Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-10-15 · Civilinė byla Nr. e2A-809-569/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-15
Bylos Nr.
e2A-809-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-03-09771-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas
UAB „Ravita ir Ko“
Ieškovas
UAB ,,Skulas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-809-569/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-03-09771-2014-3Procesinio sprendimo kategorija:2.5.2.1; 3.3.1.18; (S) 3.3.1.21
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Ravita ir Ko“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1246-650/2015 pagal ieškovo UAB ,,Skulas“ ieškinį atsakovui UAB „Ravita ir Ko“ dėl delspinigių priteisimo ir atsakovo UAB „Ravita ir Ko“ priešieškinį ieškovui UAB ,,Skulas“ dėl turtinės žalos priteisimo, sutarties sąlygos nuginčijimo.

Kolegija nagrinėdama civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,Skulas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ravita ir Ko“ 51355,19 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Šiaulių apylinkės teismas 2014-12-18 išnagrinėjo civilinę bylą dokumentinio proceso tvarka ir priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai patenkino ieškinį. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir priimtu preliminariu sprendimu, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka ieškovui sumokėti 370,13 Eur, kuriuos atsakovas jau yra sumokėjęs ieškovui. Ieškovas su prieštaravimais nesutiko. Ieškovas teigė, kad atsakovas neginčijo sutarties nustatytų netesybų ir vykdymo metu dėl to nekėlė pretenzijų, kad sutartyje numatyti 0,2 proc. delspinigiai yra per dideli. Atsakovas pateikė priešieškinį ieškovui dėl nepagrįsto praturtėjimo ir sutarties sąlygos nuginčijimo, kuriuo prašė priteisti iš UAB „Skulas“ 1413,55 Eur, 88,94 Eur, kurios sudaro 5 proc. metinių palūkanų nuo 4880,72 Lt; 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; pripažinti Sutarties 2.3 p. sąlygą dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną sudaryta suklydimo įtakoje ir ją modifikuoti į 7 proc. dydžio metines palūkanas arba 0,02 proc. už kiekvieną dieną; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su priešieškiniu. Nurodė, kad atsakovo atstovams buvo pateikta sutartis, jie su ja susipažino, tačiau jokių pastabų ar pretenzijų nereiškė, nesiderėjo nei dėl delspinigių dydžio, nei dėl kitų sutarties sąlygų, t. y. pasirašant sutartį visos sąlygos atsakovui pasirodė priimtinos.Delspinigių dydis sutartyje buvo įvardintas aiškiai, nedviprasmiškai, taip, kaip tai įprastai įvardijama komercinio pobūdžio sutartyse. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl sutartyje nustatytų netesybų, neginčijo sutarties sąlygų iki tol, kol ieškovas nusprendė pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis sutartyje.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. galutiniu sprendimu nusprendė – Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. preliminarų sprendimą pakeisti: ieškovo UAB „Skulas“ ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo UAB „Ravita ir Ko“ ieškovui UAB „Skulas“ 7066,52 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7066,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Likusią ieškinio dalį atmetė; atsakovo UAB „Ravita ir Ko“ priešieškinį ieškovui UAB „Skulas“ atmetė; bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisė. Teismas sprendė, kad atsakovas netinkamai aiškina šalių pasirašytos sutarties 1.1 p., nepagrįstai nurodo ieškovą taikius didesnį nei sutartyje numatytą antkainį, nes iš minėtos sutarties nuostatos aiškiai galima suprasti, kad galutinė parduodamo kuro kaina gali svyruoti priklausomai nuo perkamo kuro savybių pirkimo momentu; teismas atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad iki ginčo iškėlimo teisme atsakovas gera valia buvo apmokėjęs visą ieškovo reikalaujamą parduotų naftos produktų kainą pagal atitinkamas sąskaitas – faktūras, t.y. pagrindinę prievolę buvo pilnai įvykdęs. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 1413,55 Eur žalos atlyginimo nepagrįstas. Teismas vertino, kad iš šalių paaiškinimų akivaizdu, jog sutarties pasirašymas sąlygotas paties atsakovo veiksmų ir būtinumo pirkti naftos produktų. Teismas nurodė, kad aiškinantis ginče, ar atsakovas sutartį galėjo pasirašyti suklydimo įtakoje, svarbi tampa aplinkybė, kad atsakovo vardu sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini) I. S., kuri pasirašydama sutartį jau turėjo patirties versle.Teismas vertino, kad bendrovės vadovė turėjo suvokti sandorių sudarymo ir jų turinio svarbą, o kilus abejonėms dėl sudaromo sandorio turinio, ji galėjo skirti daugiau laiko sutarties įvertinimui, deryboms su ieškovu dėl konkrečių sutarties sąlygų.Teismas vertino, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra turintys ilgametės praktikos versle juridiniai asmenys, todėl jiems keliami aukštesni apdairumo bei rūpestingumo kriterijai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsakovo nesumokėtos skolos jis negalėjo pirkti didesnio kiekio naftos produktų, kad tai sąlygojo kokius nors finansinius sunkumus įmonei. Teismas, atsižvelgęs į ginčo metu paaiškėjusią aplinkybę, kad atsakovo susidariusi 177509,55 Lt skola ieškovui iki ieškinio dėl delspinigių teismui pateikimo buvo apmokėta parduoto pagrindinio įmonės turto (degalinės) sąskaita, bei vadovaujantis civilinėje teisėje numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad sutartinių delspinigių dydis atsakovui mažintinas iki 0,1 proc. dydžio. Teismas nenustatęs ginče šalių piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir atsižvelgęs į tai, kad ieškovo ieškinys, įvertinus priteistinų delspinigių sumą, yra patenkintas 50 proc., o atsakovo priešieškinis atmestas, manė esant pagrindą patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal proporcingumą jas šalims tarpusavyje įskaityti ir nepriteisti nė vienai šaliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Ravita ir Ko“ prašo apeliacinį skundą tenkinti; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-17 galutinio sprendimo dalį, kuria ieškovo UAB „Skulas“ ieškinys tenkintinas iš dalies, sumažinti priteistų delspinigių dydį nuo 7066,52 Eur iki 3448,64 Eur, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-17 galutinio sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, priešieškinį tenkinti iš dalies – priteisti UAB „Ravita ir Ko“ naudai iš UAB „Skulas“ 1413,55 Eur gautų kaip nepagrįstas praturtėjimas, priteisti iš UAB „Skulas“ 88,94 Eur, kurie sudaro 5 proc.metinių palūkanų nuo 4880,72 Lt, priteisti iš UAB „Skulas“ 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismas neteisingai vertino, kad atsakovas neginčijo delspinigių paskaičiavimo laikotarpio. Ši teismo išvada prieštarauja faktinei bylos medžiagai ir įrodymams. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad sutinka ieškovui sumokėti 7,3 proc. metinių palūkanų arba 0,02 proc. delspinigių už dieną, skaičiuojamus nuo 177 509,55 Lt. Atsakovas sutiko, kad praleido prievolės įvykdymo terminą nuo 2014-09-23 iki 2014-10-29. Teismas nevertino priešieškinyje nurodytų argumentų, kad ieškovo teisė reikalauti sumokėti delspinigius atsirado 2014-09-23, nes delspinigių reikalavimo iki šio termino ieškovas atsisakė. Apelianto teigimu, 2014-09-16 raštu ieškovas pareiškė, kad neturės pretenzijų dėl delspinigių, jei skola bus nedelsiant padengta, t. y. ieškovas su atsakovu susitarė dėl delspinigių netaikymo iki 2014-09-23.Teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį iki 0,1 proc. už kiekvieną termino praleidimo dieną.Apelianto nuomone, atsakovo pelnas, jeigu prekyba degalais būtų vykusi tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytos sutarties sąlygomis, taikant 0,06 ct pelno maržą už 1 litrą kuro, sudarytų tik 3 448,64 Eur (11 907,47 Lt). Esant šioms aplinkybėms, teismas spręsdamas klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo , delspinigius turėjo mažinti iki tokios sumos, kad jie netaptų mažesni už nuostolius, patirtus dėl netinkamai vykdytos sutarties, tačiau neleistų piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti ieškovui. Teismas turėjo delspinigius mažinti iki 3 448,64 Eur.73 proc. metinių palūkanų arba 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną praleistą termino dieną dydis pagal suformuotą teismų praktiką yra pripažįstamas baudiniu ir aiškiai per dideliu.

Teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 1413,55 Eur, gautų kaip nepagrįstas praturtėjimas.Neteisinga teismo išvada, kad kuro antkainis buvo nustatytas teisingas, nes atsakovas sutarties vykdymo metu pretenzijų nereiškė. Teismas neatsižvelgė į 2015-03-24 atsakovo pateiktą palyginamąjį skaičiavimą kai kuro antkainis skaičiuojamas įvertinant kuro kiekį (tūrį) prie sąlyginės +15C temperatūros ir kai neatsižvelgiama į kuro kiekio pokyčius, priklausomus nuo temperatūros. Ginčo atveju, atsakovas elgėsi sąžiningai ir kuro kiekį bei permoką apskaičiavo įvertindamas kuro tankį prie +15C, todėl reali permoka yra tik 1413,55 Eur, būtent šiais sumai pareikštas priešieškinis dėl permokos. Ieškovas nepaneigė atsakovo pateiktų skaičiavimų teisingumo, o teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl atsakovo pateikti skaičiavimai laikomi neteisingais. Apelianto nuomone, neturi jokios teisinės reikšmės faktas, kad atsakovas visas ieškovo sąskaitas yra apmokėjęs. Ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ar padarytos klaidos galima pareikšti per 10 metų nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie pažeistą teisę.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Skulas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2015-04-17 galutinį sprendimą palikti nepakeistą; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovo teigimu, tai, kad ieškovas raginimuose sumokėti skolą nepateikė atsakovui reikalavimo sumokėti delspinigius, kad nenurodė mokėtinos delspinigių sumos nereiškia ir negali būti traktuojama kaip prievolės pasibaigimas šalių susitarimu, ar skolininko atleidimas nuo prievolės, ar delspinigių atsisakymas ir pan. Nurodo, jog pagal tarp šalių sudarytos sutarties 2.3 punkte numatyta, kad pardavėjas turi teisę pirmiausia padengti priskaičiuotus delspinigius, o likusia suma padengiama skola už pateiktas prekes. Pažymi, kad šiuo atveju ieškovas pasinaudojo sutartyje numatyta dispozicijos teise ir pasirinko atsakovui palankesnę įmokos paskirstymo tvarką, tačiau reikalavimo dėl delspinigių neatsisakė. Ieškovo nuomone, kadangi teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus delspinigių dydžio, teismų praktikoje protingais pripažįstami ir 0,1 ir 0,2 proc. dydžio delspinigiai. Atsakovo pateikti skaičiavimai yra subjektyvūs, niekuo nepagrįsti, paremti prielaidomis, todėl nėra pagrindo jais remtis sprendžiant netesybų dydžio klausimą. Pažymi, kad pagal sutartį atkrovimo kaina Juodeikių terminale buvo nurodoma tik kaip sąlyginis, o ne absoliutus dydis, nes kainų protokoluose nurodyta sąlyginė kaina perskaičiuojama į realią produkto kainą, atsižvelgiant į jo savybes sandorio sudarymo metu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.

Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apelianto UAB „Ravita ir Ko“ skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniškai išklausyti apelianto atstovus nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad pakartotiniai šalių paaiškinimai iš esmės pakeistų teismo išvadas dėl ieškinio pagrįstumo, todėl šis apelianto prašymas netenkintinas.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigių dydį iki 0,1 proc. už kiekvieną termino praleidimo dieną. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymi, kad pagal Civilinio kodekso reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Tuo atveju, jeigu kreditorius prašo dėl prievolės pažeidimo ir nuostolių, ir netesybų, pastarosios yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis).Pažymėtina, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarytoje sutartyje susitarė dėl 0,2 proc. laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Pirmosios instancijos teismas mažino priteistinų delspinigių dydį iki 0,1 proc., atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo susidariusi 177509,55 Lt skola ieškovui iki ieškinio dėl delspinigių teismui pateikimo buvo apmokėta parduoto pagrindinio įmonės turto (degalinės) sąskaita; kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėl atsakovo nesumokėtos skolos jis negalėjo pirkti didesnio kiekio naftos produktų, kad tai sąlygojo kokius nors finansinius sunkumus įmonei.

Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvus, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusio atsakovo tik netesybas ir nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl ir neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė. Atitinkamai ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Tačiau teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Todėl šioje byloje ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti nuostolių dydį. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad abi sutarties šalys yra verslo subjektai, kuriems yra taikomi didesni atidumo ir apdairumo standartai, prisiimant sutartyje numatytus įsipareigojimus, tai subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Sutarties šalys, prisiimdamos įsipareigojimus, yra laisvos apsispręsti dėl sutartyje numatytų sąlygų ir atsakomybės už sutarties sąlygų nevykdymą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinų delspinigių dydį iki 0,1 proc., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad atsakovo susidariusi 177509,55 Lt skola ieškovui iki ieškinio dėl delspinigių priteisimo teismui pateikimo buvo apmokėta. Teisėjų kolegija vertina, kad, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės pobūdį, jos vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, sutartyje nustatytų netesybų, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros bei lygiateisiškumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino netesybų dydį iki 0,1 proc.

Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas nevertino priešieškinyje nurodytų aplinkybių, jog ieškovo teisė reikalauti sumokėti delspinigius atsirado 2014-09-23, nes delspinigių reikalavimo iki šio termino ieškovas atsisakė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad ieškovas atsisakė delspinigių (CPK 178 straipsnis). Sutiktina su ieškovo argumentais, jog tai, kad ieškovas raginimuose sumokėti skolą nepateikė atsakovui reikalavimo sumokėti delspinigius, kad nenurodė mokėtinos delspinigių sumos nereiškia ir negali būti traktuojama kaip prievolės pasibaigimas šalių susitarimu, ar skolininko atleidimas nuo prievolės, ar delspinigių atsisakymas.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 1413,55 Eur, gautų kaip nepagrįstas praturtėjimas. Su šiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas priešieškinio reikalavimą priteisti 1413,55 Eur žalą grindė tuo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2013-04-05 iki 2014-04-02 nepagrįstai taikė didesnį antkainį nei 0,06 Lt/ltr sąskaitoms. Tai atsakovas vertinio kaip nesąžiningą ieškovo elgesį, pažeidžiantį šalių susitarimą ir tuo padarytą atsakovui žalą. Pažymėtina, jog 2013-03-18 Naftos produktų pardavimo-pirkimo sutarties 1.1 p. numatyta, kad Pardavėjas įsipareigoja parduoti, o Pirkėjas nupirkti ir priimti, naftos produktus, toliau sutartyje vadinamus ,,Prekės”. Parduodamų produktų kaina nustatoma pagal pardavimo dienos AB „Orlen Lietuva" Juodeikių terminale taikoma atkrovimo autotransportu kaina, įvertinant faktinį produkto tankį pardavimo metu, plius 0,06 Lt/ltr. Kiekvieno pardavimo atveju Prekės asortimentas, kaina, kiekis, ir išlaidos transportui derinami tarp Pardavėjo ir Pirkėjo, bei nurodoma PVM sąskaitoje -faktūroje, kuri išrašoma pateikiant Prekes ir yra neatskiriama sutarties dalis.Iš byloje esančių kainų protokolų,matyti, kad „kainos nurodytos LTL/M3, esant produkto temperatūrai +15C arba LTL/T“, tai reikštų, kad kainos protokoluose nėra tikslios, nes jos nurodytos vertinant, kad kuras atitinka tam tikrus sąlyginius matavimo vienetus. Esant aukštesnei ar žemesnei temperatūrai keičiasi kuro tankis, padidėja ar sumažėja kuro tūris, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atitinkamai koreguojama reali kuro kaina. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas netinkamai aiškina šalių pasirašytos sutarties 1.1 p. ir nepagrįstai nurodo ieškovą taikius didesnį nei sutartyje numatytą antkainį, nes iš minėtos sutarties nuostatos aiškiai galima suprasti, kad galutinė parduodamo kuro kaina gali svyruoti priklausomai nuo perkamo kuro savybių pirkimo momentu. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčo iškėlimo teisme atsakovas gera valia buvo apmokėjęs visą ieškovo reikalaujamą parduotų naftos produktų kainą pagal atitinkamas sąskaitas-faktūras, t.y. pagrindinę prievolę buvo visiškai įvykdęs, sutiko dėl kuro kainos. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis teismo išvadomis ir pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog atsakovui buvo žinomas toks kainų skaičiavimas, o kadangi atsakovas nereiškė pretenzijų dėl kainų skaičiavimo, vertintina, kad toks kainų skaičiavimas atsakovui buvo priimtinas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas UAB „Skulas“ prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas UAB „Skulas“ apeliacinėje instancijoje patyrė 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, už atsiliepimo už į apeliacinį skundą rengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, ginčo sumos dydį, advokato darbo laiko sąnaudas, į tai, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, vertina, kad bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovo UAB „Ravita ir Ko“ ieškovui UAB „Skulas“ priteistinos 290,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Ravita ir Ko“, juridinio asmens kodas302304656, ieškovui UAB „Skulas“, juridinio asmens kodas145316477, 290,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiDanutė BurbulienėLina MuchtarovienėBirutė Simonaitienė