Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Joniškio projektas“ apeliacinius skundus dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-219-959/2015 pagal A. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Joniškio projektas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl projektavimo darbų rangos pagal žodinį susitarimą, šalių atsakomybės dėl susitarimo netinkamo vykdymo ir nuostolių atlyginimo.

Apeliantė UAB „ Joniškio projektas“ nurodė, kad ieškovas teigdamas, kad tarp atsakovės ir jo buvo sudaryta žodinė sutartis dėl jo sklype esančių pastatų rekonstrukcijos projekto parengimo tikslu įteisinti nelegalią statybą, neįrodė kokias prievoles pagal minėtą sutartį prisiėmė jis, ir dėl kokių atsakovės bendrovės prievolių ar atsakomybės buvo sutarta. Teismas neanalizavo ir bylos metu neištyrė nei sutarties sudarymo fakto, nei šalių valios, nei šalių pareigų ar teisių pagal minėtą žodinį susitarimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovė paruoš ieškovui techninį projektą nelegalios statybos padariniams įteisinti. Iš STR 1.0506:2010 „Statinio projektavimas“ 7 punkto turinio taip pat aiškiai matyti, kad projektavimo darbų rangos sutartis tarp dviejų ūkio subjektų turi būti rašytinė.

Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (LR CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Be to, šalys, sudarydamos sutartį, turi teisę susitarti dėl jos sąlygų, t. y. nustatyti jos turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai. Nors rašytinė sutartis nesudaryta, tačiau atsižvelgtina į LR CK 6.193–6.195 straipsniuose suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, kad kiekviena sutartis, susitarimas turi būti aiškinamas sąžiningai, nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, susitarimo esmę, tikslą, jo sudarymo aplinkybes, priežastis, į šalių elgesį dėl susitarimo vykdymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Pagal LR CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (LR CK 6.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (LR CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo vertinti kitaip nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu teismas pagrįstai padarė išvadą, kad 2011 m. šalys žodžiu susitarė, jog atsakovė paruoš ieškovui gyvenamosios paskirties gyvenamojo namo ir grūdų sandėlio, pagalbinio ūkio paskirties pastatų rekonstravimo, garažo, 2 stoginių, 3 priestatų, skysto kuro talpyklų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos (duomenys neskelbtini), techninį projektą tikslu įteisinti nelegalios statybos padarinius, o ieškovas už atliktus projektavimo darbus sumokės 12100,00 Lt. Nors konkrečiai dėl terminų nesusitarta tačiau iš esmės abi šalys pripažino, kad konkrečiu atveju techninį projektą buvo reikalinga parengti ir dėl statybos leidimo išdavimo buvo būtina kreiptis į savivaldybę iki 2012-12-31. Bylos duomenys patvirtina, kad projekto vadovas V. M. pats pateikė prašymą išduoti leidimą pagal UAB „Joniškio projektas“ parengtą projektą. Prašymo turinys buvo paruoštas ir atspausdintas paties projekto vadovo, kurį pasirašė ieškovas ir V. M. pateiktas savivaldybei. Kadangi prie prašymo pateikiamas parengtas vadovo projektas neatitiko jam keliamų reikalavimų, prie projekto nebuvo pateiktas projektavimo sąlygų suderinimas su magistralinio naftotiekio savininku AB „ORLEN Lietuva“, todėl prašymas su projektu grąžintas projekto vadovui V. M.. Atsakovė procesiniuose dokumentuose iš esmės nurodo, kad su ieškovu nebuvo sutarta dėl darbų apimties, o iš ieškovo žodinių pageidavimų suprato, kad ieškovui reikalingas projektas savavališkai pastatytiems pastatams įteisinti, kad būtų paruošta techninio projekto architektūrinė dalis. Atsakovė nurodo, kad pats ieškovas neįvykdė savo, kaip užsakovo, pareigos perduoti projektui paruošti reikalingų dokumentų. Atsakovei nebuvo pateiktos techninės sąlygos, architektūriniai reikalavimai, sklypo topografinė geodezinė nuotrauka, aktas dėl savavališkos statybos bei patvirtinta statinio projektavimo užduotis, dėl ko tinkamai paruošti techninį projektą nebuvo galimybės. Atsakovės atliktų darbų apimtis ir kiekis atitiko ieškovo duotus nurodymus, darbą ieškovas priėmė ir už jį sumokėjo, jokių pretenzijų nereiškė. Nurodė, kad ieškovas pats pažeidė savo pareigą bendradarbiauti.

Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės argumentų, kad pats ieškovas, nepateikęs atsakovei reikalingų dokumentų, pažeidė savo, kaip užsakovo, pareigas, nurodė, kad LR CK 6.661 straipsnio 1 dalis numato, jog rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė, neturėdama, kaip tvirtina jos atstovai, jai būtinų dokumentų (topografinės nuotraukos ir savavališkos statybos akto), nepasinaudojo savo teise nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, darbus vykdė ir paruošė netinkamos kokybės projektą. Esant tokiai situacijai, teismas sprendė, kad atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus ir žinodama, jog be jai trūkstamų dokumentų jų tinkamai įvykdyti negalės, veikė savo rizika ir iš esmės nesąžiningai, todėl atstovės nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo atleisti ją nuo atsakomybės už netinkamą įsipareigojimų vykdymą.

LR CK 6.700 straipsnis numato, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Byloje nustatyta, kad nors atsakovė nurodė, kad projekto architektūrinė dalis parengta 2011 m., darbų rezultatą, kaip pažymėjo teismas atsakovė įteikė ieškovui laikotarpyje tarp 2012-10-18 ir 2012-11-07. Darbų rezultato priėmimo-perdavimo aktas tarp šalių pasirašytas nebuvo. LR CK 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato rangovo pareigą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti užsakovui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas daug kartų skambino ieškovui, žodžiu ragino sutvarkyti dokumentuos, o oficialiai nurodė 2011-11-07 pranešimu. Atsakovė taip pat nurodė, kad žodžiu ragino ieškovą pateikti dokumentus, o oficialiai nurodė 2012-11-09 ( 2t., b.l. 8, 10). Pažymėtina, kad atsakovė apart gauto projekto suderinimo 2012 m. spalio mėnesį pripažino, kad daugiau jokių patikslinimų projekte nedarė, trūkumų neištaisė.

Pagal LR CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į teisės normas perduoti atliktų darbų rezultatą užsakovui yra rangovo pareiga, ir šios pareigos tinkamą įvykdymą jis gali įrodyti tik įstatymo nustatytos formos rašytiniu įrodymu – darbų priėmimo-perdavimo aktu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neinicijavo atliktų darbų perdavimo ieškovui, atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto nesurašė, laikytina, jog atsakovė projektavimo darbų rangos sutarties rezultato ieškovui neperdavė ir tuo pažeidė LR CK 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytą pareigą. Bylos duomenimis atsakovė nurodė, kad perdavimo akto nesurašė nes nebuvo rašytinės sutarties dėl projekto. Taip pat atsakovė nurodydama, kad dėl projekto parengimo buvo reikalinga rašytinė sutartis, tačiau sutarties nesudarė. Taip pat nurodė, kad žodinio susitarimo metu projektinė užduotis nebuvo sudaryta, buvo surašyta atsakovės iniciatyva jau bylą nagrinėjant teisme, kad būtų aišku kokia buvo darbų apimtis. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio teismo vertinimu teismas padarė pagrįstas išvadas. LR CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato rangovo pareigą atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus. LR CK 6.663 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Bylos duomenimis 2014-08-10 LR teismo ekspertas G. T. ekspertizės akte nurodė, kad projektinė dokumentacija turi būti parengta teisės aktų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad savavališka statyba įteisinta gali būti tik pagal projektą, kurio rengimas ir sprendimai atitinka Statybos įstatymo ir jo poįstatyminių aktų reikalavimus. Atsakovės UAB „Joniškio projektas“ projektas buvo parengtas nesilaikant privalomų teisės aktų reikalavimų. Nebuvo užsakovo pasirašytos projektavimo užduoties, nebuvo kreiptasi dėl projektavimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo ir jie negauti, nepasirašyta projektavimo darbų rangos sutartis, eksperto vertinimu nebuvo teisinio pagrindo pradėti projektavimo darbus Statybos įstatymo ir jo poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas neatitinka Statybos įstatymo ir jo poįstatyminių aktų reikalavimų ir pagal tokį techninį projektą statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas ( 3 t. b.l. 34-67).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į ekspertizės aktą, atsakovė įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei nustatyta ekspertizės akte, nepateikė, todėl apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė UAB „Joniškio projektas“, paruošdama netinkamos kokybės, t. y. neatitinkantį teisės aktų privalomų reikalavimų, projektą, pažeidė ir LR CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad teismas sprendime nenurodė sutartinės arba konkrečios įstatyminės pareigos, kurią atsakovė pažeidė, neįvardijo ir konkrečių sutartinių įsipareigojimų, kuriuos atsakovė turėjo įvykdyti. Kad teismas nesiaiškino, ar tinkamai šalys įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Dėl jau nurodytų argumentų nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovui nepatvirtinus užduoties ir nepateikus būtinųjų dokumentų, negalėjo susiklostyti faktiniai projektavimo rangos teisiniai santykiai.

Apeliantas nurodė, kad iš atsakovės elgesio vykdant prisiimtus įsipareigojimus, akivaizdu, kad šalys buvo susitarusios, kad projektavimo darbai bus laikomi atliktais, gavus statybą leidžiantį dokumentą - statybos leidimą. Apeliacinis teismas sutinka su apelianto A. D. argumentais, kad projektavimo darbai buvo atliekami tikslu gauti statybos leidimą. Nors konkrečiu atveju techninį projektą buvo reikalinga parengti ir dėl statybos leidimo išdavimo buvo būtina kreiptis į savivaldybę iki 2012-12-31, tačiau bylos duomenimis nėra pagrindo vertinti, kad šalys susitarė dėl konkretaus termino. Kaip minėta atliktų darbų rezultatas privalėjo būti įformintas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu, atsižvelgiant į LR CK 6.702 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas. Apeliantas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai padarė išvadas, kad rangovo kreipimasis į Joniškio rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo gavimo, savaime neįrodo atsakovės sutartinio įsipareigojimo gauti statybos leidimą ieškovo naudai. Teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais, ir vertina, kad rangovo kreipimąsi į Joniškio rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo gavimo, yra pagrindo vertinti, kaip patvirtinantį ieškovo argumentus, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl techninio projekto parengimo tikslu įteisinti nelegalias statybas. Teismas vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.( LR CK 6.644 straipsnis). Jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (LR CK 6.652 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl 23050,50 Lt dydžio nuostolių atlyginimo, kuriuos ieškovas nurodo patyręs sumokėdamas UAB „TS Projects“ už techninio projekto parengimą, pažymėjo, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (LR CK 6.247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susitarė, kad atsakovė paruoš techninį projektą tikslu įteisinti nelegalias statybas. Projektas privalėjo atitikti Statybos įstatymo, poįstatyminių aktų reikalavimus. Atsakovė tinkamos kokybės techninio projekto neparuošė ir jo ieškovui įstatymo nustatyta tvarka neperdavė, tuo pažeisdama savo, kaip rangovo, pareigas, bet iš ieškovo už techninio projekto rengimo darbus gavo 12100,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis pagrįstai sprendė, kad tarp ieškovo patirtų 12100,00 Lt dydžio nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšis ir šie nuostoliai priteistini iš atsakovės ieškovui.

LR CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, kad ieškovas, gavęs iš atsakovės netinkamos kokybės techninį projektą, būtų kreipęsis į atsakovę dėl neatlygintinio trūkumų pašalinimo ar darbų kainų sumažinimo. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 23050,50 Lt dydžio nuostolių priteisimo, iš esmės prašo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau byloje nenustatyta, kad užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta šalių žodinėje rangos sutartyje. Be to, atsižvelgiant į LR CK 6.652 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl rangos sutartyje nustatomos darbų pradžios ir pabaigos, byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą dėl konkretaus darbų pabaigos termino.

Kaip minėta bylos duomenys patvirtina, kad 2012-11-07 pranešimu A. D. nurodė V. M. apie susitarimą dėl pastatų projekto paruošimo su visais reikalingais suderinimais, nurodė, kad 2012 m. gruodžio mėnesį baigiasi nustatytas terminas ir praleidęs šį terminą gali patirti didelių nuostolių, todėl nurodo, kad iki 2012-10-15 nesulaukęs pranešimo apie suderintą projektą, kreipsis į teismą. ( 1 t., b.l. 8,9). 2012-11-09 raštu Nr. 12 UAB „Joniškio projektas“ nurodė, kad ieškovas nepateikė dokumentų, o projektas jau buvo paruoštas 2011 m. gruodžio mėnesį. Pateikus prašymą Joniškio savivaldybei paaiškėjo trūkumai dėl kurių ieškovas turėjo atlikti konkrečius veiksmus ( 2 t., b.l. 10). Iš minėtų dokumentų apeliacinio teismo vertinimu yra pagrindo manyti, kad nei ieškovas suformulavo aiškų reikalavimą dėl trūkumų ištaisymo bei termino nustatymo nei atsakovė aiškiai nurodė, kad atsisako savo lėšomis šalinti konkrečius trūkumus. Kadangi tarp šalių nesudaryta rašytinė sutartis ir nesusitarta dėl konkrečių aplinkybių , taip pat šalys nenurodė, kad aptarė trūkumų šalinimo sąlygas, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nenustatyta, kad užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta šalių žodinėje rangos sutartyje. Be to, kaip minėta pagrįstas teismo argumentas, kad atsižvelgiant į LR CK 6.652 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl rangos sutartyje nustatomos darbų pradžios ir pabaigos, byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą dėl konkretaus darbų pabaigos termino.

Apeliacinio teismo pažymėtina, kad šalys privalo elgtis sąžiningai, privalo bendradarbiauti. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sutarčių vykdymo principai įtvirtinti LR CK 6.200 straipsnyje, kuriais vadovaujantis šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Tinkamas rangos šalių pareigos bendradarbiauti įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, šalys privalo imtis protingų priemonių toms kliūtims pašalinti bei taip įgyvendinti LR CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyviąją sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-695/2015).

Ieškovas nurodė, kad paskutinį kartą atsakovei skambino 2012-10-30, gavęs atsakymą iš ieškovės buvo nuvykęs pas V. M. jis, jam ieškovui pasakė pačiam derintis projektą. Apeliacinio teismo vertinimu iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje galima spręsti, kad ieškovas ir pats nebepageidavo , kad atsakovė šalintų trūkumus, nes ilgą laiką jų nepašalino, be to nurodė, kad jau buvo kreipęsis į kitus projektuotojus ir jie nurodė daug trūkumų atsakovės rengtame projekte.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš ieškinio turinio bei ieškovo paaiškinimų matyti, kad aukštos UAB „TS Projects“ projektavimo darbų kainos (23050,50 Lt) priežastis buvo tai, kad darbus buvo būtina atlikti skubiai. Be to, iš ieškovo ir UAB „TS Projects“ sudarytos sutarties matyti, kad susitarimo apimtis yra platesnė nei buvo sutarta su atsakove: techninė užduotis, be kita ko, apima ir statybos leidimo išėmimą (2 t., 22 b. l.). Nesant duomenų apie įsipareigojimo atlikti sutartus darbus terminų pažeidimą iš atsakovės pusės bei ieškovui nepasinaudojus LR CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytomis jam suteiktomis užsakovo teisėmis, nėra pagrindo teigti, kad tarp ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su skubių bei platesnės apimties projektavimo techninės užduoties pavedimu UAB „TS Projects“, ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Teismo vertinimu ieškovas galėjo išvengti didesnių išlaidų iš anksto sutartimi nustatydamas atsakovei konkretų darbų atlikimo terminą, pareikalaudamas pašalinti gauto projekto trūkumus ir, per nustatytą terminą negavęs tinkamo rezultato, keliais mėnesiais anksčiau sudarydamas projektavimo darbų sutartį su UAB „TS Projects“. Teismo vertinimu ieškovas pasirinko kitokį elgesio modelį, dėl ko, teismo vertinimu, su tuo susijusios didesnės išlaidos tenka jam pačiam.

Kaip minėta STR 1.0506:2010 „Statinio projektavimas“ 7 punkte nurodyta, kad projektavimo darbų rangos sutartis turi būti rašytinė. Statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena, o kai minėti dokumentai neprivalomi – projektavimo darbų rangos sutarties pasirašymo diena (kai projektavimas atliekamas rangos būdu). Apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo argumentais, kad ieškovas turėjo galimybė išvengti didesnių išlaidų atsižvelgdamas į įstatymo nuostatas ir anksto sutartimi nustatydamas atsakovei konkretų darbų atlikimo terminą, pareikalaudamas pašalinti gauto projekto trūkumus ir, per nustatytą terminą negavęs tinkamo rezultato, keliais mėnesiais anksčiau sudarydamas projektavimo darbų sutartį su UAB „TS Projects“. Apeliacinio teismo vertinimu ieškovas siekdamas įteisinti nelegalias statybas, siekdamas konkretaus rezultato iš atsakovės privalėjo elgtis apdairiau ir atsakingiau, sudaryti rašytinę sutartį, aptarti konkrečias sąlygas, darbų atlikimo terminus, teises ir pareigas, nuostolių atlyginimo pagrindus ir sąlygas, siekiant išvengti ginčų dėl darbų apimties, terminų, nuostolių bei kt. Apeliacinės instancijos teismui yra pagrindo vertinti, kad ne tik dėl atsakovės veiksmų, bet ir dėl ieškovo pasirinkto elgesio modelio atsakovas patyrė didesnes išlaidas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad suderinimo raštas gautas 2012-10-08, bet per mėnesį iki 2012-11-09 atsakovė taip ir nesugebėjo įbraižyti naftotiekio, todėl nebuvo jokios vilties, kad atsakovė per mėnesį galėtų viską perdaryti iš naujo. Teismas priteisdamas mažesnę nuostolių sumą, nepagrįstai teigia, kad ieškovo su UAB „TS Projektai“ sutarties darbų apimtis platesnė, todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir šių nuostolių. Apelianto vertinimu atliktų darbų kaina yra protinga, be to iš šios sutarties turinio matyti, kad derinimo darbai sudaro tik 950,00 Lt, o likusi suma, 18100,00 Lt yra išskirtinai techninio projekto atlikimo darbai, todėl teismas neįvertinęs šių aplinkybių ir neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą. Atsakovė nesutikdama su ieškovo argumentais nurodė, kad siekdamas gauti minėtą leidimą ieškovas laisva valia pasirinko kitą projektavimo bendrovę, sudarė su ja kitą sutartį ir jam antrą kartą buvo paruošta projektinė dokumentacija. Ieškovas apmokėjo dvejoms bendrovėms už kiekvienai atskirai užsakytas paslaugas.

Apeliantė (atsakovė) nurodė, kad ekspertizės išlaidos šalims turėjo būti padalintos bent jau lygiomis dalimis. Iš atsakovės priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra ženkliai per didelės. Byloje esantys dokumentai, liudijantys advokato pagalbos išlaidas, neatitinka LR CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes nėra pridėtas prašymas su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Pridėta Ataskaita/Report neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų. Ieškovo vertinimu priimant teismo sprendimą teismas pagrįstai sprendė, kad ekspertizės išlaidos priteistinos iš atsakovo, kadangi jo kaltė byloje konstatuota ir šias išlaidas privalo prisiimti atsakovas, kaip ir kitas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to atsakovas pritarė ekspertizės atlikimui ir pateikė savo klausimą.

LR CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 5808,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 692,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 400,00 Lt už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą, 4000,00 Lt už ekspertizę, viso: 10900,00 Lt. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Todėl, patenkinus 52,49 procento ieškinio materialiųjų reikalavimų (12100 / 23050,50 x 100), iš atsakovės ieškovui priteistina 5721,78 Lt, o iš ieškovo atsakovei – 950,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, ieškovo išlaidos, susijusios su advokato pagalba paskaičiuotinos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę ir sudaro 5808,00 Lt. Atsižvelgiant į bylos duomenis ir įvertinus konkrečias aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad yra nepagrįstai didelės be to yra ne didesnės, kaip nustatyta patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai buvo apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Atsižvelgiant į apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės, o dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidos atmetus apeliacinius skundus neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.