Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubaustas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

D. V. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros nuo 2024 m. lapkričio 6 d., 8.50 val. iki 2024 m. lapkričio 7 d., 15 val. 40 min., ir laikoma, kad D. V. yra atlikęs dvi dienas laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis bei 6 dalies 6, 8, 10 punktais, D. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. V. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Dėl nuosprendžiu paskirtų bausmių bendrinimo BK 63 straipsnio tvarka

Dėl netinkamai išspręsto kardomųjų priemonių taikymo pabaigos klausimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis)

3.15. Pažymi, kad BPK 139 straipsnyje yra nurodytos aplinkybės, kai kardomosios priemonės yra baigiamos taikyti. BPK 139 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą. Palikus pirmosios instancijos teismo nustatytą kardomųjų priemonių galiojimo pabaigos datą (iki nuosprendžio įsiteisėjimo), gali būti apsunkintas D. V. paskirtos bausmės vykdymas, nes laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki bausmės vykdymo pradžios nuteistasis neturėtų pareigos nei neišvykti iš gyvenamosios vietos, nei periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Todėl, prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis turi būti ištaisyta, pakeičiant 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį dėl netinkamai išspręsto kardomųjų priemonių taikymo pabaigos klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas) ir nurodant, kad D. V. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, po to, pradėjus bausmės vykdymą, jos panaikintinos (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl rašymo apsirikimo ištaisymo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniame skunde keliami nuteistojo pripažinimo recidyvistu ir tokios jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo klausimai bei skundžiamu nuosprendžių paskirtų bausmių bendrinimo ir kardomųjų priemonių taikymo pabaigos klausimai bei pastebėto rašymo apsirikimo ištaisymas. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl D. V. pripažinimo recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nustatymo

7. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnyje. Nuteistojo D. V. padarytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, tai yra motyvuotu sprendimu.

8. Aiškinant nuostatas dėl recidyvisto kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmens laikymas recidyvistu yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę recidyvistu asmuo gali būti pripažįstamas nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktis). Minėto BK 97 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.

9. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (2 t., b. l. 37–46) matyti, kad D. V. būdamas pilnametis už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą buvo teistas 2006 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, D. V. buvo paleistas lygtinai neatlikus 2 metų 2 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2017 m. rugsėjo 10 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Taigi minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę D. V. atliko 2017 m. rugsėjo 10 d. Nepraėjus aštuoneriems metams po bausmės, paskirtos už labai sunkų nusikaltimą, atlikimo, D. V. atžvilgiu priimamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 5 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskiriama laisvės apribojimo bausmė 1 metams, ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis taip pat nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskiriama viešųjų darbų bausmė 6 mėnesiams. D. V. būdamas pilnametis skundžiamu nuosprendžiu teisiamas ketvirtą kartą už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jam teistumas už labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą nebuvo išnykęs. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistajam D. V. už labai sunkų nusikaltimą paskirta labai griežta laisvės atėmimo bausmė, taikytas lygtinis paleidimas, vėlesniais baudžiamaisiais įsakymais už nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, viešieji darbai, teigiamos įtakos nepadarė, jis savo gyvenimo būdo nekeičia ir nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, toliau daro tyčinius smurtinius nusikaltimus. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti apie didesnį D. V. asmenybės pavojingumą ir jį pripažinti bei laikyti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

10. Taip pat sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino D. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.

11. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė išsamų baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą ir jame aiškiai įtvirtino, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019).

12. Taigi įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskreciją spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

13. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prokuroro surašytame kaltinamajame akte buvo nurodyti ankstesni D. V. teistumai, tačiau kaip jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė buvo nurodyta tik ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte prokuroras, be kitų aplinkybių, nurodo ir įtariamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamajame akte tokios aplinkybės nurodomos atsižvelgiant į esamą ikiteisminio tyrimo medžiagą, tai yra prokuroro pirminis teisinis įvertinimas dėl tokių aplinkybių egzistavimo.

14. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamąjį aktą surašantis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi aprašyti visas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Minėta, kad galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

15. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte konkrečiai įvardinti visi ankstesni D. V. teistumai, kurie buvo žinomi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš bylos duomenų matyti, jog D. V. laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, bausmę atliko 2017 m. rugsėjo 10 d. Teistumui neišnykus D. V. padarė dar dvi nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 5 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamaisiais įsakymais. Taigi šie duomenys patvirtina, kad D. V. šioje byloje inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė 2024 m. lapkričio 5 d. ir 2024 m. lapkričio 22 d. turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už labai sunkų nusikaltimą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto c papunktis).

16. Taigi nors kaltinamajame akte ir nenurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė recidyvistas, tačiau kaltinamajame akte esant nurodytiems asmens teistumams ir teismui apie juos žinant, pirmosios instancijos teismas nepripažindamas nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog naujas nusikalstamas veikas D. V. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes bei į nuteistojo D. V. naujai padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jo asmenybę, pripažįsta D. V. recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas D. V. recidyvistu ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos aplinkybės nepripažindamas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, priėmė neteisingą sprendimą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

18. Kadangi prokuroras apeliaciniu skundu neprašo sunkinti nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšies ir jų dydžių, taip pat nesant paties nuteistojo skundo, apeliacinės instancijos teismas bausmės individualizavimo klausimo nesprendžia.

Dėl bausmių subendrinimo

20. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, aprašomojoje nuosprendžio dalyje nepateikdamas jokių motyvų dėl paskirtų bausmių bendrinimo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje rėmėsi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, reglamentuojančiais bausmių bendrinimo apėmimo būdu taisyklėmis.

21. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą, be kita ko, taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį. Padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina vadovautis ne tik formaliuoju kriterijumi – kad nusikaltimai priskiriami ne toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnį, bet įvertinti ir konkrečių nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Vertindamas konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai nesiskiria pagal pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-511/2018, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019) ir tokiu atveju bendrinant bausmes galima pasirinkti ir bausmių sudėjimo būdą.

22. Kaip pagrįstai nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, nuteistojo D. V. padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo kėsinamasi į tą patį objektą – žmogaus sveikatą, skiriasi tik nusikaltimo padariniai – vienu smurtavimo atveju padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kitu – nesunkus sveikatos sutrikdymas, abu nusikaltimai padaryti esant tiesioginei tyčiai, smurtiniai veiksmai atlikti prieš tą patį šeimos narį, padarymo aplinkybės panašios. Be to, nusikaltimai padaryti skirtingu laiku, kas vertinama kaip reali nusikaltimų sutaptis. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu nuteistas D. V., priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims, gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį – apysunkis ir nesunkus nusikaltimai.

23. Teisėjų kolegija, įvertinus anksčiau aptartą nuteistojo D. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tai, kad padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos toms pačioms nusikalstamų veikų rūšims, gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, jog pirmosios instancijos teismas bendrindamas nuteistajam D. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Šiuo nagrinėjamu atveju, kaip to apeliaciniu skundu prašo ir prokuroras, nuteistajam D. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, t. y. vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog BK 63 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

25. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, 2K-316/2009, 2K-578/2012, 2K-21-628/2021).

26. Teisėjų kolegija, bendrindama D. V. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtas bausmes ir spręsdamas dėl pridėtinos bausmės dalies, atsižvelgia į D. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikalstamas veikas padarė per pakankamai trumpą laiką, smurtavo prieš tą patį nukentėjusįjį, anksčiau teistas tik už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto, ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

27. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, D. V. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, paskirtos už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, pridedant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir D. V. skirtina subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl kardomųjų priemonių taikymo pabaigos

28. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Tačiau prokuroras su tuo nesutinka, nurodydamas, jog kardomoji priemonė, vadovaujantis BPK nuostatomis, turi būti panaikinta pradėjus vykdyti nuosprendį. Teisėjų kolegija su šiuo prokuroro apeliacinio skundo argumentu sutinka.

29. BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

30. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuspręsdamas D. V. paskirtas kardomąsias priemones panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, netinkamai išsprendė šį nuosprendžio klausimą, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, D. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikintinos.

Dėl nuosprendyje padaryto rašymo apsirikimo

31. Prokuroras apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje klaidingai nurodė D. V. paskutinio teistumo datą, t. y. nurodė, kad D. V. teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, nors turėjo būti nurodyta teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo data 2021 m. rugpjūčio 30 d. Teisėjų kolegija su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutinka ir sprendžia, jog skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas dėl neteisingai nurodytos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamojo įsakymo priėmimo datos ištaisytinas nurodant, kad D. V. teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu.

Dėl išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši įstatymo nuostata aktuali ir bylas nagrinėjant apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo S. R. atstovė advokatė Rita Roščenkovienė pateikė 2026 m. sausio 5 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis – 162,50 Eur, teikiant antrinę teisinę pagalbą S. R., ir prašė šią sumą išieškoti iš nuteistojo D. V.. Iš 2026 m. sausio 5 d. prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo matyti, kad atstovavimo išlaidas sudaro pasirengimas nagrinėti bylą, dalyvavimas teismo posėdyje, už pranešimų rengimą bei kelionės išlaidos.

33. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieko skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2020). Šiuo nagrinėjamu atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą. Prokuroro apeliacinis skundas paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais ir tenkintas, todėl nukentėjusiojo S. R. atstovės advokatės prašymas priteisti iš D. V. išlaidas už teiktą antrinę teisinę pagalba nukentėjusiajam atmestinas.

Dėl proceso išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam D. V.

34. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

35. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 5 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. V., kurias sudaro 87,50 Eur.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam D. V. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už D. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Armino Elijošiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. V. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, pridėti dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir D. V. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio dalį, kuria D. V. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

D. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, D. V. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, D. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Ištaisyti nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad D. V. teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 valandų visuomenės labui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo S. R. atstovės advokatės Ritos Roščenkovienės prašymą išieškoti iš nuteistojo D. V. valstybės naudai 162,50 Eur antrinės pagalbos išlaidų pagal 2026 m. sausio 5 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) už nukentėjusiajam S. R. teiktą antrinę teisinę pagalbą atmesti.

Nepriteisti iš D. V. valstybės naudai 87,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. sausio 5 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).