Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-598-722/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-09-25
Bylos Nr.: e2-598-722/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-17-3-00794-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lidija Deksnienė
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: E. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-598-722/2023Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00794-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 2.4.2.10; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 25 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,sekretoriaujant Audronei Palaimienei,

dalyvaujant ieškovų A. P. ir A. P. (toliau ir – ieškovų) atstovui advokato padėjėjui P. R. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

atsakovo E. S. (toliau ir – atsakovo) atstovei advokatei A. Ž. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – NŽT) atstovei J. J. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir A. P. ieškinį atsakovams E. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir kadastrinių matavimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai A. P. ir A. P. prašo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu – Aplinkos ministerijos) Jonavos skyriaus vedėjos 2021 m. birželio 18 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr.5SK-342-(14.5.110E), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – Aplinkos ministerijos) Jonavos skyriaus vedėjos 2021 m. birželio 18 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr.5SK-342-(14.5.110E), nustatyti ieškovams A. P. ir A. P. nuosavybės teise priklausančio 0,2315 ha ploto žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas remiantis UAB „Geomastas“ 2021 m. lapkričio 25 d. parengtu šio žemės sklypo planu, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo A. P. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, įgytas 1996 m. rugsėjo 6 d., suformuotas 1995 metais atliekant kadastrinius matavimus, ieškovė A. P. žemės sklypą įgijo 2014 m. kovo 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Sklypas ribojasi su atsakovo žemės sklypu (duomenys neskelbtini). L. S. žemės sklypą įsigijo 1996 m. rugsėjo 4 d. , atsakovas E. S. nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu. 2021 m. birželio 30 d. UAB „Geomastas“ matininkui tikslinant ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad suformuoti (duomenys neskelbtini) žemės sklypai, neatsižvelgiant į ieškovų žemės sklypo ribas, kerta ieškovų žemės sklypą (persidengia su juo), taip pat pasikeitusi žemės sklypo konfigūracija. 2021 m. liepos 30 d. išvada nustatyta, kad ieškovų žemės sklypo ribos nustatytos teisingai, šio sklypo kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami, žemės sklypo ploto skirtumas, kai išmatuoto žemės sklypo plotas mažesnis, bus kompensuojamas pinigais. Skyrius šia išvada iš esmės pakoregavęs ieškovų žemės sklypo ribas, taip sumažindamas ieškovų žemės sklypo plotą 10 kv.m., tai pat keisdamas žemės sklypo konfigūraciją, vietą, nes žemės sklypas pasislenka į (duomenys neskelbtini) sklypo ribas, taip pat teks demontuoti ieškovų žemės sklype įrengtus vartelius ir dalį vartų, kurie yra greta (duomenys neskelbtini) gatvės bei persodinti užsodintus augalus. Be to, tarp (duomenys neskelbtini) buvo tarpas (laisva žemė) iki 1,37 m., kuris vėliau išnyko, pakeičiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) konfigūraciją (ir plotą). 2021 m. spalio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos administracija patenkino ieškovų skundą ir nurodė, kad ieškovų žemės sklypo ribos pasikeitė, kai kurios linijos pailgėjo, kai kurios sutrumpėjo, todėl Skyrius priėmė neteisingą sprendimą, o matininkė, atstatydama žemės sklypo šiaurinę ir pietinę ribas, nesivadovavo Plano Nr.15 sprendiniais, taip pažeisdama Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 6 punkto nuostatas, turi pakartotinai atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaudamasi Plano Nr.15 sprendiniais. UAB „Geomastas“ matininkas pakartotinai atliko ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, vadovaujantis Plano Nr.15 sprendiniais, paaiškėjo, kad gretimybėje 1-2 savininkai tvoros nekeitė ir ja kaip riba naudojasi visą laiką, gretimybėje 3-4 riba taip pat tvora, tačiau žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai (3 posūkio taškas) kerta 0,87 metro ieškovų žemės sklypą. Dėl to UAB „Geomastas“ matininkas vėl kreipėsi į Skyrių dėl sprendimo priėmimo patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. 2022 m. sausio 27 d. Skyrius raštu nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suformuotas 2008 m. birželio 11 d., o 2021 m. birželio 14 d. kadastro duomenys patvirtinti Skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu ir 2021 m. birželio 23 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre sklypo ribas pažymint kadastro žemėlapyje. Su atsakovui vietovėje paženklinto žemės sklypo ribomis gretimo sklypo savininkas A. P. sutiko pasirašydamas 2008 m. gegužės 24 d. parengtame žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, kuriame taip pat pažymėta, jog ribinės linijos 3-4 bendrų posūkio taškų Nr.3 ir Nr.4 koordinatės kadastrinių matavimų metu yra perimtos tos pačios, atsakovo žemės sklypo ribos įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytos, todėl ginčytinų posūkio taškų Nr.3 ir Nr.4 koordinatės teisingos ir gretimo žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti vykdomi jas paliekant tokias pačias, kokios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o neteisingai vietovėje įrengta tvora turėtų būti atkelta posūkio taške Nr.3 (apie 0,50 m.) ir posūkio taške Nr.4 (apie 0,80 m) į ieškovams priklausančio žemės sklypo pusę. Skyrius taip pat nurodė, kad ieškovai gali kreiptis į teismą dėl sklypo ribų nustatymo. Dėl neteisingai atliktų ir įregistruotų atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų ieškovų žemės sklypas sumažėjęs 10 kv.m, tuo tarpu atsakovo žemės sklypas pagal dabartinę faktinę situaciją ne tik padidėjęs ieškovų trūkstamo sklypo ploto sąskaita, bet dar ir daugiau, t. y. apie pusę aro (51 kv.m.). Esant tokiai situacijai, ieškovų žemės sklypo plotas neatitinka jų žemės sklypo plano (Plano Nr.15 sprendinių), kurio pagrindu buvo įgytas žemės sklypas iš valstybės, nes į jį įsiterpia atsakovo žemės sklypas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovų atstovas advokato padėjėjas P. R. papildomai paaiškino, kad žemės sklypas ieškovams priklauso po ½ dalį, jo plotas 2315 kv.m., jis teisingas. Nustatyta, kad atsakovo žemės sklypas kerta ieškovų žemės sklypo ribas, pasikeitė ieškovų sklypo konfigūracija, ieškovų žemės sklypas sumažėjo 10 kv.m., visos žemės sklypo kraštinės neatitinka ilgių. Dėl to reikia perkelti vartelius ir persodinti augalus. Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės pritarė ieškovų skundui, teigė, kad UAB „Geomastas“ pakartotinai turi atlikti kadastrinius matavimus, jie atliko matavimus pagal 1995 metų planą, tačiau 3 posūkio taškas vėl kirto ieškovų žemės sklypą. Nacionalinės žemės tarnybos skyrius atsisakė tvirtinti ieškovų kadastrinius matavimus, nes visi matavimai įregistruoti, su atsakovo žemės sklypo ribomis sutiko A. P., atsakovo žemės sklypo ribos nenuginčytos įstatymų nustatyta tvarka. Pati atsakovė nurodė, kad kadastriniai matavimai turėtų būti atlikti pagal 1995 metų planą. Ieškovei A. P. apie šiuos matavimus nebuvo žinoma, nes ji dar nebuvo žemės sklypo savininke. Dėl to, ieškovų nuomone, turėtų būti atlikti nauji kadastriniai matavimai, kad nauji savininkai galėtų sutikti ar protestuoti, patikslinta, ar žemės sklypo ribos atitinka pirminius planus. Pažeistos ieškovės teisės, įstatymai bei nuostatai. Atsakovo atlikti kadastriniai matavimai netinkami, nepagrįsti. Vienam savininkui matavimai buvo išviešinti 2008 metais, kitam – 2021 metais, jie manė, kad 2008 metais atlikti matavimai buvo teisingi. Parduodant, perkant nekilnojamąjį turtą perimamos visos ankstesnio savininko teisės ir pareigos, bet viskas turėjo būti išviešinta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovų ieškinį, atsakovas E. S. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo Aktą pasirašė visi gretimų sklypų savininkai, tame tarpe ir A. P., kuris tuo metu buvo vienintelis žemės sklypo savininkas, pastabų dėl akto niekas nepareiškė. Kadastriniai matavimai turi būti vykdomi sklypo koordinates paliekant tokias pačias kokios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, o neteisingai vietovėje įrengta tvora turi būti atkelta posūkio taške Nr.3 (apie 0,50 m.) ir posūkio taške Nr.4 (apie 0,80 m) į ieškovams bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pusę. 2008 m. gegužės 24 d. atliekant kadastrinius matavimus buvo vadovaujamasi 1995 m. Plane Nr.1 numatytomis ribinės linijos 2-3 koordinatėmis. Dėl šios priežasties konstatuojama, jog nei Žemės sklypą Nr.1, nei Žemės sklypą Nr.2 skirianti ribinė linija nei jos taškų koordinatės nėra pasikeitusios nuo 1995 metų. Ieškovai nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog Žemės sklypą Nr.1(atsakovo žemės sklypas) ir Žemės sklypą Nr.2 (ieškovų žemės sklypas) skirianti ribinė linija ar jos taškų koordinatės yra pasikeitusios. Kaip nurodė ieškovai, nors ir 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte pasirašė vienas iš ieškovų A. P., kaip gretimo sklypo savininkas, neįsigilinęs į faktines aplinkybes apie jau šiuo metu atsakovui priklausančio žemės sklypo nustatytas ribas, tačiau tai negali būti laikoma, jog priimant Skyriui 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr.5SK-342-(14.5.11E), buvo tinkamai užtikrintos administracinės procedūros, susijusios su kitų kviestinių asmenų dalyvavimo vietovėje paženklinant žemės sklypo ribas. Atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai priimant sprendimą nebuvo pasikeitę kadastro duomenys ir (ar) 2008 m. Plane nurodytos žemės sklypo ribos, specialiosios sąlygos ir (ar) kiti kadastro duomenys, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo iš naujo atlikti žemės sklypo Nr.1 kadastrinių matavimų ir su jais susijusių procedūrų. 2008 m. gegužės 24 d. atliekant žemės sklypo Nr.1 kadastrinius matavimus buvo vadovaujamasi 1995 m. plane Nr.1 numatytomis ribinės linijos 2-3 (pagal 2008 m. planą – ribinė linija 3-4) posūkio taškų Nr.2 ir Nr.3 koordinatėmis. Dėl šios priežasties atsakovas mano, jog nei Žemės sklypą Nr.1 ir Žemės sklypą Nr.2 skirianti ribinė linija nei jos taškų koordinatės nėra pasikeitusios nuo 1995 metų. Žemės sklypo Nr.2 kadastriniai matavimai turėjo būti atlikti vadovaujantis įregistruotomis Žemės sklypo Nr.1 ribomis ir posūkio taškų Nr.3 ir Nr.4 koordinatėmis, o ne 2021 m. gruodžio 31 d. UAB „Geomastas“ aiškinamajame rašte minima tvora. Nei 1995 m. plane, nei 2008 m. plane bendrojo Žemės sklypų Nr.1 ir Nr.2 riboje (ribinėje linijoje 3-4 tarp posūkio taškų Nr.3 ir Nr.4) tvora nebuvo pažymėta, todėl ja vadovautis kaip žemės sklypus skiriančia riba nėra jokio pagrindo. 2021 m. lapkričio 25 d. Žemės sklypo Nr.2 kadastriniai matavimai atlikti neteisėtai, nesivadovaujant aktualiais teisės aktų reikalavimais ir yra negaliojantys. Šie matavimai neatitinka ne tik atsakovo žemės sklypo 2008 m. kadastrinių matavimų, bet ir kito, ieškovų sklypui gretimo žemės sklypo kadastrinių matavimų, kurie įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre. Tikėtina, kad būtent minėtas tarpas, esantis gretimybėje 1-2 su ieškovų žemės sklypu Nr.2 ir jam gretimu žemės sklypu Nr.20 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įtakojo galimą ieškovams priklausančio žemės sklypo Nr.2 ploto sumažėjimą. Maksimali leistina (ribinė) paklaida tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto Žemės sklypo Nr.1 ploto (0,2106 ha) ir žemės sklypo ploto, apskaičiuoto atlikus kadastrinius matavimus galėjo būti 0,0092 ha (92 kv.m). Žemės sklypo Nr.1 plotas sudarė 0,2106 ha (2106 kv.m.), atlikus minėtus kadastrinius matavimus padidėjo iki 0,2157 ha (2157 kv.m.), t. y. padidėjo 0,0051 ha (51 kv.m.), todėl maksimali leistina (ribinė) paklaida nebuvo viršyta, todėl Žemės sklypo Nr.1 ploto padidėjimo įregistravimas nekilnojamojo turto registre buvo pagrįstas ir teisėtas. Žemės sklypų ribų nustatymas nagrinėjamas teisme, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šiuo atveju nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio taikymui antrosios būtinosios aplinkybės – sklypo ribų neaiškumo. Žemės sklypus Nr.1 ir Nr.2 skirianti ribinė linija 3-4 tarp posūkio taškų Nr.3 ir Nr.4 yra visiškai aiški, todėl nagrinėjamos bylos atveju nėra vienos iš CK 4.45 straipsnio taikymui būtinų aplinkybių – sklypų ribų neaiškumo. Sklypus Nr.1 ir Nr.2 skirianti ribinė linija nei jos koordinatės nėra pasikeitusios nuo 1995 metų. Ieškovai nurodo, kad minėta ribinė linija 3-4 tarp posūkio taškų Nr.3 ir Nr.4 yra pasikeitusi, kadangi 2008 m. Plane numatytas jos ilgis (76,80 m) yra 0,04 m (4 cm) ilgesnis, nei buvo numatytas 1995 m. Plane Nr.1. Pažymėtina, jog toks ribinės linijos 3-4 tarp posūkio taškų Nr.3 ir Nr.4 ilgio pasikeitimas yra visiškai pagrįstas ir teisėtas, kadangi atsirado dėl koordinačių transformavimo į valstybinę koordinačių sistemą. Ieškovai prašo nustatyti žemės sklypo Nr.2 ribas pagal 2021 m. Planą, tačiau 2021 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo Nr.2 kadastriniai matavimai atlikti neteisėtai, nesivadovaujant aktualiais teisės aktų reikalavimais ir yra negaliojantys. Šie matavimai atlikti ne pagal viešajame registre įregistruoto gretimo (Žemės sklypo Nr.1) ribas – ribinę liniją 3-4 tarp posūkio taškų Nr.3 ir Nr.4 ir šių taškų koordinates, o vadovaujantis ieškovų ir atsakovo žemės sklypus skiriančia tvora, kuri yra įrengta nesivadovaujant teritorijų planavimo dokumentais ir nėra ant Žemės sklypus Nr.1 ir Nr.2 skiriančios ribos.

Atsakovo E. S. atstovė advokatė A. Ž. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad E. S. priklauso 0,02157 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Planas sudarytas ir patvirtintas 1995 metais. Pirmi kadastriniai matavimai buvo E. S. sklypo, po to – (duomenys neskelbtini). Sklypų ribos, koordinatės, riboženkliai iki šio laiko nepakito. Žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą pasirašė visi, tame tarpe ir A. P.. Nauja savininkė A. P. viską perėmė iš jo. Planas patikrintas, suderinta su NŽT, parengta byla, patvirtintas Valstybės įmonės Registrų centras ieškovų skundžiamu sprendimu. 2021 metais ieškovai inicijavo naujus kadastrinius matavimus. E. S. nesutiko su ieškovų kadastriniais matavimais. NŽT atliko ribų patikrinimą vietoje ir surašė faktinių aplinkybių patikrinimo aktą. Nustatė, kad E. S. žemės sklypo ribos nenuginčytos, tvora neteisingai įrengta posūkio taške 4. Ieškovai visą laiką matė ir žinojo sklypų ribas, riboženklius. 2008 m. gegužės 24 d. atliktas ribų paženklinimas-parodymas, jį pasirašė visi dalyvavusieji, galėjo reikšti pastabas, bet A. P. tuo nepasinaudojo, sutiko, prisiėmė pasirašymo pasekmes. Nei E. S. žemės sklypo riba, nei kaimynų žemės sklypo riba nuo 1995 metų nesikeitė. Nėra įrodymų, kad riba pasikeitusi, ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrindo. A. P. perėmė visas teises ir pareigas iš dovanojimo sutarties. Nei atsakovo, nei ieškovų žemės sklypų koordinatės nuo 1995 metų nesikeitė. Ieškovų žemės sklypo matavimai atlikti ne pagal viešame registre įregistruotas ribas, o pagal žemės sklypus skiriančią tvorą. Tvora nėra sklypo riba. Dešinėje yra tarpas, pleištas tarp sklypų, atsakovo žemės sklypo ribos nenuginčytos. 1995 metų ir 2008 metų planuose niekur nėra minima tvora. 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovų kadastriniai matavimai neatitinka nei atsakovo žemės sklypo, nei kitų savininkų žemės sklypų, jau įregistruotų, ribų. Ribinė žemės sklypo sumažėjimo paklaida nebuvo viršyta. Žemės sklypo ribos teismo nustatinėjamos, kai kyla ginčas dėl ribų ir jos nėra aiškios bei nėra nustatytos. Šiuo atveju viskas nustatyta, aktą pasirašė ieškovas, 3-4 linijos pasikeitimas teisėtas dėl koordinačių transformavimo (matavimo įrankių) sistemos. Praleistas CK 1.24 straipsnyje numatytas terminas, praėjo daugiau nei 10 metų nuo 2008 m. gegužės 24 d. akto surašymo. Ieškinio patenkinimas lemtų 2008 m. atsakovo žemės sklypo ribų panaikinimą, nors su tomis ribomis 2008 metais sutiko A. P., aiškiai matė. Atsakovo žemės sklypas padidėjo 51 kv.m., buvo skirtingi laikotarpiai, matavimo įrankiai, todėl matavimai keitėsi, atsirado palydovinė technika.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutinka. A. P. nuo 1996 m. rugsėjo 6 d. iki 2014 m. kovo 21 d. buvo vienintelis žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas. Todėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų atlikimo metu nebuvo pažeista gretimų žemės sklypų savininkų informavimo ir susipažinimo su sklypo ribomis procedūra. Paženklinus žemės sklypo ribas vietovėje ir surašius ribų paženklinimo–parodymo aktą, parengiamas žemės sklypo planas, kuris turi būti suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniu padaliniu. Nacionalinės žemės tarnybos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, jį 2008 m. rugpjūčio 2 d. suderino, tuo kadastrinių matavimų rengimo procedūra pasibaigė. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius, priimdamas ginčijamą 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr.5SK-342-(14.5.110E) netikrino jau 2008 m. patikrintos kadastro duomenų bylos ir suderinto žemės sklypo plano bei pagrįstai neinformavo ieškovės A. P. su žemės sklypo ribomis. Žemės sklypo ribos 2021 metais iš naujo matuojamos nebuvo, nebuvo pagrindo surašyti naują žemės sklypo ribų paženklinimo– parodymo aktą. Naujų kadastrinių matavimų atlikimą/pakeitimą sąlygoja ne laiko tarpas, ar atsiradęs naujas gretimo sklypo savininkas/bendrasavininkas, bet žemės sklypo kadastro duomenų, faktinių žemės naudmenų pasikeitimas. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos nebuvo pakeitusios, todėl nebuvo pagrindo iš naujo atlikti kadastrinius matavimus ir su jais susijusias procedūras. A. P. parašas 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo– parodymo akte patvirtina, kad kadastrinių matavimų metu nebuvo pažeista gretimo žemės sklypo savininko informavimo procedūra. Atsakovo ir ieškovais bendra riba (3-4), kuri būtent ir turėtų įtakos ieškovų žemės sklypo galimam sumažėjimui, po atliktų kadastrinių matavimų išliko nepakitusi. Jos 0,04 m. nesutapimas, atsiradęs transformuojant žemės sklypo koordinates iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą, yra leistinas. Todėl ieškovai neįrodė, kad bendros linijos ilgio padidėjimas turėjo įtakos ieškovų žemės sklypo sumažėjimui. Nustačius, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos (plane pažymėta 3-4) su ieškovų žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), koordinatės, atliekant 2008 m. atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo perimtos ankstesnės koordinatės, kurios buvo nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1995 m. pirminiame plane, todėl manoma, kad kitų žemės sklypo ribų linijų pasikeitimai neįtakojo ieškovų žemės sklypo ploto sumažėjimo. Atlikus 2021 m. kadastrinius matavimus matyti, kad žemės sklypas (ieškovų) pasislenka į atsakovo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), palikdamas tarpą bendroje riboje taškuose 1-2 su gretimu žemės sklypu Nr.20, kuriam atlikti kadastriniai matavimai. Tokiu būdu pažeidžiama Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis. Tikėtina, kad minėtas tarpas, esantis gretimybėje 1-2 su ieškovų ir gretimu žemės sklypu Nr.20, įtakojo galimą ieškovų žemės sklypo ploto sumažėjimą. Jei ir po atliktų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje ieškovų sklypo plotas sumažėtų neleistina paklaida, valstybė ieškovams už ploto trūkumą kompensuotų pinigais. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai teisingi, nes buvo patikrinti ne tik Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriuje, bet ir du kartus ir VĮ Registrų centras. Skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimas Nr.5SK-342-(14.5.110E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti. Ieškovai prašo nustatyti jų žemės sklypo ribas pagal UAB „Geomastas“ 2021 m. lapkričio 25 d. parengtą planą. Ginčo dėl sklypo ribų nėra, ieškovai prašo panaikinti atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovai nekelia klausimo dėl žemės sklypų suformavimo dokumentų netikslumo, neaiškumo ar aplamai nebuvimo. Ieškovai neginčija 1995 m. žemės sklypų planų, nurodo, kad jais būtina vadovautis. Todėl ieškovų reikalavimas dėl jų žemės sklypo ribų nustatymo atmestinas, nes teismas, remiantis CK 4.45 straipsniu, ne visais atvejais nustato žemės sklypo ribas, o tik tuomet, jeigu kilęs savininkų ginčas ir jei ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pagal ieškovų pateiktą 2021 m. lapkričio 25 d. Planą sklypo ribos negali būti nustatytos, nes planas neteisingas, prieštarauja teisės aktų normoms, reglamentuojančioms kadastrinių matavimų atlikimo tvarką. Ieškovų ir atsakovo žemės sklypų ribos, koordinatės 1995 m. pirminiuose planuose buvo tos pačios. Atsakovui 2008 m. atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo bendros koordinatės su ieškovų žemės sklypu buvo perimtos iš 1995 m. pirminio plano. Ieškovo 2021 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo plane ribų linijų ilgių taškuose 3-4 nesivadovauta atsakovo nekilnojamojo turto kadastre įregistruota ir geodeziškai pamatuota žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riba. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris ribojasi su ieškovų žemės sklypu gretimybėje 4-5, nustatyta, kad jo kadastriniai matavimai atlikti, įregistruoti 2017 metais, tačiau ieškovų 2021 m. lapkričio 25 d. plane ribų ilgių linijų posūkių taškuose 4-5 koordinatės nebuvo perimtos gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos. Pagal 2021 m. lapkričio 25 d. planą ieškovų žemės sklypas pasislenka į atsakovo žemės sklypo pusę. Įsiterpdamas į atsakovo žemės sklypą ir palikdamas tarpą bendroje riboje taškuose 1-2 su gretimu žemės sklypu Nr.20, kuriam atlikti kadastriniai matavimai. Tiek 1995 m. pirminiuose žemės sklypų planuose bendroje riboje, taškuose 2-3 ir 4-3, tiek 2008 m. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane bendroje riboje nebuvo pažymėta tvora. Manytina, kad tvora atsirado vėliau ir remiantis Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus 2022 m. sausio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, yra pastatyta neteisingai, neįvertinus žemės sklypo plane nurodytų koordinačių, todėl jos negalima laikyti riba.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas S. Č. 2023 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad 2008 m. atlikti kadastriniai matavimai, akte pasirašė A. P., 2014 m. ½ dalis žemės sklypo padovanota A. P.. Ji perėmė visas teises ir pareigas, teisės aktai nenumato, kad pasikeitus žemės sklypo savininkui, praėjus ilgesniam laikui, surašomas naujas sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas. Už žemės sklypo ploto sumažėjimą paklaidos ribose piniginė kompensacija nemokama. Ieškinio senaties terminas praleistas, ieškovas 2008 metais žinojo apie nustatytas sklypo ribas.

Atsiliepimas

2023 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė J. J. atsiliepimą palaikė.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad dirbdamas UAB „Geomastas“, atliekant (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinius matavimus, pamatė ribų neatitikimą ir ploto trūkumą. Gavo NŽT laišką, kad kaimynų sklypas įregistruotas ir (duomenys neskelbtini) gaus kompensaciją už trūkstamą plotą. (duomenys neskelbtini) nesutiko. Stulpas yra ribos taškas. Tvora yra, kodėl peržengta per tvorą apie 50 kv.m. ir kaimynų sklypas padidėjo nėra aišku. Buvo pridavę 2022 m. sausio 13 d. naują bylą, NŽT atmetė, 2022 m. sausio 26 d. buvo vietovėje apžiūrėti ribą su NŽT, kaimynai taip pat dalyvavo. Pirmame plane nebuvo jokio pleisšo. Kaimyno žemės sklypo plotas padidėjo 51 kv.m., nes jų kaimynai iš vakarinės dalies užlipo ant jų ploto, riboženklių nebuvo, nematė. Tvora ir gyvatvorė paimta į (duomenys neskelbtini) žemę. Įkalė riboženklį prie stulpo. Ne matininkams rodo ribą, o jie rodo ribą. Tuomet savininkas pamato ir pasirašo akte. Atliko matavimus tam, kad atitiktų matavimus. Vietinėje koordinačių sistemoje rado atnaujintas koordinates iš (duomenys neskelbtini) ir kitų. Klausė, ką daryti, jiems atsakė, kad prisirišti prie jų ribų. Rašė raštą NŽT Jonavos skyriui, kad paaiškintų. 2008 m. matavimai buvo, tačiau jie neatitinka, kodėl tiek metų (nuo 2008 m. iki 2021 m.) (duomenys neskelbtini) laukė. Randa klaidas iš kitų matavimų, mato koordinačių pasislinkimus. Gal pastatų konfigūracija keitėsi, gal pastatai apšiltinti. (duomenys neskelbtini) žemės sklypas padidėti negali, o sumažėjo, o (duomenys neskelbtini) padidėjo.

Liudytojas T. M. parodė, kad apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, matė, kad vietovėje esantys objektai neatitinka su dokumentų duomenimis (duomenys neskelbtini), analizavo (duomenys neskelbtini) planą po geodezinių matavimų. 1995 metų planai ant vietinės koordinačių sistemos, nebuvo reglamentuota kaip konvertuoti, atsiranda klaidos, 2008 m. (duomenys neskelbtini) matavimai padaryti neatsižvelgiant į vietovę (namus, stulpus). (duomenys neskelbtini) namas tvarkomas, apšiltinamas. Linijų ilgiai turi būti išlaikomi, pleištas tarp (duomenys neskelbtini) sklypų (duomenys neskelbtini) Jo nėra. (duomenys neskelbtini) padaryti matavimai, jie nepalieka pleišto. Savininkai po kelių metu gali kreiptis į teismą su jų problema. Vietovėje su ta tvora sutiko, bet nesutiko su popieriais. Tvora atitiko faktą, siejama prie stulpo, posūkio vieta nepakitusi, matininkai įvertina visus objektus. Jei matininkas atlieka matavimus ir juos NŽT atmeta, turi teisę kreiptis į NŽT ir skųsti. Bendru sutarimu žmonės sakė – tvora yra riba, buvo, sutiko, matininkas įvertina visus objektus. Ginčų nebuvo.

Liudytojas M. G. parodė, kad jie matavo ir sistemino, A. Ž. pateikė matavimus, 90 cm ant (duomenys neskelbtini) sklypo užlipo (duomenys neskelbtini) sklypas, iš šiaurinės dalies – 36 cm, o iš (duomenys neskelbtini) atsiranda tarpas. Reiškia reikia permatuoti (duomenys neskelbtini) ribas. Sklypai sumontuoti, keisti ribų negalima. (duomenys neskelbtini) matavimas mažiau užlipa ant (duomenys neskelbtini) sklypo – 65 cm ir 45 cm. Tarpelis yra, ar jo turi nelikti ar NŽT turi priimti sprendimą, kad jo neliktų. Bet tarpų tarp žemės sklypų neturi likti. (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai ir įregistruoti Registrų centre. Jei trūksta ploto, galima priimti sprendimą kompensuoti, bet ribų dėl to niekas nekeičia. Gal matininkas seniau padarė klaidų, galima jų taisymo procedūra. Galima kreiptis į NŽT dėl klaidų taisymo, tačiau savo, o ne svetimo žemės sklypo. Riba nėra tvora, ji gali būti keičiama. Nežino, ar 2008 m. matavimai siejami su 1995 metų matavimais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškiniu, atsakovų atsiliepimais, šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdyje, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1996 m. rugsėjo 6 d. valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi A. P. nuosavybės teise įsigijo 2315 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. 1t., b. l. 39-40). 1996 m. rugsėjo 4 d. valstybės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi L. S. nuosavybės teise įsigijo 2106 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (e. b. 1t., b. l. 37–38). 2008 m. gegužės 24 d. UAB „Geomatavimai“ , dalyvaujant L. S. ir kitiems gretimų žemės sklypų savininkams (tame tarpe ir A. P.), atlikti L. S. žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimas-parodymas, surašytas aktas, sklypo ribos paženklintos 4 riboženkliais (e. b. 1 t., b. l. 25–26). UAB „Geomatavimai“ nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai (e. b. 1 t., b. l. 44–61). E. S. 2021 m. birželio 14 d. prašymu prašė patikslinti jo sklypo ribas (e. b. 1 t., b. l. 24). 2021 m. sausio 12 d. NŽT pranešimu, E. S., ieškovams, UAB „Geomastas“ (A. Ž.) pranešta apie dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų 2021 m. sausio 26 d. atlikimą (e. b. 1 t., b. l. 110). 2022 m. sausio 13 d. surašytas NŽT sklypo kadastrinių duomenų bylos tikrinimo aktas (su koordinatėmis) (e. b. 1 t., b. l. 111–112). 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyrius patvirtino 2008 m. birželio 11 d. R. M. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pagal E. S. 2021 m. birželio 14 d. prašymą (e. b. 1 t., b. l. 13). 2021 m. liepos 30 d. Išvada, E. S. žemės sklypo ribos nustatytos teisingai, šio sklypo ((duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami (e. b. 1 t., b. l. 14–15). 2022 m. gruodžio 2 d. planais nustatytos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) koordinatės (e. b. 2 t., b. l. 34–37).

Dėl A. P. dalyvavimo surašant E. S. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimo-parodymo aktą

Ieškovai teigia, kad pažeista administracinė procedūra, nes A. P. 2014 m. tapus ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininke, jai turėjo būti pranešta apie kaimyninio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą-parodymą, kuriame ji galėtų dalyvauti. Šie argumentai grindžiami tuo, kad nuo 2008 m. gegužės 24 d. akto surašymo iki E. S. atliktų kadastrinių matavimų patvirtinimo šio akto pagrindu pradėjo 14 metų, atsiradus naujai žemės sklypo dalies savininkei, jai turėtų būti pranešta, ji turėjo būti kviečiama ir naujai atliekamas sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimas-parodymas, o ji turėjo pasirašyti akte. Su šia ieškovų pozicija teismas nesutinka. Ieškovė A. P. ½ dalies žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke tapo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu. Ji neturėjo būti kviečiama į 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimą-parodymą. Dėl to negalima teigti, kad L. S. (vėliau E. S.) žemės sklypo kadastrinių matavimų metu buvo pažeista gretimų žemės sklypų savininkų informavimo ir susipažinimo su sklypo ribomis procedūra. Gretimo sklypo savininkas A. P. su aktu sutiko, pastabų nereiškė. Teisės aktai nenumato, per kiek laiko atlikti kadastriniai matavimai turi būti įregistruoti viešame registre, sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto galiojimo terminas taip pat nenustatytas. Teisės aktai nedraudžia kadastrinius matavimus patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimu vėliau, nei buvo patikrinta kadastro duomenų byla ir suderintas sklypo planas. Taip pat nėra numatyta, per kiek laiko asmuo turi žemės sklypo kadastrinius matavimus įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre, jie turi būti patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio sprendimu (Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Kadastro nuostatų 84¹ punktas, 84¹.1.1. papunktis). Žemės sklypo kadastriniai matavimai jaunai atliekami, kai keičiasi žemės sklypo plotas, teritorijos, ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (Kadastro nuostatų 84¹ 1.1.2.3, 84¹ 1.1.2.5, 84¹ 1.1.2.7 papunkčiai). Reikalavimas pakartotinai atlikti sklypo ribų paženklinimą-parodymą vietovėje tai pat nėra nurodytas teises aktuose. 2008 m. planas 2008 m. rugpjūčio 2 d. suderintas su atsakove Nacionaline žemės tarnyba patikrinus kadastro duomenų bylą, procedūra pasibaigė, priimant skundžiamą sprendimą nenustatyta pareiga iš naujo tikrinti Kadastro duomenų bylos. Žemės sklypo ribos 2021 m. iš naujo matuojamos nebuvo. Kadastro duomenys nebuvo pasikeitę, plane nurodytos ribos, specialiosios sąlygos ir kiti kadastro duomenys. Daroma išvada, kad ne laiko tarpas, ar atsiradęs naujas gretimo sklypo savininkas/bendrasavininkas, bet žemės sklypo kadastro duomenų, faktinių žemės naudmenų pasikeitimas sąlygoja naujų kadastrinių matavimų atlikimą/pakeitimą. Ieškovė A. P., 2014 metais tapdama ½ dalies žemės sklypo savininke, perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl kreipimosi į teismą termino atnaujinimo

Ieškovai skundžia 2021 m. birželio 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (šiuo metu Aplinkos ministerijos) Jonavos skyriaus vedėjos sprendimą. Ieškovai apie skundžiamą sprendimą sužinojo iš NŽT Jonavos skyriaus 2022 m. sausio 27 d. rašto, sprendimą, kuris nėra viešai skelbiamas teisės aktas, gavo 2022 m. vasario 14 d. pareikalavus ieškovų atstovui advokato padėjėjui P. R.. Šis sprendimas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui, kuris 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu bylą pagal A. P. ir A. P. skundą nutraukė, nes byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai (e. b. 1 t., b. l. 62–78). 2022 m. gegužės 19 d. ieškovai ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Laikytina, kad ieškovai nepraleido įstatyme nustatyto termino skųsti ginčo sprendimą, savalaikiai realizavo savo teisę. Todėl ieškovų prašymas dėl termino ieškiniui (skundui) paduoti dėl 2021 m. birželio 18 d. sprendimo panaikinimo atnaujinimo tenkinamas, ieškovams atnaujinamas terminas ieškiniui (skundui) paduoti.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Teismas mano, kad ieškinio senaties terminas, numatytas LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nepraleistas.

Atsakovo atstovė prašo taikyti senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti (e. b. 2 t., b. l. 41–43), nes ieškiniu ieškovai iš esmės ginčija 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, apie kurį ieškovui A. P. buvo žinoma jau 2008 m., jis jame pasirašė, sutiko, akto neginčijo. Ieškovai dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal jų 2021 m. lapkričio 25 d. atliktus UAB „Geomastas“ matavimus kreipėsi praleidę bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą.

Ieškovų atstovo argumentais, ieškinys turi negatorinio ieškinio reikalavimų, todėl, pažeidimams tęsiantis ir šiuo metu, negali laikyti, kad ieškinio senaties terminas praleistas, senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas, nes negatoriniam ieškiniui senaties termino nėra.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.

Kadastrinių matavimų metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie kadastro objektus, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai, tokie kaip objekto ribų pažymėjimas vietovėje. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Atitinkamai tai reiškia, kad tokie aktai, iškilus ginčui dėl administraciniu aktu su priedais nustatytų teisių ir pareigų galiojimo ar apimties, nesudaro savarankiško nagrinėjimo dalyko. Ieškovai neprašo panaikinti 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, šis aktas savaime nėra savarankiškas reikalavimo dalykas ir ginčo objektas, nes ginčo objektu gali būti tik administracinis aktas, kurio patvirtinti žemės sklypo kadastriniai matavimai. Objekto ribų pažymėjimas yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, jis nenustato asmenų teisių ir pareigų, jis administracinėse procedūrose sudaro pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-304-695/2019). Šie E. S. žemės sklypo kadastriniai matavimai patvirtinti 2021 m. birželio 18 d. atsakovės sprendimu, kuris sukelia teisinius padarinius šalims. E. S. pateikė prašymą įregistruoti jo sklypo kadastrinius matavimus po 14 metų (2021 m. birželio 14 d.) nuo 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo. Todėl ieškovai skundžia 2021 m. birželio 18 d. sprendimą Nr.5SK-342-(14.5.110E), kuriam skųsti terminas atnaujintas. Bendrasis ieškinio senaties terminas neskaičiuojamas nuo 2008 m. gegužės 24 d.

Dėl ieškovų teisių pažeidimo jų žemės sklypui sumažėjus leistina (ribine) paklaidos dalimi

S. L. g. 24 plotas yra 0,2106 ha (2106 kv.m.), atlikus kadastrinius matavimus padidėjo iki 0,2157 ha( t. y. padidėjo 0,0051 ha (51 kv.m.). (duomenys neskelbtini) plotas yra 2315 kv.m., sumažėjo 10 kv.m. Į ieškovų žemės sklypą įsiterpia atsakovo žemės sklypas. Atsakovo žemės sklypo kraštinės pailgėjusios, tai lėmė jo sklypo ploto padidėjimą. Atsakovo žemės sklypas padidėjo 51 kv.m., kai maksimali leistina ribinė ploto paklaida 92 kv.m., paklaida viršyta nebuvo, tačiau už sklypo sumažėjimą ieškovams piniginė kompensacija nebuvo skirta.

Ieškovų atstovo argumentais, ieškovas A. P. matininko 2008 metais buvo įtikintas, kad sklypo ribos atitinka sklypus skiriančią tvorą, tačiau ar tuo metu buvo kalami riboženkliai, ieškovas negali pasakyti, nes nematė. Jei būtų supratęs, kad tokia kadastriniai matavimai pažeidžia jo teises, su jais būtų nesutikęs, nepasirašęs. Dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti sklypus skirianti linija, taip pat iš esmės sprendžiant šalių ginčą.

Ieškovų argumentais, jų žemės sklypo ribos pasikeitė, išsikraipė, neatitinka pirminių planų ir dokumentų, pasikeitė žemės sklypo konfigūracija. Ieškovų nuomone, jeigu matavimai netikslūs, žemės sklypų plotų sumažėjimai turėjo būti ieškovų ir atsakovų žemės sklypams proporcingai, o ne vien ieškovų. Negalima ginti išimtinai tik vieno savininko teisių. A. P. pasirašymas 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte nėra pagrindas prarasti savo turto dalį. Tvora 1996 metais sklypų pirkimo metu buvo šalių sklypų riba, tai patvirtino ieškovo liudytojai. Savininkai tvoros nekeitė, ji visada buvo riba. Dėl nežinomos priežasties tvora nebuvo pažymėta pirminiuose planuose. Niekas negali pasakyti, ar 2008 metais buvo kalami riboženkliai, ar buvo atžymėta teisingai. Ieškovai turės patraukti savo tvorą 1 m. 80 cm. posūkio taške, atsakovo žemės sklypas persidengia su jų žemės sklypu.

Kaip jau minėta, 2008 m. gegužės 24 d. žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akto 6 punktu, sklypo ribos pažymėtos 4 riboženkliais. To paties akto 4 punktu, sklypo bendros ribos su ieškovais koordinatės 3-4 taškuose buvo perimtos. Ieškovai, kaip nurodė atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyrius 2022 m. birželio 22 d. gautame atsiliepime (reg. Nr.DOK-83661), per Valstybės įmonės Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) posistemę „GeoMatininkas“ buvo pateikę žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą. Minėtoje posistemėje esantis Kadastro žemėlapis parodo ieškovų žemės sklypo padėtį erdvėje. Mėlyna linija pažymėtos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (pamatuotos vietinėje koordinačių sistemoje ir gretimybėje 3-4 valstybinėje koordinačių sistemoje) įregistruotos nekilnojamojo turto kadastre, o žalia linija sklypo ribos pagal UAB „Geomastas“ parengtą 2021 m. lapkričio 25 d. planą M 1:500, parengtą valstybinėje koordinačių sistemoje. Iš šio žemėlapio aiškiai matoma, kad žemės sklypas pagal 2021 m. atliktus kadastrinius matavimus pasislenka į atsakovo žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), palikdamas tarpą bendroje riboje 1-2 su gretimu žemės sklypu Nr.20, kuriam atlikti kadastriniai matavimai. Tokiu būdu pažeidžiama Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, nes nesivadovauta anksčiau nekilnojamojo turto kadastre įregistruotomis ir geodeziškai pamatuotomis ribomis. Bei tikėtina, kad minėtas tarpas, esantis gretimybėje 1-2 su ieškovų ir gretimu žemės sklypu Nr.20, įtakojo galimą ieškovų sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ploto sumažėjimą. Tačiau kadastro žemėlapio ištraukos kopija iš VĮ Registrų centras posistemės „GeoMatininkas“ teismui su atsakovės atsiliepimu nepateikta.

Skiriamosios ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) situacijos schemomis, sudarytomis M. G., nustatyta, kad yra susidaręs laisvos žemės tarpas (0,62 m., 0,67 m.) tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ( e. b. 2 t., b. l. 46–47).

Todėl ištraukos iš VĮ Registrų centras posistemės „GeoMatininkas“ komentavimas atsakovės atsiliepime, liudytojo M. G. parodymai bei skiriamosios ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) situacijos schema, kurioje matyti laisvos žemės sklypas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypų (e. b. 2 t., b. l. 46). Teismas mano, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog ieškovų žemės sklypo sumažėjimas 10 kv.m. galimai sąlygotas susidariusio pleišto (tarpo) jų žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kurio kadastriniai matavimai įregistruoti viešame registre.

Žemesnės instancijos teismas

Į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir pagrįstais, kol nenuginčijami įstatymo nustatyta tvarka. (CK 4.262 straipsnis). Todėl ieškovai ir ginčija atsakovės 2021 m. birželio 18 d. sprendimą, kurio pagrindu atsakovas įregistravo savo žemės sklypo kadastrinius matavimus viešame registre.

Teismo nuomone, galimai ieškovų žemės sklypo ploto pasikeitimas – t. y. ribinės linijos 3-4 tarp posūkio taškų Nr.3 ir Nr.4 ilgio atsirado dėl koordinačių sistemos transformavimo į kitą koordinačių sistemą. Planuose dėl nežinomų priežasčių nebuvo atžymėta tvora, kaip sklypų riba, tarp šalių sklypų. Galimai tvora vietovėje įrengta, pastatyta neteisingai, nors visą laiką šalys naudojosi sklypais laikydami tvorą sklypo riba, ginčų dėl jos nebuvo.

Dėl ieškovų žemės sklypo ribų nustatymo remiantis 2021 m. lapkričio 21 d. UAB „Geomastas“ parengtu ieškovų žemės sklypo planu

CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.

Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Sprendžiant ginčą tarp gretimų žemės sklypų savininkų, kurie žemę pirko (privatizavo) iš valstybės, gali būti reikšmingos valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, kuriose įtvirtintos žemės pardavimo normos, tvarka ir sąlygos.

Ieškovai ieškinyje teigia, kad nėra aiški ieškovų ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba. CK 4.45 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kada yra pagrindas kreiptis į teismą dėl žemės sklypo ribų nustatymo : kai ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šios antrosios sąlygos minėtoje byloje nėra, žemės sklypo ribos aiškios pagal esamus rašytinius dokumentus. Pirmąją aplinkybę, numatytą LR CK 4.45 straipsnio 1 dalyje, t. y. kilusį žemės sklypų savininkų ginčą įrodo kreipimosi į teismą faktas. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Teismas sprendžia, kad riba tarp šalių sklypų pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški ( 1995 m. Plano ir 2008 m. Plano (R. M.) ( e. b. 1 t., b. l. 31, 35–36). Todėl ieškinio reikalavimas dėl ieškovų žemės sklypo ribų nustatymo remiantis 2021 m. lapkričio 25 d. parengtu UAB „Geomastas“ šio žemės sklypo planu, netenkinamas.

2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu NŽT atsisakė ištaisyti klaidas, netikslinti (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) sklypo ribų vietovėje, (e. b. 1 t., b. l. 52), 2022 m. sausio 26 d. patikrinus faktinius duomenis vietoje nustatė, kad A. P. sutiko pasirašydamas 2008 m. gegužės 24 d. akte, ribinės linijos 3-4 bendrų posūkio taškų Nr.3 ir Nr.4 koordinatės kadastrinių matavimų metu yra perimtos tos pačios, E. S. žemės sklypo ribos įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos, posūkio taškų Nr.3 ir Nr.4 koordinatės teisingos, o neteisingai vietovėje įrengta tvora turi būti atkelta posūkio taške Nr.4 (apie 0,50 m) ir posūkio taške Nr.4 (apie 0,80 m) į A. P. ir A. P. bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pusę (e. b. 1 t., b. l. 53–61).

1995 m. Plane 3-4 linija, skirianti ieškovų ir atsakovo žemės sklypus, yra 76,88 m., Matininko A. Ž. 2021 m. lapkričio 25 d. Plane 3-4 linija – 76,88 m. 2008 m. gegužės 24 d. UAB „Geomatavimai“ R.M. P. linija 3-4 yra 76,84 m. 1995 m. Plane ir 2008 m. Plane tvora, kaip šalių sklypus skirianti riba nepažymėta. Matininko A. Ž. 2021 m. gruodžio 31 d. aiškinamajame rašte pažymėta, kad gretimybėje 1-2 riba yra tvora, savininkai tvoros nekeitė, naudojosi ją kaip riba visą laiką, gretimybėje 3-4 riba taip pat tvora, tačiau žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti kadastriniai matavimai (posūkio taškas) įlipa 0,78 m į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 50–51).

Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai patikrinti ne tik NŽT Jonavos skyriaus, bet du kartus (2009 m. kovo 2 d. ir 2021 m.) ir VĮ Registrų centras, todėl manoma, kad jie teisingi. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Kadastro nuostatai), 74 punkte numatyta, kad VĮ Registrų centras patikrina, ar galima sklypo ribas pažymėti kadastro žemėlapyje, ar teisingai apskaičiuotas sklypo plotas, ar teisingai nurodyta sklypo centro koordinatė, linijų ilgiai tarp ribų posūkio taškų, ar žemės sklypo ribos atitinka gretimų Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribas, žemės sklypo ribos nekerta statinių, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, sklypo ribos atitinka natūralių vietovės kontūrų ribas, ir t. t.

Tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas). Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Nustačius, kas ieškovų žemės sklypas sumažėjo leistinos paklaidos dydžiu, atliekant ieškovų žemės sklypo matavimus, matyti, kad atsirado laisvas žemės tarpas tarp, esantis gretimybėje 1-2 su ieškovų ir gretimu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Ieškovai neįrodė, kad jų sklypo sumažėjimą sąlygojo atsakovo 2008 m. atlikti kadastriniai matavimai, todėl jų panaikinti nėra pagrindo. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jonavos skyriaus vedėjos 2021 m. birželio 18 d. sprendimas „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr.5SK-342-(14.5.110E), nenaikinamas.

Ieškovų bylinėjimosi išlaidos byloje yra 94 Eur žyminis mokestis, 1 550,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (e. b. 2 t., b. l. 100–104). Atsakovo E. S. bylinėjimosi išlaidos – 5 384,50 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į ieškinį surašymą, pasirengimą posėdžiams, atstovavimą, prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo surašymą, už UAB „Žemės matavimai“ 2023 m. rugpjūčio 28 d. darbų atlikimo aktą (1 573 Eur), už baigiamosios kalbos paruošimą (e. b. 2 t., b. l. 21–25, 69–78, 99). Už prašymo dėl ieškinio senaties termino surašymą atsakovas sumokėjo savo atstovei 350,00 Eur. Prašymo dėl ieškinio senaties termino taikymo netenkinus, iš ieškovų atsakovui nepriteisiamos 350 Eur išlaidos už prašymo surašymą. Ieškinį atmetus, iš ieškovų atsakovui lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – po 2 517,25 Eur ( 5 034,50 : 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Byloje yra 4,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei nepriteisiamos iš ieškovų, nes neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Ieškovė A. P. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2023 m. gegužės 22 d. sumokėjo 50 Eur liudytojų atvykimo į teismą išlaidoms apmokėti (e. b. 2 t., b. l. 39). Liudytojus byloje apklausos nuotoliniu būdu per Zoom programą, ieškovei į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) grąžinama 50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovams A. P. ir A. P. atnaujinti terminą ieškiniui (skundui) paduoti dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jonavos skyriaus vedėjos 2021 m. birželio 18 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ Nr.5SK-342-(14.5.110E), panaikinimo.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 2 517,25 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniolika eurų 25 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apylinkės teismo finansininkei pavesti grąžinti ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į jos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų), sumokėtų į Kauno apylinkės teismo sąskaitą 2023 m. gegužės 22 d. liudytojų atvykimo išlaidoms.

Sprendimo kopiją siųsti Kauno apylinkės teismo finansininkei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lidija Deksnienė