Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. D. bei jo atstovei advokatei Ingai Mekienei, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „J. P.“ atstovams: bendrovės vadovui V. M. bei advokatui Valdui Falkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei UAB „J. P.“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2011 metų pavasarį žodžiu susitarė, jog atsakovė paruoš ieškovui gyvenamosios paskirties gyvenamojo namo ir grūdų sandėlio, pagalbinio ūkio paskirties pastatų rekonstravimo, garažo, 2 stoginių, 3 priestatų, skysto kuro talpyklų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų statybos (duomenys neskelbtini), techninį projektą tikslu įteisinti nelegalios statybos padarinius, o ieškovas už atliktus projektavimo darbus sumokės 12100,00 Lt (2 t., 5-6, 48, 56 b. l., ieškovo bei atsakovės atstovo V. M. paaiškinimai); ieškovas atsakovei už darbus 2011-12-14 sumokėjo 12100,00 Lt (2 t., b. l. 6); atsakovės UAB „J. P.“ vadovas V. M. 2011 m. gruodžio mėnesį Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kraštotvarkos ir architektūros skyriui padavė prašymą išduoti leidimą statyti naujus statinius/rekonstruoti statinius, kuris dėl jame buvusių trūkumų buvo grąžintas pareiškėjui jo neįregistravus (2 t. 7 b. l., liudytojos V. C. parodymai); laikotarpyje tarp 2012-10-18 ir 2012-11-07, tiksliai bylos nagrinėjimo metu nenustatytą dieną, atsakovės UAB „J. P.“ vadovas V. M. įteikė ieškovui paruoštą techninį projektą (1 t., 4 b. l., 2 t., 10, 116 b. l.); 2012-11-21 ieškovas ir UAB „TS Projects“ sudarė projektavimo darbų rangos sutartį, pagal kurią UAB „TS Projects“ įsipareigojo paruošti ieškovui techninį projektą nelegalios statybos įteisinimui, o ieškovas – už jį sumokėti 19050,0 Lt + PVM (2 t., 19-21); 2013-01-08 ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas (1 t., 16-18 b. l.); 2013-05-22 ieškovui pagal UAB „TS Projects“ paruoštą techninį projektą buvo išduotas leidimas statyti naujus statinius / rekonstruoti statinius / atnaujinti (modernizuoti) pastatus (1 t., 14, 19-136 b. l.); 2013-05-28 ieškovas ir UAB „TS Projects“ pasirašė projekto perdavimo ir priėmimo aktą (1 t., 15 b. l.); ieškovas už atliktus projektavimo darbus UAB „TS Projects“ sumokėjo 23050,50 Lt (2 t., 24-27 b. l.).

Dėl šalių teisių ir pareigų pagal projektavimo darbų rangos sutartį

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 str. nustato, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

Galiojantys teisės aktai rangos sutarčiai nenustato privalomos formos reikalavimų, todėl tokia sutartis gali būti sudaryta ir žodžiu kaip nagrinėjamu atveju. Byloje nustatyta, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovė paruoš ieškovui techninį projektą nelegalios statybos padariniams įteisinti. Taip pat nustatyta, kad tam tikrą darbų rezultatą atsakovė įteikė ieškovui laikotarpyje tarp 2012-10-18 ir 2012-11-07. Darbų rezultato priėmimo-perdavimo aktas tarp šalių pasirašytas nebuvo.

CK 6.702 str. 1 d. 4 p. nustato rangovo pareigą sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parengtus techninius dokumentus ar tyrinėjimo darbų rezultatus perduoti užsakovui. Pagal CK 6.662 str. 1 d. atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Taigi, iš paminėtų teisės normų matyti, jog perduoti atliktų darbų rezultatą užsakovui yra rangovo pareiga, ir šios pareigos tinkamą įvykdymą jis gali įrodyti tik įstatymo nustatytos formos rašytiniu įrodymu – darbų priėmimo-perdavimo aktu. Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovė neinicijavo atliktų darbų perdavimo ieškovui, atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto nesurašė, laikytina, jog atsakovė projektavimo darbų rangos sutarties rezultato ieškovui neperdavė ir tuo pažeidė CK 6.702 str. 1 d. 4 p. nustatytą pareigą.

CK 6.702 str. 1 d. 1 p. nustato rangovo pareigą atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus. CK 6.663 str. 1 ir 2 d. nustato, jog rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (1 dalis); jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis (2 dalis). Atlikęs atsakovės UAB „J. P.“ paruošto projekto ekspertizę, teismo ekspertas G. T. savo ekspertizės akte padarė išvadą, jog šis projektas buvo parengtas nesilaikant privalomų teisės aktų reikalavimų ir pagal tokį projektą statybą leidžiantis dokumentas negalėjo būti išduotas. Konkretūs techninio projekto trūkumai yra nurodyti ekspertizės akte, todėl teismas jų nekartoja. Įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, atsakovės pusė nepateikė, todėl teismas, remdamasis ekspertizės aktu, konstatuoja, jog atsakovė UAB „J. P.“, paruošdama netinkamos kokybės, t. y. neatitinkantį teisės aktų privalomų reikalavimų, projektą, pažeidė ir CK 6.702 str. 1 d. 1 p. nustatytą pareigą.

Anot atsakovės atstovų, pats ieškovas, nepateikęs atsakovei reikalingų dokumentų, t. y. topografinės nuotraukos ir savavališkos statybos akto, pažeidė savo, kaip užsakovo, pareigas.

CK 6.661 str. 1 d. numato, jog rangovas turi teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, jeigu užsakovas neįvykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrengimų, dokumentų ir kt.) arba kliudo rangovui vykdyti sutartį, arba yra kitų aplinkybių, akivaizdžiai patvirtinančių, kad užsakovas savo pareigų laiku neįvykdys (šio kodekso 6.219 straipsnis). Byloje nustatyta, jog atsakovė, neturėdama, kaip tvirtina jos atstovai, jai būtinų dokumentų (topografinės nuotraukos ir savavališkos statybos akto), nesinaudojo savo teise nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus, darbus vykdė ir paruošė netinkamos kokybės projektą. Esant tokiai situacijai, laikytina, jog atsakovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus žinodama, jog be jai trūkstamų dokumentų jų tinkamai įvykdyti negalės, veikė savo rizika ir iš esmės nesąžiningai, todėl atstovų nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo atleisti ją nuo atsakomybės už netinkamą įsipareigojimų vykdymą.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.).

Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kitą. Taigi tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės. Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine-komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu iškyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyminę statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“, bylos Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė, kaip rangovas, pažeidė aukščiau minėtas savo pareigas, todėl konstatuotini jos neteisėti veiksmai. Projektavimo darbai yra atsakovės UAB „J. P.“ verslas, todėl atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovei kyla be kaltės. Be to, atsakovė neįrodė, kad prievolę netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovui nuostolius, kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su neteisėtais veiksmais.

Dėl nuostolių

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Kaip jau minėta, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.).

Kaip nustatyta byloje, ieškovas už techninio projekto rengimo darbus sumokėjo atsakovei 12100,00 Lt. Atsakovė tinkamos kokybės techninio projekto neparuošė ir jo ieškovui įstatymo nustatyta tvarka neperdavė, tuo pažeisdama savo, kaip rangovo, pareigas. Todėl laikytina, jog tarp ieškovo patirtų 12100,00 Lt dydžio nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) yra tiesioginis priežastinis ryšis ir šie nuostoliai priteistini iš atsakovės ieškovui.

Tačiau ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 23050,50 Lt dydžio sumą, kurią jis sumokėjo UAB „TS Projects“ už techninio projekto parengimą, kaip jo turėtus nuostolius, susijusius su atsakovės netinkamu sutartų darbų atlikimu.

CK 6.665 str. 1 d. nustato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

Byloje nenustatyta, kad ieškovas, gavęs iš atsakovės netinkamos kokybės techninį projektą, būtų kreipęsis į atsakovę dėl neatlygintinio trūkumų pašalinimo ar darbų kainų sumažinimo. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl 23050,50 Lt dydžio nuostolių priteisimo, iš esmės prašo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau byloje nenustatyta, kad užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta šalių žodinėje rangos sutartyje.

Be to, pagal CK 6.652 str. 1 d. rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga; šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Byloje nėra duomenų apie šalių susitarimą dėl konkretaus darbų pabaigos termino.

Iš ieškinio turinio bei ieškovo paaiškinimų matyti, kad aukštos UAB „TS Projects“ projektavimo darbų kainos (23050,50 Lt) priežastis buvo tai, kad darbus buvo būtina atlikti skubiai. Be to, iš ieškovo ir UAB „TS Projects“ sudarytos sutarties matyti, kad susitarimo apimtis yra platesnė nei buvo sutarta su atsakove: techninė užduotis, be kita ko, apima ir statybos leidimo išėmimą (2 t., 22 b. l.). Nepaisant to, kad byloje yra duomenų apie atsakovės vadovo V. M. kreipimąsi 2011 m. gruodžio mėnesį su prašymu dėl leidimo išdavimo į Joniškio rajono savivaldybės administraciją, teismo vertinimu, ši aplinkybė pati savaime neįrodo atsakovės sutartinio įsipareigojimo gauti statybos leidimą ieškovo naudai. Taigi, nesant duomenų apie įsipareigojimo atlikti sutartus darbus terminų pažeidimą iš atsakovės pusės bei ieškovui nepasinaudojus CK 6.665 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytomis jam suteiktomis užsakovo teisėmis, nėra pagrindo teigti, kad tarp ieškovo patirtų išlaidų, susijusių su skubių bei platesnės apimties projektavimo techninės užduoties pavedimu UAB „TS Projects“, ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Ieškovas galėjo išvengti didesnių išlaidų iš anksto sutartimi nustatydamas atsakovei konkretų darbų atlikimo terminą, pareikalaudamas pašalinti gauto projekto trūkumus ir, per nustatytą terminą negavęs tinkamo rezultato, keliais mėnesiais anksčiau sudarydamas projektavimo darbų sutartį su UAB „TS Projects“. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pasirinko kitokį elgesio modelį, dėl ko, teismo vertinimu, su tuo susijusios didesnės išlaidos tenka jam pačiam.

Todėl, susumavus tai, kas išdėstyta, teismas nemato teisinio pagrindo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Dėl palūkanų

Iš atsakovės ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014-01-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 5808,00 Lt advokato pagalbai apmokėti, 692,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 400,00 Lt už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą, 4000,00 Lt už ekspertizę, viso: 10900,00 Lt. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2000,00 Lt advokato pagalbai apmokėti. Todėl, patenkinus 52,49 procento ieškinio materialiųjų reikalavimų (12100 / 23050,50 x 100), iš atsakovės ieškovui priteistina 5721,78 Lt, o iš ieškovo atsakovei – 950,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

12100,00 Lt (dvylika tūkstančių šimtą litų 00 ct) (3504,40 eurų) nuostolių atlyginimo;

6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo dienos – 2014-01-21 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5721,78 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt vieną litą 78 ct) (1657,14 eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovei UAB „J. P.“ 950,20 Lt (devynis šimtus penkiasdešimt litų 20 ct) (275,20 eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.