Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, anot atstovo, teismas išvadą, jog A. D. iš sukelto eismo įvykio vietos pasitraukė tikrai tyčia, tikslingai siekdama išvengti atsakomybės už savo veiksmus, padaryta bylos aplinkybes įvertinus nevisapusiškai ir nepakankamai objektyviai. Siekdamas pagrįsti šį teiginį, apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl ATPK 130 str. 1 d. taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, 2AT-3-2014), teigia, jog pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Nurodo, jog šiuo atveju A. D. tiek paaiškinime, kuris buvo paimtas surašant ATP protokolą, tiek teismo posėdžio metu parodė, kad iš eismo įvykio pasitraukė dėl to, kad būtent autoįvykio metu suskambo kartu buvusios mamos (liudininkės D. Š.) telefonas, kuri pasakė, kad kažkas blogai apeliantės tėvui ir būtent dėl to jos skubiai pasišalinusios iš įvykio vietos. Atkreipia dėmesį, kad byloje nėra šias aplinkybes paneigiančių duomenų. Byloje pateiktos apgadintų automobilių nuotraukos patvirtina, kad pažeidėjos automobilio apgadinimas yra itin nežymus, o nukentėjusiosios nedidelis. Akcentuoja ir tai, kad A. D. po eismo įvykio nesislapstė, apgadintą savo automobilį pastatė ir laikė pas save kieme, atvykus policijos pareigūnams paaiškino visas to įvykio aplinkybes, jos automobilis draustas, ir visa tai rodo, jog ji nesiekė paslėpti eismo įvykio pėdsakų. Taigi, motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos bei išvengti atsakomybės neturėjo. Todėl, mano, kad pagrindo konstatuoti, jog iš eismo įvykio vietos ji pasišalino tikrai tyčia ir tikslingai siekdama išvengti atsakomybės už savo veiksmus – nėra, o ir ši išvada prieštarauja kitoms bylos aplinkybėms, tai yra ji neslėpė eismo įvykio pėdsakų, atvykus policijos pareigūnams iš karto paaiškino visas aplinkybes, jos automobilis draustas, pilnai pripažino savo kaltę, susisiekė su nukentėjusiąją, jos atsiprašė ir norėjo jai atlyginti žalą, jeigu tokia padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip ir minėta, A. D. skundžiamu nutarimu nubausta už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pažeidėjos atstovas pastarosios kaltės dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo neneigia, tačiau nesutinka su nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d., o teismui padarius priešingas išvadas, prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas bei A. D. už minėtą pažeidimą skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta baudą be specialiosios teisės atėmimo. Bene esminis skundo argumentas yra tai, jog pažeidėjos veiksmai po pažeidimo padarymo nesudaro pagrindo tvirtinti jos veiksmuose buvus ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo subjektyviąją pusę – tyčią. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad A. D. padarė jai inkriminuotus, tiek ATPK 127 str. 2 d., tiek ATPK 130 str. 1 d. numatytus, pažeidimus bei pažeidėjai paskyrė tinkamą nuobaudą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino A. D. kalta dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo. Su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jų pagrindu padarytomis išvadomis skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka, todėl nebesikartoja. ATPK 130 str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET reikalavimus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto nusižengimo esmę, asmens kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Pažeidimo padarymo tikslai ir motyvai nėra būtinas ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. D. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokusi, jog sukėlė eismo įvykį, ir tikėdamasi išvengti atsakomybės. Apklausta teismo posėdžio metu M. A. D. neneigė sukėlusi eismo įvykį, tai yra nurodė, jog važiuodama atbuline eiga iš stovėjimo aikštelės atsitrenkė į stovintį automobilį, ji ir jos mama D. Š. išlipo iš automobilio, kaip tik tuo metu mamai suskambo telefonas, mama suriko, kad tėčiui blogai, taigi ji supanikavusi, parvežusi mamą į namus į (duomenys neskelbtini) kaimą ir grįžo į įvykio vietą, tačiau jai nepavyko išsiaiškinti kieno automobilis yra apgadintas (34 b.l.). Nukentėjusioji A. J. 2015-09-19 paaiškinime bei policijos pareigūnams nurodė, 2015-09-19 apie 12 val. 50 min nuėjusi į automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasiimti daiktų pastebėjo, kad įlenktos automobilio priekinės kairės pusės durelės. Eismo įvykio vietoje nebuvo asmens, sukėlusio eismo įvykį (7 b.l.). Iš byloje esančios filmuotos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog atsitrenkusi į minėtą automobilį A. D. (taip pat ir kartu buvusi jos mama D. Š.) išlipo, apžiūrėjo apgadinimus ir iš karto sėdo į automobilį bei išvažiavo. Kaip pabrėžė ir apylinkės teismas, filmuotoje medžiagoje nematyti, kad liudytoja D. Š. būtų kalbėjusi telefonu, kaip kad bandoma tvirtinti apeliaciniame skunde, o iš įvykio vietos buvo skubiai pasišalinta, tai yra iš automobilio išlipusi moteris nekalbėjo telefonu, nebandė surasti nukentėjusiojo asmens, neskambino policijai. Byloje esančios nuotraukos taip pat patvirtina tiek A. D. vairuotos, tiek nukentėjusiajai A. J. priklausančios, transporto priemonių apgadinimus (11-13 b.l.), kaip ir eismo įvykio vietos schemos esantys papildomi duomenys apie eismo įvykį (9 b.l.), kuriuose nurodyti A. J. priklausančio automobilio apgadinimai – įlenktos priekinės kairės pusės durelės. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad A. D., žinodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdama, kad įvyko eismo įvykis, ir žinodama, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tiesa, A. D. apylinkės teisme tvirtino, jog parvežusi mamą į namus ji skubiai (po 15 minučių) grįžo į eismo įvykio vietą, tačiau nerado automobilio savininko. Visgi, objektyvių duomenų, patvirtinančių šią pažeidėjos versiją, nėra. Kaip pažymėjo ir apylinkės teismas, A. D. turėjo daugybę elgesio variantų - galėjo pasiteirauti parduotuvėje, nes eismo įvykis įvyko prie parduotuvės, palikti raštelį su savo telefono numeriu prie automobilio, paskambinti policijai ir pan., tačiau nieko panašaus nedarė. Dėl šių priežasčių pritartina nutarime padarytai išvadai, kad A. D. veika teisingai kvalifikuota ne tik pagal ATPK 127 str. 2 d., bet ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Taigi, apylinkės teismas tinkamai taikė bei aiškino teisės normas bei A. D. pagrįstai pripažino kalta padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, tai yra nustačius jos veikoje visus minėtame straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymius. Pažeidėjos atstovo skunde akcentuojamos aplinkybės apie A. D. vėlesnį elgesį – neslėpė eismo įvykio pėdsakų, atvykus policijos pareigūnams iš karto paaiškino visas aplinkybes, jos automobilis draustas, pilnai pripažino savo kaltę, susisiekė su nukentėjusiąją, jos atsiprašė ir norėjo jai atlyginti žalą, pažeidimo kvalifikavimui įtakos neturi bei nekeičia surinktų įrodymų teisinio vertinimo.

Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis bei atsižvelgęs į ATPK 30 str. įtvirtintas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, A. D. paskyrė tiek padarytų pažeidimų pavojingumą, tiek pažeidėjos asmenybę atitinkančias nuobaudas. Taip pat apylinkės teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių A. D. taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Šiai išvadai pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

Visų pirma pažymėtina, jog pats atstovas skunde cituodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo nurodo, jog administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Kaip konstatuota ir skundžiamame nutarime tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, jų, beje, nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. Iš tiesų, kaip ir nurodo atstovas, matyti, jog pažeidėja yra nebausta administracine tvarka, teigiamai charakterizuojama bei pripažino savo kaltę dėl pažeidimų, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu pažeidėja prašymą neatimti specialiosios teisės motyvavo tuo, jog 6 val. ji vyksta į darbą, o viešasis transportas tuo metu dar nevažiuoja, tačiau ši priežastis, net ir pirmiau aptartų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo pažeidėjai iš viso netaikyti papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo bei skirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta baudos bausmę. Dėl pažeidėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 str. 1 d. 1 p., pažymėtina, jog nors, kaip ir nurodo atstovas, ji apylinkės teismo nebuvo pripažinta kaip pažeidėjos atsakomybę lengvinanti, tačiau, atsižvelgiant į pirmiau aptartus duomenis, konstatuotina, kad esminės reikšmės parenkant pažeidėjai skirtinų nuobaudų dydžius ji neturėjo bei nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjai ir taip iš esmės minimalias nuobaudas.

Taigi, remdamasis išdėstytais argumentais skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. D. atstovo advokato Arvydo Penelio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.