Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“),

nukentėjusiajam S. R. (per vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą „Zoom“)

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) 2006 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, 12 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2018 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju teismo įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

3) 2021 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas)

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 2 dalis)

2024 m. lapkričio 22 d. pranešime prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 22 d., apie 6.35 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus (3,07 prom.) D. V. sumušė neblaivų (neblaivumą nusistatyti nesugebėjo) mamos sugyventinį S. R., suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į nenustatytas kūno vietas, taip sukeldamas fizinį skausmą. S. R. GMP išsivežė į ligoninę. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. Nepilnamečių asmenų kartu negyvena. Informuotas specializuotas pagalbos centras. D. V. sulaikytas ir uždarytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Vadovaujantis BPK 167 straipsnio 3 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas be pareiškimo, nes yra nustatyta smurto artimoje aplinkoje požymių (1 t., b. l. 22–26).

2024 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 22 d. S. R. asmens apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrint S. R., jis vilkėjo juodos spalvos kelnes bei margus marškinius. Vyrui, ant jo veido dešinės pusės prie antakio, stebimas patinimas bei nubrozdinimas, prie dešinės akies stebimas nubrozdinimas, ties nosies apačia sudžiūvęs kraujas. Toliau apžiūrint vyrą, jo kūno sužalojimų, kurie būtu akivaizdūs, nestebima. Asmens apžiūros metu buvo fotografuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 123–125).

2025 m. vasario 13 d. kitų objektų apžiūros protokole, nurodoma, kad pirmame faile, kurio pavadinimas „PSS-20241122-065816UTC+0200“ yra policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 23:46 min. Į įvykio vietą, atvyksta policijos pareigūnai. Pareigūnus pasitinka G. V.. Moteris nurodo, kad policiją iškvietė dukra, o sūnus D. V. jau nuėjo miegoti. Pareigūnas randa lovoje gulintį D. V.. Pareigūnas teiraujasi vyriškio kas įvyko. D. V. negali nurodyti jokių aplinkybių, atrodo sutrikęs, vangus. Pareigūnas užsirašo vyriškio duomenis. Pareigūnas toliau bando išsiaiškinti apie įvykio aplinkybes, tačiau D. V. sako nieko nežinantis, nurodo, kad jis ramiai miega, su niekuo nesipyko. 05:15 min., į kambarį ateina pareigūnė, ji nurodo, kad kitame kambaryje guli vyras, tai S. R.. D. V. nurodo, kad jie kartu vartojo alkoholį. Pareigūnė nurodo, kad G. V. teigimu D. V. naudojo smurtą prieš S. R., tačiau tai išgirdęs D. V. neigia. G. V. ginčijasi su D. V.. Pareigūnas su G. V. išeina iš kambario kuriame yra D. V. nueina į kambarį kuriame guli S. R.. Pareigūnas teiraujasi G. V. ar ji pati matė, kaip D. V. mušė S. R.. Moteris atsako, kad taip, matė. Taip pat nurodo, kad D. V. nuolat grasina, kad papjaus, užmuš. Moteris nurodo pareigūnui, kad anksčiau jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš S. R. ir, kad D. V. yra paskirta kardomoji ir jis negali būti namuose. S. R. dėl savo būklės taip pat negali nurodyti įvykio aplinkybių. Pareigūnas sugrįžta pas D. V. ir teiraujasi ar jam yra galiojanti kardomoji priemonė. D. V. atsako neigiamai ir tikina pareigūną, kad nėra kardomosios priemonės, kuri draustu jam būti namuose. Pareigūnas nurodo D. V. apsirengti ir keliauti kartu iki tarnybinio automobilio. D. V. nurodo pareigūnui, kad S. R. akį skauda jau nuo birželio mėnesio ir dėl to jis jį vežė į Kauno klinikas. Pareigūnas klausia kodėl tuomet kruvina S. R. nosis. Į šį klausimą D. V. neatsako. 17:14 min., vaizdo įrašo laiku D. V. nustatomas 3,07 prom., neblaivumas. D. V. nurodo, kad S. R. pats pas jį ateina, prašo alkoholio, kad jie gerai sutaria, nesipyksta ir nesimuša. D. V. sulaikomas ir patalpinamas į laikino sulaikymo patalpą esančia tarnybiniame automobilyje. Pareigūnas sugrįžta į namą. Pakartotinai teiraujasi G. V. ar ji nematė, kur jam buvo trenkta. G. V. nurodo, kad nematė, nes buvo nusisukusi, nes pati bijojo smurtaujančio sūnaus. Moters teigimu ji bandė jį stabdyti žodžiais, tačiau D. V. jai atsakė „tylėk tu žertva“. S. R. nustatyti neblaivumo nepavyksta. Pabendrauti su S. R. taip pat nepavyksta dėl jo būklės. Kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo įraše neužfiksuota. Antrame faile, kurio pavadinimas „PSS-20241122-065818UTC+0200“ yra policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas. Įrašo trukmė 23:50 min. Vaizdo įrašo pradžioje tas pats vaizdo įrašas su garsu, kaip ir „PSS-20241122-065816UTC+0200“. 01:33 min., pareigūnai išsiskiria. Pareigūnas lieka bendrauti su D. V., o pareigūnė nueina bendrauti su S. R. ir G. V.. Pareigūnė teiraujasi S. R. ar jam reikalinga greitoji ir kas nutiko. S. R. žiūri į pareigūnę, tačiau nieko neatsako, atrodo sutrikęs. G. V. nurodo, kad D. V. prieš jį smurtavo, taip pat nurodo, kad D. V. yra paskirta kardomoji priemonė ir jis negali būti name. Nurodo, kad D. V. vertė S. R. su juo vartoti alkoholį. Pareigūnė kelis kartus pakartotinai teiraujasi ar S. R. reikalingi medikai. G. V. kartoja, kad D. V. vertė jos sugyventinį vartoti alkoholį, naudojo prieš jį smurtą, o su ja pačia konfliktavo tik žodiškai. 05:15 min., vaizdo įrašo laiku pareigūnė nueina į kitą kambarį kuriame yra D. V. ir kitas pareigūnas. Vaizdo įraše toks pats vaizdas ir garsas, kaip ir pirmame vaizdo įraše „PSS-20241122-065816UTC+0200“. Kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo įraše neužfiksuota. Trečiame faile „PSS-20241122-073827UTC+0200“ policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas, trukmė 01:26 min. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1441/2024 (04) nurodoma, kad S. R. padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs kraujavimu iš nosies, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2025 m. vasario 24 d. atlikta tarp S. R. ir įtariamojo D. V. akistata, kai S. R. parodė, kad apie 2024 m. lapkričio 22 d. įvykio aplinkybes nieko nežino. D. V. nurodė, kad jie su S. tą kartą iš vakaro gėrė. Gėrė degtinę. Pasibaigus alkoholiui jie su S. išsiskirstė ir nuėjo miegoti. O ryte jį pažadino pareigūnai ir išsivežė. S. R. nurodę, kad kiek tiksliai smūgių ir kur jam buvo suduota nežino. D. V. nurodė, kad jokių smūgių nesudavė tą dieną S., jis net nebuvo atsikėlęs. S. R. nurodė, kad nieko neatsimena (1 t., b. l. 118–122).

2025 m. kovo 26 d. liudytoja G. V. pareiškė, kad nori pasinaudoti savo teise ir atsisako duoti parodymus apie savo sūnaus D. V. galimai padarytą nusikalstamą veiką. Papasakojo viską kas jai yra žinoma (1 t., b. l. 118–122).

2025 m. vasario 17 d. D. V. parodė, kad pagal antrą įtarimo dalį dėl įvykio, kuris įvyko 2024 m. lapkričio 22 d. neprisipažįsta visiškai. Tą kartą jie kartu su S. vartojo alkoholį. Kada pradėjo vartoti alkoholį, negali pasakyti, nepamena. Taip pat negali nurodyti, kiek jie laiko tą kartą vartojo alkoholį. Jis žino tik tai, kad jam baigus su S. vartoti alkoholį, jis nuėjo miegoti į savo kambarį, o jį pažadino policijos pareigūnai. Nepamena, ar tada, kai baigė gerti su S. ir nuėjo miegoti, ant S. veido ar kitų kūno vietų buvo kokių nors sužalojimų ar ne. Tą kartą jis tikrai nesmurtavo prieš S. ir tarp jų nebuvo jokio konflikto. Smulkesnių įvykio detalių papasakoti negali, nes nebepamena. Nori parodyti, kad S. galėjo susižaloti pats, nes jis, būdamas ir blaivus, ir neblaivus dažnai krenta, visur kliūna ir taip susižaloja. Mano, kad S. galėjo jį melagingai kaltinti ir pats tyčia susižaloti tam, kad galėtu juo atsikratyti ir, kad jis būtų priverstas išsikraustyti iš namų. Taip pat mano, kad jis jo norėjo atsikratyti dėl to, nes jis anksčiau labai dažnai smurtaudavo prieš jo mamą G. V., o jam atsikrausčius jis to daryti nebegalėjo, nebegalėjo ja pasinaudoti ir nebegalėjo iš jos vogti pinigų (2 t., b. l. 119–122).

2025 m. vasario 24 d. S. R. papildomai parodė, kad šiuo metu yra pasikeitusi jo gyvenamoji vieta. Šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena „(duomenys neskelbtini)“, tai socialinio apgyvendinimo namai. Su jais yra sudaręs sutartį, kad ten gyvens metus laiko, po to yra galimybė prasitęsti sutartį ir likti gyventi ilgiau. Šiuo metu yra nutraukęs santykius su buvusia sugyventine G. V., todėl neplanuoja grįžti gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Dėl įvykiu kurie įvyko 2024 m. lapkričio 5 d. – 2024 m. lapkričio 6 d. jis jau davė parodymus ir neturi ką papildyti. Šiuo metu jis jau nebeatsimena jokių įvykio aplinkybių. Dėl įvykio kuris buvo 2024 m. lapkričio 22 d. taip pat pasilieka prie savo ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, nes šiuo metu nieko nebeatsimena, kas buvo. Abu kartus buvo pavartojęs alkoholio, todėl neatsimena įvykio aplinkybių. Vaikystėje jis sirgo (duomenys neskelbtini), todėl visada turėjo problemų su atmintimi. Papasakojo viską kas jam yra žinoma (1 t., b. l. 110–113).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte kaltu iš esmės prisipažino. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino tik dėl trijų smūgių suduotų nukentėjusiajam 2024 m. lapkričio 5 d. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. V. parodė, kad prisimena tik smūgius suduotus delnu, tačiau neprisimena, jog būtų mušęs šluotkočiu, tačiau neneigia, jog taip galėjo būti. Kaltinamasis nurodė, kad buvo neblaivus, todėl gali neprisiminti.

Be kaltinamojo savo kaltės pripažinimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymo, jo kaltė pilnai įrodyta jo mamos G. V. parodymais, kuri matė visą įvykį. G. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje parodė, kad matė, kaip D. V. 2024 m. lapkričio 5-6 d. smurtavo prie nukentėjusįjį, jos sugyventinį – S. R.. Liudytoja parodė, kad iš pradžių D. V. S. R. dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip tris kartus trenkė į veidą, vėliau iš kampo pasiėmė ten stovėjusią šluotą, pradėjo ja mušti lovoje gulėjusį nukentėjusįjį. Į įvairias kūno vietas trenkė ne mažiau kaip 8 kartus. Po 8 smūgio šluota lūžo. 2024 m. lapkričio 6 d., apie 4.30 val., D. vėl mušė S., nes vėl liepė gerti, o S. atsisakė. Tuomet D. vėl trenkė S. delnu į veidą ne mažiau kaip 2 kartus. S. jau buvo paburkusios akys, praskelta kraujuojanti nosis, kruvina dešinė ausis.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1351/2024 (04) nurodoma, kad S. R. padarytas nosies kaulų lūžis, kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinės ausies kaušelyje, tai yra, nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai nebūdingi griuviminei ar kritiminei traumai, padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Šioje specialisto išvadoje nurodyti duomenys, visiškai sutampa su liudytojos G. V. parodymais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, byloje esantiems įrodymams bei pačio kaltinamojo savo kaltės pripažinimui, teismas konstatuoja, kad D. V. kaltė, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo yra visiškai įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis D. V. savo kaltės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas teisiamajame posėdyje.

Iš 2024 m. gruodžio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo, nustatyta, kad į Bendrąjį pagalbos centrą 2024 m. lapkričio 22 d., 6:39:11 val., paskambino R. J. ir pranešė apie smurtą, prašė pagalbos.

Į įvykio vietą, atvykus policijos pareigūnams, juos pasitiko G. V.. Moteris nurodė, kad policiją iškvietė jos dukra, o sūnus D. V. jau nuėjo miegoti. Pareigūnui pasiteiravus G. V. ar ji pati matė, kaip D. V. mušė S. R., moteris atsako, kad taip, matė. Taip pat nurodo, kad D. V. nuolat grasina, kad papjaus, užmuš. Pakartotinai teiraujantis G. V. ar ji nematė, kur buvo trenkta S. R., ši nurodė, kad nematė, nes buvo nusisukusi, nes pati bijojo smurtaujančio sūnaus. Moters teigimu ji bandė jį stabdyti žodžiais, tačiau D. V. jai atsakė „tylėk, tu, žertva“. G. V. nurodo, kad D. V. prieš S. R. smurtavo. G. V. kelis kartus kartojo, kad D. V. vertė jos sugyventinį vartoti alkoholį, naudojo prieš jį smurtą, o su ja pačia konfliktavo tik žodiškai.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1441/2024 (04) nurodoma, kad S. R. padarytas nosies sumušimas, pasireiškęs kraujavimu iš nosies, konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Vėliau, apklausima ikiteisminiame tyrime liudytoja G. V. nurodė, kad atsisako duoti parodymus apie savo sūnaus D. V. galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Apklausiama teisiamajame posėdyje G. V. nurodė, kad apie 2024 m. lapkričio 22 d. įvykius nebežino.

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant dėl neesminių detalių prieštaringų duomenų, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94-303/2019, 2K-148-303/2023).

Šiuo nagrinėjamu atveju teismas reikšmingais laiko iš karto po įvykio duotus G. V. parodymus, kai nuo įvykio buvo parėję dar mažai laiko ir asmuo galėjo detaliau, aiškiau nurodyti įvykusio įvykio aplinkybes. Duodama paaiškinimus po įvykio atvykusiems pareigūnams G. V. ne kartą nurodė, kad D. V. smurtavo prieš S. R..

2024 m. lapkričio 22 d. S. R. asmens apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrint S. R., <...>, ant jo veido dešinės pusės prie antakio, stebimas patinimas bei nubrozdinimas, prie dešinės akies stebimas nubrozdinimas, ties nosies apačia sudžiūvęs kraujas.

Taigi, teismas, ištyręs bei įvertinęs tiek atskirai, tiek sujungdamas į vientisą įrodymų grandinę baudžiamojoje byloje surinktus tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad D. V. kaltė yra įrodyta, todėl kaltinančių įrodymų daugetas sudaro nenuginčijamą pagrindą priimti apkaltinamąjį nuosprendį D. V. atžvilgiu. Byloje esančių duomenų visuma sudaro nuoseklią įrodomąją logišką grandinę, leidžiančią daryti išvadą, kad D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jis S. R. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tą patvirtina surinktų ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų įrodymų visuma, kadangi įrodymus sulyginus tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, o net papildo vieni kitus.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 straipsnis) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto kontekste, pripažintina, tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsiprašė tiek nukentėjusiojo, tiek įvykį mačiusios liudytojos.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis D. V. teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 108–118), turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 99–107), nedirba (1 t., b. l. 43–44). Atsižvelgiant į nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. V. paskiriant BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia BK 61 straipsnio 4 dalimi, D. V. skiriamos bausmės mažesnės nei BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmė subendrintinos apėmimo būdu ir skiriama subendrinta bausmė – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimas.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 6 d., 8.50 val. (1 t., b. l. 99 –104), iki 2024 m. lapkričio 7 d., 15 val. 40 min., (1 t., b. l. 107–109), tai yra dvi paros, kurios prilyginamos dviem laisvės atėmimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimi bei 6 dalies 6, 8 ir 10 punktais, kaltinamajam D. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 50, 75 straipsniai).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kaltinamajam D. V. buvo pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 436,41 Eur (1 t., b. l. 13–20) žalai, patirtai dėl nukentėjusiojo S. R. gydymo. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje buvo gautas prašymas civilinę ieškovę Šiaulių teritorinę ligonių kasą pakeisti į jos teisių perėmėją Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (CPK 48 straipsnis), todėl šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kadangi patirta žala yra patvirtinta rašytiniais rodymais (1 t., b. l. 13–20) iš kaltinamojo D. V. civilinės ieškovės naudai priteistina 436,41 Eur žalos patirtos dėl nukentėjusiojo gydymo.

Kaltinamajam D. V. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės atidėjimo vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Templinis lankas su strėlėmis, saugomas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, grąžintinas D. V. ir paliktinas jo neribotai nuosavybei;

2. Šluota – šepetys, saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, bei 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras nuo 2024 m. lapkričio 6 d., 8.50 val. iki 2024 m. lapkričio 7 d., 15 val. 40 min., ir laikyti, kad D. V. yra atlikęs dvi dienas laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimis bei 6 dalies 6, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. V. atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) bei per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, 436,41 Eur (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 41 ct) žalos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą numeris LT217300010002484333.

Kaltinamajam D. V. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Templinį lanką su strėlėmis, saugomą į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, grąžinti D. V. ir palikti jo neribotai nuosavybei;

2. Šluotą – šepetį, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.