Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla R. Š. atžvilgiu pagal ATPK 188⁷ str. 1 d. nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2012-06-04 surašė R. Š. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 188⁷ str. 1 d. už tai, kad ji 2012-05-26 apie 13.00 val., būdama organizatorė nesankcionuoto piketo "UŽ LAISVĘ IR TIESĄ, PRIEŠ MELĄ IR SMURTĄ" organizavo šį piketą prie M. rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, adresu (duomenys neskelbtini), dėl ko į šį piketą susirinko 15 žmonių, tai yra daugiau kaip 10 žmonių su plakatais dėl minėto protesto, nepranešusi apie tai Mažeikių rajono savivaldybei, neturėdama leidimo, bei po to pasiskirstę grupelėmis žmonės ėjo M. mieste prie apylinkės prokuratūros, po ko išsiskirstė, taip R. Š. pažeidė 1993-12-02 Nr. 1-317 Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 9 str.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 188⁷ str. 1 d. numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą. R. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už LR Susirinkimo įstatymo 9 straipsnio pažeidimą.

Pagal Susirinkimų įstatymo 9 straipsnį susirinkimų organizavimo tvarkos būtinasis elementas yra susirinkimo organizatorių arba jų atstovų raštiškas pranešimas apie susirinkimo organizavimą, kuris paduodamas ir nagrinėjamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pranešimą apie susirinkimo organizavimą organizatorius arba jų atstovas paduoda ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad susirinkimų organizatoriai informuoja apie organizuojamą susirinkimą savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovą ar jo įgaliotą atstovą raštišku pranešimu (pateikiamas ir jo nuorašas), kurį pasirašo ne mažiau kaip du asmenys, kad suderintų susirinkimo vietą, laiką ir sąlygas. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad pranešime turi būti nurodyta: 1) susirinkimo forma ir turinys; 2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai; 4) numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) ne mažiau kaip dviejų organizatorių ar jų įgaliotų asmenų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad raštiškas pranešimas nėra reikalingas tada, kai susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o jo dalyvių skaičius yra ribotas (iki 100 žmonių), tokiu atveju užtenka, kad apie susirinkimo organizavimą informuojamas savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Nebūtina pranešti apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas išduoda nustatytos formos pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos.

Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio analizė suponuoja išvadą, kad organizuojamiems susirinkimams nereikia išankstinio savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, kai susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o susirinkimo dalyvių skaičius yra iki 100 žmonių; kai piketuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-976/2006).

Pažymėtina, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, jog žodis „organizuoti“ inter alia reiškia „organizuoti, vadovauti“ (http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/O/organizatorius). Susirinkimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad susirinkimą pradeda, jam vadovauja arba pirmininkauja ir užbaigia jo organizatoriai arba šių pakviesti asmenys, arba susirinkimo išrinkti asmenys. Susirinkimo organizatorius ir vadovas turi teisę: 1) sudrausti susirinkimo dalyvį, kuris pažeidžia viešąją tvarką ar šio įstatymo reikalavimus; 2) reikalauti, kad būtų pašalinti iš susirinkimo asmenys, keliantys netvarką, nesilaikantys įstatymų, arba prašyti tai padaryti policiją. Įvertinus minėtą įstatymo normą, galima daryti išvadą, kad mitingo organizavimas apima tokius veiksmus kaip mitingo rengimas, vadovavimas jam, mitingo dalyvių veiksmų koordinavimas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1501/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos išplaukia išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas materialines normas, patikrinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino administracinės bylos aplinkybes.

Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnyje įtvirtintos teisės į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę. Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus. Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Taigi, teisė į taikius susirinkimus nėra absoliuti, ji tam tikrais atvejais gali būti ribojama įstatymu, kurio nuostatos yra privalomos.

ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą, taigi ši norma yra blanketinio pobūdžio. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta, kad R. Š. organizavo nesankcionuotą piketą ,,Už laisvę ir tiesą, prieš melą ir smurtą“ prie M. rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini), į šį piketą susirinko 15 žmonių, t.y. daugiau kaip 10 žmonių, su plakatais, apie piketą nebuvo pranešta į Mažeikių rajono savivaldybę, asmenys buvo susirinkę neturėdami leidimo, o po to pasiskirstę grupelėmis ėjo link apylinkės prokuratūros, tuo pažeisdami LR Susirinkimų įstatymo 9 str. (3-4 b. l.). Ir nors R. Š. savo kaltę neigė tvirtindama pirmosios instancijos teismui, kad ji jokio piketo neorganizavo, o organizavo taikias vaikštynes siekdama išsakyti savo nuomone, tačiau toks jos sukviestų žmonių susirinkimo su plakatais įvardijimas nustatytų aplinkybių paneigia. LR Susirinkimų įstatymo 3 str. nustatytos susirinkimų formos, kur pasakyta, kad pagal šį įstatymą organizatoriai gali organizuoti įvairius susirinkimus: mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius beginklius susirinkimus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. Š. organizavo susirinkimą – eitynes, neturėdama nustatyta tvarka išduoto pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo (eitynių) vietos, laiko ir formos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie tai, kad gyventojai kviečiami 2012-05-26 13.00 val. rinktis prie M. rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos adresu (duomenys neskelbtini), iš kur bus rengiamos vaikštynės ,,Už laisvę ir tiesą, prieš melą ir smurtą“ Ž., N. gatvėmis link prokuratūros buvo transliuojamas 2012-05-23 apie 08.00 val. per kabelinės televizijos ,,R.“ informacinį kanalą (5, 16 b. l.). Minėtą pranešimą TV ,,R.“ televizijai su prašymu jį paskelbti nemokamai pateikė R. Š. (8 b. l.), kuri savo 2012-06-04 paaiškinime patvirtino, kad per televiziją kvietė nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje rinktis žmones, kad būtų parodyta M. miesto gyventojams, jog valdžia piktnaudžiauja savo galiomis ir teisėmis, leidimo iš Mažeikių rajono savivaldybės dėl susirinkimo, t.y. dėl vaikštynių, neturėjo, Mažeikių rajono savivaldybei nepranešė, nes nesitikėjo leidimo gauti (20 b. l.).

Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato l.e. viršininko pareigas T. O. 2012-05-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-05-25 apie 13.00 val. pabendravus su Mažeikių seniūnijos seniūnu Š. A., Mažeikių rajono savivaldybės darbuotojais, administracijos direktoriaus sekretore nustatyta, kad dėl organizuojamo susirinkimo joks pranešimas negautas bei joks leidimas organizuoti jį neišduotas (7 b. l.).

Iš Telšių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresniosios postinės A. M. 2012-02-25 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-05-25 apie 18.10 val. buvo gautas Telšių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas, jog reikalinga raštu oficialiai įspėti R. Š. dėl galimo Susirinkimo įstatymo pažeidimų organizuojant 2012-05-26 13.00 val. renginį (11 b.l.). 2012-05-25 įspėjime R. Š. raštu patvirtino, kad yra įspėta dėl galimos atsakomybės už įstatymo pažeidimą (12 b. l.).

Liudytoja D. Š. teisme patvirtino, kad R. Š. į ją kreipėsi kaip į tarybos narę, klausdama, kur gali suorganizuoti susirinkimą ir tada buvo pasirinkta aikštelė prie Vaikų teisių apsaugos skyriaus pastato V. gatvėje, nurodė, jog iš pradžių ji ir R. Š. buvo dviese, po to atvažiavo korespondentė iš laikraščio ,,S.“, pradėjo rinktis žmonės, žmonės bendravo, vėliau žmonės būreliais nuėjo miesto gatvėmis, buvo naudojami plakatai, viskas vyko taikiai (45-46 b. l.).

Liudytojas Vitas A. B. teisme parodė, kad eisena buvo organizuota, buvo apie 10 žmonių, žmonės šaligatviais ėjo grupelėmis: vienoje buvo septyni – aštuoni, kitoje – gal penki – šeši, buvo naudojami plakatai, ėjo link prokuratūros (46 b. l.).

Iš Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininko M. J. 2012-05-26 tarnybinio pranešimo ir pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad 2012-05-26 apie 13.00 val. prie Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pastato susirinko grupė žmonių, apie 15 asmenų, kai kurie rankose laiko plakatus, A4 formato popieriaus lapus, tarp kurių yra R. Š., po to žmonės su plakatais šaligatviais eina grupelėmis pradžioje po 5-6, vėliau eina po 3-4, apie 14.00 val. jie susirenka prie Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros, viena iš dalyvių uždega žvakes prie prokuratūros pastato įėjimo, žmonės buriuojasi prie pastato dar maždaug apie 10-15 min., vėliau dar kartą įspėti dėl įstatymo pažeidimo, žmonės išsiskirsto (13 b. l.).

Teismui pateikti ir teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad eitynių organizatorius buvo R. Š., kadangi ji skelbimu per televiziją kvietė ,,valdžios smurtu ir melu pasipiktinusius piliečius“ nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje rinktis į socialinę akciją, sukūrė renginio šūkį ,,Už laisvę ir tiesą, prieš melą ir smurtą“, numatė susirinkusių asmenų eitynių maršrutą. Vaizdo įrašas, tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje susirinko daigiau kaip 10 asmenų ir nors jie eitynėse dalyvavo pasiskirstę mažesnėmis grupelėmis, tačiau tai nepaneigia, kad jie turėjo bendrą tikslą - ėjo su plakatais nustatytu maršrutu ir visi buvo suorganizuotos akcijos dalyviai. Nustatytų aplinkybių neneigia ir pats atsakomybėn patrauktas asmuo R. Š., kuri apie organizuojamas eitynes nuo M. rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos pastato iki M. rajono prokuratūros pastato nustatyta tvarka rašytiniu pranešimu neinformavo atitinkamo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos bei nederino susirinkimo organizavimo dėl jo formos, eitynių maršruto, laiko, dalyvių skaičiaus ir kitų sąlygų. Surinkti ir ištirti byloje įrodymai patvirtina, kad šiais veiksmais R. Š. nesilaikė LR Susirinkimo įstatymo 9 str. 1 d. ir 2 d. nuostatų, todėl ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 188⁷ str. 1 d.

Teismas atmeta R. Š. teiginius, kad ji organizuodama akciją įstatymų nepažeidė, nes pranešti apie akciją (kaip ją teisme pavadino R. Š. - vaikštynėmis) nereikėjo, kadangi tai nebuvo piketas. Piketas yra viena iš susirinkimų formų ir jis apibrėžtinas taip – tai grupė protestuojančių žmonių su politinio ar visuomeninio turinio plakatais (http://terminu.zodynas.info/piketas). Pažymėtina, kad LR Susirinkimų įstatyme yra numatyti atvejai, kada nereikia pranešti atitinkamoms institucijoms (pareigūnams) apie susirinkimą (piketą). Šio įstatymo 5 str. numato, kad pagal šio įstatymo nustatytą tvarką organizuojamiems susirinkimams nereikia išankstinio valstybės ar savivaldybių leidimo; susirinkimų vietą (procesijų bei eitynių maršrutą), laiką ir kitą jų organizavimo tvarką organizatoriai suderina su savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovu arba jo įgaliotu atstovu. Įstatymo 9 str. 4 d. yra nustatyta, kad jeigu susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o susirinkimo dalyvių skaičius yra ribotas (iki 100 žmonių), apie susirinkimo organizavimą informuojamas savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas, tačiau raštiškas pranešimas nereikalingas. Taip pat nebūtina pranešti apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių. Aiškinant sistemiškai šias nuostatas, darytina išvada, kad nereikia raštu apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvauja iki 100 asmenų, (o organizuojant piketą ir žodžiu) pranešti savivaldybės administracijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui, kai toks susirinkimas (piketas) yra organizuojamas savivaldybės nustatytoje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku. Kadangi M. mieste tokios vietos ar patalpos nėra nustatytos, todėl darytina išvadą, kad visais atvejais, organizuodami bet kurios formos susirinkimą, susirinkimo organizatoriai turi raštu pateikti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą savivaldybės administracijai kai planuojama, kad jame gali dalyvauti daugiau kaip 10 žmonių.

Nepagrįstomis aukštesnysis teismas laiko pirmosios instancijos teismo išvadas, jog tiriamu atveju R. Š. negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn dėl teisės aktų neaiškumo, kadangi Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nėra patvirtinta leidimų išdavimo pagal LR Susirinkimų įstatymą tvarka. Pažymėtina, kad LR ATPK 188⁷ str. 1 d. numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimą, o ne už norminių aktų, priimtų vietos savivaldoje, pažeidimą. Taip pat aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pati pažeidėja rašytame 2012-06-04 paaiškinime nurodė, kad į Mažeikių rajono savivaldybės administraciją net nesikreipė, nes nesitikėjo gauti leidimo, o tam jau buvo ir per mažai laiko (20 b. l.). Taigi, tai patvirtina, kad susirinkimų organizavimo teisinis reglamentavimas jai buvo žinomas, ji žinojo savo teises ir pareigas, ir, nors ir buvo įspėta keletą kartų (raštu ir žodžiu) apie atsakomybę už įstatymų pažeidimą, tačiau jų sąmoningai nesilaikė.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą, todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas.

Nagrinėjant bylą pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą pažeidėjai, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, taip pat į pažeidėjos asmenybę - R. Š. yra nedirbanti, registruota darbo biržoje (17 b. l.), administracine tvarka nebausta (18 b. l.).

R. Š. pripažįstama kalta dėl LR ATPK 188⁷ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo ir jai skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijos ribose – bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Pripažinti R. Š. padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti jai nuobaudą – 500 Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.