- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2S-430-392/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18984-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Oskierkų rūmai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Oskierkų rūmai“ prašymą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo įvykdymo tvarkos pakeitimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė Asta Stanišaukaitė ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Oskierkų rūmai“ kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama pakeisti 2022 m. liepos 19 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-220719-00082 įvykdymo tvarką, suteikiant teisę iki 2024 m. birželio 30 d. gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ parengtą „(duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi UAB „Oskierkų rūmai“ prašymą / ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 19 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-00-220718-00079, kuriame pareiškėjai nurodė pašalinti savavališkai pastatytus objektus; minėtas nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2023 m. sausio 18 d. Ieškovė ginčijo Privalomąjį nurodymą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21813-599/2022 ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
4. Teismas konstatavo, kad prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 straipsnio pagrindu, yra procesinis prašymas ir turi būti paduodamas konkrečioje išnagrinėtoje civilinėje byloje, tačiau juo negali būti inicijuojama atskira civilinė byla.
5. 2022 m. liepos 19 d. Privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-00-220719-00082 teisėtumo klausimas (kurio įvykdymo tvarką prašoma pakeisti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio pagrindu) jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
6. Dėl šios priežasties ieškinį / prašymą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka atskiroje civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartį ir pateikto ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
7.1. Apeliantė nurodo, kad Privalomąjį nurodymą surašė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos. Privalomieji nurodymai savo esme ir teisiniais padariniais yra laikytini sprendimais, kurie pagal savo procesines teisines pasekmes yra atitinkantys teismų priimtus sprendimus ir vykdomuosius raštus. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, teisme nėra bylos, nėra teismo sprendimo, kuriuo apeliantei buvo nustatyti Privalomajame nurodyme nustatyti įpareigojimai (vyko teisminis ginčas tik dėl šio Privalomojo nurodymo panaikinimo (Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-662-855/2023)). Tačiau, apeliantės nuomone, teisės sistemoje egzistuojant vykdomosios valdžios institucijos teisėms priimti sprendimus, kurie savo galia ir pasekmėmis, prilygsta teismų priimtiems sprendimams, asmenims privalo būti užtikrinta galimybė pagal CPK 284 straipsnį kreiptis dėl tokių vykdomosios valdžios institucijų priimtų sprendimų įvykdymo tvarkos pakeitimo. Todėl, pirmosios instancijos teismo pozicija atsisakyti priimti ieškinį, nes teisme nėra atitinkamos bylos, yra visiškai nepagrįsta.
7.2. Teismų praktikoje yra panašių ginčų, nagrinėtų pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, kurių esmė atitinka apeliantės pateikto šioje byloje ieškinio esmę – leisti savavališką statybą įteisinti gaunant tam skirtą statybą leidžiantį dokumentą (pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-107-1080/2022).
7.3. Nors apeliantė savo ieškinio teisiniu pagrindu nurodė CPK 284 straipsnį, tačiau pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad šioje byloje pateiktas ieškinys nenagrinėtinas pagal CPK 284 straipsnį (nes vykdomą sprendimą priėmė ne teismas), privalėjo apeliantės ieškinį priimti ir nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles kaip ieškinį, kuriuo apeliantė savo pažeistas teises gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 ir 5 punktuose numatytais būdais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2022 m. liepos 19 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriame ieškovei nurodė pašalinti savavališkai pastatytus objektus iki 2023 m. sausio 18 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, jog ieškovė ginčijo Privalomąjį nurodymą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21813-599/2022 ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-662-855/2023 ieškovės apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
11. Apeliantė nurodo, jog asmenims privalo būti užtikrinta galimybė pagal CPK 284 straipsnį kreiptis į teismą dėl vykdomosios valdžios institucijų priimtų sprendimų įvykdymo tvarkos pakeitimo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo pozicija atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, nes teisme nėra atitinkamos bylos, yra visiškai nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
12. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau, CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 straipsnio pagrindu, yra procesinis prašymas ir turi būti paduodamas konkrečioje išnagrinėtoje civilinėje byloje, tačiau juo negali būti inicijuojama atskira civilinė byla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka atskiroje civilinėje byloje.
13. Apeliantės argumentas, jog teismas privalėjo priimti ieškovės prašymą ir nagrinėti jį pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles kaip ieškinį, kuriuo apeliantė savo pažeistas teises gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 ir 5 punktuose numatytais būdais, atmestinas kaip nepagrįstas. Jei apeliantė siekia naujos bylos ginčo teise nagrinėjimo, ji tokia savo teise gali pasinaudoti, kaip, kad ir buvo daroma apeliantės nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-107-1080/2022. Tačiau nagrinėjamu atveju yra daugiau negu aišku, kad apeliantė į teismą kreipiasi ne su nauju ieškiniu, o teikia prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 straipsnio pagrindu.
14. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teikiamu prašymu prašo ne pakeisti Privalomojo nurodymo įvykdymo tvarką, bet suteikti teisę iki 2024 m. birželio 30 d. gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą rekonstravimo projektą. Toks reikalavimas nespręstinas CPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.