Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. O. ieškinį atsakovui G. O. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta ieškovės R. O. ir atsakovo G. O. santuoka ( įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ). Taip pat nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu kaip šeima negyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2003 m. pradžios. Ieškovę su atsakovu visiškai nebendrauja, taikytis kategoriškai nesutinka, prašo santuoką nutraukti. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad šeima iširo, šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti ją nebeįmanoma, todėl teismas santuoką nutraukia. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė, apibrėždama atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė, kad atsakovas labai dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, buvo baustas administracine tvarka, nedirbo, jos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, todėl ji, neapsikentusi tokio atsakovo elgesio, 2003 m. pradžioje paliko atsakovą ir su tuo metu dar nepilnamečiu sūnumi išsikraustė gyventi kitur. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ( žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-02-19 nutartį, priimtą civilinėje byloje G. P.–V. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011-01-25 nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011 ). Pagal LR CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovė nurodė, kad atsakovas labai dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, jos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą, todėl ji, neapsikentusi tokio atsakovo elgesio, 2003 m. pradžioje paliko atsakovą ir nuo to laiko kartu kaip šeima negyvena. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Atsakovas ieškovės nurodytų argumentų neginčija. Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims, jų prašymu, paliekamos santuokinės pavardės.

Taip pat byloje nustatyta, kad šalys turi bendrą vaiką – sūnų, kuris šiuo metu yra pilnametis. Taip pat, ieškovei gyvenant atskirai nuo atsakovo, (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. O., kurios tėvas nėra atsakovas. Ieškovė nurodė, kad santuoka su atsakovu nebuvo nutraukta, todėl dukros gimimo liudijime dukros tėvu yra įrašytas atsakovas. Dukra žino, kad G. O. nėra jos tėvas, ji su juo nebendrauja. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiai dukrai A. O., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 € kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo posėdyje ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, nes atsakovas nėra jos vaiko tėvas, atsakovas niekada nemokėjo išlaikymo jos dukrai. Pagal LR CPK 385 straipsnio 1 dalį priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ( motina ) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Kaip minėta, ieškovės nepilnametės dukros A. O., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu yra įrašytas atsakovas G. O.. Tėvystė

nėra nuginčyta. Bet, kaip nurodė ieškovė, ji su atsakovu kartu kaip šeima negyvena ir nebendrauja nuo 2003 m. pradžios, atsakovas nėra A. O. biologinis tėvas, dukra žino savo biologinį tėvą, G. O. niekada neišlaikė ir nesirūpino A. O.. Esant tokioms aplinkybėms teismas priima ieškovės ieškinio atsisakymą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukia.

Kadangi ieškovės nepilnametė dukra A. O. nuo pat gimimo nuolat gyvena kartu su ieškove, kuri rūpinasi dukros išlaikymu, poreikiais, auklėjimu, kaip minėta, atsakovas nėra vaiko biologinis tėvas ir A. O. nesirūpina, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina.

Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu jie įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) t. y. žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-viralinę su rūsiu ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinius pastatus ( unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą-pirtį ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal LR CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ieškovė prašo padalinti nekilnojamąjį turtą priteisiant kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį šio turto. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl laikytina, jog su tokiu turto padalinimo variantu sutinka. Esant tokioms aplinkybėms teismas padalina santuokos metu įgytą turtą ir priteisia kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį turto.

Ieškovė prašo nustatyti, kad ieškovės ir atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybė, turtinės prievolės bei turto teisinis režimas pasibaigė 2003-01-01. Pagal LR CK 3.67 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Kaip minėta, teismas kaltu dėl santuokos iširimo pripažino atsakovą, šalys kartu negyvena nuo 2003-01-01, todėl nustatytina, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003-01-01.

Iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad antstolių kontorose vykdomi piniginiai išieškojimai iš atsakovo G. O. pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-05-08 vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI-942-816/2019 dėl 156,88 € išieškojimo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos naudai, taip pat Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2014-04-29 nutarimas dėl 179,56 € baudos išieškojimo valstybės naudai, t. y. atsakovas turi kreditorių. Kadangi atsakovo kreditoriniai reikalavimai yra asmeninio pobūdžio, nutraukinat santuoką, nustatytina, jog būtent atsakovas vykdys finansinius įsipareigojimus kreditoriams.

Pateikiant ieškinį ieškovė turėjo sumokėti 162 € dydžio žyminį mokestį. Teismo 2022-09-05 nutartimi žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas ieškinį iš esmės patenkino ( santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės bei padalino santuokos metu įgytą turtą po ½ dalį ). Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 162 € ( 101 € už reikalavimą nutraukti santuoką ir 61 € už jam priteisto turto dalį ) žyminis mokestis, iš ieškovės priteistinas 61 € ( už jai priteisto turto dalį ) žyminis mokestis.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5 € sumos, todėl nepriteistinos ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270, 384, 385 str., LR CK 3.60, 3.67 str. 2 d., 3.69 str., 3.117, 3.169 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ( akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) tarp G. O., gim. (duomenys neskelbtini) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), ir R. O., gim. (duomenys neskelbtini) ( a. k. (duomenys neskelbtini) ), nutraukti dėl G. O. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokinės pavardes, t. y. G. O. – O., R. O. – O..

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2003-01-01.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir R. O. priteisti: ½ dalį žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 476 € vertės, ½ dalį gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1665,50 € vertės, ½ dalį pastato-viralinės su rūsiu ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 96,50 € vertės, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 112 € vertės, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 116 € vertės, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 60,50 € vertės, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 65,50 € vertės, ½ dalį pastato-pirties ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 129 € vertės, esančių (duomenys neskelbtini), iš viso turto 2721 € sumai; G. O. priteisti: ½ dalį žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 476 € vertės, ½ dalį gyvenamojo namo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 1665,50 € vertės, ½ dalį pastato-viralinės su rūsiu ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 96,50 € vertės, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 112 € vertės, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 116 € vertės, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 60,50 € vertės, ½ dalį ūkinio pastato ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 65,50 € vertės, ½ dalį pastato-pirties ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 129 € vertės, esančių (duomenys neskelbtini), iš viso turto 2721 € sumai.

Nustatyti A. O., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina R. O..

Civilinę bylą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nutraukti.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai reikalavimai Švenčionių rajono savivaldybės administracijai pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-05-08 vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. eI-942-816/2019 ir valstybei pagal Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2014-04-29 nutarimą yra asmeniniai G. O. reikalavimai.

Priteisti iš G. O. 162 € ( vieną šimtą šešiasdešimt du € ) žyminį mokestį valstybės naudai.

Priteisti iš R. O. 61 € ( šešiasdešimt vieną € ) žyminį mokestį valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.