Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei K. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 24S240327 (toliau – ir Sprendimas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) (Duomenų įvedimas į SIS) nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, taip pat sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką. Ginčo teisiniams santykiams taikytinas ir 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS Reglamentas), ir Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).

Iš Sprendimo turinio matyti, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką iš esmės grindžiamas Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, t. y. nustačius, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes jis yra nuteistas už apysunkį nusikaltimą. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (Įstatymo 135 str. 5 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad VSAT pateikė Migracijos departamentui 2024 m. spalio 16 d. išvadą Nr. 14VR-3503 (toliau – ir Išvada), kurioje pažymima, kad pareiškėjas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs apysunkį nusikaltimą, ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už dokumento suklastojimą ir disponavimą suklastotu dokumentu. Išvadoje konstatuojama, kad, atlikus pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą, nustatyta, jog jo atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai.

Iš į bylą pateikto Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio (baudžiamoji byla Nr. 1-595-920/2024; toliau – ir Nuosprendis) matyti, kad pareiškėjas prisipažino kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, bei davė paaiškinimus, neprieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams, todėl įrodymai buvo tiriami sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Pareiškėjo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis buvo vertinama atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Priešingu teisei veiksmu Nuosprendyje pripažintas pareiškėjo, vairuojančio automobilį Mersedes-Benz ML350, Vilniaus pasienio rinktinei pateiktas suklastotas vairuotojo pažymėjimas: pagamintas ne iš polikarbonato, rekvizitai bei jų užpildymas atliktas rašaliniu spausdintuvu, UV apsaugos nėra, visiškai neįskaitomas mikrotekstas, OVI-imituoti optiškai kintantys dažai. Specialistas 2024 m. kovo 26 d. išvadoje Nr. 109KTS-29 nustatė, kad pateiktas tirti Ukrainos vairuotojo pažymėjimas, išduotas pareiškėjui Y. K., yra pagamintas ne pagal Ukrainos vairuotojo pažymėjimo gamybos reikalavimus ir yra netikras.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo jam Nuosprendžiu paskirtą baudą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gegužės 24 d. raštas Nr. RMA-6252 „Dėl baudos sumokėjimo“) ir Nuosprendžio neginčijo.

Akcentuotina, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, nepažeisti įstatymų, o apdairus ir atidus (protingas) žmogus (bonus pater familias) turi žinoti, kad priešingas teisei elgesys lemia neigiamus padarinius, todėl pareiškėjas, atlikdamas priešingus teisei veiksmus, galėjo ir privalėjo neišvengiamų neigiamų padarinių tikėtis. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys užsieniečių teisinę padėtį, skelbiami viešai, kad pareiškėjas tiek baudžiamojoje byloje Nr. 1-595-920/2024, tiek šioje byloje naudojasi kvalifikuotų teisininkų – advokatų, paslaugomis, įvertinus protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą, vertintina, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes išsiaiškinti galimas jo teistumo pasekmes. Todėl jo teiginys dėl nežinojimo, kad nusikalstamos veikos padarymo pasekmė bus judėjimo laisvės Lietuvoje bei Šengeno zonos valstybėse ribojimas, vertintinas kritiškai ir negali lemti Sprendimo pripažinimą neteisėtu.

Apeliacinio skundo dėl Nuosprendžio nepateikimas eliminuoja galimybę jame nustatytas faktines aplinkybes vertinti kitaip ir leidžia daryti išvadą, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pareiškėjas pripažino. Aplinkybės, kad Nuosprendžio jis neskundė ir sumokėjo juo paskirtą baudą dėl kitų priežasčių, ne dėl to, kad su juo sutiko, laikytinos nenuosekliomis ir negali lemti išvados, kad jis nusikalstamos veikos nėra padaręs.

Pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs BK 300 straipsnio 2 dalyje nusikaltimą, pateikia įrodymus, kad Nuosprendžiu paskirtą baudą sumokėjo 2024 m. gegužės 6 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, asmenys nuteisti už tyčinius apysunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo laikomi turinčiais teistumą. Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo teistumas nėra išnykęs.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti asmeniui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pasisakęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas ir, kad ši formuluotė turi būti aiškinama plačiau, nes visų pirma, gali apimti ir potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančių jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai, o teismui pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 30 d. nutartį byloje Nr. eA-1516-552/2024; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-1188/2025; 2025 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1072-492/2025; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023).

Nagrinėjamu atveju byloje yra neginčijami duomenys apie pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką (suklastoto vairuotojo pažymėjimo panaudojimą), kurią jis vykdė kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną iki sulaikant VSAT pareigūnams. Pareiškėjas Nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už apysunkį nusikaltimą, teistumas neišnykęs. Baudžiamojo įstatymo pažeidimas rodo pareiškėjo antisocialinių nuostatų stiprumą, nenorą gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo pripažinimą kaltu padarius nusikalstamą veiką, esant neišnykusiam teistumui, taip pat VSAT Išvadoje pateiktas vertinimas yra pakankamas pagrindas spręsti, kad Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai. Teismo vertinimu, šios grėsmės neatsveria jo ekonominiai, verslo ar šeiminiai ryšiai Italijoje. Be to, pareiškėjas, teigia ir bylos duomenys patvirtina, kad santuoka su Italijoje gyvenančia buvusia sutuoktine, nutraukta (Baltarusijos Respublikos teismo 2023 m. vasario 14 d. sprendimas). Pareiškėjo privatus gyvenimas, asmeninis interesas dirbti Italijoje negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei viešosios tvarkos Lietuvoje užtikrinimas.

Pažymėtina ir tai, kad Migracijos departamentas aiškiai išdėstė faktinį ginčijamo Sprendimo priėmimo pagrindą, įvertino kompetentingos valstybės institucijos (VSAT) Išvadą, taip pat įvertino pareiškėjo ekonominius ir šeiminius ryšius Lietuvoje. Nors pareiškėjas teigia, kad Lietuvoje yra jo valdomos įmonės nuomojamas prekių sandėlis (duomenys neskelbtini), tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Todėl, pagal bylos duomenis, laikytina pagrįsta Sprendimo išvadą, kad pareiškėjo turimi šeiminiai, darbiniai ar ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nenustatyti. Uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, kuri, jo paties teigimu, yra tik tarpinė valstybė vykstant į Italiją, laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui nustatomas trejų metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Nagrinėjamu atveju, byloje nustačius, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę dėl to, kad jis buvo nuteistas už apysunkį nusikaltimą, teistumas nėra išnykęs, taip pat nenustačius pareiškėjo šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento Sprendimu pareiškėjui pagrįstai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus).

Taisyklių 15 punkte įtvirtinta, kad duomenys iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai (C. SIS), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS Reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, Sprendimo dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimas, kai pareiškėjo buvimas valstybės teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, yra pakankamas pagrindas Duomenų įvedimui į SIS. Todėl Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta Duomenis įvesti į SIS nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), yra teisėta, proporcinga, priimta individualaus įvertinimo pagrindu.

Migracijos departamentas teismui paaiškino, kad aplinkybė apie pareiškėjo turimą leidimą gyventi Italijoje, priimant Sprendimą, nebuvo žinoma, nes tokios informacijos nei VSAT, nei pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė. Atsakovas teismą informavo, kad, sužinojus apie pareiškėjo turimą leidimą gyventi Italijoje, yra pradėtos konsultacijos su Italijos kompetentinga institucija pagal SIS Reglamento 29 straipsnį. Pareiškėjo atstovai minėtų Migracijos departamento argumentų teismo posėdyje neginčijo.

Pagal SIS Reglamento 29 straipsnį, paaiškėjus, kad valstybė narė įvedė perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi dėl trečiosios šalies piliečio, turinčio kitos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą gyventi ar galiojančią ilgalaikę vizą, susijusios valstybės narės, pasikeisdamos papildoma informacija, konsultuojasi tarpusavyje. Perspėjimą pateikusi valstybė narė apie perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi informuoja išduodančiąją valstybę narę (a punktas); informacija, kuria pasikeista pagal a punktą, turi apimti pakankamą informaciją apie perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pateikimo priežastis (b punktas); išduodančioji valstybė narė, remdamasi perspėjimą pateikusios valstybės narės pateikta informacija, apsvarsto, ar yra priežasčių panaikinti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą (c punktas); išduodančioji valstybė narė, priimdama savo sprendimą, atsižvelgia į perspėjimą pateikusios valstybės narės sprendimo priėmimo priežastis ir, laikydamasi nacionalinės teisės, atsižvelgia į visas grėsmes viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kurias gali kelti atitinkamo trečiosios šalies piliečio buvimas valstybių narių teritorijoje (d punktas); per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo dėl konsultacijos gavimo išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei apie savo sprendimą arba, jei per tą laikotarpį išduodančiai valstybei narei sprendimo priimti neįmanoma, pateikia pagrįstą prašymą išimtiniu atveju pratęsti atsakymo pateikimo laikotarpį ne daugiau kaip dar 12 kalendorinių dienų (e punktas); jei išduodančioji valstybė narė praneša perspėjimą pateikusiai valstybei narei, kad ji palieka galioti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą, perspėjimą pateikusi valstybė narė tuojau pat ištrina perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (f punktas). Galimybė Migracijos departamentui atšaukti Duomenų įvedimą į SIS reglamentuota ir Taisyklių 32 punkte.

Pažymėtina, kad Sprendimo teisėtumą teismas tikrina pagal jo priėmimo metu galiojusius teisės aktus, taip pat tuo metu egzistavusias aplinkybes. Toks vertinimas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad Sprendimo dalies dėl Duomenų įtraukimo į SIS priėmimas nereiškia, kad pareiškėjui visam laikui yra užkertamas kelias atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis net ir po skundžiamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas gali kreiptis į Migracijos departamentą dėl Duomenų įtraukimo į SIS atšaukimo. Tokio prašymo pagrindu Migracijos departamentas priimtų atitinkamą administracinį sprendimą, be kita ko, atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias ar pasikeitusias aplinkybes. Pastebėtina ir tai, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1224-1047/2024; 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012).

Migracijos departamentas Sprendime nevertino aplinkybės dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Italijoje, nes tokios informacijos pareiškėjas nei atsakovui, nei VSAT pareigūnams nebuvo pateikęs. Atsižvelgiant į tai, kad į bylą pateiktas pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi Italijos Respublikoje Nr. I18522200 galiojo iki 2025 m. sausio 24 d. ir šiuo metu nebegalioja, į tai, kad dar nėra pasibaigę Taisyklių 32 punkte nustatytos procedūros, t. y. Migracijos departamento konsultacijos su kita Šengeno valstybe (Italija), aplinkybė dėl pareiškėjo turėto leidimo laikinai gyventi Italijos Respublikoje nepripažintina pakankamu Sprendimo dalies dėl Duomenų įtraukimo į SIS neteisėtumo pagrindu. Migracijos departamentas dėl Duomenų įtraukimo į SIS atšaukimo spręs, gavęs Italijos kompetentingos institucijos konsultaciją, o pareiškėjui išlieka teisė inicijuoti ginčą teisme, jei toks sprendimas netenkintų arba nebūtų priimtas.

Nagrinėjamu atveju, pripažintina, kad Migracijos departamentas, pagal turimus duomenis turėjo pagrindą priimti Sprendimą, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, SIS Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, Taisyklių 15 punktu, Kriterijų vertinimo tvarkos 38.1 puntu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvada, kad Sprendime yra visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodytas teisinis pagrindas, todėl darytina išvada, kad Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Apibendrintai konstatuotina, kad atsakovas detaliai ir išsamiai įvertino visus apie pareiškėją surinktus ir turimus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, ginčijamas Migracijos departamento 2024 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 24S240327 (Sprendimas) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jį panaikinti nei remiantis pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo naudai teismo sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Y. K. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.