- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-26
- Bylos Nr.
- e2S-284-589/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01148-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transgiva“
- Ieškovas
- ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transgiva“ direktorės J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-89-902/2023 pagal ieškovo ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Transgiva“, tretiesieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga ,,Plačiajuostis internetas“, I. B., P. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Transgiva“ (toliau – ir atsakovė) direktorė J. Š. prašė panaikinti 2023 m. sausio 12 d. nutartimi jai skirtą 200 Eur baudą už teismo įpareigojimo pateikti dokumentus bei kitą reikalingą informaciją neįvykdymą.
Šalies argumentai
2. Prašyme nurodė, kad atsakovė jokios medžiagos, susijusios su ieškovės nurodytų kabelių nutraukimu ir žalos padarymu 2022 m. kovo 10 d., neturi, jokių pavedimų atsakovės darbuotojams dirbti 2022 m. kovo 10 d. ginčo vietovėje nedavė, jokios transporto priemonės minėtame objekte nebuvo panaudotos, įsakymų bei kitų atsakovės lokalinių aktų dėl ekskavatorių panaudojimo 2022 m. kovo 10 d. nėra, todėl ir nėra minėtą dieną jokių nurodytų kontroliuojančių asmenų. Įpareigojimo pateikti eilę dokumentų, susijusių su 2022 m. kovo 10 d. ginčo įvykiu, atsakovė negali, nes jų bendrovėje nėra, o atsakovė pateikė tai, ką turi, t. y. prašomas P. K. ir P. P. darbo sutartis su anketiniais duomenimis ir gyvenamosiomis vietomis, 2022 m. kovo 10 d. visų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė visada atsakingai vykdo įsipareigojimus ir nėra turėjusi jokių nuobaudų, prašo panaikinti paskirtą baudą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartimi, atnaujinus terminą prašymui pateikti, atsakovės UAB „Transgiva“ direktorės J. Š. prašymas atmestas.
4. Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu žodine teisėjos nutartimi atsakovė UAB ,,Transgiva“ buvo įpareigota pateikti teismui duomenis dėl trečiųjų asmenų, kurie yra susiję su žalos padarymu (vadybininko, darbų vadovo, ekskavatorininko), įtraukimo į šios civilinės bylos procesą, taip pat duomenis, kad nurodyti asmenys dirbo atsakovės bendrovėje žalos padarymo metu. Atsakovė teismo nustatytu 5 dienų terminu neįvykdė teismo įpareigojimo. 2022 m. gruodžio 23 d. teismas priėmė papildomą nutartį, kuria atsakovę dar kartą teismo nustatytu terminu įpareigojo pateikti duomenis apie žalos padaryme dalyvavusius asmenis, atsakovės darbuotojus, rašytiniu prašymu išspręsti šių asmenų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis klausimą. Šio įpareigojimo atsakovė tinkamai neįvykdė. 2023 m. sausio 6 d. nutartimi teismas, gavęs duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojo atsakovę teismui pateikti: anketinius duomenis apie atsakovės įmonės darbuotojus P. K. ir P. P., UAB ,,Transgiva“ su jais sudarytas darbo sutartis, iš kurių būtų matyti jų darbo pobūdis, pareigos, darbo terminas; šių asmenų darbo grafikus UAB ,,Transgiva“ 2022 m. kovo mėn.; rašytinius įrodymus apie 2022 m. kovo 10 d. atsakovo pavedimus P. K. ir P. P. dėl darbų atlikimo objektuose, iš kurių būtų matyti, kokį darbą UAB ,,Transgiva“ pavedimu / nurodymu jie turėjo atlikti konkrečiame objekte ir kokį darbą jie atliko, kokias darbo priemones naudojo, kokios buvo panaudotos transporto priemonės; duomenis apie tai, kokie atsakovo buvo priimti įsakymai, kiti aktai dėl ekskavatorių panaudojimo 2022 m. kovo 10 d.; duomenis apie tai, ar atsakovas kontroliavo aukščiau nurodytų darbuotojų darbų atlikimą ir darbo priemonių / ekskavatorių panaudojimą 2022 m. kovo 10 d. ir kokiu būdu; P. K. esant iš darbo atleistam, pateikti teismui visą turimą su šio asmens atleidimu iš darbo susijusią medžiagą, iš kurios būtų matyti, kokiu pagrindu ir nuo kada, kokiomis aplinkybėmis šis darbuotojas buvo atleistas iš darbo, ar buvo sprendžiamas žalos atlyginimo / nuobaudos skyrimo klausimas, kokį prašymą (us) atsakovei, kaip darbdavei, jis buvo pateikęs, kaip prašymai buvo išspręsti / patenkinti ar ne; pateikti duomenis, ar P. P. UAB ,,Transgiva“ naudai 2022 m. kovo mėn. ar vėliau turėjo atlyginti žalą, ar dėl to įmonė jam turėjo pareikštą pretenziją, buvo priėmusi įsakymą dėl žalos atlyginimo, pateikti teismui tokį įsakymą ar kitą su žalos atlyginimu susijusį aktą. Šiuos duomenis teismas įpareigojo atsakovę UAB „Transgiva“ pateikti iki 2023 m. sausio 10 d. įskaitytinai, tačiau atsakovė nepateikė teismui aukščiau nurodytų duomenų ir neišsprendė papildomų trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimo klausimo.
5. Spręsdamas dėl baudos panaikinimo, teismas nurodė, kad atsakovė kelis kartus buvo įpareigota pateikti teismui minėtus rašytinius įrodymus / duomenis ir išspręsti trečiųjų asmenų įtraukimą į bylos nagrinėjimą, tačiau nustatytu terminu atsakovė įpareigojimų nevykė, motyvuodama tuo, jog prašomų pateikti teismui duomenų neturi. Atsakovė taip pat neteikė teismui rašytinių įrodymų, jog ši teismui svarbi informacija atsakovės buvo prarasta, sunaikinta ir pan., kad atsakovė tokia informacija nedisponuoja dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Kaskart teismas atsakovei išaiškindavo, jog tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą reikalavimas pateikti rašytinius įrodymus bus neįvykdytas, kaltam asmeniui gali būti skiriama iki 300 Eur bauda, o baudos paskyrimas neatleis asmens nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamus rašytinius įrodymus. Teismui, negavus reikalaujamų rašytinių duomenų, 2023 m. sausio 12 d. nutartimi teismas paskyrė atsakovės direktorei piniginę baudą ir kartu, ketvirtą kartą įpareigojo atsakovę pateikti teismui reikalaujamus duomenis iki 2023 m. sausio 23 d. įskaitytinai. Atsakovė 2023 m. sausio 23 d. pateikė teismui dalį reikalaujamų pateikti dokumentų, nors ankščiau šių duomenų nurodydavo neturinti.
6. Teismas darė išvadą, kad minėtos aplinkybės, jog atsakovė pateikė teismui dalį papildomos rašytinės reikalaujamos medžiagos ir tai, jog šie rašytiniai įrodymai buvo pateikti teismui tik po kelių teismo įpareigojimų bei nutartimi paskyrus baudą už ankstesnių įpareigojimų nevykdymą, vertintinos kaip atsakovės siekis piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ar trukdyti operatyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Baudos skyrimas atsakovės direktorei dėl teismo įpareigojimų nevykdymo paskatino ją pateikti teismui bent dalį teismui reikalingos medžiagos. Todėl ta aplinkybė, jog atsakovei teismo nutartimi paskyrus baudą ir dar kartą įpareigojus pateikti teismui rašytinius įrodymus / duomenis, atsakovė pateikė teismui dalį reikalaujamų rašytinių įrodymų, pagrindžia, jog atsakovė sąmoningai vengė teikti teismui papildomus rašytinius duomenis, o atsakovės pateikta informacija, jog neturi tokios medžiagos / duomenų, nesant konkrečių objektyvių duomenų, vertintina kaip subjektyvi, nerūpestingu atsakovės elgesiu, bylos nagrinėjimo vilkinimu, bylinėjimosi išlaidų didinimu ir teismo laiko trukdymu.
7. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad paskirta bauda atsakovės UAB „Transgiva“ direktorei J. Š. paskirta pagrįstai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovės UAB „Transgiva“ direktorė J. Š. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti.
9. Nurodo, kad su tokia teismo nutartimi nesutinka, mano, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Pažymi, kad teismo nurodymai ir įpareigojimai buvo vykdomi, o tie įpareigojimai, kurių negalėjo įvykdyti, teismui buvo aiškiai įvardijami.
10. Akcentuoja, kad dėl nepagrįstų nurodymų ir įpareigojimų davimo pareiškė bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą, nes iš teisėjos veiksmų akivaizdu, jog teisėjos aktyvumas šioje byloje netarnauja bylos teisingumo išnagrinėjimui dispozityvioje byloje. Teismas priėmė 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį, kuria savo iniciatyva įpareigojo atsakovę ne tik pateikti duomenis, kurių atsakovė neturi, bet ir įpareigojo įtraukti į bylą atsakovės darbuotojus trečiaisiais asmenimis (pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 ir 47 straipsnius), nors tiek atsiliepime, tiek ir teismo posėdžio metu buvo nurodyta, kad UAB “Transgiva” darbuotojai ginčo objekte jokių darbų neatlikinėjo, bei buvo prašoma teismo netinkamą šalį – atsakovę – pakeisti tinkama šalimi. Be to, vykdant šią nutartį ir kitus įpareigojimus buvo teikiami turimi duomenys ir dokumentai. Mano, jog susidarius byloje tokiai situacijai, akivaizdu, kad atsakovės teisė į tinkamą teismo procesą ir nešališką bylos išsprendimą nebus įgyvendinta, t. y. bylą nagrinėjanti teisėja yra šališka, todėl ir buvo pareikštas nušalinimas.
11. Nesutinka su teismo išvada, kad veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nurodo, kad toks elgesys turi būti nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais, bet ne nuomone, ir tik tada, kai visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų, toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, ir sukelti tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas, ko šioje byloje nėra ir nebuvo, nes teismui ne tik buvo pateikiami dokumentai ir nurodomos aplinkybės, bet nurodoma, jog teismas taip elgtis byloje negali.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas ADB ,,Compensa Vienna Insurance Group“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
13. Nurodo, kad nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais ir mano, jog teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį prašomų duomenų pateikė tik po kelių teismo įpareigojimų bei nutartimi paskyrus baudą už ankstesnių įpareigojimų nevykdymą, teismas pagrįstai tokį atsakovės elgesį vertino, kaip siekį piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei trukdyti operatyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, dėl ko skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė panaikinti tinkamai taikytą procesinę sankciją – paskirtą baudą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal skundu atsakovės UAB „Transgiva“ direktorės J. Š. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės atsatovės prašymo dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės sąmoningą veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsakovės UAB „Transgiva“ direktorė J. Š. nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodydama, kad teismo nurodymus ir įpareigojimus vykdė, teikė turimus duomenis ir dokumentus, taip pat nurodė teismui, kokių įpareigojimų negalėjo įvykdyti.
Dėl atskirojo skundo
17. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo.
18. CPK CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki 300 Eur bauda. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu, juos pateikti privalantis asmuo nepranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017).
19. Spręsdamas klausimą dėl paskirtos baudos sumažinimo ar panaikinimo, teismas turi įvertinti aplinkybių visumą, t. y. padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ar sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turi būti vadovaujamasi universaliais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovė ne kartą (2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu žodine teisėjos nutartimi, 2022 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. sausio 6 d. nutartimis) buvo įpareigota pateikti teismui rašytinius įrodymus / duomenis ir išspręsti trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimą, tačiau nustatytu terminu atsakovė įpareigojimų nevykdė, nurodydama, kad minėtų duomenų neturi. Ir tik tuomet, kai 2023 m. sausio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovės direktorei J. Š. skyrė 200 Eur baudą už teismo įpareigojimų pateikti duomenis neįvykdymą ir pakartotinai įpareigojo atsakovę pateikti teismui minėtus duomenis iki 2023 m. sausio 23 d., atsakovė dalį minėtų duomenų pateikė tik 2023 m. sausio 23 d., nors anksčiau teigė minėtų duomenų neturinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai kvalifikavo įvardytus atsakovės veiksmus kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą ir kartu kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, sudarantį pagrindą skirti atsakovės atstovei baudą. Teismo paskirta bauda buvo pasiektas tikslas sudrausminti proceso šalį ir paskatinti ją savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.
21. Nors atsakovės atstovė nesutinka su teismo nutartimi, kuria netenkintas jos prašymas dėl baudos panaikinimo, tvirtina, kad teismo nurodymus ir įpareigojimus vykdė, tačiau atskirajame skunde nenurodo konkrečių argumentų ir kartu su atskiruoju skundu neteikia jokių įrodymų, leidžiančių nustatyti kitokias, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, faktines aplinkybes ir spręsti, kad atsakovei bauda buvo skirta nepagrįstai. Aplinkybių, kurios pagal CPK 199 straipsnį būtų sudariusios pagrindą atsisakyti atsakovei vykdyti teismo įpareigojimą ir pateikti teismui rašytinius įrodymus, taip pat svarbių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti prašytų duomenų, nei 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu, nei teikdama prašymą dėl baudos panaikinimo, taip pat ir atskirajame skunde, atsakovės atstovė nenurodė ir neįrodinėjo(-a).
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022.). Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatas trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą galimas teismo iniciatyva. Pagal konkrečias bylos aplinkybes teismas sprendžia, ar jis turi galimybių savarankiškai įtraukti trečiuosius asmenis į bylą ir tai įgyvendinti pagal proceso taisykles, ar privalo nustatyti trūkumus, kuriuos pašalinti reikėtų įpareigoti ieškovą, pvz., pateikti naujai parengtą ieškinio tekstą su jau įtrauktais trečiaisiais asmenimis. Jeigu teismas turi duomenų apie trečiuosius asmenis, kurie pagal CPK reikalavimus privalomi norint asmenį įtraukti į bylą (vardas, pavardė, adresas, asmens kodas ir kt.), tai trūkumų nustatyti neprivalo. Jeigu šių duomenų teismas neturi ir juos reikia surinkti arba būtina įvykdyti kitokius reikalavimus (pateikti naujai išdėstytą ieškinį su visais duomenimis, pridėti jo vertimą, pateikti didelį jo kopijų skaičių ar didelės apimties ieškinį, atskirais atvejais – įvykdyti įteikimo reikalavimus, pateikti išvadas, kurias turi teisę teikti į procesą įtraukiami asmenys, ar kt.), teismas ir su trečiųjų asmenų įtraukimu į bylą susijusiems klausimams spręsti gali nustatyti ieškinio trūkumus bei skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013). Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai taikomi ir tais atvejais, kai duomenimis apie trečiuosius asmenis, kurie įtrauktini į bylos nagrinėjimą, disponuoja atsakovė. Be to, teismas turi pareigą atskleisti bylos esmę – visapusiškai ištirti ir objektyviai įvertinti aplinkybes, turinčias teisinę reikšmę nagrinėjamam ginčui, pašalinti visus prieštaravimus ir tik tuomet priimti sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 185, 263 straipsniai). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė įpareiti atsakovę pateikti rašytinius įrodymus / duomenis ir išspręsti trečiųjų asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą klausimą.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nesudaro, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aktualias civilinio proceso teisės teisės normas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
24. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.