Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamieji M. G., P. M. ir P. M. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją, taip pat kaltinamasis M. G. nužudė žmogų, vykdantį piliečio pareigą.

Kaltinamieji M. G., P. M. ir P. M. 2010 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 01.00 val., UAB „D. V.“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti šioje saugomoje teritorijoje esantį akmens paminklą, M. G. ir P. M. perlipus per tvorą, o P. M. laukiant prie tvoros, įsibrovė į UAB „D. V.“ teritoriją, kur išsirinkę akmens paminklą ir mėgindami jį pakelti, pasikėsino paminklą pagrobti, tačiau savo nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nusikaltimo darymo metu buvo užklupti UAB „D. V.“ teritorijoje buvusio J. R. (J. R.), kuris šaukdamas išgąsdino kaltinamuosius M. G., P. M. ir P. M. taip nutraukdamas pastarųjų daromą akmens paminklo vagystę.

Taip pat kaltinamasis M. G., 2010 m. rugsėjo 14 d. laikotarpiu nuo 00.00 val. iki 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovęs į saugomą UAB „D. V.“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), kėsindamasis pagrobti akmens paminklą ir šio nusikaltimo darymo metu užkluptas J. R., kuris tuo metu vykdė piliečio pareigas, t. y. saugojo UAB „D. V.“ teritoriją ir joje esančius akmens paminklus, jis sudavė medine lenta, kojomis bei rankomis nukentėjusiajam J. R. ne mažiau kaip trylika kartų į galvą ir įvairias kūno vietas, padarydamas dvi kirstines žaizdas pakaušyje su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kairio momenkaulio įspaustinį lūžį su nusitęsiančiomis lūžio linijomis į kaukolės priekinę ir užpakalinę duobes, kraujo išsiliejimą po kietuoju dangalu ir galvos smegenų skilvelius, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais dangalais kairėje momeninėje, abipus kaktinių ir smilkininių skilčių sferiniuose paviršiuose, galvos smegenų sumušimus kairėje momeninėje skiltyje ir abipus kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose ties poliais, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus veide, krūtinės kairėje, nugaroje ir rankose, abipusinius šonkaulių lūžius, dėl ko nuo galvos sumušimo, kuris komplikavosi galvos smegenų spaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju dangalu, koma, J. R. 2010 m. rugsėjo 14 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (tuo metu – VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė) mirė, ir taip jį, vykdžiusį piliečio pareigas, nužudė.

Kaltinamasis M. G. kaltu dėl pasikėsinimo įvykdyti svetimo turto vagystę prisipažino visiškai, kaltu dėl nužudymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pripažįsta, jog sudavė J. R. du smūgius, tačiau daugiau smūgių nesudavė. J. R. pažinojo iš matymo, nes gyveno viename rajone. Kitus kaltinamuosius taip pat pažįsta. 2010 metų rugsėjo 13 d., apie 01.00 val. nakties, kartu su P. M. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve į naktinę parduotuve. Buvo šiek tiek išgėręs. Beeinant, už tvoros pamatė paminklus ir jis (M. G.) nusprendė pabandyti pavogti paminklą. Teritorija buvo aptverta maždaug dviejų metrų aukščio tvora, bet vienoje vietoje yra maždaug vieno metro aukščio garažas, per kurio stogą galima patekti į aptvertą teritoriją. Tokiu būdu jis (M. G.) užlipo ant garažo ir taip apėjęs tvorą, pateko į teritoriją. P. M. liko už tvoros ir stebėjo aplinką, žiūrėjo ar neatvažiuoja koks nors automobilis. Pastarasis žinojo, kad jis nori pavogti paminklą. Vieną paminklą jis (M. G.) pabandė pakelti, tačiau paminklas buvo sunkus ir jis susižeidė pirštą. Kuomet jis atsitūpęs ieškojo kuo galėtų uždengti žaizdą, kad nebėgtų kraujas, pamatė iš už nugaros pusės atbėgantį vyrą, kuris kažką neaiškiai rėkė, tačiau ką – nesuprato. Tuo metu suprato, kad tai sargas. Vyras rankose laikė kiek daugiau negu metro ilgio lentą ir pribėgęs, jį užpuolė - lenta sudavė vieną kartą į kairę ranką. Abu pradėjo stumdytis, vyras jį laikė sugriebęs už rankos, todėl jis (M. G.), atėmęs iš jo lentą, gindamasis sudavė ja iš viršaus pastarajam vieną kartą į galvą ir bandė ištrūkti, bet šis nepaleido. Tuomet jis vyrą pastūmė, nuo ko šis nukrito ant nugaros. Po to išmetė lentą ir pabėgo pro tą pačią vietą, pro kurią ir užlipo. Po 2-3 minučių prie savo namų susitiko P. M., viską jam papasakojo ir jie išsiskyrė. Po poros dienų parduotuvėje iš žmonių sužinojo, kad sargas mirė. Kokiu būdu mirusiajam buvo padaryti kiti sužalojimai, nežino. Matėsi, jog J. R. yra neblaivus, todėl galėjo pats susižaloti griuvinėdamas. Prieš šį įvykį žinojo, kad teritorijoje yra laikomi paminklai, juos ten matė, girdėjo kažkokias kalbas, kad galima pavogti paminklus. Teritorija buvo neapšviesta, gal tik kiek šviesiau buvo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės apšvietimo. Į teritoriją galima įeiti per vartus, bet tą naktį vartai buvo užrakinti. Teritorijoje matėsi kažkoks namelis (būdelė), tačiau jis nepanašus į sargo namelį. Jame šviesos nebuvo, jis nežinojo, kad ten gali būti sargas. Nežinojo, kad teritorija yra saugoma. Tik po įvykio suprato, jog atbėgęs vyras galėjo būti sargas. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis, išskyrus tai, kad kartu su juo į teritoriją buvo įlipęs ir P. M. ir kad išlipant iš teritorijos, jam buvo reikalingos lentos.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 73, t. 2, b. l. 77-78, 82-84), kaltinamasis M. G., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad to kuo yra įtariamas, nepadarė. Kadangi praėjo keturi metai, todėl tiksliai pasakyti negali, bet neatmeta galimybės, kad tai įtarime nurodytą datą, t. y. 2010 m. rugsėjo 13 d., jis nusprendė nueiti į teritoriją, kur buvo parduodami paminklai, ir pavogti vieną paminklą, po to jį parduoti. Sulaukė kol sutems, tai buvo apie 24.00-01.00 val., vienas nuėjo prie teritorijos, kur yra paminklai, užlipo ant garažo stogo ir peršokęs tvorą, pateko į teritoriją. Patekęs į teritoriją, nuo tos vietos kur nušoko ant žemės, jis paėjo gal metrą, pusantro, nes šalia tvoros gulėjo paminklai. Jis norėjo pakelti paminklą, kuris buvo apie 70 cm aukščio ir 50-60 cm pločio. Jam būnant teritorijoje, nieko negirdėjo, jokių pašalinių žmonių nematė, sargo irgi nematė, ir net nežinojo, kad kažkas saugo šią teritoriją. Teritorijoje buvo apie 10 minučių. Bandydamas pakelti paminklą, jį truputi pakėlė, bet paminklas nuslydo ir nukrito jam ant dešinės rankos piršto, kuris pradėjo kraujuoti. Susižalojęs pirštą, nusprendė išeiti iš teritorijos. Tuomet jis paėmė prie garažo sienos gulinčias kažkokias lentas, atrėmė jas į garažo sieną ir lentomis užlipo ant garažo stogo. Taip išlipo iš teritorijos. Apie tai, kad teritorijoje, kurioje jis bandė pavogti paminklą, rastas J. R. lavonas, sužinojo paros bėgyje.

Vėlesnės apklausos metu kaltinamasis parodė, kad pilnai prisipažįsta įvykdęs nužudymą, tačiau neprisipažįsta dėl suduotų smūgių skaičiaus, nes tiek smūgių nesudavė. J. R. pažinojo iš matymo, kaip vietinį, mėgstantį išgerti asmenį, bet santykių su juo nepalaikė ir anksčiau jokių tarpusavio konfliktų nebuvo. Kad J. R. dirbo sargu bendrovėje, prekiaujančioje paminklais, nežinojo. Prieš tai, jis ne kartą buvo girdėjęs, kad iš ten buvo pavogti paminklai, todėl 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 00.00-00.30 val., jis su draugu P. M., būdamas blaivus, nusprendė nueiti į tą teritoriją ir pasižiūrėti, ar įmanoma pavogti paminklą, bet konkrečiai visiškai neturėjo tikslo vogti, o šiaip nusprendė tiesiog pabandyti pakelti, ar tai įmanoma. P. M. su juo nėjo, o liko stovėti prie kelio ant šaligatvio ir tiesiog taip stebėti, kad kas nepamatytų, nes suprato, kad kitaip ne taip supras, jį dar įtartų vagyste. Vartai buvo uždaryti, todėl jis iš teritorijos šoninės pusės, kur yra gyventojų ūkiniai pastatai ir garažai, perlipo per garažo stogą. Ten stovėjo sargo būdelė, bet šviesa nedegė. Tuomet jis pabandė pakelti prie tvoros stovėjusį patį mažiausią paminklą, bet jis buvo toks sunkus, kad jam iš rankų išslydo. Jis statė paminklą atgal ant žemės, bet juo prisispaudė dešinės rankos pirštą, kuris pradėjo kraujuoti. Kraujas bėgo gana smarkiai, todėl pasilenkė, ieškodamas kuo užspausti žaizdą, bet kai pakėlė galvą, pamatė jau gana arti link jo atbėgantį vyrą, kuris kažką rėkė. Jis išsigando ir kai atsistojo, pamatė, kad vyriškis, laikydamas rankose medinę lentą, užsimojo, norėdamas jam smogti. Tamsoje neatpažino J. R., nes teritorija neapšviesta ir buvo tamsu. Jis (M. G.) tada kažkaip užsidengė ranka galvą ir vyras lenta sudavė jam į ranką. Po to J. R. toliau puolė jį stumdyti. Jis suprato, kad tai teritorijos sargas. Kai vyriškis jį ėmė stumdyti, jis šiam iš rankų išplėšė lentą ir ja sudavė vieną kartą vyrui į galvą. Po smūgio J. R. nenugriuvo, tačiau jis šį pastūmė ir pastarasis krito atbulas ant žemės, niekur neatsitrenkdamas. Jis (kaltinamasis) tuo metu iš rankos paleido lentą ir ja dar kartą užkirto ant sargo. Labai išsigandęs, paliko J. R. gulėti ant žemės ir pabėgo. Ar tai matė P. M., nežino. Vėliau pastarajam papasakojo, kad jį puolė sargas, bet jis šį nustūmė ir pabėgo. Kad pastarajam sudavė lenta, nesakė. Lentą paliko gulėti šalia to žmogaus. Po kelių dienų išgirdo kalbas, kad tas sargas yra J. R., kuris toje teritorijoje naktį buvo rastas sumuštas ir tą pačią dieną ligoninėje mirė. Suprato, kad J. R. mirė nuo jo suduoto smūgio. Po įvykio jis pabėgo, visus tuos metus tylėjo ir sulaikytas kaltės nepripažino, nes bijojo atsakomybės.

Kaltinamasis P. M. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino ir parodė, kad 2010 m. rugsėjo 13 d., laikotarpiu nuo 24.00 val. iki 01.00 val., buvo susitikęs su M. G. ir einant (duomenys neskelbtini) gatve link visą parą dirbančios parduotuvės, praeinant aptvertą teritoriją, M. G. paprašė jo pabūti ir pasaugoti, o pats per tvorą įlipo į teritoriją. M. sakė, kad nori patikrinti ar sunkus paminklas ir pabandyti jį pakelti. Tuo metu jis (P. M.) pagalvojo, kad M. G. paminklą greičiausiai pavogs. Kaip jis būtų iškėlęs paminklą per tvorą, jie nekalbėjo. Jis (P. M.) nebuvo įlipęs į saugomą teritoriją, bet stovėjo šalia ir žiūrėjo ar neatvažiuoja kokia nors mašina. Dar eidami palei teritoriją, matė, jog vartai yra užrakinti, kabėjo spyna. Savo kaltę pripažįsta tame, kad neatkalbėjo M. G., sutiko palaukti pastarojo, nes buvo išgėręs. Vienu metu išgirdo kažkokį triukšmą, tamsoje nuo būdelės pusės pamatė prie M. artėjantį žmogų, kuris kažką garsiai šaukė. Ar tas žmogus rankoje ką nors laikė, nematė, nes buvo tamsu. Jis (P. M.) išsigando ir pabėgo. Vėliau su M. G. susitiko prie šio namų ir M. papasakojo, kad jis nespėjo pabėgti, kad pastūmė teritorijoje buvusį žmogų ir tuomet pabėgo. Tą vakarą matė P. M., tačiau prie saugomos teritorijos buvo tik su M. G.. Ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad kartu buvo ir P. M., tačiau duodamas parodymus, matyt, kažką supainiojo, nes buvo išsigandęs, kadangi tyrėja ėmė sakyti, jog jis (P. M.) nužudė žmogų. Su M. G. nekalbėjo apie paminklo vagystę ar jo realizavimą.

Toliau teismo posėdžio metu duodamas parodymus, kaltinamasis P. M. parodė, kad jis irgi buvo toje teritorijoje. Tuo metu jis nuo M. G. buvo maždaug už dviejų metrų. Nesuprato, kad atbėgęs žmogus yra sargas. Vyras iš karto pribėgo prie M.. Jis (P. M.) tuo metu spėjo pabėgti per garažo stogą. Prie garažo sustatytų lentų nebuvo. Po pusvalandžio susitiko su M.. Matė, kad pastarajam iš piršto bėga kraujas. Jis sakė, kad sargas jį buvo sugavęs už rūbų ir kad jis šį pastūmė ir pabėgo. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis išskyrus tai, kad su jais buvo P. M..

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 155, 166-167), kaltinamasis P. M., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad nieko jis nenužudė ir nužudymo aplinkybių nematė. M. G. ir P. M. pažįsta seniai, jie yra jo draugai. Jis tiksliai datos neprisimena, bet tai galėjo būti įtarime nurodyta data, nes tikrai pamena, kad tai buvo 2010 metais iki spalio mėnesio, nes spalį jis jau kalėjo. Vakare be jokio konkretaus tikslo jis susiskambinęs su P. M. ir M. G., susitarė susitikti Naujininkuose ir visi netrukus susitiko aikštelėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, per du kiemus nuo tos teritorijos, kur buvo pardavinėjami paminklai. Žinojo, kad kai kada ta teritorija saugoma sargo, yra girdėjęs ir apie iš jos įvykdytas paminklų vagystes. J. R. jis žinojo iš matymo, kaip vietinį asocialų asmenį, bet kad šis dirba sargu, nežinojo. Iš pradžių visi gėrė aikštelėje šalia M. G. automobilio, vėliau visi nuėjo pasivaikščioti. Kelinta buvo valanda, neatsimena, bet buvo jau vėlu ir tamsu. Kai priėjo prie teritorijos, kur buvo pardavinėjami paminklai, kažkaip visiems bendrai kilo mintis iš ten pavogti paminklą, bet konkrečiai kas ką darys, nesitarė. Tiesiog įsitikino, kad sargo nėra, nes sargo būdelėje šviesa nedegė ir, kiek pamena, ant durų netgi buvo spyna. Jam atrodo P. M. į teritoriją įlipęs nebuvo ir liko už tvoros, nors tiksliai nepamena, o jis su M. G. per tvorą įlipo į aptvertą teritoriją. Ten buvo tamsu, teritorija neapšviesta. Jis su M. priėjo kažkur per vidurį tos aikštelės ir abu kartu pabandė pakelti vieną mažą paminklą, bet paminklas išslydo M. iš rankų ir pastarasis susižalojo pirštą, iš kurio ėmė bėgti kraujas. Tuomet iš būdelės išbėgo vyriškis, kaip suprato sargas, bet kas toks, tamsoje neįžiūrėjo. Taip pat nematė ar sargas rankose ką nors laikė, nes buvo tamsu. Vyriškis, artėdamas link jų, kažką rėkė ir jis (P. M.) išsigandęs pabėgo. Po kokio pusvalandžio jie vėl visi susitiko toje pačioje aikštelėje. Tuomet M. G. papasakojo, kad jis iš teritorijos pabėgti nespėjo, o sargui pribėgus, jis trenkė pastarajam pagaliu per galvą ir pabėgo. Kiek smūgių sudavė ir jokių kitų konkrečių detalių M. nepasakojo. Po kelių dienų išgirdo kalbas, kad ligoninėje mirė J. R., bet nuo ko mirė - nežinojo. Sužinojęs, kad J. R. mirė, pagalvojo, kad tai galėjo atsitikti nuo M. G. suduoto smūgio, bet tai buvo tik prielaida. Ta situacija jam nebuvo įdomi, todėl jis nesigilino nuo ko mirė J.. Vėliau jis su M. G. mažai bendravo, ir šis ta tema daugiau nieko nepasakojo, o jis ir nesidomėjo.

Kaltinamasis P. M. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius, J. R. pažinojo tik iš matymo. Įvykio dieną, apie 24.00 val., susitiko su M. G. ir P. M. ir visi gėrė, kiek pamena, alų. Kiek išgėrė, neprisimena, tačiau visi buvo apsvaigę. Neprisimena kokiomis aplinkybėmis, bet visi atsidūrė prie tos teritorijos. Perlipus per tvorą, jis (P. M.) pamatė sargą ir jie pabėgo. Toliau duodamas parodymus, kaltinamasis parodė, kad jis su P. M. liko prie tvoros, o M. G. perlipo tvorą, nes norėjo pabandyti pakelti paminklą. Kiek pamena P. per tvorą nelipo ir jie abu liko stovėti prie tvortos. Tuo metu ir būdelės išbėgo žmogus ir jie pabėgo. Ar tas žmogus ką nors laikė rankoje, nematė, tik pastebėjo, jog jis bėgo link M. G.. Neprisimena, ar jie tarėsi pavogti paminklą. Po to visi suskambino ir susitiko. M. G. papasakojo, kad sargui trenkė pagaliu ir pabėgo. Apie nužudymą nieko nesakė. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, išskyrus tą aplinkybę, kad jis (P. M.) bandė paimti paminklą. To nebuvo. Po įvykio jis atsiprašė bendrovės „D. V.“ direktorės, ji jam atleido ir jie susitaikė, surašė susitaikymo protokolą. Todėl prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusioju.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 10, 22-23), kaltinamasis P. M., be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad M. G. ir P. M. pažįsta jau seniai, jie yra jo draugai. Adreso nežino, bet žino, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra aptverta teritorija, kurioje prekiaujama paminklais. Tiksliai datos neprisimena, bet tai galėjo būti 2010 metų rugsėjo 13 d. vakare. Nepamena kelintą valandą, tačiau jau buvo tamsu, visi trys susitiko aikštelėje, šalia tos teritorijos, kur prekiavo paminklais. Visi buvo išgėrę. Teritorija buvo neapšviesta, todėl nemanė, kad ji yra saugoma. Žmonių joje nesimatė. J. R. žinojo tik iš matymo, kaip vietinį asocialų asmenį, tačiau, kad jis ten dirbo sargu, nežinojo. Begeriant, M. G. visiškai jiems netikėtai, pasiūlė pabandyti pavogti vieną paminklą. Nebuvo jokio išankstinio susitarimo, jokiais vaidmenimis nesidalino, tiesiog viskas įvyko spontaniškai. Jis su P. M. neprieštaravo. M. G. peršoko per tvorą ir pateko į teritoriją. M. pasakė, kad viskas ramu, pakėlė vieną patį mažiausią paminklą.Jis su P. M. iš kitos teritorijos pusės, priėjo prie tvoros ir M. per tvorą jiems perkėlė paminklą. Jis su P. paminklą nunešė nuo tvoros apie 30 metrų atstumu ir paslėpė žolėje. Tuomet ketino grįžti prie teritorijos ir pavogti dar vieną paminklą, nes M. buvo likęs teritorijoje. Tačiau jiems priėjus prie tvoros, pamatė, kad sargo būdelėje užsidegė šviesa ir iš būdelės išbėgo žmogus. Ar jis ką nors laikė rankose, nematė, nes jie su P. M. išsigando ir palikę M. G., pabėgo. Maždaug po 10-15 minučių visi susitiko. M. G. buvo labai susijaudinęs, tačiau pasakė, kad išsigandęs sargo, peršoko per tvorą iš kitos pusės ir pabėgo. Tuo metu M. nieko daugiau neaiškino, o jis nepastebėjo ar šis susižeidęs. Maždaug po dviejų mėnesių, M. papasakojo, kad tą naktį jis sargą nužudė, kad kai sargas išbėgo, M. pagaliu ar lenta sudavė šiam į galvą ir palikęs gulintį ant žemės, pabėgo. Vėliau jis (P. M.) iš smalsumo pradėjo domėtis tuo įvykiu, visų klausinėjo ir iš kalbų sužinojo, kad tuo laiku teritorijoje buvo nužudytas J. R.. Vėliau apie nužudymą jis aptarinėjo ir su P. M., kuris taip pat žinojo, kad M. G. nužudė J. R..

Be kaltinamojo M. G. dalinio prisipažinimo nužudžius J. R., taip pat be kaltinamųjų M. G., P. M. ir P. M. prisipažinimo pasikėsinus įvykdyti svetimo turto vagystę, kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. B. parodė, kad J. R. buvo jos sugyventinis. Įvykio vakarą ji pastarąjį palydėjo iki teritorijos, kur buvo laikomi paminklai, nes jis ten pastoviai padėjo žmonėms saugoti paminklus ir dirbo neoficialiai. Saugoti paminklus pradėjo maždaug prieš dvi savaites iki įvykio. Į darbą eidavo kiekvieną vakarą. Teritorija buvo aptverta tvora. Viduje buvo namelis, kur J. galėjo pernakvoti. Tą vakarą J. buvo blaivus. Palydėjusi sugyventinį, grįžo namo. Prieš išeidama liepė jam užrakinti vartus, bet prie jos J. vartų neužrakino. Ryte nuėjusi į teritoriją, pamatė namelyje ant grindų be sąmonės gulintį J., kuriam buvo sužeista galva, matėsi daug kraujo. Greitoji medicinos pagalba J. išvežė į ligoninę, kur pavakary jis mirė. J. R. palaidojo ji, gavo 1040,00 Lt laidojimo pašalpą. Savo lėšų išleido 475,00 Lt, kuriuos prašo priteisti iš kaltų asmenų. Pilnai palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83-87), nukentėjusioji, be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad ji su savo sugyventiniu J. R. gyveno nuo 2004 metų. J. R. pastovaus darbo neturėjo, tik paprašytas pagalbos pasaugoti paminklus, (duomenys neskelbtini), už atlygį, jis sutiko. Pas ką sugyventinis dirbo, nežino, žino tik, kad prie (duomenys neskelbtini), aikštelėje saugojo paminklus. J. ten dirbo apie savaitę, eidavo kiekvieną naktį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. 2010 m. rugsėjo 13 d., apie 20.00 val., ji J. R. palydėjo į darbą. Teritorija aptverta tvora, yra rakinami vartai. J. R. atidarė savo raktu minėtus vartus, nes jie buvo užrakinti. Nieko iš žmonių teritorijoje nebuvo. J. R. nuėjo pas save į kambarėlį ir taip pat jį atrakino. Iš minėtos aikštelės ji išėjo apie 20.30 val. Išeidama pasakė, kad šis užsirakintų vartelius, bet jis atsakė, kad nerakins, tik paprašė jos užkabinti grandinę, kuri kabojo ant vartų. 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 7.30 val., ji atėjo į minėtą paminklų aikštelę pasitikti savo sugyventinio, kur aikštelėje pastebėjo du vyrus, kaip vėliau suprato, vienas vyriškis buvo aikštelės savininkas, kitas -gretimai aikštelės gyvenantis žmogus. Įėjusi į aikštelėje stovinčią būdelę, pastebėjo ant lovos gulintį pasruvusį krauju J. R.. Koridoriuje ant grindų, maždaug apie dviejų metrų atstumu nuo lauko durų, ant žemės matėsi kraujas. Aikštelės šeimininkas paaiškino, kad iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po kelių minučių, atvažiavo greitoji pagalba. J. R. dar buvo gyvas. Jį gydytojai paguldė ant neštuvų ir nuvežė į Vilniaus greitosios pagalbos Lazdynų universitetinę ligoninę. Ji važiavo kartu. Matė, kad jam ant pakaušio yra žaizda. Nuvežtas į ligoninę, J. mirė. J. R. palaidojo ji, ir už paslaugas buvo sumokėta – UAB ,,V. l. n.“ - 475 litai. Iš socialinės paramos centro ji gavo 1040 litų, kuriuos sumokėjo už visas kitas paslaugas. Daugiau išlaidų nepatyrė, tik tuos 475 litus.

Liudytojas V. K. (V. K.) parodė, kad pažįsta visus kaltinamuosius, nukentėjusiąją ir žuvusįjį J. R., nes gyveno kaimynystėje. Kiek pamena, J. R. niekur nedirbo. Įvykio rytą važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve pro teritoriją, kur saugomi paminklai, pamatė praviras namelio duris ir tarpduryje gulintį J.. Pastarasis gulėjo namelyje, o galva buvo išlindusi į lauką. Iš pradžių pagalvojo, kad šis girtas. Tuomet jis (liudytojas) paskambino paminklų savininkui G. (pavardės neprisimena) ir pasakė, kad šis atvažiuotų į teritoriją pasižiūrėti kas ten įvyko, o pats nuvažiavo asmeniniais reikalais. Vėliau atvažiavo pas G. ir šis pasakė, kad J. R. ligoninėje mirė. Kiek jam žinoma, J. R. pasiprašė G. darbo, nes neturėdavo kur gyventi. G. jį įleido į namelį tik pernakvoti. G. nieko nesakė, kad J. naktimis saugotų paminklus. Girdėjo, kad ir anksčiau buvo įvykdytos paminklų vagystės, sargo teritorijoje nebuvo, bet būdavo žmonių, kurie patys prašėsi ten pernakvoti. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 117-119), liudytojas, be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad J. R. jis pažinojo, kadangi anksčiau jie gyveno netoliese vienas kito. Taip pat pažįsta ir G. Š., kuris (duomenys neskelbtini), turi įmonę, prekiaujančią paminklais. 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 6.46 val., atvažiavo prie šios teritorijos. Jis ten nuolat palikdavo tuščius butelius, kuriuos J. priduodavo į supirktuvę ir gaudavo kažkiek pinigų cigaretėms. Tą rytą jis atvežė butelius ir pamatė, kad teritorija atvira, vartai neuždaryti. Užėjęs į teritoriją pamatė, kad mediniame namelyje ant žemės, prie lovos guli J. R.. Iš pradžių pagalvojo, kas šis girtas, bet po to pamatė, kad J. galva kruvina, jis judėjo. Tuomet jis iš mobiliojo telefono paskambino G. Š. ir pasakė, kad šis atvažiuotų, nes teritorija neužrakinta, o J. kruvinas guli ant žemės. Jis G. nesulaukė, kadangi skubėjo, todėl išvažiavo. Kas vyko toliau, nieko nežino. Tik vėliau sužinojo, kad J. R. mirė. Kas jam galėjo atsitikti, nežino.

Liudytojas V. K. parodė, kad visus pažįsta iš matymo. Jis gyvena šalia teritorijos, kurioje yra gaminami ir laikomi paminklai. Teritorija yra aptverta tvora, joje jokių statinių nėra, išskyrus sargo namelį, kuriame buvo laikomi įrankiai. Įvykio rytą paskambinęs G. pasakė, kad sumuštas J.. Tuomet jis su G. nuėjo į teritoriją, kur namelyje ant grindų rado sumuštą, sužalota galva, kruviną J.. Jie jį ištraukė iš namelio, pasodino ant kedės bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Teritorijoje sargo nebuvo. Tiesiog, kuris darbuotojas ten dirbdavo, tas ir saugojo, pats G. dirbo ir saugojo. Jis tame namelyje leisdavo gyventi žmonėms, kad šie prižiūrėtų paminklus. J. R. pasiprašė leisti ten pagyventi. Ar jis ten ką nors saugojo, tiksliai nežino. Taip pat nežino, ar prieš šį įvykį buvo paminklų vagysčių iš šios teritorijos. Iš vakaro matė, kad į teritoriją, apie 21.00 val., atėjo J. ir N. B.. Tikslios datos pasakyti negali, bet gali būti, kad buvo 2010 rugsėjo 13 d. vakaras. Matė kaip jie atėjo iš savo namų, kad namelyje degė šviesa. Naktį teritorijoje jokio triukšmo negirdėjo. Iki įvykio J. R. teritorijoje matė 3-4 kartus. Kiek kartų jis ten nakvojo, nežino. Taip pat nežino ką jis toje teritorijoje darydavo naktimis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 106), liudytojas, be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad šalia jo namo, G. Š. nuomojasi žemės sklypą, kur daro paminklus. Žino, kad paminklus saugojo J. R.. Toje vietoje, kur laikomi paminklai, yra būdelė, kur J. R. miegojo. Žino, kad 2010 m. rugsėjo 13 d., 21.30 val. J. R. buvo toje būdelėje kartu su sugyventine N. B.. Kada ji išėjo, nežino. Nakties metu nieko negirdėjo. 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 7.00 val., pas jį atėjo G. Š. ir paprašė padėti. Jie kartu nuėjo į teritoriją ir pamatė, kad varteliai atidaryti, taip pat buvo atidarytos būdelės durys. Viduje, ant grindų gulėjo J. R., šalia jo matėsi daug kraujo. G. Š. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir po to jie J. R. ištraukė į lauką. Kas atsitiko su J. R., nežino.

Liudytoja L. K. parodė, kad kaltinamuosius, J. R. ir nukentėjusiąją pažįsta iš matymo. Ji gyvena šalia teritorijos, kurioje laikomi paminklai. Teritorija aptverta tvora. Tą naktį, apie 1.00-2.00 val., girdėjo kaip J. R. ant kažko rėkė, tačiau kadangi ten dažnai buvo girtaujama, ji į šį riksmą nesureagavo. Nakties metu matė, kaip pro jų namą kelis kartus praėjo dviejų žmonių siluetai. Paminklus saugojo patys darbuotojai, kurie joje dirbo Ką šioje teritorijoje veikė J. R., nežino. Ten dažnai buvo geriama. J. R. daug kam padėdavo, dirbo pas žmones. Įvykio išvakarėse matė J. teritorijoje. Jai vyras pasakojo, kad J. pats pasiprašė pagyventi sargo namelyje, o tuo pačiu ir pasaugoti paminklus. Girdėjo, kad anksčiau iš teritorijos buvo pavogti paminklai. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 114-116), liudytoja, be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad šalia jų namo, maždaug 50 m atstumu, yra įsikūrusi įmonė, prekiaujanti paminklais. Pažinojo J. R., jis gyveno netoliese, o paskutinę savaitę jis lyg ir gyveno būdelėje, kuri buvo įrengta prie šių paminklų. J. R. jai pasirodė labai ramus ir neskandalingas žmogus, tačiau mėgstantis išgerti. 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 1.00 val., ar tai 2.00 val., ji išgirdo palei jos namo langus greitu žingsniu vis praeinantį žmogų. Jos namo langai yra į gatvės pusę, ir kaip tik pro jos langus patenkama į teritoriją, kur laikomi paminklai. Pro langą matė tik žmogaus siluetą. Ji nebuvo priėjusi prie lango ir nežiūrėjo, kas ten vaikšto, tačiau tas žmogus praėjo pirmyn atgal maždaug tris kartus. Kaip jai pasirodė, tai buvo jaunas, žemo ūgio žmogus. Netrukus, kai ji pamatė, kad tas žmogus praėjo trečią kartą ir nuėjo link paminklų aikštelės, ji išgirdo J. R. balsą. Jis ant kažko šaukė, tačiau ką šaukė ir dėl ko, ji nežino. Jai pasirodė, kad jis lyg ant kažko rėkia pakeltu balsu, tarsi bartųsi. Netrukus viskas nutilo. Ji nebuvo išėjusi pažiūrėti kas atsitiko. Ryte išėjo į darbą ir tik vakare sužinojo apie J. R. mirtį. Su kuo galėjo konfliktuoti J. R. ir kas jam atsitiko, nežino.

Liudytojas G. Š. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, J. R. ir jo sugyventinę N. B. taip pat pažinojo. UAB „D. V.“ buvo gaminami paminklai ir antkapiai. Įmonės teritorija yra (duomenys neskelbtini), ji aptverta tinkline tvora, buvo rakinami įėjimo vartai. Jis (G. Š.) įmonėje dirba paminklų statytoju. Savininkė D. V. vadovauja įmonei, o jis vykdė darbus, ten dirbo vienas. Teritorijos niekas nesaugojo. Joje buvo sargo namelis, kuriame stovėjo lova, šildymo krosnelė. Anksčiau buvo pasiprašęs leisti pagyventi sargo namelyje vienas asocialus asmuo, kuris šiuo metu yra miręs. Jis ten nakvojo ir naktimis saugojo teritorijoje esančius paminklus. Vėliau J. R. irgi pasiprašė leisti pagyventi žiemą ir tuo pačiu prižiūrėti paminklus. Jis pastarajam leido gyventi sargo namelyje. Iki įvykio pastarasis gyveno maždaug savaitę laiko. Su J. R. tarėsi, kad jis pagyvens ir tuo pačiu prižiūrės teritoriją, o jeigu teritorijoje pamatytų pašalinius žmones, jam (liudytojui) paskambins arba iškvies policiją. Anksčiau iš teritorijos buvo pavogti keli paminklai, todėl ten nakvodavo ir saugodavo paminklus jis pats, bet po to susitarė su J. R.. J. ateidavo kiekvieną vakarą, o jeigu ateiti negalėdavo, skambindavo jam (liudytojui) ir tuomet važiuodavo saugoti jis pats. J. buvo davęs raktus nuo vartų ir vakare jis turėdavo juos užrakinti. Įvykio rytą jam paskambino pažįstamas taksistas V. K. ir liepė greičiau važiuoti į įmonės teritoriją, nes atidaryti vartai ir guli kruvinas J. R.. Jis (G. Š.) atvažiavo apie 06.30 val. ir pamatė sargo namelyje ant grindų gulintį kruviną J. R., kuriam buvo sužalota galva. Visur matėsi kraujo dėmės. Jis norėjo J. pakelti, bet vienas nepajėgė, todėl pasikvietė pažįstamą V. K. ir jie abu J. pasodino bei iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Po to apžiūrėjus teritoriją, prie ten augančio beržo pamatė šviežius grumtynių pėdsakus, buvo kraujo. Vėliau toje vietoje rado medinį pagalį (lentą) nuo kryžiaus, kuris buvo perlaužtas į dvi dalis. Viena dalis, gulėjo ant žemės, o kita, kuri buvo kruvina – ant garažo stogo. Palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 96-100, 102-103), liudytojas, be aukščiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad jis dirba UAB ,,D. V.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), darbininku. Jų įmonė nuomojasi žemės sklypą, kur yra sudėti paminklai. Teritorija aptverta tvora, kurioje yra rakinami vartai. Jis yra asmeniškai atsakingas už paminklų saugumą. J. R. 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje, tikslios datos nepamena, atėjo pas jį į darbą ir pasisiūlė naktimis saugoti paminklus. Jis sutiko ir jie sutarė, kad J. dirbs naktimis. J. pradėjo darbą maždaug prieš savaitę iki jo mirties. Jis (liudytojas) darbe būdavo iki 17.00 val., o naktimis ateidavo J. R.. 2010 m. rugsėjo 13 d. jis išėjo iš darbo apie 18.00 val. ir užrakino vartus. Jis paprašė V. K. pažiūrėti, ar atėjo į darbą J. R., nes pastarasis kartais neateidavo. Jis V. K. paskambino apie 21.30 val. ir sužinojo, kad J. yra darbe. J. R. naktį būdavo sargo būdelėje, kuri irgi buvo rakinama. 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 6.30 val., jam paskambino pažįstamas taksi automobilio vairuotojas ir liepė skubiai važiuoti į darbą, nes jo darbo teritorijoje atidaryti vartai, taip pat atidaryta sargo būdelė, o J. R. guli kruvinas. Kai atvažiavo apie 7 val., pažįstamo taksisto jau nebebuvo. Pamatė, kad teritorijos vartai atrakinti, sargo būdelės durys atidarytos. Įėjęs į sargo būdelę pamatė, kad J. R. guli ant žemės, šalia lovos ant čiužinio. Jis gulėjo ant dešinio šono, o už jo stovėjo lova. Ant lovos, čiužinio taip pat ant grindų po J. R. galva buvo daug kraujo. Viršugalvyje matėsi kraujuojanti žaizda. Ant lovos gulėjo dvi kruvinos pagalvėlės. Būdelėje buvo tvarka, iš jos niekas nedingo. Matė, kad J. R. dar gyvas, tačiau nieko nešnekėjo. Jis tuoj pat iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Norėjo J. pakelti, bet vienas nepajėgė, todėl nuėjo pas V. K. ir paprašė padėti. Jie abu pastarąjį pakėlė ir pasodino ant kėdės, kuri buvo prie durų. Medikai sutvarstė J. galvą ir išvežė į ligoninę. Apie įvykį jis nedelsiant pranešė policijai. Atvykę pareigūnai, apžiūrėjo teritoriją ir prie tvoros, ant akmeninio bordiūro pamatė kraujo lašus, nuėmė mėginius. Tuomet ir atkreipė dėmesį į rastą kraują, nes prieš tai jam išeinant vakare iš darbo, ten tikrai kraujo nebuvo. Taip pat vėliau, už paminklų, ant esančio ūkinio pastato jis rado lentos dalį, ant kurios buvo kraujo, todėl jis ją nuvežė ir atidavė pareigūnams, tyrusiems šį įvykį. J. R. buvo labai stipriai sumuštas, jis kriokė ir nieko nekalbėjo. Kas ir už ką jį sumušė, nežino. 2010 m. rugsėjo 14 d., kai jų bendrovės aptvertoje teritorijoje buvo rastas sumuštas J. R., iš jų teritorijos tikrai nebuvo pavogtas nei vienas paminklas. Iki to iš bendrovės teritorijos buvo ne kartą pavogti paminklai, tačiau dėl minėtų vagysčių jis į policiją nesikreipė, pareiškimų nerašė. Nerašys pareiškimo ir dabar, neturi jokių pretenzijų. Ar po tos nakties, nors vienas paminklas buvo kitoje padėtyje, nei prieš tai buvo pastatytas, ar kažkaip pajudintas, negali pasakyti, nes tuo metu jam rūpėjo J. R. sveikatos būklė. Jis pamatė, kad jokie paminklai pavogti nebuvo ir jam to pakako. Jų bendrovėje pardavinėjami įvairūs paminklai, įvairios formos ir dydžių. Tuo metu buvo paminklas pusiau ovaliu viršumi, tačiau jis buvo brokuotas, jo vogti tikrai neapsimokėtų, jo svoris apie 45 kg, vienas jį pavogtų, bet pėsčiomis toli nenusineštų. Jis buvo pilnai neapdirbtas, todėl netinkamas ir jo vertė tuo metu buvo 250,00 Lt. Tačiau jis tuo metu tikrai net iš vietos nebuvo pajudintas, nors tikrai stovėjo per vidurį teritorijos prie tvoros. Tuo metu visus paminklus, kuriais buvo prekiaujama, būtų galima pakelti, nes kai kurie paminklai sudaromi iš kelių atskirų dalių, tačiau dėl svorio paminklo toli pėsčiomis nenuneštum. Vidutinio paminklo svoris yra apie 100 kg, paminklo kaina priklausto nuo akmens, jo apdirbimo, formos, poliravimo būdo. Paminklo kaina gali būti nuo 1000 iki 2000 Lt. Kadangi tą naktį joks paminklas nebuvo pavogtas, žala jam nepadaryta, todėl pareiškimo dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę nerašys.

Kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės specialisto 2010-09-14 tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 19) pasitvirtina, kad 2010 m. rugsėjo 14 d., 09.50 val., Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugytoja pranešė, jog iš Traumatologinio punkto pristatytas J. R., kuris atvežtas iš (duomenys neskelbtini), sumuštas darbo metu. Diagnozė – galvos smegenų sutrenkimas. 2010 m. rugsėjo 14 d., 16.15 val., gydytoja pranešė, kad J. R. mirė.

Iš 2010-09-14 įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų – fotonuotraukų (t. 1, b. l. 20-26, 28) matyti, kad atlikus vietovės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, nustatyta, jog tai yra tvora aptverta teritorija. Vartai yra atidaryti. Teritorijos viduje sustatyti akmeniniai paminklai. 6 metrų atstumu nuo įėjimo, kairėje pusėje stovi medinis sargo namelis, kurio matmenys yra 3x2 m. Dešinėje pusėje yra durys, kurios užrakintos, iš kairės pusės prie įėjimo stovi kėdė. Prie vartų iš dešinės pusės guli akmens blokelis, ant kurio matomos trys raudonos dėmės, panašios į kraują. Užėjus į namelį, kairėje pusėje yra spintelė su darbo įrankiais, toliau stovi lova, ant kurios matyti raudonos spalvos dėmės. Dešinėje pusėje stovi krosnis, kėdė, spintelė, ant kurios stovi televizorius. Lauke iš dešinės pusės nuo įėjimo, prie tvoros sudėti paminklai. Nuo namelio 12 m atstumu, ant žemės yra raudonos spalvos dėmė. Toliau 1,5 m atstumu guli lenta su raudonos spalvos dėmėmis. Dešinėje pusėje ant paminklo matosi raudonos spalvos dėmės. Kairėje pusėje prie tvoros stovi paminklai. Ant 7 paminklo nuo krašto, ant kurio yra užrašas 1300, kairėje pusėje matosi rudos spalvos juostos. Toliau 1,8 m atstumu yra du paminklai. Įvykio vietos apžiūros metu paimta DNR pėdsakų nuoplovos bei lazda.

Iš 2010-09-14 J. R. lavono apžiūros protokolo, jo priedų - fotolentelių (t. 1, b. l. 27, 29-32) matyti, kad lavono galvos viršutinė dalis sutvarstyta, tvarsčio dalis yra permirkusi krauju, dešinės akies dalyje kraujosruva, abi rankos su žaizdelėmis, kairės pusės krūtinės dalyje bei šone matosi kraujosruvos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010-09-16 specialisto išvada Nr. M 1300/10 (01) (t. 1, b. l. 39-46) pasitvirtina, kad J. R. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kirstinėmis žaizdomis pakaušyje su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kairio momenkaulio įspaustiniu lūžiu su nusitęsiančiomis lūžio linijomis į kaukolės priekinę ir užpakalinę duobes, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu ir galvos smegenų skilvelius, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais kairėje momeninėje, abipus kaktinių ir smilkininių skilčių sferiniuose paviršiuose, galvos smegenų sumušimu kairėje momeninėje skiltyje ir abipus kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose ties poliais, kas komplikavosi galvos smegenų spaudimas išsiliejusiu krauju po kietuoju dangalu, koma.

J. R. lavone nustatyti šie sužalojimai:

- dvi kirstinės žaizdos pakaušyje su kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kairio momenkaulio įspaustinis lūžis su nusitęsiančiomis lūžio linijomis į kaukolės priekinę ir užpakalinę duobes, kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu galvos smegenų skilvelius, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais dangalais kairėje momeninėje, abipus kaktinių ir smilkininių skilčių sferiniuose paviršiuose, galvos smegenų sumušimai kairėje momeninėje skiltyje ir abipus kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose ties poliais. Šie sužalojimai, remiantis makro ir mikroskopiniu vaizdu, padaryti kietu, plokščiu, riboto paviršiaus daikto kraštu 6 - 16 val. laikotarpyje iki mirties. Daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai veide, krūtinės kairėje, nugaroje ir rankose, abipusiai šonkaulių lūžiai. Šie sužalojimai, remiantis makro ir mikroskopiniu vaizdu, padaryti kietais bukais daiktais 6 – 16 val. laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas ekspertas S. L. patvirtino specialisto išvadą Nr. M 1300/10(01), taip pat paaiškino, kad atliekant mirusiojo J. R. kūno tyrimą, vienas pagrindinių klausimų buvo mirties priežasties nustatymas. Buvo nustatyta, kad nukentėjusysis mirė nuo galvos sužalojimo, kuris pasireiškė kirstinėmis žaizdomis pakaušyje, kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, kairiojo momenklaulio lūžio, galvos smegenų sumušimu, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu ir tai lėmė jo mirtį, kadangi išsiliejęs kraujas užspaudė smegenis, dėl ko išsivystė centrinis kvėpavimo ir širdies nepakankamumas. Be minėtų sužalojimų buvo nustatyta eilė ir kitų sužalojimų, tai kraujosruvos, nubrozdinimai veide, krūtinės kairėje, nugaroje, rankose, abipusiai šonkaulių lūžiai. Šie sužalojimai dėl šonkaulių lūžių, buvo kvalifikuojami, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kirstiniai sužalojimai galvoje, veide, šonkaulių lūžiai yra padaryti panašiu laiku, todėl tikėtina, kad jie yra padaryti momentiškai, vienas po kito. Nukentėjusiojo galvoje nustatyti masyvūs lūžiai, todėl mažai tikėtina, kad jis galėjo po to dar kažką daryti, tačiau neatmestina, jog jis galėjo paeiti pora žingsnių. Mirusiojo kraujyje alkoholio nerasta. Buvo rasta tik acetono. Todėl teigti, kad žmogus buvo išgėręs, negalima.

Pagal 2010-09-14 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 47) nukentėjusioji N. B. pateikė J. R. drabužius, kuriais jis vilkėjo įvykio metu.

Pagal 2010-09-17 daiktų pateikimo protokolą (t. 1, b. l. 101) liudytojas G. Š. pateikė du pagalius, iš kurių vienas yra ilgesnis, paimtas iš įmonės teritorijos, gulėjęs ant žemės, kitas rastas ant sandėliuko stogo, prie įmonės „D. V.“ teritorijos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 512/10 (01) (t. 1, b. l. 62-63) pasitvirtina, kad atlikus tyrimui pateiktų 2010-09-14 įvykio vietos apžiūros metu rastų ir paimtų daiktų – nuoplovos nuo lentos galo, nuoplovos nuo paminklo akmens, dviejų lentų, lazdos, J. R. lavono kraujo pavyzdžio serologinį ir DNR tyrimą, nustatyta, jog nuoplovoje nuo lentos gabalo (5 obj.) yra J. R. kraujas su 99,9999999999% tikimybe. Ant lazdos, nuoplovoje nuo paminklo akmens (6 obj.) rasti biologiniai pėdsakai nepriklauso J. R..

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2014-08-01 rašto Nr. 140-S2-974 (t. 1, b. l. 68) matyti, kad DNR duomenų registre nustatytas sutapimas tarp biologinių pėdsakų, rastų ant tampono su nuoplova (6 obj.) (pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S 512/10(01)) genotipo ir genotipo asmens, kurio anketiniai duomenys registre nurodyti - M. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pagal 2014-11-11 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą (t. 1, b. l. 78) buvo paimtas kaltinamojo M. G. seilių (DNR) lyginamasis pavyzdys.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 378/14 (01) (t. 1, b. l. 80-81) pasitvirtina, kad atlikus M. G. seilių tyrimą, nustatyta, jog nuoplovoje nuo paminklo akmens (specialisto išvada Nr. S 512/10 (01) (6 obj.)), gautas DNR profilis sutampa su M. G. DNR profiliu su 99,9999999999999% tikimybe.

2014-11-24 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 86-87), kaltinamasis M. G. parodė įvykio aplinkybes – vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur jis 2010 m. rugsėjo 13 d. ar 14 d. buvo perlipęs tvorą ir kur jį užpuolė sargas, kuriam jis sudavė lenta per galvą ir pasišalino. Parodymų patikrinimo vietoje metu įėjus į tvora aptvertą teritoriją, kaltinamasis parodė teritorijos gale esančio pastato stogą, per kurį jis įvykio naktį pateko į teritoriją, paaiškino, kad į teritoriją pateko be jokio tikslo, tiesiog dėl įdomumo, teritorija buvo neapšviesta, P. M. liko už tvoros, o po to nuėjo. Taip pat kaltinamasis parodė vietą teritorijos viduryje, kur prie tvoros pabandė pakelti ten stovėjusį paminklą, tačiau paminklas išslydo iš rankų ir jis susižalojo pirštą; vietą kur ieškojo žolės, kad uždengti žaizdą ir sustabdyti kraujavimą; vietą kur jis buvo, kai pamatė iš sargo būdelės atbėgantį vyrą, kuris kažką rėkė. Kaltinamasis paaiškino, jog tuo metu neatpažino J. R., pastarasis rankose laikė lentą ir ja sudavė jam į ranką, kuria jis dengėsi veidą. Kaltinamasis parodė, kaip jis iš vyro atėmė lentą, bet vyras sugriebė jį ranka už drabužių ir tuomet jis (kaltinamasis) lenta vieną kartą trenkė tam žmogui per galvą taip, kad net lenta trakštelėjo. Nuo šio smūgio vyras aukštielninkas nugriuvo ant žemės. Taip pat kaltinamasis parodė kaip po to jis gulinčiam vyrui ant galvos numetė lentą ir pabėgo. Visos šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

2014-11-27 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 157-163), kaltinamasis P. M. parodė įvykio aplinkybes – vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur yra metaline tvora aptverta teritorija, taip pat paaiškino, kad iki įvykio jis, M. G. ir P. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Bendrai nutarus pavogti paminklą, jis su M. G. perlipę per tvorą pateko į teritoriją. P. M. nebuvo įlipęs į teritoriją, liko už tvoros, nors tiksliai nepamena. Per vidurį teritorijos jis su M. G. pabandė pakelti paminklą, tačiau nepavyko, nes M. susižeidė pirštą. Tuo metu iš sargo būdelės išbėgo vyriškis, kuris bėgo link jų šaukdamas. Jis (P. M.) išsigando ir pabėgo per garažo stogą. Ką tuo metu veikė M. G. ir P. M., nežino. Maždaug po pusvalandžio vėl visi susitiko toje pačioje vietoje, kur anksčiau gėrė. Tuomet M. G. papasakojo, kad jis nespėjo pabėgti ir sargui pribėgus prie jo, jis trenkė šiam pagaliu per galvą ir pabėgo. Visos šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

2014-11-27 parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 11-19), kaltinamasis P. M. parodė įvykio aplinkybes – vietą, kurioje jis, M. G. ir P. M. iki įvykio gėrė alkoholinius gėrimus, metaline tvora aptvertą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, prie 23-ojo pastato, kur parduodami paminklai; vietą, kur M. G. pateko į teritoriją. Taip pat kaltinamasis P. M. parodė, kad jis su P. liko laukti prie tvoros, tuo tarpu M. atnešė vieną paminklą ir perkėlė per tvorą, o jie paminklą kiek toliau paslėpė žolėje. Po to su P. M. vėl grįžo prie teritorijos, tikėdamiesi, kad M. pavogs dar vieną paminklą. Tuo metu pamatė kaip sargo namelyje užsidegė šviesa ir iš namelio išbėgo sargas. Išsigandę jie su P. pabėgo, o M. G. liko teritorijoje. Maždaug po penkiolikos minučių visi susitiko toje pačioje vietoje, kur anksčiau gėrė. M. buvo susijaudinęs ir papasakojo, kad nuo sargo irgi pabėgo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 20 straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji M. G., P. M. ir P. M. davė iš esmės panašius parodymus, kurie skyrėsi tik atskirose detalėse – kaltinamasis M. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad P. M. į saugomą teritoriją patekęs nebuvo, liko stovėti ir stebėti aplinką už tvoros, o P. M. su jais iš viso nėjo; kaltinamasis P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į teritoriją per tvorą įlipo M. G. ir jis (P. M.) ir abu bandė pakelti paminklą, P. M. į teritoriją nelipo ir liko stovėti prie tvoros (nors tiksliai neprisimena). Teisme kaltinamasis P. M. jau aiškino, kad P. M. prie saugomos teritorijos nebuvo, į teritoriją pateko tik M. G., nors toliau duodamas parodymus, paaiškino, jog ir jis (P. M.) su M. G. per tvorą įlipo į teritoriją; kaltinamasis P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į teritoriją per tvotą perlipo M. G. ir jiems su P. M. per tvorą perdavė vieną paminklą, kurį jie paslėpė žolėje, o po to M. norėjo pavogti dar vieną paminklą, bet iš namelio išėjo sargas. Tuo tarpu, duodamas parodymus teisme, kaltinamasis P. M. parodė, kad per tvorą į teritoriją buvo įlipęs jis su M. G., o toliau aiškindamas įvykio aplinkybes, parodė, kad į teritoriją patekęs buvo tik vienas M. G., o jis su P. M. liko stovėti už tvoros ir stebėjo aplinką. Analizuodamas tokius iš dalies prieštaringus kaltinamųjų parodymus teismas juos iš dalies vertina kritiškai ir jais tiki tiek, kiek jie pasitvirtina kitais bylos nagrinėjimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais bei juos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą. Atsižvelgiant į kaltinamųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, bei į tai, kad kaltinamieji įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, visai tikėtina, kad jų parodymai atskirose detalėse (dėl kaltinamųjų buvimo vietos pasikėsinimo įvykdyti vagystę metu) gali skirtis. Vienok, teismas laiko nustatytu, kad visi kaltinamieji 2010 m. rugsėjo 13-14 d. naktį buvo nusikaltimo vietoje, turėdami vieningą tikslą – pavogti paminklą (bandė pakelti paminklą, stovėjo prie tvoros stebėdami aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikaltimą), veikė bendrai iš anksto susitarę, todėl jų buvimo vieta teritorijoje ar už jos ribų, neturi esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis M. G. įvykio metu suprato, kad link jo atbėga sargas, saugantis teritorijoje esantį turtą, ir tam, kad sukliudyti pastarajam įvykdyti savo pareigą užkirsti kelią vykdomam nusikaltimui, taip pat tikslu išvengti sulaikymo darant nusikalstamą veiką, jis (M. G.) J. R. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, lenta, kojomis ir rankomis suduodamas jam smūgius, iš kurių du smūgiai į galvą turėjo tiesioginės įtakos pastarojo mirčiai. Pats kaltinamasis M. G., duodamas parodymus teisme, paaiškino, kad kuomet jis atsitūpęs ieškojo kuo galėtų uždengti žaizdą, pamatė iš už nugaros pusės atbėgantį vyrą, kuris kažką neaiškiai rėkė ir tuo metu jis suprato, kad tai sargas. Tokiu būdu, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis M. G. nužudė J. R., žinodamas, jog šis vykdo savo pilietinę pareigą – matydamas, kad yra grobiamas svetimas turtas, siekia sutrukdyti daromam nusikaltimui bei sulaikyti nusikaltimą darantį asmenį.

Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad J. R. sudavė du smūgius - vieną kartą iš viršaus sudavė lenta J. R. į galvą (parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė, kad smūgis buvo gana stiprus, nes girdėjo, kaip nuo smūgio trakštelėjo lenta (t. 2, b. l. 86-87)) bei vieną kartą nukentėjusįjį pastūmė, nuo ko šis nugriuvo ant nugaros, ir po to kaltinamasis pastarajam ant galvos užmetė lentą. Daugiau smūgių J. R. nesudavė. Iš kur galėjo atsirasti kiti sužalojimai, paaiškinti negali. Vienok, šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai – specialisto išvada dėl J. R. padarytų kūno sužalojimų, teisme apklausto eksperto S. L. paaiškinimai.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jie veiką, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat nusikalto, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltės neprisipažinimas ar dalinis jos pripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamieji teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jie visiškai pripažįsta kaltę ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, tačiau, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltinamųjų prisipažinimas ir išreikštas gailestis, kurio teismas nėra linkęs vertinti kaip pilnai nuoširdų, yra daugiau susijęs su savo teisinės padėties sušvelninimu, o P. M. su jo pareikštu prašymu nutraukti bylą susitaikius su nukentėjusiuoju pagal BK 38 str., o ne atspindi tikrąjį asmeninį kiekvieno kaltinamojo požiūrį į padarytą veiką, tos veikos įvertinimą, veiksnius, nulėmusius kaltės pripažinimą.