Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos L. R. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, jos terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo už tai, kad, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, 2025 m. gruodžio 15 d., apie 16:19 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį BMW X3, valst. Nr(duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2.1. Skundžiamame nuosprendyje konstatavus, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad apeliantas visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo sunkinančių aplinkybių, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – trukmės prasme yra pakankamai griežta.

3.1. Kadangi apeliantas nurodo argumentus dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – trukmės, kurių nenurodė, bylą nagrinėjant teisme, be to, šie argumentai negrindžiami jokiais objektyviais duomenimis, bei atsižvelgiant į tai, kad panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (formuojamoje teismų praktikoje) taikytinas minimos baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis yra analogiškas arba labai panašus, šios priemonės trukmė nekeistina.

3.2. Kadangi vairuojant automobilį BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padaryta nusikalstama veika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo šią nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad šioje byloje nėra pagrindo apeliantui sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl apelianto apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo apeliantui nustatytu baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – terminu 2 metams bei 6 mėnesiams ir prašoma jį sutrumpinti. Apeliantas iš esmės teigia, kad, konstatavus, jog yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nebuvo sunkinančių aplinkybių, uždraudimas naudotis specialia teise trukmės prasme yra pakankamai griežta. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė tokios uždraudimo naudotis specialia teise taikymo trukmės motyvų ir pagrindų, todėl skundžiamas nuosprendis nepagrįstas šioje dalyje. Be to, apeliantas pabrėžia, kad yra išsituokęs ir turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, gyvenančius su motina, privalo dalyvauti jų auklėjime ir juos lankyti; tam, kad apeliantas galėtų tinkamai dalyvauti savo vaikų auklėjime, jo vertinimu, reikalinga turėti teisę vairuoti. Atsižvelgdamas į tai, kad praeityje nėra teistas, jog yra tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė, apeliantas teigia, kad jam trumpintinas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo tenkinti tokį apelianto prašymą nėra ir iš esmės sutiktina su prokuroro pozicija atsiliepime į apeliacinį skundą.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju apeliantas padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 1,94 promilių neblaivumas (antru pūtimu nustatyta 2,02 promilės neblaivumas), kuris, kaip matyti, beveik puse promilės viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,51 promilės alkoholio). Nepaisant to, kad apeliantas pirmą kartą nubaustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, anksčiau neteistas, visiškai prisipažino ir gailisi dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, pagrindai trumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trukmę nenustatyti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas aplinkybes, kuriomis buvo padarytas su visuomenės saugumu susijęs nusikaltimas, taip pat įvertinus prevencinį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas – dveji metai ir šeši mėnesiai, yra teisingas, proporcingas padarytam nusikaltimui ir pagrįstas. Maksimalus minėtos poveikio priemonės taikymo terminas yra penkeri metai, todėl paskirtą terminą byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl apelianto pareigos matytis su savo vaikais, dalyvauti jų auklėjime, dėl būtinybės juos atsivežti ir parvežti buvusiai sutuoktinei (vaikų motinai), nesudaro pagrindo daryti priešingas išvadas, nes teisėjų kolegija pažymi, kad asmens interesai išvengti tam tikrų neigiamų pasekmių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę yra adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas ją paskyrė, netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas, prašydamas sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, ne tik nenurodė jokių naujų, pirmosios instancijos teismo nevertintų argumentų, tačiau - ir termino, kuris, jo vertinimu, būtų proporcingas, teisingas, pagrįstas.

9. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas, prieš vairuodamas automobilį esant tokio laipsnio neblaivumui, žinojo apie savo pareigas nepilnamečiams vaikams, turėjo ir galėjo įsivertinti, kad tokie jo veiksmai – automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kai gali būti nustatytas 1,51 promilės ir didesnis neblaivumas – nulems baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu taikymą ir, net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – paskyrimą, taigi, ir padarinius, sukeliančius atitinkamus nepatogumus. Pripažįstama, jog jokių argumentų tenkinti apelianto skundą šioje dalyje nėra.

10. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kurią apeliantas sutiktų sumokėti. Pats apeliantas nurodo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą ir nesutinka su pirmosios instancijos teisme nustatyta automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte. Šį apeliacinio skundo prašymą teisėjų kolegija taip pat vertina kai visiškai nepagrįstą.

11. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.). Teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas parenka atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti tokių priemonių suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

12. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, požymius. Ji pagal šio straipsnio 3 dalį kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021). Tačiau, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

13. Apeliacinis skundas dalyje dėl automobilio konfiskavimo iš esmės grindžiamas argumentu, jog VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta 8237 Eur automobilio vertė nėra reali, nes VšĮ „Emprekis“ teikia duomenis iš viešai prieinamų skelbimų apie parduodamų automobilių kainas, nevertina konkretaus automobilio ir jo būklės bei komplektacijos, ridos ir kitų kriterijų. Apelianto teigimu, prie bylos pridėta automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtina, kad tikra šio automobilio vertė yra 4950 Eur. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta, kaip teisiškai nepagrįstus.

14. Pirma, pirmosios instancijos teismas dėl automobilio konfiskavimo skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog apelianto vairuota transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė; taip pat pagrįstai nustatė, kad automobilis priklauso apeliantui. Šios pagrįstai akcentuotos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui spręsti dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo, siekiant baudžiamajai priemonei keliamų tikslų įgyvendinimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Byloje esantys dokumentai (2025 m. gruodžio 15 d. transporto priemonės aprašas, automobilio registracijos liudijimas K Nr. (duomenys neskelbtini), išrašas iš policijos duomenų) (b. l. 24-25, 31-32) patvirtina, kad apeliantas yra automobilio BMW X3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. Nagrinėjamu atveju nenustatyti pagrindai konfiskuoti ne apeliantui priklausantį automobilį, o automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Pripažįstama, jog nagrinėjamos bylos atveju pagrįstai konstatuota, kad nėra pagrindo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl teisėjų kolegija dėl automobilio vertės plačiau nepasisako.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2026 m. sausio 13 d. nuosprendžio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės D. R. apeliacinį skundą atmesti.