Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. spalio 20 d. veika) areštu trisdešimt penkioms paroms;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. spalio 21 d. veika) areštu penkiasdešimt parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos - prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės - ir R. M. skirta subendrinta bausmė - areštas šešiasdešimt parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. skirta galutinė bausmė – areštas keturiasdešimt parų. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016-10-21 iki 2016-10-22 (viena para).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. 2016 m. spalio 20 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu, du kartus spyrė savo tėvui J. M. į nugarą ir taip sukėlė nukentėjusiajam J. M. fizinį skausmą.

1.2. 2016 m. spalio 21 d., apie 15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,49 promilės alkoholio), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia užpylęs karštą sriubą, nuplikė galvą savo tėvui J. M., sukeldamas jam fizinį skausmą, tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė kumščiu vieną kartą į nugarą savo tėvui J. M., dėl ko nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir susižalojo veidą, patirdamas fizinį skausmą.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį – paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atidėti paskirtos bausmės vykdymą arba atleisti jį nuo bausmės dėl ligos BK 76 straipsnio pagrindu.

2.1. Nuteistasis nurodo, kad pastaruoju metu blogai jaučiasi. Nuo 2016 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 23 d. gydėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. 2016 m. gruodžio mėnesį jam nustatytas prostatos piktybinis navikas, reikalinga skubiai operuoti. Taip pat jam yra nustatyta glaukoma. Teigia, kad dėl paminėtų ligų negali atlikti teismo paskirtos bausmės.

2.2. Nurodo, kad gyvena su senyvo amžiaus motina, kuriai reikalinga pagalba namuose, gyvena kaime, laiko gyvulius, be jo pagalbos motinai būtų sunku.

2.3. Pažymi, kad nusikaltimus padarė, būdamas susipykęs su tėvu, dabar jie susitaikė, tėvas jam atleido, lanko sergantį tėvą ligoninėje. Dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažino, labai gailisi. Mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5.1. Skundu neginčijama R. M. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, veikų kvalifikacija, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl nuteistojo kaltės padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą, arba atleisti jį nuo paskirtos bausmės BK 76 straipsnio pagrindu (dėl ligos).

5.2. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra pagrindo R. M. skirti kitos rūšies bausmę negu paskyrė pirmosios instancijos teismas, ar taikyti BK 75 ar 76 straipsnio nuostatas.

5.3. Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. M. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę, paskirdamas galutinę subendrintą bausmę ir ją sumažindamas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 63 straipsnyje numatytais bausmės bendrinimo principais, ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

5.4. Skirdamas bausmę R. M., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – 2016 m. spalio 21 nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgė ir į tai, kad R. M. nusikalstamas veikas padarė, būdamas teistas už smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą buvo nuteistas už fizinio skausmo sukėlimą savo tėvui J. M.. Teismas įvertino Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnijos charakteristikoje apie R. M. nurodytus duomenis - yra registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, skirtus visuomenei naudingus darbus atlieka, piktnaudžiauja alkoholiu, yra ūmaus būdo, neblaivus būna neprognozuojamo elgesio, konfliktuoja su tėvais, seniūnija yra gavusi nusiskundimų dėl R. M. elgesio (b. l. 38). Įvertino ir tai, kad R. M. psichikos sveikatos centre registruotas, įrašytas į priklausomybių ligų įskaitą, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Psichiatrinėje ligoninėje gydėsi 14 kartų, paskutinį kartą nuo 2014-10-20 iki 2014-10-30, jam diagnozuota abstinencinė būklė su delyru, vartojant alkoholį (b. l. 41, 43).

5.5. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, nuteistajam už dviejų nesunkių nusikalstamų veikų padarymą skirdamas arešto bausmes, nustatydamas jos terminus, bendrindamas bausmes, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir pripažįsta, jog R. M. paskyrė bausmę, kuri savo rūšimi bei trukme atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir asmenybę, nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.

6. Nors apeliantas skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau tokį apelianto prašymą tenkinti nėra pagrindo. Kaip anksčiau buvo paminėta, R. M. pagrįstai buvo paskirta arešto bausmė, o BK 75 straipsnio nuostatos taikomos tik asmenims, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo bausmė.

7. Apeliantas skundu taip pat prašo atleisti jį nuo paskirtos bausmės dėl ligos, nurodo, kad bausmės negali atlikti dėl savo sveikatos būklės, tačiau toks apelianto prašymas netenkinamas.

7.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku (BK 76 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas, ar dėl ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, taip pat ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas BK 76 straipsnio taikymo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2012, 2K-257/2013, 2K-264/2013).

7.2. Nagrinėjamu atveju, R. M. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines, baigtas, nesunkias, smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – fizinio skausmo sukėlimą savo tėvui J. M.. Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. ir anksčiau buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą savo tėvui J. M. bei ankstesniu nuosprendžiu teistas už grasinimus nužudyti savo tėvą (b. l. 31-34, 35-36), ir teistumas už šias veikas nėra išnykęs. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Pandėlio seniūnijos rašte nurodyta, kad R. M. piktnaudžiauja alkoholiu, neblaivus būna neprognozuojamo elgesio, konfliktuoja su tėvais (b. l. 38). R. M. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, (b. l. 39, 41, 94). Byloje yra pateiktas medicininis išrašas, kuriame nurodyta, kad R. M. yra nustatyta glaukoma (b. l. 81), pateiktas VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Patologijos tyrimų rezultatų aprašymas, kuriame nurodyta, kad R. M. buvo tirtas, klinikinė diagnozė - prostatos navikas (b. l. 95).

7.3. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. M. yra diagnozuoti įvairūs susirgimai, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl apeliantui diagnozuotų ligų (susirgimų) jis negali atlikti teismo paskirtos arešto bausmės ar kad R. M. būtų nustatytas neįgalumas dėl diagnozuotų ligų (susirgimų). Nustatytos ligos niekaip nesutrukdė apeliantui vykdyti nusikaltimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. M. 2016 m. spalio 21 d. nusikalstamą veiką prieš savo tėvą J. M. įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,49 promilių neblaivumas), todėl akivaizdu, jog apeliantas, žinodamas apie savo ligas – glaukomą, psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį, kurios diagnozuotos dar iki aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, ir toliau vartojo alkoholį, smurtavo prieš savo tėvą J. M.. Be to, kaip matyti, pažymos apie susirgimus išduotos 2016 m. gruodžio 14 d., gruodžio 23 d., ir praėjus trims mėnesiams po minėtų pažymų išdavimo kitų duomenų apie sveikatos problemas apeliantas skundą nagrinėjančiam teismui nepateikė.

7.4. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes - padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę, pateiktus duomenis apie R. M. susirgimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistojo aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės rūšies, o taip pat taikyti BK 76 straipsnio nuostatų, todėl šis apelianto prašymas netenkinamas.

7.5. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi nėra užkertamas kelias nuteistojo atleidimo nuo bausmės dėl ligos galimybei, jeigu toks klausimas iškiltų arešto bausmės atlikimo metu. Jeigu bausmės atlikimo vietoje nuteistojo sveikatos būklė blogėtų, liga progresuotų ir įkalinimo įstaigoje nebūtų galimybės nuteistajam užtikrinti tinkamo gydymo, bausmę vykdančios institucijos teikimu, remiantis gydytojų komisijos išvada, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo atleidimo nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 177 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 359, 362 straipsniai).

7.6. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 49 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad tuo atveju jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Šiuo atveju, esant nuteistojo R. M. prašymui, paskirtą arešto bausmę teismas gali nustatyti atlikti poilsio dienomis.

7.7. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.