Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „Vikreda“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 2052,69 EUR, šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 46,00 EUR žyminį mokestį, bei 154,87 EUR už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą.

Ieškinyje nurodoma, kad 2019-11-15 Vokietijoje dėl V. K., vairavusio transporto priemonę MAN TGX 18.440 4X2BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės MAN TGX 18.440 4X2BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGX 18.440 4X2BLS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuri suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau kartu - ES) (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis). Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Vienas iš pagrindinių šios tarptautinės sistemos tikslų yra užtikrinti, supaprastinti ir palengvinti žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai, yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ - „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“) (paskelbti su 2003-07-28 KOMISIJOS SPRENDIMU dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)). Žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu: 1) eismo įvykio valstybės (šiuo atveju - VOKIETIJOS) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas; 2) transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (šiuo atveju - LIETUVOS) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Taigi, kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras (dažniausiai jis yra ir nukentėjusiojo asmens šalies nacionalinis draudikų biuras), vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais: 1) administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims; 2) atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju - ieškovui). Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko VOKIETIJOJE (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - VOKIETIJOS nacionalinis draudikų biuras (DEUTSCHES BÜRO GRÜNE KARTE E.V.) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 2052,69 EUR sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 2052,69 EUR. Ieškovas, sumokėjęs VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju - atsakovo), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti VOKIETIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2052,69 EUR. Atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Ieškovas dublike nurodė, kad šiuo atveju atsakovas neįvykdė pareigos per 3 darbo dienas nuo 2019-11-15 įvykio dienos apie žalos neapdrausta transporto priemone padarymą raštu pranešti Biurui. Nežiūrint į tai, atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti Vokietijoje vykusiame 2019-11-15 eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo procese, jis neteikė savalaikių paaiškinimų bei savo argumentus pagrindžiančių įrodymų Biurui ir Vokietijos nacionaliniam draudiku biurui (1 priedas). Taigi, šiuo atveju atsakovo prieštaravimai negali būti vertinami regresinio reikalavimo byloje. Biuro pareikštas reikalavimas atsakovui yra pagrįstas išimtinai kompetentingo subjekto - Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pagal eismo įvykio valstybės teisę surinktais ir pateiktais įrodymais, kurie Vokietijoje yra pakankami nustatant bei atlyginant eismo įvykių metu patirtą žalą. Pastebėtina, kad eismo įvykio vietos valstybės nacionalinio draudikų biuro išimtinė kompetencija bei jo pateikto teisės aiškinimo svarba yra ne kartą pripažinta ir LAT, konstatuota Europos Sąjungos Teisingumo Teismo. Atsižvelgdami į naujausią LAT praktiką tokio pobūdžio bylose negalima ignoruoti rungimosi principo: 1) „...atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus“; 2) „...atsakovui nepakanka kritikuoti ieškovo atlikto žalos apskaičiavimo ir kelti abejonės, kad nepagrįstai buvo netaikytos /.../ teisės nuostatos, pagal kurias atsakomybė už žalą gali būti sumažinta, - jam tenka našta /.../ teisės normomis, jų taikymo praktika ir (ar) teisės doktrina pagrįsti, kad tokiais kaip šios bylos atvejais yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos sumą“ (LAT 2017-12-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, 40 punktas; LAT 2020-02-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 41 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-1050-653/2020, 26 punktas); 3) „...faktinė situacija CPK 178 straipsnio taikymo aspektu suponuoja atsakovo pareigą paneigti tokius duomenis, įrodant, kad nukentėję asmenys nepatyrė tokios žalos ar kad yra kitų aplinkybių, leidžiančių sumažinti iš jų priteisiamo žalos atlyginimo dydį“ (LAT 2020-02-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 40 punktas); 4) „Rungtyniškumo principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo poziciją dėl prašomos priteisti žalos dydžio nepagrįstumo, teismui /.../ nėra /.../ pagrindo nagrinėti ir vertinti atsakovo keliamų klausimų“ (LAT 2020-02-20 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020, 44 punktas). Atsižvelgdami į atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytas abejones dėl Biuro reikalavimo pagrįstumo, papildomai pateikia: 1) Biuro Žalų administravimo departamento išvadą (toliau - Išvada), kurioje pasisakoma dėl atsakomybės ir žalos dydžio; 2) Išvadoje nurodytus Vokietijos Kelių eismo taisyklių 1 straipsnio vertimą, Vokietijos Kelių eismo įstatymo 7 ir 18 straipsnių vertimus, Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-08 sprendimo vertimą. Šiuo atveju, Biuras pateikė faktinį savo reikalavimo pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kurie pakankami pagrįsti reikalavimą Vokietijoje. Tuo tarpu atsakovas apsiribojo vien tik abstrakčiomis bei nepagrįstomis abejonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-06-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-347-302/2019, 38 p.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią LAT praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (LAT 2001-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; LAT 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pažymėtina, kad ir sprendžiant analogiškas bylas, kuomet faktinį reikalavimą pagrindžiančius įrodymus (tokioje apimtyje, kaip numatyta LAT praktikoje) byloje pateikia tik Biuras (LAT 2014-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; LAT 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-969/2015), teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, privalo remtis įrodymų pakankamumo taisykle (o ne reikalauti aiškumo ir nedviprasmiškumo), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tais atvejais, kai byloje įrodymus teikia tik Biuras, o atsakovas kelia tik nepagrįstas abejones, teismas neturi realaus pagrindo abejoti Biuro reikalavimo pagrįstumu, tuo labiau, kuomet jis yra paremtas išimtinę kompetenciją, apimančią ir užsienio valstybėje taikomų teisės aktų nuostatų aiškinimą, administruoti eismo įvykio metu padarytą žalą turinčio subjekto Vokietijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais įrodymais, kurie paremti Vokietijos teisės aktų nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-06-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A- 347-302/2019, 38 punktas). Be to, atsakovo kartu su atsiliepimu pateiktas GPS programos išrašas neįrodo pastarojo teiginio, jog transporto priemonė MAN TGX 18.440 4X2BLS, nebuvo užsukusi į Osnabriuką. Minėtas GPS išrašas yra per smulkus, kad galima būtų įžiūrėti tikslų transporto priemonės judėjimo maršrutą. Pagal byloje Biuro pateiktą Vokietijos policijos pažymą eismo įvykio vieta yra Professor-Porsche-Straße 7, 49076 Osnabriukas. Iš Google žemėlapio duomenų aiškiai matyti, kad eismo įvykio vieta ir nėra pačiame Osnabriuko miesto centre, o šalia jo.

Teismo posėdyje šalių atstovai nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė pateikė duomenis apie transporto priemonę (b. l. 4), Lietuvos ir Vokietijos biurų sutartį (b. l. 5-6), Vokietijos žaliosios kortelės biuro dokumentus apie žalą su reikalavimu apmokėti išmoką dėl žalos, žalos apmokėjimą (b. l. 7-20, 29-46, 57-58), susirašinėjimą su atsakovu (b. l. 21-28, 47-56), ES teisės aktus (b. l. 59-83), pavedimą (b. l. 84), pretenzijas (b. l. 85-86), vertimo išlaidas (b. l. 87-88), pranešimą atsakovei (b. l. 114), išvadą (b. l. 115-116), teisės aktų ištraukas su vertimais, teismo sprendimą (b. l. 117-126, 127-134), žalos vietos adresą (b. l. 135). Atsakovė pateikė duomenis apie transporto priemonės judėjimą (b. l. 104), susirašinėjimą su ieškove (b. l. 105-107).

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kyla dėl to, ar atsakovė turi teisę reikšti savo atsikirtimus į ieškinį, ar atsakovei priklausantis automobilis apgadino turtą, ar reikalaujama atlyginti žala yra pagrįsto dydžio.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei dar iki bylos iškėlimo buvo žinoma apie įvykį, atsakovė keitėsi informacija su ieškove, taigi, atsakovė turėjo galimybę dalyvauti žalos nustatymo procese. Atsakovė šia galimybe naudojosi gana pasyviai, bendravo tik su ieškove, nebandė susisiekti su atitinkamomis Vokietijos institucijomis, siekdama tiek pati gauti ją dominančią informaciją, tiek ją suteikti Vokietijos institucijoms, tyrusioms eismo įvykį ir nustatinėjusioms žalos dydį. Vien paprastas prieštaravimas dėl žalos apimties ar atsakovės transporto priemonės dalyvavimo eismo įvykyje neigimas, pateikiant minimalų kiekį argumentų bei įrodymų, negali būti laikomas tinkamu savo interesų gynimu. Ieškovė taip pat neįpareigota rinkti atsakovei reikalingą informaciją ir įrodymus už atsakovę. Ieškovė nagrinėjamu atveju surinko tiek informacijos, kiek ieškovės vertinimu buvo pakankama pagrįsti regreso reikalavimą. Kadangi eismo įvykis įvyko užsienio šalyje, dalyvavimas jo tyrime bei žalos nustatyme savaime suprantama yra apsunkintas dėl atstumo, kalbos barjero, taip pat teisinės tvarkos, galiojančių teisės aktų ir teismų praktikos toje šalyje nežinojimo. Tačiau šios aplinkybės yra vienodai sudėtingos tiek atsakovei, tiek ieškovei, todėl negebant visko išsiaiškinti savarankiškai visada galima kreiptis pagalbos į profesionalius teisininkus. Atsakovė nagrinėjamu atveju to nedarė, tik gana pasyviai neigė savo kaltę ieškovei, dėl ko palyginti neaktyviai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigą (šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus – LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.), tiek iki teismo proceso, tiek ir jo metu. Šalių procesinės teisės yra lygios (CPK 17 str.), šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.), civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Nors tai yra teismo proceso principai, tačiau teismo procesas paprastai kyla iš iki jo atliktų veiksmų, įskaitant ir įrodymų rinkimą. Taigi, iš esmės tokiais pačiais principais vadovaujantis vyksta ir ikiteisminis ginčų tarp šalių sprendimas. Apibendrinant vertintina, kad atsakovė, siekdama pagrįsti savo poziciją, maksimaliai aktyviai savo teisėmis ir galimybėmis nesinaudojo tiek iki teismo, tiek ir teismo proceso metu. Tačiau kadangi atsakovė teismo procese dalyvauja kaip bylos šalis, kuriai gali kilti turtinės pasekmės, o šalys turi teisę teikti įrodymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams (CPK 42 str. 1 d.), kitaip tariant atsakovė turi procesinę teisę būti išklausyta, nėra pagrindo teigti, kad atsakovės argumentai dėl atsakomybės už eismo įvykį bei dėl žalos dydžio neturi būti vertinami.

Ieškovė į bylą pateikė Osnabriuko policijos direkcijos Osnabriuko policijos inspekcijos 2019-11-18 pranešimą apie žalą, iš kurio matyti, kad policijos institucija nagrinėjo įvykį dėl transporto priemone padarytos žalos. Iš pranešimo matyti, kad įvykis užfiksuotas 2019-11-15, 13.00 val., adresu 49076 Osnabriukas, Prof.-Porsche-Strasse 7, Vokietija. Žala padaryta dviems tvoros elementams ir stulpeliui, apytikslis žalos dydis – 1000 Eur. Žalos sukėlėju/vairuotoju nurodytas V. K., transporto priemonės valdytojas – UAB „Vikreda“, vilkikas MAN TGX 18.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 42). Transporto priemonės priklausomybę patvirtina VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 4), ginčo byloje dėl to ir nėra. Atsakovė teigia, kad policijos pranešimas neįrodo, jog atsakovės transporto priemonė padarė žalą turtui. Atsakovė nurodo, kad neaišku, iš kur policija gavo atsakovės vilkiko duomenis, o pagal atsakovės turimus GPS duomenis matyti, jog transporto priemonė vyko automagistrale pro Osnabriuko miestą ir į šį miestą nebuvo užsukusi.

Šioje situacijoje visų pirma reikalinga pastebėti, kad nurodytas dokumentas surašytas Vokietijos policijos įstaigos. Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius (CPK 197 str. 1 d.). Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Nurodytas Vokietijos policijos 2019-11-18 pranešimas apie žalą yra oficialus valstybės institucijos vykdant jos kompetencijai priskirtą veiklą išduotas dokumentas, todėl laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Atitinkamai ir jame nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Pagrindo abejoti Vokietijos policijos nustatytomis aplinkybėmis nėra, kadangi tai yra oficiali valstybinė institucija. Be to, nelogiška teigti, kad policija nežinia iš kur gavo duomenis apie atsakovės transporto priemonę ir juos įtraukė į 2019-11-18 pranešimą apie žalą tam nesant pagrindo.

Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti Vokietijos policijos nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Atsakovė į bylą pateikė GPS sistemos duomenis apie paminėto vilkiko judėjimą (b. l. 104). Kaip matyti, policijos pranešime žalos vieta nurodyta Osnabriukas, Prof.-Porsche-Strasse 7. Iš atsakovės pateiktų GPS sistemos duomenų matyti, kad atsakovės vilkikas, nurodytas policijos pranešime, panašiu laiku važiavo pro Osnabriuko vietovę. Iš ieškovės pateikto žemėlapio su žalos vietos adresu (b. l. 135) matyti, kad Prof.-Porsche-Strasse 7 adresas yra ne pačiame Osnabriuko mieste, bet visiškame jo pakraštyje. Visiškai šalia yra kelias, iš kurio vingių formos galima spręsti, kad tai yra tas pats kelias, kuriuo važiavo atsakovės vilkikas. Tai yra kelias iš Miunsterio į Bremeną, einantis pro Osnabriuko vietovę, miestui iš kairės. Iš atsakovės pateiktų GPS sistemos duomenų matyti, kad atsakovės vilkikas važiavo pro Miunsterį, Osnabriuką, Vechtą, Bremeną. Savaime suprantama, kad vilkikams pačių miestų paprastai kirsti nereikia, nes magistraliniai keliai miestus aplenkia. Google el. puslapio paslaugos Google Maps pagalba galima pamatyti, kad nurodytus miestus jungia tik vienas magistralinis kelias, pažymėtas Nr. 1. Iš Google Maps žemėlapio taip pat matyti, kad Prof.-Porsche-Strasse 7 adresas yra visiškai šalia nurodyto magistralinio kelio, vos kelių šimtų metrų atstumu. Be to, šioje vietoje kaip tik yra viadukas, skirtas nuvažiuoti nuo magistralinio kelio, taip pat ir Osnabriuko miesto kryptimi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes tikėtina, kad atsakovės vilkiko vairuotojas galbūt per klaidą, galbūt kokiu nors kitu tikslu (pvz. įsipilti kuro, pailsėti ar apsipirkti) išvažiavo iš magistralinio kelio, o vėliau bandydamas grįžti atgal į magistralinį kelią, ieškodamas kaip apsisukti, atsirado Prof.-Porsche-Strasse 7 adresu ir neatsargiai manevruodamas kliudė policijos pranešime nurodytą tvorą. Google Maps yra viešai visuotinai prieinama paslauga, todėl žemėlapio duomenys laikytini visuotinai žinoma informacija ir atitinka šalių pateiktus duomenis. Gali būti, kad vairuotojas nepastebėjo kliudęs tvorą, tačiau manytina, kad įvykį pastebėjo kiti asmenys, po ko pranešė policijai, kuri nustatė tiek transporto priemonę, tiek ją vairavusį asmenį. Taigi, atsakovės pateikti GPS sistemos duomenys ne paneigia, o tik patvirtina, kad atsakovės transporto priemonė buvo visai šalia žalos vietos. Taip pat pastebėtina, kad GPS sistemos duomenys nėra labai smulkūs, užfiksuoti kontrolės taškai yra gana reti, todėl vertintina, kad šiuose duomenyse vilkiko maršrutas visiškai smulkiai neatsispindi.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad Vokietijos policijos 2019-11-18 pranešime nurodyta žala padaryta atsakovės transporto priemone, vairuota atsakovės darbuotojo.

Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d.). Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.). Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovės transporto priemonė, kuria buvo padaryta žala, nebuvo apdrausta, o ieškovė pateikė duomenis, kad Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui atlygino atsakovės padarytą žalą. Taigi, ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovę, tačiau atsakovė ginčija žalos dydį.

Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad Vokietijos nacionalinis draudikų biuras ieškovei pateikė reikalavimą atlyginti atsakovės transporto priemone 2019-11-15 padarytą žalą: 1784,95 Eur kompensaciją ir 267,74 Eur administravimo mokestį, iš viso 2052,69 Eur (b. l. 7, 33). Informaciją apie žalą taip pat pateikė Europos žalų administravimo biuras (b. l. 8, 34). Ieškovė Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo reikalaujamą sumą (b. l. 31-32, 84, 57-58). Osnabriuko policijos direkcijos Osnabriuko policijos inspekcijos 2019-11-18 pranešime apie žalą nurodyta, kad žala padaryta dviems tvoros elementams ir stulpeliui (taip vertime), 1000 Eur žalos dydis nurodytas kaip apytikslis. Tai reiškia, kad įvykio fiksavimo metu nukentėjęs asmuo tiksliai nurodyti žalos dydžio negalėjo, kas yra savaime suprantama, nes bylos duomenimis tvorą vėliau tvarkė kita įmonė. Policijos inspekcijos 2019-11-18 pranešime apie žalą taip pat nurodytas įpareigojimas nukentėjusiam asmeniui (Coppenrath & Wiese) pranešti tikslų žalos dydį. Šiame pranešime ranka taip pat įrašytas įrašas apie tai, kad remiantis išlaidų sąmata žalos dydis 1709,95 Eur be PVM. Šis įrašas 2018-11-25 patvirtintas nukentėjusio asmens Conditorei Coppenrath & Wiese KG antspaudu bei parašu. Iš Z. E. W. 2020-01-09 sąskaitos faktūros matyti, kad įmonei „Conditorei Coppenrath & Wiese KG“ buvo suteikta tvoros montavimo paslaugų už 1759,95 Eur sumą be PVM (b. l. 19-20, 45-46). Nukentėjęs asmuo šią sumą nurodė įmonei „Europos žalų administravimo biuras“, administravusiai žalą (b. l. 18, 44). Šių įmonių susirašinėjime taip pat nurodyta 1759,95 Eur žalos suma bei 25,00 Eur suma kaip bendrasis mokestis išlaidoms padengti (b. l. 17, 43). Įmonės „Europos žalų administravimo biuras“ rašte ieškovei taip pat nurodytos analogiškos sumos, 25,00 Eur sumą nurodant kaip vienkartinę sumą smulkioms išlaidoms (b. l. 12, 38).

Atsakovė teigia, kad nukentėjęs asmuo galimai siekė pasipelnyti, todėl žala skiriasi nuo tos, kuri buvo nurodyta policijai. Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, policijos pranešime nurodyta tik apytikslė žala. Savaime suprantama, kad žalos patyręs asmuo policijai fiksuojant įvykį iš karto tikrai negali nurodyti tikslaus žalos dydžio, kadangi žalos dydis, nepradėjus tvoros remonto darbų nebuvo akivaizdus. Žalos konkretus dydis paaiškėjo tik kitai įmonei atlikus tvoros remonto darbus, o šį žalos dydį patvirtina išrašyta sąskaita faktūra. Pažymėtina, kad pradinis nurodytas apytikslis 1000 Eur žalos dydis ne tiek jau daug skiriasi nuo faktinio 1759,95 Eur žalos dydžio. Be to, žalos patyręs asmuo apskritai galėjo iš pradžių nenurodyti žalos dydžio ir tokiu atveju net nebebūtų apie ką diskutuoti. Manytina, kad preliminarią žalos sumą Vokietijoje policijai nurodyti reikalinga tiesiog tam, kad būtų fiksuotas žalos faktas ir būtų pradėta atitinkama policijos tyrimo procedūra.

Dėl tvoros remonto apimties pastebėtina, kad policijos inspekcijos 2019-11-18 pranešimas apie žalą nepanašus į išsamų dokumentą, kuriame tiksliai, smulkmeniškai, išsamiai būtų analizuojama materialiam turtui padaryta žala, jame nėra smulkmeniškai užfiksuoti ir aprašyti atskiriems tvoros elementams padaryti pažeidimai. Policijos pareigūnas taip pat nėra specialistas, galintis konstatuoti, kokia apimtimi turi būti remontuojami tvoros elementai. Taip pat galėjo būti ir iš karto nepastebėtų (pvz. smulkesnių) tvoros apgadinimų. Pavyzdžiui, galėjo būti pažeistos skersai susijungiančių tvoros vielų „akių“ jungties vietos (pažeistos suvirinimo vietos), dėl kontakto su atsakovės transporto priemone galėjo būti nubrėžtas dažytas tvoros paviršius, dėl ko tvora per laiką pradėtų rūdyti (remontuojant buvo naudoti tvoros tinklai ir stulpai, dažyti milteliniu būdu), tvoros tinklas galėjo būti išsilankstęs plokštumo prasme ir nebebūtų galima jo atstatyti į pradinę fizinę ir estetinę būseną. Tokie trūkumai gali būti smulkūs ir neakivaizdūs. Tuo tarpu policijos pareigūnas nėra žalų sureguliavimo specialistas, kuris žino, kiek ir kokių aplinkybių reikia užfiksuoti draudimo išmokos klausimams išspręsti. Policijos pareigūnui tai ir neaktualu, kadangi jo veiklos funkcijos tokių klausimų neapima, jam reikalingas tik toks informacijos kiekis, kiek reikalinga įvykiui fiksuoti ir konstatuoti pradinį žalos faktą apskritai.

Pažymėtina, kad policijos inspekcijos 2019-11-18 pranešime apie žalą nurodyta žala dviems tvoros elementams ir pagal vertimą – stulpeliui, tačiau stulpelio reikšmę šiuo atveju atitinkantis žodis „Pfeiler“ vokiečių kalboje yra toks pat tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos forma (tai galima patikrinti su žodynu arba Google paieškos pagalba). Todėl gali būti, kad policijos pranešime turima omenyje daugiau nei vienas apgadintas stulpelis. Tokiu atveju yra galimas netikslus dokumento vertimas į lietuvių kalbą. Iš Z. E. W. 2020-01-09 sąskaitos faktūros matyti, kad buvo panaudota 5 vnt. tvoros tinklo ir 3 vnt. stulpelių. Sprendžiant iš spalvotų nuotraukų (el. byloje kokybiškesnės) (b. l. 29-30) tvorai padaryta nemaža žala. Panašu, kad buvo apgadintos atskiros tvoros dalys abipus giliau įrengtų vartų į uždarą teritoriją. Taigi, tai nebuvo paprastas transporto priemonės prisilietimas prie tvoros, todėl panaudotų medžiagų kiekis yra labai tikėtinas. Pažymėtina ir tai, kad daugiau nei 1000 Eur iš nurodytos 1759,95 Eur sumos sudaro vien tik darbų kaina. Taip pat pastebėtina, kad iki eismo įvykio tvora greičiausiai buvo vientisos struktūros, vienos spalvos. Todėl atstatymas tik tų tvoros segmentų, kurie buvo sugadinti, galėtų reikšti bendros išvaizdos pablogėjimą, jei skirtųsi vientisos tvoros segmentų tipas, spalva, dydis ir pan. Tai reikštų, kad tvoros būklė po jos remonto nebūtų atkurta į būklę iki jos sugadinimo. Atsižvelgiant į tai, galimas ir šiek tiek didesnės apimties tvoros remontas, siekiant atkurti jos vientisumą ir vienodą išvaizdą, nors nagrinėjamu atveju ir nepanašu, kad taip būtų įvykę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad 1759,95 Eur suma už tvoros remontą dėl eismo įvykio yra pagrįsta.

Jau minėta 25,00 Eur suma, kuri įvardinta kaip bendrasis mokestis išlaidoms padengti (b. l. 17, 43), vienkartinė suma smulkioms išlaidoms (b. l. 12, 38), pagal Vokietijos praktiką yra mokestis už žalos bylos vedimą (b. l. 115-116, 127-134). Kaip matyti iš ieškovės pateikto Vokietijos teismo sprendimo, šioje šalyje eismo įvykių atveju egzistuoja neginčytina 25,00 Eur suma, mokėtina nukentėjusiam asmeniui, susijusi su jo laiko ir materialinėmis sąnaudomis, laiškais, telefonu bendraujant su suinteresuotais asmenimis, t. y. draudiku, eismo įvykio oponentu ir jo draudiku, ekspertu, remonto dirbtuvėmis. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 str. 4 d. 2-3 p.). Atsižvelgiant į Vokietijos teisinės sistemos praktiką, į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisę nukentėjęs asmuo taip pat turi teisę į išlaidas, susijusias su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, kas nagrinėjamu atveju, akivaizdu, buvo daryta, o nuostolių išieškojimui ne teismo tvarka galima prilyginti ir nukentėjusio asmens atliktus būtinus veiksmus siekiant gauti žalos atlyginimą iš draudiko (Vokietijos nacionalinio draudikų biuro), vertintina, kad reikalaujama 25,00 Eur suma yra visiškai pagrįsta.

Dėl 267,74 Eur žalos administravimo mokesčio ieškovė nurodė, kad Nacionalinis draudikų biuras, kuris atsakingas už nedrausto vairuotojo padarytą žalą (šiuo atveju LR Biuras), remdamasis Bendradarbiavimo nuostatomis, privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro patirtas išlaidas dėl išmokėtų draudimo išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro, šiuo atveju, Vokietijos Biuro/ BECS, žalos administravimo išlaidas. Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 proc. nuo bendros išmokos už žalą. Nuo 1784,95 Eur išmokos nukentėjusiam trečiajam asmeniui išeina 267,74 Eur. Žalos bylą Vokietijos Biuro vardu administravo jo paskirtas agentas BECS GmbH (toliau- BECS), kuris, remiantis Biurų Tarybos patvirtintų nacionalinių draudikų biurų tarpusavio Bendradarbiavimo nuostatų 3.4 straipsniu, yra savarankiškas ir visiškai kompetentingas spręsti kaltės bei žalos atlyginimo klausimus savo šalies jurisdikcijoje (b. l. 115-116). Taigi, nagrinėjamu atveju žalos administravimu rūpinosi BECS GmbH, pagal Biurų tarybos 2003 m. gegužės 29-30 d. sprendimą administravimo mokesčio dydis sudaro 15 proc. nuo nustatytos žalos sumos (b. l. 59-60), ieškovė šį mokestį yra sumokėjusi Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja šios sumos priteisimo iš atsakovės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovės darbuotojas, vairuodamas transporto priemonę, nebuvo pakankamai atsargus, nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo vairuojant transporto priemonę nepadaryti žalos kitų asmenų turtui, pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tokiu būdu atlikdamas neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.). Būtent dėl šių veiksmų yra kilusi žala svetimam turtui ir su jos administravimu susijusios išlaidos bei mokesčiai (CK 6.247 str.). Žala ir su ja susijusios kitos sumos ieškovės yra pagrįstos ir įrodytos (CK 6.249 str.). Atsakovės kaltė nagrinėjamu atveju pasireiškė atsakovės darbuotojo neatsargumu, kadangi jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės regresu priteistina 2052,69 Eur.

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė byloje sumokėjo 46,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 154,87 Eur vertimo išlaidų (b. l. 87-88). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 200,87 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 10 p.).

Byloje susidarė 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai, kurios neviršija nustatyto dydžio, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, iš atsakovės UAB „Vikreda“, į. k. 302318339, 2052,69 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt du Eur 69 ct), 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200,87 Eur (du šimtus Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.