- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 2A-1336-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23931-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Marijampolės pataisos namų Kybartų
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Visvaldo Kazakiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 3 000,00 Eur turtinės ir 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1870-505/2015, pakeistu Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu, pripažino, jog atsakovė pažeidė ieškovo teises netinkamomis kalinimo sąlygomis Kauno tardymo izoliatoriuje, ir priteisė ieškovui 3 000,00 Eur dydžio žalos atlyginimą. Ieškovas 2016 m. gegužės 25 d. išsiuntė Teisingumo ministerijai prašymą įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nurodė priteistą sumą pervesti į Kybartų pataisos namų depozitinę sąskaitą. Prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2016 m. rugpjūčio 30 d., tačiau žalos atlyginimo ieškovas negavo. Todėl jam buvo padaryta 3 000,00 Eur dydžio turtinė žala.
2. Ieškovas kreipėsi į sprendimą administracinėje byloje priėmusį teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą. Tačiau teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą, nurodydamas, jog Teisingumo ministerija prievolę įvykdė tinkamai. Todėl ieškovas patyrė ir 30 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Teisingumo ministerija savavališkai, be ieškovo sutikimo, 1 600,23 Eur ieškovui priteistos sumos pervedė antstoliui, o likusius 1 399,77 Eur pervedė į Kybartų pataisos namų depozitinę sąskaitą. Tuo tarpu Kybartų pataisos namai, neinformavę ieškovo apie pervestą sumą, ją panaudojo savo nuožiūra, pervesdami antstoliams. Tokiu būdu visa ieškovui priklausanti 3 000,00 Eur žalos atlyginimo suma buvo iššvaistyta. Tinkamas prievolės įvykdymas yra tada, kai skolininkas įvykdo prievolę įstatyme numatytu, kreditoriaus pasirinktu būdu per įstatyme nustatytą terminą.
3. Pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 6 dalį ne skolininkas, o būtent kreditorius pasirenka, į kurią iš įstatyme apibrėžtų dviejų sąskaitų rūšių turi būti pervesta priteista žalos atlyginimo suma. Įstatymas nenumato galimybės atlyginti žalą, pervedant priteistą sumą ar jos dalį į kokią nors kitą, Teisingumo ministerijos pasirinktą ar antstolio nurodytą, sąskaitą. Į šias lėšas, kaip ir į valstybės biudžetą plačiąją prasme, jokie išieškojimai negali būti nukreipti. Todėl bet kokie antstolių patvarkymai, jeigu tokie ir egzistavo, vienareikšmiškai buvo neteisėti. Teisingumo ministerijos veikimas sudaro kriminalinio nusikaltimo sudėtį ir yra neteisėtas. Valstybės biudžetinė įstaiga Kybartų pataisos namai taip pat neturėjo teisės gauta 1 399,77 Eur suma disponuoti savo nuožiūra. Lėšų pervedimo antstoliams apribojimus nustato CPK 668, 736, 754 straipsniai. Ieškovas turi teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Todėl atsakovė neturėjo teisės pervesti ieškovui skirtų lėšų pagal trečios eilės kreditorių reikalavimus vykdančių antstolių patvarkymus, jeigu buvo neįvykdytas bent vienas pirmos eilės kreditoriaus išieškojimas.
Šalies argumentai
4. Atsakovės atstovė, Teisingumo ministerija, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog byla priskirtina nagrinėti administraciniame teisme. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009 buvo nurodyta, kad CK 6.271 straipsnyje įtvirtinta speciali viešosios atsakomybės sistema, skirta atlyginti žalai, kurią asmuo patyrė, būdamas administracinių teisinių santykių subjektu. Klausimus, kylančius dėl žalos, padarytos viešojo administravimo srityje, pagal šį straipsnį sprendžia specializuoti administraciniai teismai. Todėl administraciniams teismams priskirtina nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus.
5. Atsakovės atstovas, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorius, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog į laisvės atėmimo įstaigoje esančią depozitinę sąskaitą pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK normos. Pagal CPK 736 straipsnį išskaitos iš tokių lėšų turi būti vykdomos pagal Marijampolės pataisos namuose Kybartų sektoriuje nuteistųjų vardu iš antstolių gautus patvarkymus dėl skolos išieškojimo. Kybartų sektorius turi antstolių M. L., L. U. D. ir I. B. pateiktus patvarkymus vykdyti išieškojimus iš ieškovui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
6. Pagal CPK 585 straipsnio 3 dalį, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Kybartų sektorius, gavęs minėtų antstolių patvarkymus vykdyti išieškojimus iš ieškovui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, privalo vykdyti antstolių sprendimus. Todėl išskaitos iš ieškovo asmeninių lėšų pagal Kybartų sektoriaus turimus antstolių patvarkymus atliktos teisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, jog ieškovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškinio pagrindą siejamas su neteisėtais Teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų veiksmais, pervedant ieškovui priteistą iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimo sumą antstoliams pagal jų patvarkymus areštuoti ieškovo lėšas. Teisingumo ministerija ir Kybartų pataisos namai, vykdydami antstolių privalomus reikalavimus konkrečiose vykdomosiose bylose, nevykdė viešojo administravimo veiklos, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
9. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kokiais nors įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais baudžiamosiose bylose būtų nustatytos Teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų tarnautojų bei pareigūnų nusikalstamos veikos, jiems vykdant antstolių pateiktus patvarkymus dėl ieškovo lėšų arešto ir pervedimo į antstolių depozitines sąskaitas. Ieškovas 2016 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-1870-505/2015, kurioje iš dalies buvo patenkintas jo skundas Lietuvos valstybei ir jam priteistas 3 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkino ir konstatavo, kad teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo vykdo Teisingumo ministerija.
10. Teisingumo ministerija 2016 m. rugsėjo 23 d. raštu informavo, jog vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, 2016 m. rugpjūčio 8 d. pervedė į ieškovo nurodytą sąskaitą 1 399,77 Eur, o likusią priteistos sumos dalį, 1 600,23 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. pervedė į antstolio A. M. depozitinę sąskaitą, vykdydama antstolio 2016 m. vasario 24 d. patvarkymą dėl ieškovo lėšų arešto. Jokie Teisingumo ministerijos neteisėti veiksmai dėl 1 600,23 Eur pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą nustatyti nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį paliko nepakeistą ir papildomai nurodė, kad ta aplinkybė, jog į dalį pareiškėjui priteistinos sumos buvo nukreiptas teisėtas antstolio išieškojimas, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu teismo sprendimas buvo įvykdytas netinkamai.
11. Marijampolės pataisos namai 2016 m. rugsėjo 1 d. pervedė antstoliams: M. L. – 546,22 Eur, L.U. D. – 271,94 Eur, I. B. – 581,61 Eur, iš viso – 1 399,77 Eur. Kybartų pataisos namams antstolė I. B. buvo pateikusi 2016 m. vasario 19 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0011/14/07186 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (išieškoma suma – 594,51 Eur). Antstolė L.U. D. buvo pateikusi 2015 m. birželio 5 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0050/08/00365 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (išieškoma suma – 24,38 Eur). Antstolis M. L. buvo pateikęs 2014 m. lapkričio 24 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0022/13/23277 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (išieškoma suma – 558,33 Eur).
12. Byloje nėra duomenų, įrodančių, jog antstolių patvarkymai teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Todėl nėra nustatyti Kybartų pataisos namų pareigūnų ir tarnautojų neteisėti veiksmai, nes buvo vykdomi teisėti antstolių patvarkymai vykdyti išieškojimą iš areštuotų ieškovo lėšų. Nors ieškovas teigia, kad moka išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tačiau teismui nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).
13. Ieškovas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš įsiteisėjusios Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta jam išduoti vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-1870-505/2015. Ieškovo nurodyta nutartis, kuria buvo atsisakyta išduoti jam vykdomąjį raštą, yra įsiteisėjusi, nes ieškovui pateikus skundą dėl nurodytos nutarties, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo atskirąjį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Institucinis teismo priimamų sprendimų teisėtumo kontrolės mechanizmas yra sukurtas būtent tam, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad priimtas procesinis sprendimas yra neteisėtas, turėtų galimybę apginti savo procesines teises. Įstatymai nesuteikia teisės bendrosios kompetencijos teismams vertinti administracinių teismų priimtų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Ieškovas savo nesutikimą su teismų priimtais sprendimais atsisakyti išduoti jam vykdomąjį raštą administracinėje Nr. I-1870-505/2015 grindžia prielaidomis, kurios nepagrįstos jokiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
14. Nenustatęs valstybės valdžios institucijų netesėtų veiksmų, teismas atmetė ieškovo ieškinį, kaip nepagrįstą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų bei teismo veiksmų patirtą neturtinę žalą ieškovas grindžia tik bendromis frazėmis, neįvardindamas jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie patirtų išgyvenimų pobūdį, intensyvumą, mastą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė ir neturtinės žalos, kaip dar vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos (CPK 12, 178 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Ieškovas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas nepaneigė aplinkybės, kad Teisingumo ministerija neįvykdė administracinio teismo sprendimo atlyginti ieškovui padarytą neturtinę žalą pagal Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 6 punkte nustatytą tvarką ir dėl to padarė ieškovui turtinę ir neturtinę žalą. Teismo sprendimo nevykdymas, kaip veika turinti kriminalinio nusikaltimo požymių, neabejotinai buvo neteisėta veika. Teismas nepaneigė aplinkybės, kad administracinis teismas atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdyto teismo sprendimo priverstinio vykdymo, taip pažeisdamas ieškovo teisę į teisingą teismą ir teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir kartu padarydamas ieškovui neturtinę žalą.
15.2. Teismas nepaneigė aplinkybės, kad Kybartų pataisos namai visas ieškovo gautas lėšas pasisavino ir iššvaistė, nors turėjo teisę disponuoti (pervesti antstoliams) tik įstatyme nustatytą nedidelį procentą nuo ieškovo gaunamų lėšų. Taigi turtinė ir neturtinė žala ieškovui neabejotinai buvo padaryta, o svetimo turto iššvaistymas, kaip veika turinti kriminalinio nusikaltimo požymius, neabejotinai buvo neteisėta veika (CK 6.246 straipsnis). Tokiu būdu teismas, atmesdamas ieškinį ir atsisakydamas priteisti ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, sąmoningai tyčia priėmė neteisingą sprendimą, taip pažeisdamas absoliučias ieškovo teises. Kadangi šios teisės yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl jų pažeidimui turi būti taikoma Konstitucijos 7 straipsnio l dalis, pagal kurią negalioja joks aktas priešingas Konstitucijai.
16. Atsiliepimu į ieškovo A. G. apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo jokių motyvų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismo sprendimo motyvai leidžia daryti išvadą, kad visi ieškovo reikalavimai buvo tinkamai išnagrinėti. Dėl visų reikalavimų yra pasisakyta teismo sprendime.
17. Atsiliepimu į ieškovo A. G. apeliacinį skundą atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namų Kybartų skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Į laisvės atėmimo įstaigoje esančią depozitinę sąskaitą pervedamos lėšos yra priskiriamos prie kitų pajamų, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK 51 skyriaus normos. Marijampolės pataisos namai yra pateikę į bylą antstolių pateiktus patvarkymus vykdyti išieškojimus iš ieškovui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pagal CPK 585 straipsnio 3 dalį, jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, šio straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Marijampolės pataisos namai, gavę antstolių patvarkymus, privalo juos vykdyti. Todėl išskaitos iš ieškovo asmeninių lėšų pagal antstolių patvarkymus buvo atliktos teisėtai.
17.2. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas, reikalavimus grįsdamas aplinkybėmis, jog Teisingumo ministerija ir Kybartų pataisos namai turtinę ir neturtinę žalą jam padarė nusikalstamais veiksmais, iššvaistydami valstybei ir jam priklausančias lėšas, nepateikė jokių įrodymų, kad kokiais nors įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais baudžiamosiose bylose būtų nustatytos Teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų tarnautojų bei pareigūnų kokios nors nusikalstamos veikos, vykdant antstolių pateiktus patvarkymus dėl ieškovo lėšų arešto ir pervedimo į antstolių depozitines sąskaitas. Todėl pripažintina, kad Marijampolės pataisos namai jokiais savo veiksmais ieškovo teisių nepažeidė ir jokios žalos nepadarė, taigi nėra jokio pagrindo svarstyti žalos atlyginimo. Teismas tinkamai įvertino visus jam pateiktus duomenis, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 3 000 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl Teisingumo ministerijos ir Kybartų pataisos namų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1870-505/2015 priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 1 700,00 Eur neturtinės žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priteisė ieškovui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės. Ieškovas pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą dėl vykdomojo rašto šioje byloje išdavimo, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-964-575/2016 šią nutartį paliko nepakeistą.
20. Teisingumo ministerija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, 2016 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu pervedė į ieškovo nurodytą sąskaitą 1 399,77 Eur, o likusią ieškovui priteistos sumos dalį, 1 600,23 Eur, 2016 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu pervedė į antstolio A. M. depozitinę sąskaitą pagal antstolio 2016 m. vasario 24 d. patvarkymą. Kybartų pataisos namai 2016 m. rugsėjo 1 d. mokėjimų nurodymais pervedė iš ieškovo išieškojimus vykdantiems antstoliams: M. L. – 546,22 Eur, L.U. D. – 271,94 Eur, I. B. – 581,61 Eur, viso 1 399,77 Eur ieškovui pervesto žalos atlyginimo. Ieškovas pareiškė ieškinį Lietuvos valstybei dėl 3 000 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teigdamas, jog Teisingumo ministerija ir Kybartų pataisos namai nepagrįstai ieškovui priteistą 3 000 Eur žalos atlyginimo sumą pervedė antstoliams.
21. Pirmos instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, nustatęs, jog Teisingumo ministerijos veiksmų dėl priteistos 3 000 Eur sumos ieškovui pervedimo teisėtumas buvo patikrintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, o Kybartų pataisos namai, pervesdami ieškovui priteistos žalos sumos dalį antstoliams, veikė teisėtai pagal CPK nuostatas vykdydami privalomus antstolių nurodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas apeliaciniame skunde nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumą, taip pat nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie galėtų patvirtinti pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumą.
22. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog Teisingumo ministerija ar Kybartų pataisos namai jam priteistus 3 000 Eur pasisavino ar iššvaistė, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog šios lėšos buvo pervestos išieškojimus iš ieškovo kreditoriams vykdantiems antstoliams pagal jų patvarkymus. Pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Todėl tiek Teisingumo ministerija, tiek Kybartų pataisos namai teisėtai ieškovui priteistas lėšas paskirstė antstoliams pagal jų pateiktus patvarkymus. CPK 668 straipsnyje yra apibrėžtas turtas, iš kurio negalima išieškoti, o CPK 739 straipsnyje apibrėžtos pinigų sumos, iš kurių negalima išieškoti. Skolininkui priklausančios sumos, gautos kaip žalos atlyginimas, nėra priskirtinos turtui ar pinigų sumoms, iš kurių negalima būtų išieškoti.
23. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka yra nustatyta CPK LI skyriuje. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog atsakovės atstovai turėjo teisę pervesti antstoliams tik įstatyme nustatytą nedidelį procentą ieškovo gaunamų lėšų. Byloje esančiuose antstolių patvarkymuose (b.l. 22-24) nėra nurodyti jokie apribojimai ieškovo areštuotoms ir į antstolių depozitines sąskaitas pervestinoms lėšoms. Pažymėtina, jog asmenys, kuriems yra pateikti antstolių patvarkymai vykdymui, neturi kompetencijos tikrinti šių patvarkymų teisėtumo. Tačiau skolininkui yra suteikta teisė pagal CPK 510-513 straipsniuose nustatytą tvarką teikti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų arba atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Todėl ieškovas, nesutikdamas su antstolių patvarkymo turiniu bei išieškojimo tvarka, galėjo teikti skundą antstoliui dėl išieškojimo į jam priteistą 3 000 Eur žalos atlyginimo sumą nukreipimo. Tuo tarpu nei Teisingumo ministerija, nei Kybartų pataisos namai, vykdydami antstolių patvarkymus, neteisėtų veiksmų neatliko, todėl ieškovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
24. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.