surašyti 2016 m. gruodžio 16 d., raginant skolininkus per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos padengti įsiskolinimą. Skolininkams raginimai įteikti 2020 m. gruodžio 16 d., o tai reiškia, kad terminas minėtiems raginimams įvykdyti abiem skolininkams baigėsi 2017 m. sausio 16 d.

18. Atskiruoju skundu iš esmės yra teigiama, kad išieškotojas informavo antstolę, jog skolininkai skolą galutinai padengė 2023 m. birželio 12 d., t. y. pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, todėl antstolė turi teisę reikalauti iš skolininkų sumokėti atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.

19. Akcentuotina, kad nustatyta raginime nurodomo termino įvykdyti sprendimą trukmė (laiko tarpas) ir įvykis, kuriuo apibrėžta šio termino pradžia, tačiau nėra reglamentuoti kiti šio termino taikymui reikšmingi aspektai, pvz., jo skaičiavimas, pabaiga ir kt. Tokie aspektai nėra sureguliuoti ir kitomis CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normomis. Dėl to CPK 659 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamam terminui tais aspektais, kurie nėra reglamentuojami šioje teisės normoje, taikytinos CPK I dalies „Bendrosios nuostatos“ VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normos (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

20. Antstolio paskirto termino įvykdyti sprendimą eiga skaičiuojama pagal CPK 73, 74 straipsnių, 659 straipsnio 2 dalies taisykles ir pasibaigia praėjus šiam terminui, jeigu jo eiga nebuvo sustabdyta (CPK 76 straipsnis).

21. Visokeriopos ir efektyvios civilinių teisių gynybos principo užtikrinimo tikslu civilinio proceso teisėje įtvirtintas procesinių terminų eigos sustabdymo institutas (CPK 76 straipsnis). Sustabdyta gali būti tik nepasibaigusio termino eiga. Sustabdžius antstolio paskirto termino įvykdyti sprendimą eigą, šis terminas prasitęsia tuo laikotarpiu, kuris lygus sustabdymo laikotarpiui. Iki sustabdymo praėjęs termino eigos laikas įskaitomas į antstolio paskirto termino įvykdyti sprendimą eigą, o sustabdymo laikotarpis neįskaitomas. Taigi, pasibaigusio termino eiga negali būti sustabdyta, nes neįmanoma sustabdyti to, kas jau yra praėję, pasibaigę.

22. Pagal CPK 76 straipsnį visų nepasibaigusių procesinių terminų eiga sustabdoma, kai sustabdomas bylos nagrinėjimas; procesinių terminų sustabdymas prasideda nuo to laiko, kada atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą sustabdyti bylą. Civilinės bylos sustabdymo pagrindai yra nustatyti CPK 163, 164 straipsniuose, o vykdomosios bylos – CPK 626, 627 straipsniuose.

23. Kaip minėta anksčiau, raginimai įvykdyti sprendimą abiem skolininkams buvo surašyti 2016 m. gruodžio 16 d., raginant skolininkus per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos padengti įsiskolinimą. Skolininkams raginimai įteikti 2020 m. gruodžio 16 d., o tai reiškia, kad terminas minėtiems raginimams įvykdyti abiem skolininkams baigėsi 2017 m. sausio 16 d. 2017 m. sausio 2 d. išieškotoja pateikė prašymą sustabdyti vykdomąją bylą iki atskiro rašytinio pranešimo ir 2017 m. sausio 3 d. patvarkymu vykdomoji byla sustabdyta, kas atsižvelgiat į nurodytą teisinį reglamentavimą suponuoja išvadą, jog raginime įvykdyti sprendimą nustatyto termino eiga sustojo, o 2023 m. birželio 19 d. patvarkymu Nr. S-23-51-5939 atnaujinus vykdomąją bylą, termino skaičiavimas atsinaujino, tačiau tuo metu skolininkai reikalavimus jau buvo įvykdę. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skolininkai sprendimą įvykdė per raginime nustatytą 30 dienų terminą, o antstolės vykdymo išlaidų apskaičiavimo dalis dėl antstolio atlyginimo yra neteisėta ir nepagrįsta.

24. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad Plungės apylinkės teismas neteisingai interpretuoja pateiktas 2012 m. liepos 20 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. spalio 2 d., 2015 m. spalio 6 d., 2016 m. spalio 27 d., 2017 m. lapkričio 13 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. gegužės 7 d. sutartis dėl skolų grąžinimo, o tokios sutartys parodo, kad skolininkai nesilaikė sutartyse numatytų reikalavimų ir tinkamai jų nevykdė ir dėl šios priežasties išieškotojas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Akcentuotina, jog skolininkas ir išieškotojas turi teisę susitarti dėl skolos grąžinimo būdo ir terminų. Tai, kad yra sudaromi papildomi susitarimai dėl skolų grąžinimo, niekaip neįrodo, kad skolininkai buvo nesąžiningi ar išieškotojui netiko toks skolos grąžinimo būdas. Šiuo atveju būtent kreditoriaus teisė pasirinkti sudaryti sutartis dėl skolos grąžinimo patvirtina tik tai, kad skolininkai aktyviais veiksmais siekė grąžinti skolą, ieškojo kompromisų su kreditoriumi ir savo įsipareigojimus įvykdė, ką patvirtina ir išieškotojos raštas antstolei dėl įsipareigojimų įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo argumentai, kad į bylą pateiktos sutartys dėl skolų grąžinimo įrodo, jog skolininkai sprendimą įvykdė ne per raginime nustatytą terminą, nėra pagrįsti, todėl atmestini.

25. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su antstolio teise į atlyginimą, todėl laikoma, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.