Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), Anitos Sereikienės ir Agnės Vyliaudaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį atsakovams E. S. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai, be kita ko, prašė teismo panaikinti atsakovės Jonavos skyriaus (toliau – atsakovė) 2021 m. birželio 18 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2021 m. birželio 18 d. sprendimas) ir nustatyti ieškovams nuosavybės teise priklausančio 0,2315 ha ploto žemės klypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovų žemės sklypas) ribas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geomastas“ 2021 m. lapkričio 25 d. parengtą žemės sklypo planą (toliau – 2021 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo planas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad žemės sklypas jiems priklauso po ½ dalį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso gretimas ieškovams žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovo žemės sklypas). Atsakovų žemės sklypas suformuotas 2008 m. birželio 11 d., o 2021 m. birželio 14 d. kadastro duomenys patvirtinti ginčo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu ir įregistruoti 2021 m. birželio 23 d. Ieškovas su atsakovo žemės sklypo ribomis sutiko pasirašydamas 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte (toliau – 2008 m. gegužės 24 d. aktas). Tačiau dėl neteisingai atliktų ir įregistruotų atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų ieškovų žemės sklypas sumažėjo, sklypo kraštinės neatitinka ilgių, dėl ko reikia perkelti vartelius ir persodinti augalus. UAB „Geomastas“ atliko ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė, kad atsakovų žemės sklypas kerta ieškovų sklypo ribas ir yra pasikeitusi ieškovų žemės sklypo konfigūracija. Atsakovė atsisakė tvirtinti ieškovų kadastrinius matavimus, nes gretimų žemės sklypų kadastriniai matavimai įregistruoti, su atsakovo žemės sklypo ribomis sutiko pats ieškovas ir jos nėra nuginčytos. Nepaisant to, ieškovei apie 2008 m. matavimus nebuvo žinoma, nes ji dar nebuvo ½ žemės sklypo savininkė, tačiau jai tapus savininke šie matavimai turėjo būti išviešinti.

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2008 m. gegužės 24 d. aktą pasirašė visi gretimų sklypų savininkai, įskaitant ieškovą, kuris tuo metu buvo vienintelis žemės sklypo savininkas. Paaiškėjo, kad šalių žemės sklypus skirianti tvora įrengta neteisingai, ji turi būti pastatyta atitinkamais posūkio taškais. Šalių žemės sklypus skirianti ribinė linija ir jos taškų koordinatės nėra pasikeitusios nuo 1995 m. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad yra priešingai. Atsakovei priimant 2021 m. birželio 18 d. sprendimą kadastro duomenys nebuvo pasikeitę, todėl nebuvo pagrindo iš naujo atlikti ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus. Nei 1995 m. plane, nei 2008 m. plane bendroje šalių žemės sklypų riboje tvora nebuvo pažymėta, todėl ja vadovautis kaip žemės sklypus skiriančia riba nėra pagrindo. Ieškovų žemės sklypo 2021 m. lapkričio 25 d. matavimai atlikti neteisėtai, nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais ir yra negaliojantys, jie neatitinka atsakovo žemės sklypo 2008 m. kadastrinių matavimų, įregistruotų nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR). Nagrinėjamu atveju šalių žemės sklypų ribos yra aiškios, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnis netaikytinas. Šalių žemės sklypų ginčo ribinės linijos ilgio pasikeitimas yra pagrįstas, nes atsirado dėl koordinačių transformavimo į valstybinę koordinačių sistemą. Ieškovė įgijusi nuosavybės teisę į ½ žemės sklypo perėmė visas buvusio žemės sklypo savininko teises ir pareigas. Be to, praleistas CK 1.24 straipsnyje įtvirtintas dešimties metų senaties terminas, skaičiuotinas nuo 2008 m. gegužės 24 d. akto surašymo.

4. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo vienintelis žemės sklypo savininkas nuo 1996 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. kovo 21 d. Todėl atsakovo žemės sklypo 2008 m. kadastrinių matavimų atlikimo metu nebuvo pažeista gretimų žemės sklypų savininkų informavimo ir susipažindinimo su sklypo ribomis procedūra. Kadastrinių matavimų rengimo procedūra pasibaigė 2008 m. rugpjūčio 2 d., kai buvo suderintas atsakovo žemės sklypo planas. Todėl priimant 2021 m. birželio 18 d. sprendimą nebuvo tikrinta 2008 m. kadastro duomenų byla ir buvo suderintas žemės sklypo planas bei pagrįstai ieškovė apie tai neinformuota. Atsakovo žemės sklypo ribos nebuvo pasikeitusios. Šio žemės sklypo ribos nesutapimas 0,04 m ilgiu atsirado transformuojant žemės sklypo koordinates iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą ir tokia paklaida yra leistina. Atliekant atsakovo žemės sklypo 2008 m. kadastrinius matavimus buvo perimtos ankstesnės koordinatės, kurios buvo nustatytos pirminiame 1995 m. žemės sklypo plane, todėl žemės sklypo ribų linijų pasikeitimai negalėjo įtakoti ieškovų žemės sklypo ploto sumažėjimo. Ieškovai nekelia klausimo dėl žemės sklypo suformavimo dokumentų netikslumo, neginčija 1995 m. žemės sklypo plano. Pagal ieškovų 2021 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo planą ribos negali būti nustatytos, nes planas neteisingas, prieštarauja teisės aktams. Tiek 1995 m. pirminiuose žemės sklypų planuose, tiek 2008 m. žemės sklypo plane bendroje šalių žemės sklypų riboje tvora nebuvo pažymėta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovų atsakovui po 2 517,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovė ½ žemės sklypo savininke tapo 2014 m. kovo 19 d. Todėl ji neturėjo būti kviečiama į atsakovo 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo ribų nustatymą. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų metu buvo pažeista gretimų žemės sklypų savininkų informavimo ir susipažinimo su sklypo ribomis procedūra, nes ieškovas su 2008 m. gegužės 24 d. aktu sutiko ir pastabų nereiškė. Teisės aktai nenumato, per kiek laiko kadastriniai matavimai turi būti įregistruoti viešame registre. Atsakovo žemės sklypo ribos iš naujo 2021 m. matuojamos nebuvo, kadastriniai duomenys nepasikeitė, todėl ieškovės supažindinti su 2008 m. kadastriniais matavimais nebuvo pagrindo.

7. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovų žemės sklypo sumažėjimas 10 kv. m. sąlygotas susidariusio tarpo su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jų žemės sklypo ploto pasikeitimas dėl atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų galimai atsirado dėl koordinačių sistemų pasikeitimo.

8. Teismas vertino, kad riba tarp šalių žemės sklypų yra aiški iš 1995 m. ir 2008 m. žemės sklypų planų, todėl reikalavimas nustatyti ieškovų žemės sklypo ribas pagal 2021 m. lapkričio 25 d. planą nepagrįstas. Kita vertus, atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai patikrinti ne tik atsakovės, bet ir du kartus valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro.

9. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog ieškovų žemės sklypas sumažėjo leistinos paklaidos dydžiu ir ieškovams neįrodžius, kad jų žemės sklypo sumažėjimą sąlygojo 2008 m. kadastriniai matavimai, jų panaikinti nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovai (apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Šalių žemės sklypus skiriančios ribos neaiškumą pagrindžia faktinis žemės sklypų naudojimas ir 40 m. stovinti tvora, kuri yra tikroji ginčo žemės sklypus skirianti riba, ir ginčų ilgą laiką dėl to nebuvo. Šalių žemės sklypų formavimas yra laikomas baigtas 1995 m., tačiau šalių žemės sklypų ribos neatitinka privatizavimo dokumentų sprendinių. Atsakovė 2021 m. spalio 29 d. sprendimu patvirtino, kad 1995 m. liepos mėn. namų valdos žemės sklypo planas yra teritorijų planavimo dokumentas ir juo privaloma vadovautis atliekant kadastrinius matavimus.

1.2. Teismo išvada, kad riba tarp ginčo žemės sklypų yra nustatyta atsakovo žemės sklypo 1995 m. ir 2008 m. planų pagrindu, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Atsakovo žemės sklypo 2008 m. kadastriniai matavimai neatitinka pirminio 1995 m. plano sprendinių. Atsakovo tėvas 1996 m. rugsėjo 4 d. sutartimi įsigijo 0,2106 ha žemės sklypą, o 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo plane jis padidėjo iki 0,2157 ha: per plotį pailgėjo kraštinės, o per ilgį viena kraštinė sutrumpėjo, o kita pailgėjo.

1.3. Teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, kad draudžiama keisti ieškovų žemės sklypo ribas, nes žemės sklypas turi būti matuojamas tomis pačiomis ribomis, kuriomis buvo valstybės perleistas privačiai nuosavybei. Atsakovės 2021 m. birželio 18 d. sprendimu yra įteisinamos paklaidos žemės sklypo kraštinių linijų ilgiams, nors teisės aktuose linijų ilgiams paklaidų taikymas nenumatytas.

1.4. Teismas neįvertino, kad pirminiuose 1995 m. žemės sklypų planuose sklypo ribas žymėjo elektros stulpas, kuris buvo statomas ties tašku Nr. 3. Šis stulpas yra išlikęs ir eina lygiagrečiai su tarp žemės sklypų esančia tvora bei žymi sklypų ribą. Elektros stulpas patvirtina, kad atsakovo žemės sklypo 2008 m. planas yra neteisingas, nes jame stulpas nurodytas ne ant šalių žemės sklypų ribos, bet kitoje vietoje. Atsakovo žemės sklypas 2008 m. nebuvo matuojamas tomis pačiomis ribomis, kuriomis buvo perleistas privačiai nuosavybei atsakovo tėvui.

1.5. Teismas nurodydamas, kad ieškovų žemės sklypo sumažėjimas galimai sąlygotas tarpo tarp jų žemės sklypo ir esančio (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į 2021 m. spalio 29 d. atsakovės sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2021 m. spalio 29 d. sprendimas), kuriuo buvo panaikinta atsakovės 2021 m. liepos 30 d. išvada (toliau – išvada) ir nurodyta, kad UAB „Geomastas“ pažymėtos ieškovų (apeliantų) žemės sklypo ribos nustatytos teisingai. Šiuo sprendimu buvo iš esmės konstatuota, kad tarpas prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), negali būti prijungtas prie ieškovų (apeliantų) sklypo ir nurodyta, kad kadastriniai matavimai turi būti atlikti laikantis 1995 m. plano sprendinių ir negali kisti sklypų ribų linijų ilgiai.

1.6. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016, tačiau joje nurodyta, kad gretimo sklypo savininko sutikimas parodymo–paženklinimo akte sukuria civilines teisines pasekmes tik tokia apimtimi, kiek tai susiję su kadastrinių matavimų objektu esančio žemės sklypo faktinės ribos nustatymu ir nenuginčijus sutikimo su sklypo ribomis CK 1.90 straipsnio tvarka, ieškovams (apeliantams) lieka teisė ginčyti atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenis, remiantis kitomis aplinkybėmis, susijusiomis su neteisingu žemės sklypų ribos nustatymu. Teismas neturėjo pagrindo suabsoliutinti aplinkybės, kad ieškovas (apeliantas) pasirašė 2008 m. gegužės 24 d. aktą, juo labiau, kad po šio akto pasirašymo trylikos metų faktinė sklypų riba buvo tvora. Ieškovai (apeliantai) atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus ginčijo kitais kadastro taisyklėse nurodytų dokumentų pagrindais.

1.7. Tarp šalių kilusį ginčą lėmė atsakovo nesavalaikis žemės sklypo kadastrinių matavimų paviešinimas, dėl ko apie 2008 m. atliktus matavimus nebuvo žinoma ieškovei (apeliantei). Duomenų laiku nepaviešinus, teismas negalėjo konstatuoti, kad nebuvo pažeistos administracinės procedūros, susijusios su ieškovės (apeliantės) tinkamu informavimu apie kadastrinius matavimus. Teismas turėjo pasisakyti dėl kadastrinių duomenų netinkamo paviešinimo teisinių padarinių.

11. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų (apeliantų) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Byloje ginčo dėl žemės sklypų ribų nėra, o ieškovai (apeliantai) tik prašė panaikinti atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Be to, ieškovai (apeliantai) nekėlė klausimo dėl žemės sklypų suformavimo dokumentų netikslumo ir neaiškumo. Ieškovai (apeliantai) neginčija pirminio 1995 m. žemės sklypo plano, todėl teismas pagrįstai CK 4.45 straipsnio 1 dalies pagrindu atmetė reikalavimą nustatyti ieškovų žemės sklypo ribas, nes jos yra aiškios.

2.2. Atliekant 2008 m. kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypo bendros ribos koordinatės su ieškovų žemės sklypu buvo perimtos iš 1995 m. pirminio plano. Apeliantų (ieškovų) žemės sklypo 2021 m. lapkričio 25 d. plane ribų linijų ilgių taškuose 4–3 nepagrįstai nesivadovauta atsakovo NTR įregistruota ir geodeziškai pamatuota atsakovo žemės sklypo riba, taip pat posūkių taškuose 4–5 koordinatės neperimtos iš kito gretimo žemės sklypo bendros ribos, kuri taip pat geodeziškai pamatuota ir įregistruota. Šis planas pažeidžia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 3 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6.9 papunktį, 30 punktą, nes teisės aktai nenumato, kad atkuriant žemės sklypo ribas jas galima matuoti nuo pastatų, stulpų ar tvorų.

2.3. Tvora tarp ginčo žemės sklypų nebuvo pažymėta nei 1995 m., nei 2008 m. planuose, todėl ji atsirado vėliau ir yra pastatyta neteisingai. Atsakovė 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2022 m. sausio 27 d. raštas) pažymėjo, kad atsakovo žemės sklypo ribos nėra nuginčytos, todėl bendros ribos su ieškovų (apeliantų) žemės sklypu taškų 3–4 koordinatės yra teisingos ir ieškovų (apeliantų) žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti vykdomi jas paliekant tokias pačias, kokios yra įregistruotos NTR.

2.4. Ieškovas (apeliantas), kuris tuo metu buvo vienintelis žemės sklypo savininkas, 2008 m. gegužės 24 d. aktą yra pasirašęs. Ieškovė (apeliantė) bendrasavininke tapo tik 2014 m. kovo 21 d., todėl gretimų žemės sklypų savininkų informavimo ir susipažinimo su sklypo ribomis procedūra nebuvo pažeista.

2.5. Kadastriniai matavimai susideda iš savarankiškų etapų, kai pirmas etapas yra sklypo ribų paženklinimas vietovėje ir ribų paženklinimo–parodymo akto surašymas. Šiame etape pasibaigia žemės sklypo ribų ženklinimo ir nustatymo vietovėje procedūra. Visi etapai yra savarankiški ir teisės aktai nenumato terminų jiems atlikti. Atsakovei 2008 m. rugpjūčio 2 d. suformavus kadastro duomenų bylą, kadastrinių matavimų rengimo procedūra pasibaigė. Todėl atsakovei priimant 2021 m. birželio 18 d. sprendimą nebuvo tikrinta 2008 m. kadastro duomenų byla ir suderintas žemės sklypo planas.

2.6. Naujų kadastrinių matavimų atlikimą / pakeitimą sąlygoja ne laiko tarpas ar atsiradęs naujas gretimo sklypo savininkas / bendrasavininkas, bet žemės sklypo kadastro duomenų ar faktinių žemės naudmenų pasikeitimas.

12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų (apeliantų) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Žemės sklypus skirianti ribinė linija 3–4 yra aiški, todėl nėra vienos iš CK 4.45 straipsnio taikymui būtinų aplinkybių – sklypo ribų neaiškumo. Atliekant atsakovo žemės sklypo 2008 m. gegužės 24 d. kadastrinius matavimus buvo vadovaujamasi 1995 m. plane numatytomis posūkio taškų Nr. 2 ir Nr. 3 koordinatėmis. Todėl ginčo žemės sklypus skiriančios taškų koordinatės nėra pasikeitusios. Pirminiuose 1995 m. žemės sklypų planuose tvoros nėra. Ieškovų (apeliantų) žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti netinkamai, t. y. ne pagal viešajame registre įregistruotas atsakovo žemės sklypo ribas, o vadovaujantis žemės sklypus skiriančia tvora. Senesniuose planuose tvoros nebuvo, ji įrengta nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentais, todėl ja vadovautis nebuvo pagrindo.

3.2. Ieškovų (apeliantų) žemės sklypo 2021 m. lapkričio 25 d. kadastriniai matavimai neatitinka ne tik atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų, bet ir kito gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie taip pat yra įregistruoti NTR. Ieškovų (apeliantų) žemės sklypo ploto sumažėjimą galimai įtakojo 2021 m. lapkričio 25 d. plane nurodytas tarpas, esantis tarp ieškovų (apelianto) žemės sklypo, ir kito žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

3.3. Ribinės linijos tarp posūkio taškų Nr. 3 ir Nr. 4 ilgio pasikeitimas yra pagrįstas, nes atsirado dėl koordinačių transformavimo iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą. Žemės sklypų ribinė linija ir taškų koordinatės ar sklypo konfigūracija nepasikeitė nuo 1995 m.

3.4. Ieškovų (apeliantų) teiginys, kad ieškovas (apeliantas) 2008 m. gegužės 24 d. aktą pasirašė per klaidą yra nepagrįstas. Atsakovo žemės sklypas paženklintas dalyvaujant ieškovui (apeliantui), kuris dėl atliktų kadastrinių matavimų pastabų neturėjo ir pasirašydamas 2008 m. gegužės 24 d. aktą išreiškė neatšaukiamą sutikimą su nustatytomis ginčo sklypų ribomis ir prisiėmė akto pasirašymo pasekmes, t. y. kad gali tekti tikslinti ieškovų (apeliantų) žemės sklypo kadastrinius matavimus.

3.5. Ieškovė (apeliantė) neturėjo būti kviečiama į atsakovo žemės sklypo ribų ženklinimą, nes ji nebuvo ½ žemės sklypo savininkė. Teisės aktai nenumato, per kiek laiko atlikti kadastriniai matavimai turi būti įregistruoti viešajame registre, taip pat nenustato žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto galiojimo termino. Atsakovė priimdama 2021 m. birželio 18 d. sprendimą neturėjo pareigos tikrinti kadastro duomenų bylos. 2008 m. suderinus planą, kadastrinių matavimų procedūra pasibaigė, kadastrinių matavimų duomenys nuo to laiko nepasikeitė. Teisės ginčyti 2008 m. gegužės 24 d. aktą suteikimas ieškovei (apeliantei) reikštų, kad jai suteikiama daugiau teisių, nei jų turėjo pirminis žemės sklypo savininkas.

3.6. Teisės aktuose yra ir buvo numatyta galimybė atsirasti žemės sklypo ploto pakitimams, neviršijantiems leistinų ploto paklaidų. Maksimali paklaida galėjo būti 92 kv. m., o atsakovo žemės sklypo plotas po 2008 m. kadastrinių matavimų pasikeitė 52 kv. m., todėl toks ploto įregistravimas NTR pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir ginčo esmės

13. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas apeliantų (ieškovų) ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Byloje kilo ginčas dėl apeliantų (ieškovų) žemės sklypo ribų nustatymo ir atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų panaikinimo, kai dėl jų persidengė šalių žemės sklypai ir atitinkamai apeliantų (ieškovų) sumažėjo, o atsakovo – padidėjo.

Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

15. Teisėjų kolegija išreikalavo šalių žemės sklypų žemės tvarkymo bylas Nr. (duomenys neskelbtini) (apeliantų (ieškovų) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo) ir kartu su byloje esančiais duomenimis nustatė apeliacinės instancijos teisme reikšmingas faktines aplinkybes.

16. Atsakovo pirmtakas L. S. (l. 4–29) ir apeliantas (ieškovas) iš valstybės 1996 m. rugsėjo 4 d. (Nr. (duomenys neskelbtini) l. 106–107) ir 1996 m. rugsėjo 6 d. pirkimo–pardavimo (Nr. (duomenys neskelbtini) l. 109) sandoriais įgijo žemės sklypus, o apeliantė (ieškovė) ½ žemės sklypo dalies savininke tapo 2014 m. kovo 21 d. dovanojimo sutarties pagrindu (Nr. (duomenys neskelbtini) l. 14–19, 21–24,36–39; e. b. t. 1, l. 27–30).

17. Matininkas 1995 m. liepos mėn. parengė atsakovo 2 106,00 m² žemės sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini) l. 131; e. b. t. 1, l. 34) ir apelianto (ieškovo) 2 315,00 m² žemės sklypo (l. 123; e. b. t. 1, l. 31) planus, kurie, be kita ko, buvo suderinti su atsakove ir gretimo sklypo savininkais, atitinkamai atsakovo pirmtaku ir apeliantu (ieškovu). Kaip matyti, šalių žemės sklypai ribojasi 76,88 m riba 2–3, kai ji iš atsakovo žemės sklypo pusės yra rytinė, o iš apeliantų (ieškovų) – vakarinė. Šalių žemės sklypai buvo geodeziškai atmatuoti naudojant vietinę koordinačių sistemą (Nr. (duomenys neskelbtini) l. 119–120; Nr. (duomenys neskelbtini) 91–92). Žemės sklypai įregistruoti NTR (Nr. (duomenys neskelbtini) l. 106–107; Nr. (duomenys neskelbtini)l. 14–19, 21–24, 36–39; e. b. t. 1, l. 27–30).

18. Atsakovo pirmtako L. S. iniciatyva 2008 m. parengta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla (l. 102–113; e. b. t. 1, l. 43–47). UAB „Geomatavimai“ 2008 m. gegužės 24 d. rengiant žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą (toliau – paženklinimo–parodymo aktas) (l. 103; e. b. t. 1, l. 25–26) ir nustatant žemės sklypo ribas dalyvavo apeliantas (ieškovas), kuris paženklinimo–parodymo akte pasirašė, pastabų nepareiškė. Šio akto 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypo plotas 2 157,00 m², t. y. 51,00 m² (2 157,00 m² – 2 106,00 m²) didesnis. Šis aktas suderintas taip pat su atsakove. Šio akto pagrindu matininko parengtas 2008 m. gegužės 25 d. žemės sklypo planas (l. 109; e. b. t. 1, l. 35–36), kai ribos taškai 3–4, žemės sklypas šiaurinėje kraštinėje padidėjęs nuo 27,73 m iki 28,33 m, t. y. 0,6 m, o pietinėje nuo 26,77 m iki 28,12 m, t. y. 1,35 m, vakarinėje pusėje sutrumpėjęs nuo 77,80 m iki 76,03 m, t. y. 1,77 m, o besiribojančioje rytinėje pusėje nuo 76,88 m iki 76,84 m, t. y. 0,04 m. Jis suderintas tiek su atsakove, tiek su VĮ Registrų centru.

19. Atsakovo 2021 m. birželio 14 d. prašymo (l. 97; e. b. t. 1. l. 24) pagrindu ginčo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu (l. 30; e. b. t. 1, l. 13) atsakovė patvirtino atsakovo žemės sklypo kadastro duomenis po 2008 m. atliktų kadastrinių matavimų.

20. Apeliantai (ieškovai) nesutikdami su ginčo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu dėl atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo kreipėsi į teismą prašydami jį panaikinti ir nustatyti jų žemės sklypo ribas pagal 2021 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo planą (e. b. t. 32–33).

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

21. Byloje ginčo nekilo, kad atlikus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus jo žemės sklypas padidėjo 51 m² (žr. nutarties 17 punktą), atitinkamai apeliantų (ieškovų) žemės sklypas sumažėjo 10 m². Tokiu būdu į apeliantų (ieškovų) žemės sklypą įsiterpia atsakovo žemės sklypas. Atsakovė Faktiniame duomenų patikrinimo vietoje 2022 m. sausio 26 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) (l. 94; e. b. t. 1, l. 53–61) (toliau – patikrinimo aktas) konstatavo, kad neteisingai įrengta tvora turi būti atkelta posūkio taške Nr. 4 (apie 0,50 m) ir posūkio taške Nr. 4 (apie 80,00 m) į apeliantų (ieškovų) žemės sklypo pusę.

22. Kadangi reikalavimas panaikinti žemės sklypo kadastro duomenis yra išvestinis, priklausantis nuo ginčo dėl žemės sklypo ribų išsprendimo (Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2017 m. liepos 11 d. nutartis Nr. T-55/2017), teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl apeliantų (ieškovų) apeliacinio skundo teisėtumo ir pagrįstumo dėl jų žemės sklypo ribų pagal 2021 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo planą nustatymo, o tada – dėl atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų (ne)teisėtumo. Tačiau, kai ginčo kadastriniai matavimai siejasi su ribomis, teisėjų kolegija pasitelkia ir jų vertinimą.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš CK 4.45 straipsnio 1 dalies normos matyti, kad teismas žemės sklypų ribas nustato tik joms esant neaiškioms. Tačiau jeigu teismas sprendžia, kad ribos pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiškios, pasisako pagal kokius konkrečius dokumentus jos yra nustatytos ir pats nenustatinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015).

24. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo ribos yra aiškios, be kita ko, nurodė konkretų dokumentą, kuriame ši riba nustatyta, t. y. apeliantų (ieškovų) 1995 m. žemės sklypo planą (Nr. (duomenys neskelbtini) l. 123). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas taip pat nustatytas pagal 1995 m. kadastrinių matavimų rezultatus, užfiksuotus vietinėje koordinačių sistemoje, todėl abiejų šalių sklypų ploto pokyčius riboja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 21 punkto norma (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 7 d., t. y. ginčo kadastrinių matavimų atlikimo metu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties 35 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017). Pagal Kadastro nuostatų 21 punktą, kadastriniai matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis žemės sklypų ribomis tik naudojant tikslesnes matavimo priemones. Žemės sklypo plotas apskaičiuojamas pagal žemės sklypo ribų kontūro posūkio taškų koordinates. Draudimas keisti žemės sklypo ribas įtvirtintas ir Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija atitinkamo laikotarpio). Taigi, šis aptartas teisinis reguliavimas aiškiai nurodo, ką konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kad prioritetas teikiamas žemės sklypo riboms ir jas apibrėžiantiems linijų ilgiams. Įvertinus pirmosios instancijos teismo argumentus, matyti, kad teismas, kaip minėta, vertino, kad ginčo sklypų ribos yra aiškios tiek pagal 1995 m. planus, tiek ir 2008 m. planą (t. 1, e. b. l. 31, 35–36).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad 1995 m. žemės sklypo planai yra šalių žemės sklypų suformavimo dokumentai, pagal kuriuos ir buvo pirkti konkrečių ribų žemės sklypai. Šalių žemės sklypus skirianti riba nustatyta tiesia 76,88 metrų linija, esančia apeliantų (ieškovų) sklypo vakarinėje dalyje ir atsakovo sklypo rytinėje dalyje; tiek apeliantų (ieškovų), tiek atsakovo sklypai yra stačiakampio formos, šiek tiek daugiau nei 0,2000 ha ploto, o tokios sklypų ribos ir konfigūracijos nurodytos taip pat ir (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo plane, patvirtintame (duomenys neskelbtini) apskrities viršaičio, ir parengtame privatizuojant asmeninio ūkio žemę, kai riba 76,00 metrų linija (Nr. (duomenys neskelbtini) l. 154), ir plane prie Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kai riba 76,88 metrų linija, kaip ir 1995 m. plane (Nr. (duomenys neskelbtini) l. 128–129). Taigi, sklypo pradiniai dokumentai rodo aiškią ribą, skiriančią abu sklypus, – tiesią beveik 77 metrų liniją, su sklypo vakarine ir rytine ribomis besiribojančią statmenai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

26. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad ribinės linijos 3–4 bendrų posūkio taškų Nr. 3 ir Nr. 4 koordinatės kadastrinių matavimų metu yra perimtos tos pačios, t. y. iš 1995 m. plano (e. b. t. 1, l. 34) į 2008 m. planą (e. b. t. 1, l. 35–36). 1995 m. plane ribinė linija 2–3, o ne 3–4, ir plane nurodytos koordinatės Nr. 2: X – (duomenys neskelbtini), o Y – (duomenys neskelbtini); Nr. 3 – X (duomenys neskelbtini), o Y – (duomenys neskelbtini). 2008 m ribinės linijos 3–4, kai plane taško 3 koordinatės X (duomenys neskelbtini), o Y (duomenys neskelbtini), Nr. 4 X (duomenys neskelbtini), o Y (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija ginčo klausimu konstatuodama, kad ribinės linijos 3–4 bendrų posūkio taškų Nr. 3 ir Nr. 4 koordinatės 2008 m. kadastrinių matavimų metu yra perimtos tos pačios, pažymi, kad atsakovo žemės sklype atliekant kadastrinius matavimus taškai Nr. 2 ir Nr. 3 iš 1995 m. buvo perkelti į 2008 m., tik jie dabar yra taškai Nr. 3 ir Nr. 4. Koordinačių išraiškos skaičiais skiriasi, nes skirtingos koordinačių sistemos, kai iki 1996 m. vasario 1 d. (žr. Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1 patvirtintą perėjimo prie 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos tvarką, kuri įsigaliojo nuo 1996 m. vasario 1 d.) buvo naudojamos vietinės koordinačių sistemos (dėl to 1995 m. plane į kairę nuo posūkio taško Nr. 4 yra pažymėtas ženklas „+“ su skaičiais (duomenys neskelbtini), o nuo 1996 m. vasario 1 d. jau valstybinė koordinačių sistema LKS-94. Todėl 2008 m. plane tie patys taškai yra tose pačiose vietose kaip 1995 m. plane, tačiau jų užrašymas koordinatėmis kitoks nei 1995 m. plane, nes jie užrašyti kita koordinačių sistema (2008 m. plane matosi, kad ženklas „+“, esantis kairiame apatiniame plano kampe, yra su kitomis išraiškomis (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, 1995 m. plano vietinės koordinačių sistemos taškų koordinatės 2008 m. plane buvo teisingai transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą. Taškų faktinės vietos liko tos pačios, tik pasikeitė jų buvimo vietos užrašymas koordinatėmis. Nežymus netikslumai ar pasistūmimai (žr. nutarties 18 punktą) atsirado dėl to, kad 2008 m. buvo tobulesni matavimo prietaisai. Todėl visiškai normalu, kai taškai nežymiai pasikeičia, kaip kad pavyzdžiui šalių žemės sklypų riba pasislinko (pasikeitė) 4,00 cm (žr. nutarties 18 punktą), t. y. dėl koordinačių sistemų konvertavimo. Konstatuotina, kad šalių žemės sklypus skirianti ribinė linija ir jos taškų koordinatės nėra pasikeitusios nuo 1995 m., o apeliantai (ieškovai) priešingų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kai ieškinio dalis dėl apeliantų (ieškovų) žemės sklypo ribų pagal 2021 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo planą nustatymo atmestas, vertinant, kad apeliantas (ieškovas) neįrodė žemės sklypų ribos(ų) neaiškumo (Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties 28 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-511-924/2023).

27. Be to, iš atsakovo sklypo 2008 m. plano matyti, kad sklypo padidėjimą taip pat lėmė tai, kad vienoje kraštinėje jis padidėjęs per plotį nuo 27,73 m iki 28,33 m, t. y. 0,6 m. ilgesnė sklypo linija, o kitoje nuo 26,77 m iki 28,12 m, t. y. 1,35 m. Tuo tarpu per ilgį atsakovo sklypas vienoje pusėje sutrumpėjęs nuo 77,80 m iki 76,03 m, t. y. 1,77 m trumpesne sklypo linija, o, kaip minėta, besiribojanti atsakovo sklypo kraštinė linija sutrumpėjusi nuo 76,88 m. iki 76,84 m, t. y. tik 0,04 m (4,00 cm) trumpesnė. Akivaizdu, kad tokie nežymūs atsakovo 2008 m. žemės sklypo plano pasikeitimai neprieštarauja pirminio 1995 m. žemės sklypo plano duomenims ir yra paaiškinami koordinačių sistemų konvertavimo priežastimi, todėl pirmosios instancijos teismas atitinkamai neturėjo pagrindo abejoti, be kita ko, apeliantų (ieškovų) sklypo ribų aiškumu.

28. Apeliantų (ieškovų) nuomone, šalių žemės sklypus skirianti tvora turėtų būti laikoma riba, tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti negali. 1995 m. žemės sklypo plane tvora nebuvo nurodyta kaip šalių žemės sklypų riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39-611/2016). Be to, aplinkybė, kad atsakovo žemės sklype atsiduria apeliantams (ieškovams) priklausanti tvora, nesuteikia jiems pagrindo naudotis didesne negu priklauso žemės sklypo dalimi, o reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribą jų pageidaujamu būdu atmetimas nereiškia jų nuosavybės teisės į šį turtą ribojimo. Apeliantai (ieškovai) turi teisę jiems priklausantį turtą perkelti į savo žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje reiškiamo reikalavimo apeliantai (ieškovai) negrindė tuo, jog, nustačius žemės sklypų ribą pagal atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, jie netenka galimybės naudotis žemės sklypu ar jame esančiais statiniais (pastatu, priestatu) pagal paskirtį, juos eksploatuoti, ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimu nepažeidžiama apeliantų (ieškovų) nuosavybės teisė į jų turimą žemės sklypą ir (ar) kitą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti tomis pačiomis ribomis, kaip nurodyta pirminiuose dokumentuose, pagal riboženkliais paženklintas žemės sklypo ribas, o ne pagal faktiškai apeliantų (ieškovų) naudojamo žemės sklypo ribą (ribas), pagal jų pastatytą tvorą, neatsižvelgiant į atsakovui priklausančio žemės sklypo ribas ir kraštines. Todėl ginčo žemės sklypų riba (ribos) negali būti nustatytos niekaip kitaip, pavyzdžiui, pagal elektros stulpą (toks ribų nustatymas pasirinktas pagal 2021 m. lapkričio 25 d. planą, pagal kurį prašoma patvirtinti apeliantų (ieškovų) žemės sklypo ribas) nei tai numato teisinis reguliavimas, t. y. laikantis tų pačių žemės sklypų ribų (Kadastro nuostatų 21 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

30. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodoma, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų (ieškovų) ieškinio dalies dėl jų žemės sklypo ribų nustatymo remiantis 2021 m. lapkričio 25 d. planu, nes ginčo ribos yra aiškios.

Dėl atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos ir žemės sklypo ploto pakeitimo (patikslinimo) atlikus kadastrinius matavimus

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo žemės sklypo 2008 m. kadastriniai matavimai atlikti valstybinėje koordinačių sistemoje nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates. Apeliantas (ieškovas) juose dalyvavo ir pastabų nereiškė. Šalių žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti anksčiau (1995 m.), tačiau ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje. Atlikus atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo plotas, kaip minėta, padidėjo ir atitinkamai sumažėjo ieškovų (apeliantų) žemės sklypo plotas, t. y. šalių žemės sklypai persidengė.

32. Ginčas tarp bylos šalių kilo dėl atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumo, kurie buvo patvirtinti apeliantų (ieškovų) ginčijamu atsakovės 2021 m. birželio 18 d. sprendimu, atitinkamai ginčijant išimtinai atsakovės sprendimą, kuriuo patvirtinti kadastro duomenys. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos, reikalavimų, keliamų šiems matavimams atlikti, įtvirtintų minėtuose Kadastro nuostatuose ir Taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties 22 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017).

33. Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 7 d., t. y. ginčo kadastrinių matavimų atlikimo metu) 32.1 punktas reglamentuoja, kokie veiksmai yra atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis. Be kitų privalomų atlikti veiksmų, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tas nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, šio (gretimo) žemės sklypo savininkas ar jo įgaliotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius (Kadastro nuostatų 32.1.1.1 punktas). Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas (Kadastro nuostatų 32.1.1.4 punktas), kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų, riboženklių ir ne mažiau kaip dviejų kiekvieno sklype esančio statinio (išskyrus laikinąjį ir nesudėtingą statinį, kuriam nereikia statybos leidimo) kerčių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 32.1.2 punktas), apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai (Kadastro nuostatų 32.1.5 punktas), parengiamas žemės sklypo planas (Kadastro nuostatų 32.1.7 punktas). Panašiai žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo procedūra yra reglamentuota ir Taisyklėse (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 15, 25–29 punktai).

34. Bendroji taisyklė yra ta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai yra atliekami, informavus gretimų žemės sklypų savininkus ir taip sudarius šiems asmenims galimybę dalyvauti, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (Kadastro nuostatų 32.1.1 punktas, Taisyklių 25 punktas). Reikalavimas informuoti gretimų žemės sklypų savininkus apie ketinamus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra savitikslis. Šis reikalavimas yra nustatytas, siekiant sudaryti gretimų žemės sklypų savininkams sąlygas bendradarbiauti ir kartu išvengti galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Taip aptariamo reikalavimo, nustatyto žemės sklypo kadastriniams matavimams atlikti, reikšmė yra aiškinama kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties 24 punktą civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017).

35. Kaip pirmiau minėta, kas byloje ir neginčijama, kad apeliantas (ieškovas) buvo informuotas apie ketinimą atlikti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir dalyvavo, atliekant šiuos matavimus. Byloje taip pat nėra ginčo, kad apeliantas (ieškovas) paženklinimo–parodymo aktą pasirašė, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad tą padarė per klaidą. Šis argumentas nėra motyvuotas arba pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl teisėjų kolegijos vertintinas kaip deklaratyvus ir pasirinktos gynybinės pozicijos taktika. Apeliantė (ieškovė) nebuvo informuota apie ketinimą atlikti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir juos atliekant nedalyvavo, tačiau tuo metu ji nebuvo žemės sklypo bendraturtė. Todėl apeliantei (ieškovei) nebūnant gretimo sklypo savininke nebuvo įstatyminio pagrindo apie šią procedūrą būti informuotai. Tuo labiau, kad atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų atlikime dalyvavo dabartinis kitos, nei apeliantei (ieškovei) priklausančios ½ dalies žemės sklypo, savininkas apeliantas (ieškovas), t. y. žemės sklypo bendraturtis. Todėl nepaneigtina, kad apeliantei (ieškovei) apie juos buvo žinoma arba turėjo būti žinoma nuo pat šios žemės sklypo dalies įsigijimo, kai apeliantai (ieškovai) yra giminaičiai. Kita vertus, įstatyminis reguliavimas lemia, kad ji perėmė visas tuometinio savininko (apelianto (ieškovo) teises ir pareigas (CK 4.48 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-916/2019).

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje ginčo nekilo, kad atlikus kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypo plotas padidėjo ir atitinkamai apeliantų (ieškovų) žemės sklypo plotas sumažėjo ne daugiau, negu yra 92 m² maksimali leistina (ribinė) paklaida, nustatyta pagal Kadastro nuostatų 21 punktą ir 1 priedą. Faktinėmis aplinkybėmis panašioje kasacinio teismo aktualioje praktikoje konstatuota, kad teisės normos, sudarančios Kadastro nuostatų 21 punktą, patvirtina, kad žemės sklypo ploto pakitimai, neviršijantys leistinų ploto paklaidų, yra galimi, jeigu tokių pakitimų priežastis (pagrindas) yra tikslesnių už pirminių matavimų priemonių panaudojimas paskesniems (kadastriniams) matavimams atlikti. Kitaip tariant, žemės sklypo plotas, remiantis Kadastro nuostatų 21 punktu, gali būti patikslintas, jeigu, tomis pačiomis ribomis atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatomi šio sklypo ploto neatitikimai, atsiradę dėl ankstesnių matavimų priemonių netikslumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties 28 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017). Aptarta nuostata taikytina tais atvejais, kai yra atliekami žemės sklypo, kuris jau išmatuotas geodeziniais prietaisais, tačiau sklypo plotas nustatytas ne valstybinėje koordinačių sistemoje, o sąlyginėje ar vietinėje koordinačių sistemoje, kadastriniai matavimai (t. y. tikslesni kadastriniai matavimai), kaip kad nagrinėjamu atveju. Apeliaciniame skunde nėra paneigiama, kad atsakovo žemės sklypo ploto neatitikimai nustatyti, nes atliekant kadastrinius matavimus, žemės sklypas buvo išmatuotas tikslesnėmis už ankstesnių matavimų priemonėmis, pavyzdžiui, kad atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ne tomis pačiomis ribomis, kuriomis buvo atlikti ankstesni matavimai. Pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstama žemės sklypo ploto tikslinimo galimybė, jeigu nustatyti ploto neatitikimai atsirado dėl ankstesnių matavimų priemonių netikslumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012). Apeliantams (ieškovams) apeliaciniame skunde nepaneigus apie egzistuojančią sklypo ploto patikslinimo galimybę pagal Kadastro nuostatų 21 punktą šios normos nustatytomis sąlygomis, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus jų argumentus, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo plotas negali būti keičiamas, nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties 36 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-458-403/2017).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas atnaujino terminą skundui (ieškiniui) paduoti ir ieškinio senaties netaikė, ieškovai (apeliantai) neginčija, su ja sutinka. Todėl apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio skundo ribų, nagrinėjamu aspektu nepasisako.

38. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Į esminius apeliacinio skundo argumentus pasisakyta, o kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui nei dėl apeliantų (ieškovų) žemės sklypo ribų neaiškumo, nei dėl atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų neteisėtumo, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Apeliantų (ieškovų) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Iš bylą pralaimėjusių apeliantų (ieškovų) priešingai šaliai – atsakovui priteisiamos 1 452,00 Eur Rekomendacijas atitinkančios išlaidos advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 98 straipsnis).

40. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantų (ieškovų) A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 726,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis 00 ct) atsakovui E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaidas advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Grąžinti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas188704927) žemės tvarkymo bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.