Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2218-798/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-12
Bylos Nr.
2S-2218-798/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03234-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Ieškovas
J. J.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2218-798/2014 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03234-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3., 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas J. J. ieškiniu prašė teismo nutraukti šalių santuoką, sudarytą 1983 m. sausio 8 d., dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskiriant susitaikymo termino.

Atsiliepimas

Atsakovė G. J. atsiliepimu prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Taip pat nurodė, kad ieškovas nutylėjo faktą, jog šalims gyvenant Šalčininkų rajone Tabariškių kaime, maždaug 1986 metais buvo nupirktas metalinis garažas, kuris šiuo metu yra Šalčininkų rajone, Noniškių kaime. Maždaug 1988-1989 metais buvo nupirktas metalinis garažas, esantis Justiniškių gatvėje Nr. 124, Vilniuje. Šalims gyvenant santuokoje Šalčininkų rajone Noniškių kaime buvo pastatytas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai: tvartas, garažas technikai ir mašinai, degalų saugykla, šieninė. Šie pastatai yra ir dabar. Taip pat buvo nemažai įsigyta gyvulių, technikos. Santuokos metu įsigyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) v/Nr.(duomenys neskelbtini) bei savos gamybos priekaba.

Ieškovui 2014 m. balandžio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo pasiūlyta patikslinti ieškinį, jame įvardijant visą šalims priklausantį turtą ir pasisakant dėl jo padalijimo. Ieškovas 2014-04-23 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nebuvo išdėstyta argumentų dėl atsakovės atsiliepime nurodyto turto (statinių) teisinio statuso, turto padalijimo, ar įrodymų, kad šis turtas yra šalių asmeninė nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovas buvo įpareigotas iki 2014-07-18 pateikti teismui visus jo turimus statinių, esančių jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 8533-0001-0002, Naniškių k.1, Kalesninkų sen., Šalčininkų raj., dokumentus: kadastrinių matavimų bylas, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, privatizavimo dokumentus, namų knygas, statinių apžiūros aktus, atitinamų institucijų sprendimus, potvarkius, pažymėjimus, leidimus statyti, statinio priėmimo naudoti komisijų aktus, žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentus (kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimas, valstybinio ūkio administracijos įsakymas, tuo metu galiojančia tvarka parengtas žemės sklypo planas, notariškai patvirtinta sklypo suteikimo neterminuotai naudotis sutartis) ir pan., 2001-04-30 dovanojimo sutartį Nr. 1407; pateikti teismui duomenis apie jo nuosavybės teise valdomų statinių, žemės ūkio technikos, gyvulių, kito turto vertę. Teismo įpareigojimą ieškovas įvykdė dalinai, nes pateikė tik namų knygos fragmentą, nepateikė kitų aukščiau nurodytų jo galimai turimų dokumentų, nenurodė turto verčių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovui J. J. nustatė 14 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą, ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. pateikti patikslintą ieškinį, kuriame būtų nurodytas visas santuokos metu asmeninės bei bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis šalių įgytas visas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei nurodytos šio turto vertės; pateikti įrodymus, kurių pagrindu šalys asmenine ir/ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei įrodymus, pagrindžiančius ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas visų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų rinkos vertes patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienai; suformuluoti reikalavimus dėl transporto priemonės Audi 100 ir savadarbės priekabos, kito galimo turto padalinimo nutraukiant santuoką; nurodyti ieškinio sumą ir nuo jos primokėti žyminį mokestį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno jų asmeninis turtas ir sudaromas šalių turto balansas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas ieškinyje turėjo pareigą nurodyti visą santuokos metu įgytą turtą, nurodant, kuris turtas yra asmeninė šalių nuosavybė, kuris – bendroji jungtinė šalių nuosavybė ir pagrįsti tai įrodymais. Atsakovas ieškinyje pasisakė tik dėl žemės sklypų ir transporto priemonės Audi 100, tačiau ieškinyje ieškovas nenurodė aplinkybių, kad jam padovanotame žemės sklype yra statiniai, taip pat nenurodė aplinkybės, kad jis vykdo ūkininko veiklą ir kaip ūkininkas yra įgijęs turtą. Atsakovas taip pat nenurodė statinių ir turto, sukurto vykdant ūkininko veiklą, verčių ieškinio padavimo dienai.

Šalies argumentai

Ieškovas J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį ir skirti teismo posėdį, kuriame byla būtų išspręsta iš esmės. Nurodo, kad teismui buvo pateikta visa informacija apie ieškovui priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą. Ieškovas neteikė reikalavimo padalinti šalių bendrą turtą, nes esamas šalių turtas nepriklauso joms bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nutraukiant santuoką tarp šalių dalijamas tik tas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.116 str.). Atsižvelgiant į tai, kad proceso šalys turi lygias teises, atsakovei atitenka pareiga įrodinėti savo procesiniuose dokumentuose nurodytus reikalavimus, o ne perkelti šią pareigą kitai proceso šaliai. Taip pat pažymi, kad reikalavimo dėl turo padalinimo iki šiol nėra pateikusi ir pati atsakovė.

Atsiliepimas

Atsakovė G. J. atsiliepimu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų apie santuokos metu pastatytus, bet neįregistruotus statinius, ūkininko ūkį, žemės ūkio techniką, gyvulius, taip pat nepateikė duomenų apie jų vertę. Tai, kad ieškovas laiko šį turtą esant kitų asmenų nuosavybe arba savo asmenine nuosavybe, neturi reikšmės šios pareigos vykdymui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutarties, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t.y. nurodyti visą santuokos metu asmeninės bei bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis šalių įgytą turtą bei nurodyti šio turto vertės; pateikti įrodymus, kurių pagrindu šalys asmenine ir/ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei įrodymus, pagrindžiančius ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas visų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų rinkos vertes patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienai.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsirojo skundo argumentus, kad ieškovas ieškiniu neprašė teismo padalinti šalių bendrą turtą ir dėl to jam nekyla pareiga pateikti įrodymus apie turimą turtą, jo įgijimo pagrindą ir vertę. Pažymėtina, kad CPK XIX skyriuje Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo santuokos nutraukimo teisenoje. Teismo aktyvumo aspektą ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-145/2008, ir kt.). Teismo aktyvumą užtikrina CPK 376 straipsnio nuostatos ir CK trečiojoje knygoje nustatytos proceso teisės normos (CPK 375 str. 2 d.). CK 3.59 straipsnyje numatyta, jog teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, notarine tvarka. Todėl daroma išvada, kad šeimos bylose teismas privalo veikti aktyviai ir išspręsti visus būtinus klausimus ex officio, nepaisant to, ar tokie reikalavimai yra pareikšti.

Šios bylos kontekste kilus klausimui dėl teismo aktyvumo nustatant sutuoktiniams priklausantį dalytiną turtą, svarbu tai, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012). Taigi, sutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga. Ši pareiga glaudžiai susijusi su anksčiau nurodyta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam ir šios pareigos įgyvendinimo principais. Aplinkybė, kad ieškovas nenurodė viso santuokos metu įgyto turto ir jo vertės, taip pat turto, kurį jis laiko savo asmenine nuosavybe, teismo vertinimu, įtakotų būsimo teismo sprendimo neteisėtumą.

Nors apeliantas ir nurodo, kad pati atsakovė turi teismui pateikti reikalavimą dėl turto padalinimo ir tuo pačiu įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimą, tačiau kaip minėta anksčiau, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui J. J. terminą iki 2015 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teisėjas Antanas Rudzinskas