- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- eB2-4280-852/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01416-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- Metafrax Trading International SA
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Totalis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Metafrax Trading International SA pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Totalis“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Metafrax Trading International SA pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Totalis“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2018 m. spalio 22 d. su UAB „Totalis“ sudarė sutartis Nr. MTSA-TOTALIS-2019-LT, Nr. MTSA-TOTALIS-2019 ir Nr. MTSA-TOTALIS-2019-2, pagal kurias jis įsipareigojo sutartyse numatytais terminais ir sąlygomis parduoti metanolį vagonų cisternose, o atsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už prekes sutartyse numatytą kainą. Nurodė, kad už pristatytas prekes išrašė sąskaitas faktūras Nr. GMT-SI004643, Nr. GMT-SI004664, Nr. GMT-SI004665, Nr. GMT-SI004666, Nr. GMT-SI004667, Nr. GMT44000129, Nr. GMT-SI004731, Nr. GMT-SI004732, Nr. GMT-SI004783, Nr. GMT-SI004878, Nr. GMT-SI004879, Nr. GMT-SI004950 ir Nr. GMT44000135. Bendra sąskaitų suma – 2 001 581,88 Eur; apmokėta – 1 825 543,94 Eur; nepadengta sąskaitų suma (skola) – 176 037,94 Eur. Pažymėjo, kad atsakovė, pasirašydama sąskaitų suderinimo aktą, patvirtino, kad yra skolinga ieškovui pagal minėtas sąskaitas. Tokiu būdu jis, kaip atsakovės kreditorius, turi teisę inicijuoti nemokumo procesą Lietuvos Respublikos juridiniu asmenų įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Totalis“ atsiliepimu prašo pareiškimo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
2.1. UAB „Totalis“ buvo įsteigta 2012 m. kovo 20 d. Nuo pat įsisteigimo sėkmingai vykdė veiklą – prekybą įvairių gamintojų naftos chemijos produktais (metanoliu, natrio šarmu, dyzeliniu kuru, biodyzelinu, baziniu aliejumi ir žalia nafta). Vieną iš prekiaujamų produktų – metanolį – pirko iš ieškovo sutarčių, nurodytų ieškovo pareiškime, pagrindu tolesniais perpardavimo tikslais. Nors ieškovas sutartyse numatytais terminais ir sąlygomis įsipareigojo parduoti metanolį vagonų cisternose, o atsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už prekes sutartyse numatytą kainą, ieškovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai neįvykdė – nesilaikė prekių (metanolio) tiekimo išankstinio plano, tyčia nesiųsdavo atsakovei užsakytų prekių tol, kol nesužinodavo sekančio ketvirčio metanolio rinkos kainų (ECP), nesąžiningai siekdamas parduoti prekes atsakovei kuo brangiau, tuo pačiu sąlygodamas atsakovės nuostolius. Tokie nesąžiningi ieškovo veiksmai buvo atlikti 2018 metų gruodį ir 2019 metų birželį. Ieškovui pavėluotai pristačius prekes didžioji dalis atsakovės klientų jau buvo patenkinę savo metanolio poreikį iš kitų tiekėjų, o taip pat ir pritaikę baudas atsakovės atžvilgiu. Atsakovė vienu metu iš karto gautą kelių partijų metanolio kiekį ne tik turėjo sandėliuoti (kas buvo itin sudėtinga), bet dar ir parduoti už kur kas mažesnę kainą (atsakovė metanolį, laikydamasi metanolio ECP kainos, skelbiamos ICIS (Independent Commodity Intelligence Services), pardavinėjo mažesnėmis nei įsigijimo kainomis). Ieškovas, nepaisydamas atliktų nesąžiningų veiksmų, 2020 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakovei pretenziją, reikalaudamas sumokėti tariamą 176 037,94 Eur skolą bei priskaičiuotas palūkanas. Atsakydama į gautą pretenziją atsakovė nurodė išsamias nesutikimo su pateikta pretenzija aplinkybes bei pateikė išrašą iš buhalterinės apskaitos programos, kurioje buvo užfiksuota ieškovo skola atsakovei 2020 m. rugpjūčio 24 d. 34 692,15 Eur sumai. Vėliau ieškovas ir atsakovė apsikeitė dar keliais raštais, o 2020 m. rugsėjo 15 d. įvyko ir susitikimas, kuriame buvo sprendžiamas taikaus ginčo išsprendimo klausimas. Po to, kai 2020 m. rugsėjo 25 d. atsakovė pateikė pareiškėjui siūlomas taikaus ginčo išsprendimo sąlygas, 2020 m. spalio 13 d. ieškovas pateikė atsakovei pranešimą, kuriame nurodė nepritariantis siūlomoms taikaus ginčo išsprendimo sąlygoms bei įspėjo apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui tuo atveju, jei atsakovė per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nesumokės tariamos 176 037,94 Eur skolos arba nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos, arba nebus priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Nors atsakovė 2020 m. lapkričio 4 d. pateiktame atsakyme į 2020 m. spalio 13 d. pranešimą nurodė, kad ieškovas negali inicijuoti bankroto proceso atsakovei, nes atsakovės skola yra ginčijama, ir turi kreiptis į arbitražą tuo atveju, jei ieškovas mano turintis 176 037,94 Eur reikalavimo teisę į atsakovę, tačiau ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad vien tas faktas, kad atsakovė ginčija skolą, neužkerta kelio jam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad, jeigu skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ir pateikia tai patvirtinančius argumentus bei įrodymus, teismas, nustatęs, kad tarp šalių kilęs ginčas, turi nesvarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimo, kadangi į teismą kreipėsi netinkamas subjektas, ir pasiūlyti šalims išspręsti jų ginčą individualaus civilinio proceso tvarka (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-529-178/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-211-330/2016). Iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad tarp atsakovės ir ieškovo kilo ginčas dėl skirtingų faktinių aplinkybių traktavimo, dėl kurio atsakovė laiko, kad nėra nieko skolinga ieškovui ir turi 34 692,15 Eur reikalavimo teisę į ieškovą (ieškovas, priešingai, mano, kad atsakovė yra skolingas jam 176 037,94 Eur sumą). Šis ginčas, daugiau nei akivaizdu, turi būti sprendžiamas pareiškėjui kreipiantis į arbitražą dėl šios tariamos (ginčytinos) skolos priteisimo (šalis siejančioje sutartyje, kurios pagrindu atsirado tariama skola, numatytas tarpusavio ginčų sprendimas arbitraže), o ne naudojantis bankroto institutu, tesiekiant daryti spaudimą bei išvengti ginčo tarp šalių sprendimo arbitraže. Todėl teismas nagrinėjamu atveju turėtų atsisakyti svarstyti bankroto bylos iškėlimo atsakovei klausimą.
2.2. Atsakovė nėra nemoki, todėl bankroto bylos iškėlimas prieštarautų bankroto instituto tikslams. Pagrindinė negalėjimo atsiskaityti su visais kreditoriais vienu metu priežastis yra laikini finansiniai sunkumai, nulemti paties ieškovo nesąžiningo elgesio, metanolio kainų kritimo rinkoje, tačiau šie finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio ir nesudaro pagrindo atsakovei kelti bankroto bylą. Iš 2019 m. balanso duomenų matyti, kad atsakovė turi iš viso 5 484 853 Eur turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 478 733 Eur. Taigi, įsipareigojimai 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo turto vertės. Nors iš 2019 m. pelno (nuostolių) matyti, jog 2019 finansinius metus atsakovė baigė nuostolingai (patyrė iš viso 686 746 Eur nuostolių), šių nuostolių atsiradimą sąlygojo jau anksčiau minėta priežastis – ieškovo nesąžiningi veiksmai ir metanolio kainų kritimas rinkoje. Iš tos pačios 2019 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad dar 2018 m. atsakovo pelnas buvo 428 433 Eur. Vadovaujantis tarpinio balanso, sudaryto 2020 m. sausio 1 d. – lapkričio 16 d. duomenimis, matyti, kad atsakovė turi iš viso 645 649 Eur turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 518 264 Eur. Taigi, įsipareigojimai neviršija turto vertės. Iš tarpinės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog šiuo metu atsakovė teturi 76 139 Eur nuostolį. Vertinant 2019 m. finansinės atskaitomybės duomenis bei tarpinės atskaitomybės duomenis nustatytinos šios reikšmingos aplinkybės, vertinant atsakovo finansinę būklę: atsakovės ilgalaikio turto vertė (kaip ir kasmet) sumažėjo tik dėl to, kad buvo išskaičiuotas nusidėvėjimas; atsakovės nuostoliai, palyginus su 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, sumažėjo net 610 607 Eur suma; atsakovės kreditoriniai reikalavimai tiekėjams sumažėjo 3 550 171 Eur iki 36 625 Eur. Gautų avansų suma, šiuo metu sudaranti 85 162 Eur, sumažės klientams pristačius prekes; didžiąją dalį (396 000 Eur) kitų mokėtinų sudaro mokėtini dividendai akcininkams. Akcininkai, būdami suinteresuoti atsakovės laikinų finansinių sunkumų kuo greitesniu išsprendimu, 200 000 Eur mokėtinų dividendų grąžino nuostoliams padengti, o likusios neišmokėtų dividendų sumos išmokėjimo yra sutikę palaukti iki kol atsakovė atsiskaitys su savo kreditoriais; gautų avansų suma, priskirta per vienerius metus mokėtinoms sumoms, sumažės atsakovei ir debitoriams pasirašius tarpusavio skolų suderinimo aktus; atsakovės debitoriniai reikalavimai sumažėjo nuo 3 918 056 Eur iki 583 702 Eur. Taip pat nurodė, kad: didžiausias jos skolininkas yra atsakovės įmonių grupės įmonė UAB „Transoila“. Jos skola tarpinio balanso sudarymo dieną siekė 323 303,68 Eur. Po tarpinio balanso sudarymo atsakovei buvo atlikti pavedimai 137 136,2 Eur sumai. Po atliktų pavedimų skolą sumažėjo iki 186 167,48 Eur ir šiuo metu debitoriniai reikalavimai sudaro 446 565,8 Eur. Likusi skola bus sumokėta iki 2021 m. sausio mėn.; su kitais didžiausiais skolininkais (UAB „Artecona“, Euro Energo Company) atsakovė derina tarpusavio skolų užskaitymus ir atsiskaitymo grafikus; su skolininku VerDiesel Trading Srl SIA jau yra suderinusi skolos padengimo grafiką; kai tik atsakovės finansinė būklė pagerės, atsakovė taip pat planuoja pateikti ieškinį kreditoriui Doschem SPZ O.O.S polka Komandytowa, kurio skola siekia 129 078,59 Eur ir balanse neatsispindi tik dėl tos priežasties, kad buvo nurašyta, tačiau atsakovė mato realias galimybes atgauti šią skolą. Pažymėjo, kad šiai dienai toliau tęsia ūkinę komercinę veiklą (toliau perka ir perparduoda naftos chemijos produktus ir šią aplinkybę patvirtina vien jau tai, kad pagal tarpinę pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovė yra gavusi 3 416 335 Eur pardavimo pajamų), turi reikiamus žmogiškuosius išteklius (iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ji turi 7 darbuotojus), atitinkamą patirtį vykdomoje veikloje (atsakovė skaičiuoja jau 9 metus), yra sukaupusi didžiulę veiklos patirtį (know-how) ir verslo infrastruktūrą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovės minima ieškovo skola yra fiktyvi, yra apskaityta pagal pačios UAB „Totalis“ atgaline data išrašytas debetines sąskaitas, kuriomis ieškovo reikalaujama skola sudengiama. Toks atsakovės apskaitos vedimas, viena vertus, paneigia teiginius, apie jo reikalavimo neegzistavimą ir jo skolą atsakovei, kita vertus, apskritai leidžia abejoti visais atsakovės civilinėje byloje pateiktais finansiniais dokumentais, kurie, anot atsakovės, patvirtina, jog nėra pagrindo kelti bankroto bylą. Pažymėjo, kad visiškai nepagrįsti atsakovės teiginiai apie piktnaudžiavimą kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pačios atsakovės pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad bankroto bylos iniciavimas yra pagrįstas, kadangi atsakovė yra itin sunkioje finansinėje padėtyje ir atitinka nemokios bendrovės statusą. Pasisakydamas dėl atsakovės nemokumo nurodė, kad atsakovės pateiktas skolų sąrašas neatitinka JANĮ reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyta, ar atvaizduojamos skolos yra pradelsti įsipareigojimai ar apskritai visi reikalavimai. Tokiu būdu, atsakovė, pateikdama netikslius duomenis akivaizdžiai siekia suklaidinti ir sudaryti teigiamo skolų ir įsipareigojimų balanso regimybę, kas, kaip matyti iš pateiktų kitų finansinės atskaitomybės dokumentų, neatitinka realios atsakovės finansinės padėties. Atsakovė teigia, kad jos įsipareigojimai neviršija turimo turto. Remiantis atsakovės finansiniais dokumentais, 2019 m. atsakovė turėjo 5 484 853 Eur balansinio turto, o įsipareigojimai siekė 5 478 733 Eur. Atsakovės turtą iš esmės sudaro debitoriniai reikalavimai – 3 984 998 Eur. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad debitoriniai reikalavimai iš esmės nevertintini kaip turtas, kadangi paprastai skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi yra itin retas ir nėra jokių įsipareigojimų atgavimo garantijų. Tai leidžia daryti pagrįstas išvadas apie skolininkės tikrąją turto vertę – turto beveik nėra, įsipareigojimai realų turtą viršija daugybė kartų. Pažymėjo, kad didžiąją dalį debitorinių reikalavimų sudaro su atsakove susijusi įmonė UAB „Transoila“. Atsakovė, bandydama pagrįsti, jog skolos atgavimas yra realus, pateikia mokėjimo nurodymus, kuriais susijusi įmonė UAB „Transoila“ perveda 137 136,20 Eur. Tačiau mokėjimai atlikti 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. kreditoriui inicijavus bankroto procedūrą, prieš pat atsiliepimo pateikimą. Todėl teiginiai apie skolų valdymą ar realų skolos grąžinimą yra akivaizdžia iš esmės fiktyvi, kadangi bet kuriuo metu ta pati suma gali būti grąžinta UAB „Transoila“ (kadangi bendrovės yra susijusios). Be to, tai, kad UAB „Transoila“ negali grąžinti visos sumos skolininkei, be kita ko, patvirtina, kad ir UAB „Transoila“ yra sunkioje finansinėje padėtyje ir galimybė susigrąžinti daugiau nei 300 tūkst. Eur siekiančią skolą yra nereali. Atsakovė teigia, kad likusi skolos suma bus sumokėta iki 2021 m. sausio mėn., tačiau nėra pateikiamas joks skolų suderinimo ir atsiskaitymo grafikas, nors, kaip minėta, įmonės yra susijusios, todėl tokius aktus sudarinėti yra paprasčiau (juolab, kai direktorius yra tas pats). Galiausiai pažymėjo, kad kitą dalį debitorių sudaro užsienio bendrovės. Šiuo atveju ši aplinkybė patvirtina, kad neaiškių debitorinių reikalavimų faktą ir apsunkintą galimybę šias skolas susigrąžinti. Santykiai su užsienio subjektais patys savaime yra rizikingesni, todėl, kad nėra aiški šių bendrovių finansinė padėtis, nėra žinoma, ar susigražinant skolą nereikės kreiptis į užsienio teismą ir dėl to patirti papildomų išlaidų. Pastaroji aplinkybė iš esmės reiškia, kad dėl tokių skolų gali būti vengiama kreiptis į užsienio valstybės teismą bei atitinkamai taikyti užsienio teisę. Tai reiškia, jog, priešingai nei teigia atsakovė, skolos nėra valdomos, civilinės bylos medžiagoje nėra pateikti jokie skolų susigrąžinimo užtikrinimai. Todėl realiai atsakovės įsipareigojimai viršija jos balansinį turtą ir egzistuoja pagrindas iškelti bankroto bylą. Iš atsakovė pateiktų 2019 m. ir 2020 m. tarpinių finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovės veikla yra nuostolinga ir tokia padėtis tęsiasi jau nuo 2019 metų (imtinai), t. y. beveik 2 metus. JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje juridinio asmens finansiniai sunkumai apibrėžiami, kaip – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Taigi atsakovės finansiniams sunkumams tęsiantis jau 2 metus, tokia padėtis, priešingai atsakovės deklaratyviems teiginiams, negali būti vertinama kaip laikina.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Nurodė, kad po to, kai teismui buvo pateiktas atsiliepimas, UAB „Transoila“ atliko dar keturis mokėjimo pavedimus 170 074,37 Eur sumai, taip sumažindama įsiskolinimą iki 16 093,17 Eur. Akcentavo, kad likusi skola, kaip minėta, bus padengta iki 2021 m. sausio mėn.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pirmiausia, pasisakant dėl ieškovo teisės inicijuoti bankroto bylą, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, jog yra labiau tikėtina, kad kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017). Šie pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas suformuoti teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini sprendžiant dėl kreditoriaus teisės inicijuoti bankroto bylą pagal JANĮ nuostatas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020; 2020 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020).
6. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė duomenis, kad tarp jo ir atsakovės 2018 m. spalio 22 d. buvo sudarytos sutartys Nr. MTSA-TOTALIS-2019-LT, Nr. MTSA-TOTALIS-2019 ir Nr. MTSA-TOTALIS-2019-2, pagal kurias jis įsipareigojo sutartyse numatytais terminais ir sąlygomis parduoti metanolį vagonų cisternose, o atsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti už prekes sutartyse numatytą kainą. Šių sutarčių pagrindu vėliau atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros Nr. GMT-SI004643, Nr. GMT-SI004664, Nr. GMT-SI004665, Nr. GMT-SI004666, Nr. GMT-SI004667, Nr. GMT44000129, Nr. GMT-SI004731, Nr. GMT-SI004732, Nr. GMT-SI004783, Nr. GMT-SI004878, Nr. GMT-SI004879, Nr. GMT-SI004950 ir Nr. GMT44000135. Ieškovas nurodė, kad atsakovė šias sąskaitas faktūras apmokėjo tik iš dalies ir yra jam skolinga 176 037,94 Eur. Iš pateikto ginčo šalių susirašinėjimo bei to, kas išdėstyta atsakovės atsiliepime, matyti, kad atsakovė neneigia, jog prekės, dėl kurių susitartą aukščiau nurodytose sutartyse, jai buvo pristatytos, tačiau neigia, kad yra skolinga ieškovui tuo pagrindu, kad prekės buvo pristatytos pavėluotai, dėl ko ji patyrė nuostolių ir išrašė debetines sąskaitas ieškovui kainų skirtumui padengti.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, vertina, kad ieškovas pateikė pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų. Vien tik atsakovės priešpriešinio reikalavimo turėjimas ieškovui debetinių sąskaitų pagrindu nereiškia, kad pasibaigė jos pareiga atsiskaityti pagal jai išrašytas sąskaitas faktūras. Todėl toliau sprendžiamas ieškovo pareiškimo reikalavimo pagrįstumo klausimas.
8. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. JANĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia juridinio asmens nemokumą – tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje, aiškinant bankrotą reglamentuojančias teisės nuostatas, pažymėta, kad tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018; 2019 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-823/2019).
9. Atsakovė pateikė 2020 m. lapkričio 16 d. balansą, iš kurio matyti, kad ji turėjo turto už 645 649 Eur, iš kurio 7 038 Eur sudaro ilgalaikis turtas ir 638 611 Eur – trumpalaikis turtas (43 136 Eur – atsargos; 595 301 Eur – per vienus metus gautinos sumos (583 702 Eur – pirkėjų skolos ir 11 599 – kitos gautinos sumos); 174 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai Eur). Atsakovė taip pat pateikė įmonės debitorių sąrašą, iš kurio matyti, kad debitoriniai įsiskolinimai 2020 m. lapkričio 16 d. sudarė 759 845,38 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad įmonės debitorių sąraše esančio debitoriaus Doschem SPZ O.O.S polka Komandytowa, kurio skola atsakovui siekia 129 078,59 Eur, balanse neatsispindi, kadangi buvo nurašyta. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad įmonės debitorė UAB „Transoila“ iš dalies atsiskaitė po debitorių sąrašo sudarymo ir atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo. Iš pateiktų 2020 m. gruodžio 7 d., 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2020 m. gruodžio 16 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymų ir atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Transoila“ pervedė atsakovei 307 210,88 Eur sumą. Taigi, debitoriniai įsiskolinimai šiai dienai sudaro 323 555,91 Eur sumą.
10. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015).
11. Atsakovė nurodė, kad, nors debitoriaus Doschem SPZ O.O.S polka Komandytowa įsiskolinimas nurašytas, tačiau ji mato realias galimybes šią skolą atgauti. Taip pat nurodė, kad su didžiausiais skolininkais (UAB „Artecona“, Euro Energo Company) derina tarpusavio skolų užskaitymus ir atsiskaitymo grafikus. Pažymėtina, kad jokie rašytiniai įrodymai tam pagrįsti nepateikti.
12. Atsakovė taip pat pateikė debitoriaus VerDiesel Trading Srl SIA 2020 m. rugpjūčio 12 d. el. laišką, kuriame jis nurodė, kad 122 138,56 Eur įsiskolinimą atsakovei apmokės per 2020 – 2021 metus. Atsakovės pateikto įmonės debitorių sąrašo duomenis šis debitorius skolingas 102 159,50 Eur, t. y. iki įmonės debitorių sąrašo sudarymo sumokėjo atsakovei 19 979,06 Eur sumą.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad debitorius UAB „Transoila“ pervedė atsakovei 307 210,88 Eur sumą, bei, kad debitorius VerDiesel Trading Srl SIA dalimis atsiskaitinėja su atsakove, vertintina, kad yra reali galimybė išsiieškoti likusį šių debitorių įsiskolinimą – 118 252,30 Eur. Tuo tarpu pasisakant dėl likusių debitorinių įsiskolinimų vertintina, kad atsakovė neįrodė, kad yra realių galimybių jas išieškoti, todėl tokių skolų suma neįskaitoma į įmonės turto realią vertę ir laikytina, kad pagal 2020 m. lapkričio 16 d. balansą atsakovė turėjo turto už 180 199,30 Eur, neįskaitant vėliau gauto 307 210,88 Eur mokėjimo.
14. Iš įmonės kreditorių sąrašo matyti, kad kreditoriniai įsiskolinimai 2020 m. lapkričio 16 d. sudarė 128 851,19 Eur. Pažymėtina, kad į šį kreditorių sąrašą nėra įtrauktas įsiskolinimas ieškovui. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai atsakovas ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-502/2013; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1297-241/2019). Tačiau net ir įskaičius šią skolą į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, įmonės kreditoriniai įsiskolinimai neviršytų jos turto vertės.
15. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė veiklą vykdo nuo 2012 m. kovo 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, įmonės apdraustųjų asmenų skaičius – 7, įmonė neturi įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Iš Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė 2012 – 2018 metais veikė pelningai, 2019 metais patyrė 686 746 Eur nuostolių. Iš atsakovės pateiktos 2020 m. lapkričio 16 d. Pelno (nuostolių) ataskaitos už 2020 metų laikotarpį matyti, kad ji per šiuos metus patyrė 76 139 Eur nuostolius.
16. Pažymėtina, kad nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-611/2014; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1328-450/2019 ir kt.).
17. Nagrinėjamu atveju, aukščiau nurodytų duomenų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nemoki, todėl laikytina, kad nenustatytas pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 1 267,49 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidų dydį, bei į tai, kad išlaidos už advokato pagalbą neviršija priteistino maksimalaus užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsakovei iš ieškovo priteistinos 1 267,49 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 26 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti iškelti UAB „Totalis“ bankroto bylą.
Priteisti atsakovei UAB „Totalis“ (j. a. k. 302747744) iš ieškovo Metafrax Trading International SA (Šveicarijos j. a. k. CH66031430140) 1 267,49 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų ir 49 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.