Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

nuteistajam T. P. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą) ir jo gynėjui advokatui Zigmui Pociui,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. gynėjo advokato Zigmo Pociaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo

T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. gegužės 9 d. epizodas) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 4 d. epizodas) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 6 d. epizodas) ir jam paskirta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. P. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. gegužės 9 d., apie 13.50 val., veikdamas bendrai su asmeniu, kuriam tyrimas nutrauktas, šiam mirus, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iš N. S. atvirai pagrobė juodos spalvos kuprinę su joje buvusiu modemu, diržu ir maisto produktais, kurių bendra vertė 80,00 Eur ir nuo rankos nusegė ir pagrobė 22,00 Eur vertės laikrodį. Tokiu būdu jis atvirai pagrobė N. S. priklausantį 102 Eur vertės turtą.

2. Be to, T. P. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. liepos 4 d., apie 17.26 val., veikdamas bendrai su M. T., kuriam dėl to priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, bei nenustatytu asmeniu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė septynis butelius degtinės „Absoliut Vodka“, kurių bendra vertė 83,93 Eur, bei keturis butelius degtinės „Absolut Vodka“, kurių bendra vertė 35,96 Eur. Tokiu būdu jis, veikdamas bendrai su M. T. bei nenustatytu asmeniu, atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 119,89 Eur vertės turtą.

3. Be to, T. P. nuteistas už tai, kad atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. liepos 6 d., apie 8.58 val., veikdamas bendrai su M. T., kuriam dėl to priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai, matant parduotuvės darbuotojai, pagrobė 3 butelius brendžio „Torres“, kurių bendra vertė 49,77 Eur, bei du butelius brendžio „Torres“, kurių bendra vertė 37,98 Eur. Tokiu būdu jis, veikdamas bendrai su M. T., atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 87,75 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo T. P. gynėjas advokatas Zigmas Pocius prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendį, sutrumpinti T. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą ir, pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant nuteistąjį T. P. gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5. Teismo posėdyje nuteistasis T. P. ir jo gynėjas advokatas Zigmas Pocius prašė apeliacinį skundą tenkinti ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant gydytis nuo priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo T. P. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytos faktinės aplinkybės ir veikų kvalifikacija, tačiau prašoma skirti švelnesnę bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą atidėti.

8. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kartu pažymima, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Pagal teismų praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020, 2K-153-976/2022 ir kt.). Teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-511/2023).

9. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam T. P., atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas bendrai su kitu asmeniu, padarė tris apysunkius nusikaltimus nuosavybei. T. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe. Įvertino tai, kad jis buvo ne kartą teistas už analogiškas ir kitas nusikalstamas veikas, yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, neatlikęs paskutinės baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės, ir tai, apylinkės teismo vertinimu, rodo, kad T. P. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų ir stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. P. paskyrus griežčiausias BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimus, nustatant mažesnius nei sankcijos vidurkis jų dydžius.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. P., laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, bausmes tinkamai individualizavo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad už apysunkių nusikaltimų padarymą nuteistajam paskirtos savo dydžiu aiškiai per griežtos bausmės. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais T. P. buvo skirtos ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmės, bet ir arešto bausmė, tačiau akivaizdu, jog jos teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Teisėjų kolegija mano, kad, įvertinus visumą paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskyrus T. P. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes.

12. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirti nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus minimalias laisvės atėmimo bausmes arba su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes nėra pagrindo, nes yra nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

13. Nagrinėjamu atveju prokurorė Lina Karbauskienė teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme prašė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

14. Pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi norint taikyti šias BK nuostatas, be asmens prisipažinimo kaltu, baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba baigiama baudžiamuoju įsakymu.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. protokoline nutartimi, vadovaudamasis BPK 246 straipsnio 1 dalimi, nutarė baudžiamąją bylą nagrinėti nedalyvaujant T. P., konstatuojant, kad jis yra ne Lietuvos Respublikoje ir vengia atvykti į teismą. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad T. P. pats išreiškė norą procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu, patvirtino, kad kaltinamąjį aktą gavo, ir, nors kurį laiką palaikė kontaktą su prokuroru, paiešką vykdančiu pareigūnu, tačiau, sužinojęs apie bylos perdavimą teismui, jis nutraukė ryšį, taip pat teismui T. P. nurodytu elektroniniu paštu išsiuntus šaukimus ir informavus apie galimybę dalyvauti nuotoliniu būdu, jis į teisiamuosius posėdžius neatvyko, prašymų dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu nepateikė. Tačiau iš prie apeliacinio skundo pridėto Nyderlandų Karalystės Alfeno prie Reino miesto sulaikymo įstaigos direktoriaus rašto nustatyta, kad T. P. nuo 2024 m. gruodžio 8 d. iki 2025 m. sausio 6 d. buvo suimtas ir atliko bausmes. Taigi matyti, jog nuteistasis T. P. nevengė atvykti į teisiamąjį posėdį, tačiau neatvyko ir nepranešė dėl objektyvių priežasčių.

16. Kaip minėta, BK 64¹ straipsnyje numatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Iš T. P., apklausto 2022 m. balandžio 8 d. Nyderlanduose pagal išduotą Europos tyrimo orderį, parodymų matyti, kad jis kaltu dėl jam inkriminuotų ir įtarime nurodytų nusikaltimų neprisipažino. Tačiau nuteistasis T. P., apklaustas teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad ėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ su M., praeinant pro „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, buvo girtas žmogus, priėjo, paėmė laikrodį. Ten jau buvo kažkoks žmogus, jo laukė. Tas kitas žmogus paėmė kuprinę, jie apėjo už „(duomenys neskelbtini)“, jis atidarė kuprinę, ten buvo pilna konservų, tas žmogus pasiliko su kuprine, jie paėmė laikrodį. Taip pat nurodė, kad kitą kartą susitiko jis, M., dar vienas kitas žmogus, kurio nepažįsta, užėję į parduotuvę, (duomenys neskelbtini) gatvėje, paėmė degtinės ir išėjo matant pardavėjai. Tuo metu buvo priklausomi nuo narkotikų. Užėjo nusipirkti cigarečių, pamatė, kad prie alkoholio skyriaus nebuvo jokio darbuotojo, pasiėmė kažkiek alkoholio, išeinant pro duris, pardavėja šūktelėjo, bet jie nesustojo, išėjo lauk. Taigi iš T. P. parodymų matyti, jog jis savo kaltę prisipažino, nuoširdžiai paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

17. Nors šiuo atveju byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nebuvo užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, o buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant, į teisiamąjį posėdį jis neatvyko ir nepranešė dėl objektyvių priežasčių, be to, į prokurorės prašymą taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, yra pagrindas T. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

18. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų.

19. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217-976/2018, Nr. 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

20. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai T. P. bus pasiekti be realaus visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apygardos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes ir prie apeliacinio skundo pridėtus dokumentus, negali sutikti su apylinkės teismo išvada.

21. Skundžiamu nuosprendžiu T. P. pripažintas kaltu dėl trijų apysunkių nusikaltimų padarymu. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme, vadovaudamasis BPK 246 straipsnio 1 dalimi, byla buvo išnagrinėta nuteistajam T. P. nedalyvaujant, konstatavus, jog jis yra ne Lietuvos Respublikoje ir vengia atvykti į teismą. Tačiau iš prie apeliacinio skundo pridėto Nyderlandų Karalystės Alfeno prie Reino miesto sulaikymo įstaigos direktoriaus rašto matyti, kad T. P. nuo 2024 m. gruodžio 8 d. iki 2025 m. sausio 6 d. buvo suimtas ir atliko bausmes. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir buvo apklaustas nuteistasis T. P., kuris parodė, kas kaltę pripažįsta visiškai. Iš duotų parodymų matyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis T. P. padarė nusikalstamas veikas būdamas priklausomas nuo psichotropinių medžiagų. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiėmė civilinį ieškinį, kadangi jis buvo atlygintas, civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad civilinis ieškinys yra atlygintas ir ji pretenzijų dėl žalos neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. P. gali pasitaisyti ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų ir gyventi visuomenei priimtiną gyvenimą neatlikdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jos vykdymą atidedant ir nustatant nuteistajam pareigas, kurios padėtų jam keisti ar palaikyti jau keičiamą savo gyvenimo būdą bei požiūrį į pareigas, visuomenės saugomas vertybes.

22. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, šiuo atveju neįžvelgia būtinybės nuteistajam T. P. taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistasis T. P. išreiškė sutikimą gydytis priklausomybės ligas, todėl, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, jam yra skirtinos pareigos, nurodytos BK 75 straipsnio 6 dalies 3 ir 10 punktuose. Pareigos gydytis priklausomybės ligas ir pareigos visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų paskyrimas ir vykdymas šalins prielaidas nuteistajam nusikalsti ir jį drausmins, taip pat skatins gydytis nuo turimos priklausomybės psichotropinėms medžiagoms. Iš ES benamių prieglaudos pagalbos koordinatorės rašto matyti, kad prieglaudoje jis pradėjo metadono programą ir padarė didelę fizinę pažangą. Be to, kaip minėta, pats nuteistasis išreiškė norą gydytis priklausomybę, nurodė, kad yra susiradęs įstaigą, kurioje sieks gydytis priklausomybę psichotropinėms medžiagoms. Todėl manytina, jog paskirtos pareigos leis užtikrinti tolimesnį gydymąsi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks šių pareigų paskyrimas T. P. užtikrins jo paties, visuomenės, valstybės interesų įgyvendinimą ir padės nuteistajam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 dalis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

24. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. balandžio 24 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta valstybei priteistina suma – 166,67 Eur už T. P. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

25. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje. Tačiau, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

26. Nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija mano, kad išlaidos už T. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo T. P. gynėjo advokato Zigmo Pociaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. vasario 19 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 27 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme ir paskirti T. P. galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, T. P. paskirtos 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu T. P. įpareigojant gydytis priklausomybės ligas, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo T. P. nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.