- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-07
- Bylos Nr.
- e2-90-798/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01416-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- „Metafrax Trading International“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Totalis“
- Kategorijos
- 3.1.18.3Vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas kita
- 3.3.2.5Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
- 3.4.2.4Supaprastintas bankroto procesas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „Metafrax Trading International“ SA atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Totalis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas „Metafrax Trading International“ SA ieškinyje prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir – UAB) „Totalis“ bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas UAB „Totalis“ arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti ir mokėti pradelstas skolas, bet leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo „Metafrax Trading International“ SA prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Totalis“ netenkino.
3. Teismas sprendė, kad yra pirmoji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės, kad, nesiėmus prašomų priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, teismas pažymėjo, jog 2019 m. atsakovė veikė nuostolingai, jos įsiskolinimai viršijo turto vertę. Taigi, UAB „Totalis“ 176 037,94 Eur dydžio įsiskolinimas pareiškėjui galimai yra didelis, tačiau ieškinio sumos dydis ir atsakovės turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės (tarp šalių kilęs ginčas dėl įsiskolinimo) dėl atsakovės nesąžiningumo negali būti pagrindas konstatuoti ginčo šalies nesąžiningumą, lemiantį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskirajame skunde pareiškėjas „Metafrax Trading International“ SA prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti bei išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Totalis“ tenkinti ir iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo, areštuoti atsakovei UAB „Totalis“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti ir apmokėti pradelstas skolas, bet leidžiant išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.
5. Nurodo, kad pareiškėjas nekvestionuoja skundžiamos nutarties dalies dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo ir pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog didelė ieškinio suma nėra absoliutus kriterijus, tačiau pažymi, kad šis kriterijus yra reikšmingas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pripažinimas, kad kreditoriaus reikalavimas yra didelis, tačiau atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti tik tada, kai atsakovas, kuriam pareikštas reikalavimas, nėra faktinėje nemokumo būklėje. Kai reikalavimas, kuris pripažintas didelės apimties, pareikštas įmonei, kuri iš esmės yra nemoki, tokiu atveju vien tik pati reikalavimo suma suponuoja, kad kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui. Taigi, nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje pateikto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto procese išaiškinimo. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja kreditorių interesų reikšmė. Atsakovės skola kreditoriui „Metafrax Trading International“ SA yra didelė, dėl to vyrauja pareiškėjo kaip kreditoriaus interesai.. Be to, atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes vengia mokėti skolą pareiškėjui ir atgaline data išrašė debetines sąskaitas. Be to, tikėtina, jog UAB „Totalis“, suprasdama bankroto bylos iškėlimo grėsmę, sieks sumažinti savo turto masę.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Totalis“ prašo: pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą; prijungti prie bylos kartu su atsiliepimu pateiktus papildomus įrodymus; priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su pareiškėjo atskiruoju skundu argumentus:
6.1. Tarp atsakovės ir pareiškėjo kilo ginčas dėl skirtingų faktinių aplinkybių traktavimo, susijusių su šalis siejusių sutarčių vykdymu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad neskolingas pareiškėjui ir turi 34 692,15 Eur reikalavimo teisę į pareiškėją, nes pareiškėjas, elgdamasis nesąžiningai bei siekdamas parduoti metanolį kuo brangiau, metanolį pristatydavo nesilaikydamas prekių užsakymo plano tik tuomet, kai sužinodavo sekančio ketvirčio metanolio rinkos kainas (ECP), tuo pačiu sąlygodamas atsakovės nuostolius (atsakovė pristatytą metanolį klientams galėdavo perparduoti mažesne nei jo įsigijimo kaina). Pareiškėjas laikosi priešingos pozicijos – atsakovė skolinga pareiškėjui 176 037,94 Eur. Dėl taikaus ginčo išsprendimo šalys derėjosi ne kartą, tačiau pareiškėjas nesutiko bei įspėjo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovas nesumokės skolos arba nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos, arba nebus priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Atsakovė su pareiškėjo iškeltomis sąlygomis nesutiko ir „Metafrax Trading International“ SA kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Totalis“ nuomone, pareiškėjas bankroto institutą naudoja kaip spaudimo priemonę, siekiant išieškoti tariamą skolą, taip pat išvengti kreipimosi į arbitražą, nes šalis siejančiose sutartyse yra numatyta arbitražinė išlyga. Taigi skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog tarp pareiškėjo ir atsakovės kilęs ginčas dėl įsiskolinimo negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6.2. Nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės: i) atskirajame skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai dėl egzistuojančios grėsmės, kad atsakovė imsis veiksmų sumažinti savo turto masę, nuslėpti jai priklausantį turtą; ii) pareiškėjo reikalavimo teisė atsakovei yra ginčo objektas ir iii) atsakovė nėra nemoki, o kilę laikini finansiniai sunkumai sąlygoti pareiškėjo nesąžiningų veiksmų bei metanolio kainų kritimo (pasak atsakovės, artimiausiu metu turėtų būti padengti turimi neginčijami kreditorinių reikalavimai).
6.3. Kartu su atskiruoju skundu pateikta atsakovės tarpinė finansinė atskaitomybė paneigia pareiškėjo argumentus dėl UAB „Totalis“ nemokumo (2018 m. atsakovė gavo 428 433 Eur pelno ir atsakovės įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo jos turto vertės; pagal 2020 m. sausio 1 d.–lapkričio 16 d. duomenis, atsakovė turi iš viso 645 649 Eur vertės turto, o nuostoliai sudaro 76 139 Eur) bei patvirtina, kad atsakovė turėjo tik laikinus finansinius sunkumus (nuostoliai ir neginčijami kreditorių reikalavimai buvo sistemingai mažinami, su debitoriais buvo pasirašyti tarpusavio skolų suderinimo aktai ir kt.).
Šalies argumentai
6.4. Pareiškėjo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeidusios proporcingumo, ekonomiškumo principus, taip pat šalių interesų pusiausvyrą. Atsakovė yra prekybos įmonė, prekiaujanti įvairių gamintojų naftos chemijos produktais (metanoliu, natrio šarmu, dyzeliniu kuru, biodyzelinu, baziniu aliejumi ir žalia nafta). Vykdydama savo veiklą atsakovė tiesiogiai iš gamintojų perka naftos chemijos produktus bei juos perparduoda, dėl to jai būtina turėti galimybę disponuoti savo turtu bei apyvartinėmis lėšomis tam, kad būtų galima atsikaityti už perparduodamus produktus. Itin varžančio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl įrodymų nepriėmimo
8. Atsakovė UAB „Totalis“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: tarpinę finansinę atskaitomybę, ilgalaikio turto sąrašą, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, buhalterinę pažymą apie neišmokėtus dividendus, kreditorių ir debitorių sąrašą, UAB „Transoila“ mokėjimų pavedimų kopijas, skolininko SIA „VerDiesel Trading Srl“ skolos dengimo grafiką. Nurodytais dokumentais atsakovė įrodinėja aplinkybes, kad nėra nemoki, o turi laikinus finansinius sunkumus, kuriuos sprendžia.
9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo, kadangi atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pateikti nuomonės dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Apeliacinės instancijos teismas nepriimta atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, nes teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, t. y. netiria ir nevertina UAB „Totalis“ finansinės padėties (mokumo / nemokumo būsenos), o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus procesinis sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, konstatavo, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pareiškėjas šio teismo konstatavimo nekvestionuoja. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-4280-852/2020, kuria atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Totalis“, pasisakė dėl atsakovės pateiktų 2020 m. lapkričio 16 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos, debitorių bei kreditorių sąrašų, taip pat dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimo pagrįstumo įrodymų pakankamumo. Pareiškėjas „Metafrax Trading International“ SA yra pateikęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuris apeliacine tvarka dar nerevizuotas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo
12. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
13. Vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie (preliminarus ieškinio pagrįstumas) yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
14. Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1170-407/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016 ir kt.). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).
15. Nagrinėjamu atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nepateikė net tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų savo turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad itin didelė reikalavimo suma (176 037,94 Eur) gali būti paskatinimas atsakovei imtis veiksmų paslėpti ar perleisti turimą turtą, per se (pati savaime) nesudaro teismui absoliutaus pagrindo takyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė patvirtina, jog yra pasirengusi savo interesus ginti ir savo sąžiningumą įrodyti teisėtomis priemonėmis, o ne slėpdama turtą bei vengdama atsakomybės.
16. Konstatuotina, jog pareiškėjas neįrodė antrosios privalomosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Akcentuotina, kad atveju, jeigu patenkintiems ieškinio reikalavimams įvykdyti atsakovo turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2020 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-253-516/2020). Taip pat pažymėtina, kad galimas bankroto bylos iškėlimas skolininkui (atsakovei) negarantuoja kreditoriui (pareiškėjui) labai greito skolos atgavimo, nes po bankroto bylos iškėlimo kreditorių pareikštus reikalavimus patikrina bankroto administratorius, o atveju, kai tarp kreditoriaus ir bankrutuojančios bendrovės kyla ginčas, klausimą dėl pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei įrodymų vertinimo taisykles ir vadovavosi aktualia teismų praktika. Atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. sausio 4 d. gavo UAB „Totalis“ prašymą „Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d.), kuriame nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas UAB „Totalis“ patyrė iš viso 598,95 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, grindžiamas teisinių paslaugų suvestine (pažyma apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas).
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-4280-852/2020, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovei, nėra įsiteisėjusi (apeliacine tvarka neišnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t.y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.