Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovei Renatai Pekštenienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės U. I. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams R. I. ir L. S. dėl santuokos nutraukimo, tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovo R. I. priešieškinį dėl tėvystės panaikinimo, santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo R. I. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo, civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; nustatyti dukros S. I. gyvenamąją vietą su ieškove; iš atsakovo R. I. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai S. I. po 200 eurų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos; iš atsakovo R. I. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-05-04 iki 2023-03-06, viso 2013 eurų; priteisti iš atsakovo R. I. ieškovei 1500 eurų neturtinės žalos; ieškovei palikti pavardę I.; iš atsakovo R. I. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad iš pradžių su atsakovu sutarė. (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. I.. Po to atsakovas pasidarė agresyvus, reiškė pretenzijas, kad jis nėra dukros tėvas. Prieš šešis mėnesius atsakovas paliko šeimą ir kartu negyvena, neveda bendro ūkio. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui, išlaikymo įsiskolinimą. Santuokoje dalintino turto neįgijo. Prašo priteisti neturtinę žalą, kadangi santuoka iširo dėl atsakovo R. I. kaltės.

3. Ieškovė 2023 m. lapkričio 23d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo R. I. santuoką, nenurodant kaltės; nustatyti kad dukros S. I. biologinis tėvas yra L. S.; vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo L. S. išlaikymą dukrai po 200 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos; priteisti iš atsakovo L. S. išlaikymo įsiskolinimą 333 eurus; ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę R.; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu neprašo priteisti neturtinės žalos.

4. Atsakovas R. I. į ieškinį atsiliepimo nepateikė.

5. Atsakovas R. I. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti jo ir ieškovės U. I. santuoką; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę R., o atsakovui I.; nustatyti, kad R. I. nėra S. I. tėvas, o S. I. nėra R. I. dukra, panaikinti (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašą, kad R. I. yra S. I. tėvas; priteisti iš ieškovės U. I. bylinėjimosi išlaidas.

6. Ieškovė U. I. pateikė atsiliepimą į atsakovo R. I. priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu sutinka. Atlikus DNR ekspertizę, sutinka, kad R. I. nėra jos vaiko tėvas, todėl pateikė patikslintą ieškinį ir atsakovu įtraukė L. S.. Sutinka nutraukti santuoką dėl abiejų kaltės, pasilieka ikisantuokinę pavardę, o vaiko pavardės klausimą spręs, kai bus nustatyta tėvystė.

7. Atsakovas L. S. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

8. Institucija , teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM pateikė išvadą. Nurodė, kad kiekvieno vaiko teisė yra žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai. Tėvystės nuginčijimo paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant tėvystės nuginčijimą, turi būti užtikrinta, kad vaikas neliktų tėvo, tai yra turi būti nustatyti tikroji vaiko kilmė.

9. Ieškovė ir jos atstovė ieškinį ir patikslintą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, sudarytą (duomenys neskelbtini) Dar iki santuokos sudarymo buvo nėščia. Manė, kad vaikas yra atsakovo R. I.. (duomenys neskelbtini) gimė dukra S. I.. Gimus vaikui tarpusavio santykiai pašlijo. Atsakovas tapo agresyvus, priekaištavo, kad jis nėra dukros tėvas. Paliko šeimą ir kartu negyvena. Prašo palikti ikisantuokinę pavardę -R.. Sutinka su atlikta DNR ekspertizę, kuri nustatė, kad atsakovas R. I. nėra jos vaiko tėvas. Iki santuokos sudarymo turėjo lytinių santykių su atsakovu L. S.. Sutinka su atliktu tyrimu, kad atsakovas L. S. yra jos vaiko tėvas. Prašo nustatyti, kad L. S. yra jos vaiko tėvas, pakeisti vaiko pavardę į S.. Iš atsakovo L. S. priteisti vaiko išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Vaiko gyvenamą vietą nustatyti su ja. Atsakovui L. S. nedraudžia bendrauti su vaiku ir mano, kad ginčų nekils. Posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo L. S.. Santuokoje su atsakovu R. I. dalintino nekilnojamojo turto neįgijo.

10. Atsakovas R. I. ir jo atstovė su ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su ieškove santuoką sudarė, kai ieškovės motina pasakė, kad ieškove laukiasi kūdikio ir jį pasodins į kalėjimą, nes jis turėjo lytinius santykius su nepilnamete. Gyveno pas ieškovės tėvus. Susipyko po vaiko gimimo, kai pradėjo įtarti, kad jis nėra vaiko tėvas. Ieškovė melavo, kad vaikas yra jo ir jis turi juo rūpintis. Atlikta teismo ekspertizė patvirtino, kad jis nėra ieškovės vaiko tėvas. Pati ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo ir prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės. Nutraukus santuoką, ieškovei prašo palikti ikisantuokinę pavardę R.. Kadangi atlikta ekspertizė patvirtino, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas, todėl prašo panaikinti įrašą gimimo liudijime, kad jis vaiko tėvas, o S. I. jo dukra. Santuokoje dalintino turto neįgijo. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovas L. S. paaiškino, kad jis pažįstamas su ieškove. Kartu gyveno apie šešis mėnesius, gyveno pas ieškovės tėvus. Turėjo lytinių santykių. Vėliau ieškovė susitiko su R. I.. Jie su ieškove taip pat susitikdavo, turėjo lytinių santykių. Kas yra U. I. vaiko tėvas, jis nesidomėjo. Jis sutinka su tyrimo išvada, kad jis yra vaiko biologinis tėvas. Sutinka mokėti priteistą išlaikymą. Su vaiku nebendrauja ir išlaikymo neteikia.

12. Valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino duotą išvadą. Nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir tai privalo daryti abu tėvai. Nurodo, kad tikslinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, su kuria vaikas ir gyvena. Iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, nes pareiga teikti vaikui išlaikymą yra sudedamoji tėvų valdžios dalis.

ieškinys tenkintinas , priešieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Anykščių rajono savivaldybės administracijos teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), akto įrašas (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė S. I..

14. Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 straipsnio ir CPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau sutuoktiniai taikytis nepageidavo.

15. Pagal LR CK 3.27 straipsnio nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.

16. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, tapo agresyvus, nesirūpino šeima, išėjo palikęs šeimą, nerėmė šeimos materialiai. Ieškovė teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nurodė, jog dėl atsakovo netinkamo elgesio kartu negyvena kaip sutuoktiniai nuo 2023 metų gegužės mėnesio, bendro ūkio neveda, santuoka iširo.

17. Atsakovas R. I. nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė melavo, nurodydama, kad laukiasi jo vaiko.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nuo 2021 metų gegužės mėnesio gyvena atskirai, neveda bendro ūkio. Šalių teigimu, sutuoktinių bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas paliko šeimą, nesirūpina

šeima. Atsakovas R. I. prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes santuoka buvo

sudaryta dėl ieškovės melo ir motinos grasinimų. Teismas, remdamasis nurodytomis bei

posėdžio metu tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos

nutrūkimo priežasčių, atsižvelgdamas į tai, kad šalys kartu negyvena, nuo to laiko nepalaiko

jokių ryšių ir nei viena iš jų nesiekė susitaikymo, vertina, jog ieškovės U. I. ir

R. I. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) įregistruota Anykščių rajono

savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje nutrauktina

dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

19. Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę. Kadangi ieškovė, po santuokos nutraukimo patikslintu ieškiniu prašo palikti ikisantuokinę pavardę – R., ir atsakovas R. I. priešieškiniu taip pat prašo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė R., o atsakovui paliktina jo pavardė I..

Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo

20. Gimimo (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad nepilnametės S. I., gimusios (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė U. I., o tėvu- atsakovas R. I..

21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.151 straipsnio 1 dalį pareikšti ieškinį

dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip vaiko tėvas. Pagal

CK 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai , tėvystės nustatymas galimas

tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Atsakovas R. I. priešieškiniu kreipėsi

į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Ieškovė, siekdama apginti vaiko teises, kreipėsi į teismą

patikslintu ieškiniu dėl tėvystės nustatymo.

22. Pagal CPK 389 str. pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Teismo 2023 m. rugsėjo

19 d. nutartimi byloje buvo paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė. 2023 m. rugsėjo 26 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsakovas R. I. nėra vaiko S. I. biologinis tėvas. Ieškovė pateikė 2024 m. liepos 25 d. DNR Tėvystės ataskaitą, kurioje nurodyta, kad atsakovas L. S. yra vaiko S. I. biologinis tėvas.

23. Šalys ekspertizės ir DNR Tėvystės ataskaitos išvadų neginčijo. Šalis turi teisę pripažinti

faktus, kuriuos kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 str. 1 d.). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad eksperto išvada, DNR Tėvystės ataskaita, ieškovės ir atsakovų paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti, kad atsakovas R. I. nėra U. I. vaiko S. I. tėvas, o atsakovas L. S. yra U. I. vaiko S. I., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

24.Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais įrodymais, juos vertina kaip

nuoseklius ir neprieštaraujančius tarpusavyje. Teismas mano, kad atsižvelgiant į prioritetines

vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – tėvystės nustatymas taikomas siekiant

nustatyti tikrą vaiko tėvą ir priimamas sprendimas atitinkantis vaiko interesus. Priimant

sprendimą nepasikeis objektyvi tikrovė ir neturės neigiamo poveikio vaiko interesams. Tai yra

susiję su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis,

apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir

tėvo santykius.

24. Kai vaiko gimimas yra įregistruotas, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir

vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

25. Ieškovė nori pakeisti vaiko pavardę ir suteikti vaikui S. pavardę, atsakovas tam neprieštaravo. Atsižvelgiant į tai, S. I. nustačius tėvystę, pavardė keistina ir nustatytina pavardė – S..

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

26. Ieškovė prašė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina, t.y. ieškove. Atsakovas L. S. prašymo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove neginčijo.

Pažymėtina, kad šalių vaikas yra tokio amžiaus, jog dar nėra pajėgus suformuluoti savo nuomonės ir išreikšti savo norų gyvenamosios vietos atžvilgiu.

27. Institucija, duodanti išvadą, vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje, tiek posėdžio metu nenurodė, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kaip nors prieštarautų vaiko interesams. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.59 str. ).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

28. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas pažymi, kad sprendžiant nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais klausimą, vaiko interesai laikomi prioritetiniais. Tačiau kito, skyrium gyvenančio tėvo, teisės maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku taip pat turi būti užtikrinamos ir negali būti pažeidinėjamos be pagrįsto ir pakankamo tam pagrindo. Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios tvarkos sąlygų pakeitimo.

29. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku tarp ieškovės ir atsakovo ginčas nekilo, todėl bendravimo tvarka su vaiku nenustatytina.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo

30. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

31. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartys 3K-3-209/2013, 3K-3-491/2013 ir kt.).

32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (LAT nutartis 3K-3-16-706/2016).

33. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo L. S. 200,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. I., kuris būtų teikiamas nuo patikslinto ieškinio teisme priėmimo momento iki vaiko pilnametystės. Atsakovas L. S. prašomos priteisti sumos neginčijo.

34. Ieškovė, apskaičiuodama vaiko poreikius ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukros S. I. poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga apie 398 eurų suma per mėnesį, kurią sudaro: išlaidos maistui, drabužiams/avalynei, komunaliniams mokesčiams, transportui (kurui) ,higienos prekėms, lavinimui ir ugdymui, laisvalaikiui. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog vaikas specialiųjų poreikių neturi, tačiau paaiškino, kad vaikas auga ir jo poreikiai keičiasi.

35. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė į bylą vaiko išlaidas patvirtinančius įrodymus, tai mėnesio poreikių išlaidas.

36. Kita vertus, ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti- apie 400,00 eurų yra netgi mažesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (924,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 709,00 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (LAT nutartys e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; e3K-3-495-1075/2020, 40 p. ir kt.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).

37. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems patenkinti reikalinga 400 eurų dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.).

38. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo sumos mažinimo valstybės ieškovei mokama suma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymi, jog pagal Kasacinio teismo praktiką, išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Įvertinus tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo vaiko išlaikymo sumą mažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma. Abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

39. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

40. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Posėdžio metu atsakovas L. S. paaiškino, kad dirba, pajamos per savaitę apie 300 eurų, yra sveikas ir darbingas asmuo, dar išlaiko du vaikus. Duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra. Įvertinus tai, atsakovas turi sąlygas dirbti ir uždirbti, ir teikti išlaikymą savo dukrai.

41. Kaip nurodė ieškovė, ji pradėjo mokytis profesinėje mokykloje, dieniniame skyriuje, nedirba, jos pajamos yra gaunami vaiko pinigai 96 eurų, jai ir jos vaikui pragyventi padeda tėvai. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei taip pat patvirtina, kad jos turimas turtas ir pajamos yra mažos. Be to ieškovei tenka ir kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Vaikas gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jo turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Kadangi vaikas, kurį atsakovas turi išlaikyti, gyvena su motina, atsakovas turi didesnes galimybes dirbti ir gauti didesnį atlyginimą, nes jam nereikia rūpintis vaiku kiekvieną dieną. Kaip matyti, ieškovei reikia vienai ne tik materialai išlaikyti vaiką, bet ir juo rūpintis, nes atsakovas su vaiku nebendrauja. Šiuo metu atsakovo padėtis yra geresnė nei ieškovės ir atsakovas šiuo laikotarpiu turėtų teikti didesnio dydžio išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, vaiko amžių, pripažįstama, kad 200 eurų per mėnesį suma iš vieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečio vaiko išlaikymui ir atitinka jo poreikius.

42. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant iš atsakovo L. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. I., mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. lapkričio 23 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

43. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

44. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

45. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikui dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys – ieškovė U. I. ir R. I. gyvendami santuokoje dalintino turto neįgijo. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

48. Ieškovei U. I. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)ATP-C-2022-07323 ir 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr.(8.28Mr)ATP-C-2024-00343 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 550,44 eurų (2023-10-27 Nr.APD-2023-15264) išieškotinos į valstybės biudžetą iš atsakovo R. I. . Antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 341,66 euras (2024-04-03 Nr. APD-2024-03640 ir 2024-09-04 Nr. APD-2024-08555) išieškotinos į valstybės biudžetą iš atsakovo L. S.. Iš atsakovo L. S. į valstybės biudžetą išieškotina 54 eurai žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį teismui dėl išlaikymo priteisimo vaikui.

49. Atsakovas R. I. prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tai yra sumokėtą žyminį mokestį – 109 eurus pateikiant priešieškinį ir teisinės pagalbos išlaidas. Į bylą pateiktas 700 eurų kvitas už teisines paslaugas. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir vėlesniuose pakeitimuose, patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)), šios išlaidos iš ieškovės priteistinos, t.y. 700 eurų. Taip pat iš ieškovės atsakovui priteistina sumokėtas žyminis mokestis- 109 eurai (CPK 93 straipsnis).

50. Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio reikalavimais, iš atsakovų į valstybės biudžetą išieškotinos teismo turėtos pašto išlaidos – 34,49 eurai, po 17,24 eurų iš kiekvieno.

Vadovaudamasis LR CK 3.61 straipsniu, LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį tenkinti.

Nutraukti U. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo U. I. palikti ikisantuokinę pavardę – R., o R. I.- I..

Nustatyti, jog R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra S. I., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti S. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje ( (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), įrašą „tėvas R. I., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad L. S., a.k(duomenys neskelbtini) yra U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko – S. I., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas .

Įregistruojant tėvystę S. I. pakeisti pavardę į „S.“.

Nustatyti nepilnametės S. I., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina U. I..

Nustatyti, kad L. S. bendravimo su nepilnamete dukra S. I. tvarka nustatoma šalių susitarimu.

Priteisti iš atsakovo L. S., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko S. I., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos motinos U. I., išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 (Du šimtus) eurų nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki jos pilnametystės. Išlaikymo sumos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Paskirti ieškovę U. I. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui S. I. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti atsakovui R. I. iš ieškovės U. I. 700(Septynis šimtus) eurų teisinės pagalbos išlaidų ir 109 (Vieną šimtą devynis)eurus sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo L. S., a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 54(Penkiasdešimt keturis) eurus žyminio mokesčio ir 17,24 Eur (Septyniolika eurų 24 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo L. S., a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 341,66 Eur (Tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 66 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sąsk. Nr. LT 247300010112394300, (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis -įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 550,44 Eur (Penkis šimtus penkiasdešimt eurų 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sąsk. Nr. LT 247300010112394300, (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis -įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo R. I., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 17,24 Eur (Septyniolika eurų 24 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo, tėvystės nuginčijimo ir nustatymo įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.