Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.1-3-287/2015m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.2; 1.1.13; 1.2; 1.2.9; 1.2.9.9; 2; 2.1; 2.1.16; 2.1.16.1.8; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2015 m. sausio 23 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. V., būdamas tėvu, žinodamas apie pareigą pagal 2007 m. kovo 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisiant iš D. V. nepilnamečio sūnaus B. V., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 130 litų iki sūnaus pilnametystės, tai yra, iki 2021-02-08 (I. V. gautas lėšas naudos uzufrukto teise), nuo 2007 m. kovo 29 d. iki 2012 m. gegužės mėnesio, nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio iki 2012 m. lapkričio mėnesio, nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. balandžio 15 d. vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus B. V. išlaikymui

Kaltinamasis D. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad gyvendamas kartu su buvusia žmona, rūpinosi sūnumi B. Kadangi buvusi žmona susirado kitą vyrą, tai buvo jų skyrybų priežastis ir jis išėjo gyventi kitur. Kartu gyveno tol, kol susitvarkė būsto paskolą, o po to išsikraustė. Kai kartu nebegyveno, tada sūnui nupirko dviratį. Jam išsikraustant, jie susitarė, kad galės nemokėti alimentų, kol išmokės kas mėnesį po 200 litų už virtuvinį baldų komplektą. Tačiau buvusi žmona šito pažado nesilaikė. Kai jis išmokėjo paskolą už virtuvinį komplektą, ji iš karto jį perdavė antstoliams ir parašė pareiškimą policijai, jog nemoka alimentų. Policija pas juos į namus buvo iškviesta du kartus. Pirmą kartą atvažiavo, kad jis nedavė buvusiai žmonai kompiuterio, atvykusi policija net nesuprato dėl ko buvo iškviesta. Antrą kartą – kai jis išsikraustydamas norėjo iš rūsio pasiimti kelis savo asmeninius daiktus, tačiau negalėjo pasiimti, nes buvo pakeista durų spyna ir jis numušė spyną. O iškvietė policiją dėl to, kad atseit jis įžeidė jos vyrą, kad viešoje vietoje nusikeikė ir už tai jam paskyrė 100 litų baudą. Gyvenant kartu su buvusia žmona, jis rūpinosi ir padėjo išlaikyti sūnų, net nepagalvojo, kad dėl 130 litų turės šitiek bėdų, būtų geriau sumokėjęs ir būtų rami galva. Buvusi žmona mokėsi ir už mokslą reikėjo mokėti daugiau nei po 1000 litų, su jo automobiliu važinėdavo į mokslus, buvo padariusi avariją. Jis nežino, kaip iš pardavėjos algos galima taip pragyventi, susimokėti mokesčius, išlaikyti vaiką, baigti mokslus, buvo perkamos malkos, nes taip teigia žmona, kad jis nieko neprisidėjo. Jos dabartinio vyro sesuo policijoje dirba tyrėja ir giminaitė dirba prokuratūroje, todėl viskas nuo to ir prasidėjo. Galima teigti, kad tai yra kerštas, sunku pasakyti, bet galima pamanyti. Ji dirbdavo iki 22 val., dirbdavo šeštadieniais ir sekmadieniais, o jis būdavo su vaiku namuose. Ji naudojosi jo banko kortele ir perkant maistą atsiskaitydavo jo kortele. Pagal ją išeina taip, kad jis vienas namuose valgydavo, o vaikas sėdėdavo ir žiūrėdavo. Sunku net patikėti, kaip yra šmeižiamas.

Jis supranta, kuo kaltinamas. Išsiskyręs su žmona, 2007 metais išėjo gyventi į Pakruojį, bet po kokių dviejų ar trijų mėnesių grįžo atgal, nes susitaikė, jam atrodė, kad viskas buvo tvarkoje, gyveno, teikė vaikui išlaikymą. Kalbėjosi dėl tų alimentų, ji sakė, kad gali nemokėti, bet nesusirašė jokio popieriaus, kad nėra skolingas, kartu gyveno, taip ir liko viskas nesutvarkyta. Jis net negalėjo patikėti, kad ateityje iškils tokios problemos. 2007 metais santuoką nutraukė teismo sprendimu ir jiems buvo paaiškinta, sutarė, kad vaiko išlaikymui mokės po 130 litų kas mėnesį. Kas du mėnesius buvusiai žmonai duodavo pinigus į rankas, bet nieko nepasirašė, nes jis pasitikėjo ir neprašė, kad ji pasirašytų, jog gavo pinigus, nes gyveno, kaip normali šeima, kartu pirkdavo maistą, kitus daiktus, važiuodavo kartu atostogauti, pirko iš bendrų pinigų. Jo banko kortelė būdavo pas žmoną, jeigu jam reikėdavo pinigų, jis išsiimdavo iš kortelės kelis šimtus litų, o daugiausia kortelė būdavo pas žmoną ir ji kortele naudodavosi. Į jo kortelę „Swedbank“ buvo vedamas jo atlyginimas ir ta kortele naudojosi buvusi žmona. Iš jo atlyginimo vaikui buvo perkamas maistas, drabužiai, mokama už darželį. Gal ir žmona prisidėdavo iš savo atlyginimo, jis nekontroliavo. Paskolą 10000 litų buvo pasiėmęs tada, kai pirmą kartą išsikraustė iš jos į Pakruojį, o grįžęs pas ją, nusipirko mašiną. Paskola buvo jo, pats išleido, pats ir padengė. Kas mėnesį po 130 litų vaiko išlaikymui žmonai nepervedinėjo. Išvažiuojant į komandiruotę Rusijoje sumokėjo 500 litų išlaikymui, nes tuo metu su ja nieko bendro nebeturėjo, ir jai pervedė 1000 litų, kad turėtų iš ko gyventi, susimokėti mokesčius. 2012 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo alimentų 300 litų ir 400 litų, nes reikėjo vaiką išleisti į mokyklą. Kas mėnesį mokėjo po 200 litų už virtuvinį komplektą, kuris yra likęs pas ją (mokėjo nuo 2012 m. iki 2013 m). Buvo abu sutarę, kad mokės už virtuvinį ir nemokės išlaikymo, bet dar ir vaikui papildomai mokėdavo kas mėnesį po 300 litų. 2012 m. lapkričio 8 d. sumokėjo 200 litų alimentų, gal vaikui buvo kas perkama. Pinigus duodavo savanoriškai, nors kartu su žmonas jau nebegyveno (2012 m. lapkričio mėnesį). 2012 m. lapkričio 20 d. mokėjo už atliekų išvežimą 210 litų skolą, nes dokumentai buvo jo vardu, sumokėjo už ją. 2012 m. gruodžio 27 d. už šiukšles sumokėjo 90 litų taip pat už ją. Tik šiais metais dokumentai yra sutvarkyti jos vardu, todėl jis nebemoka už šiukšles. 2013 m. vasario 1 d. pervedė 200 litų, nes prisidėjo vaikui prie planšetinio kompiuterio pirkimo (vasario 8 d. vaiko gimtadienis). 2013 m. kovo mėnesį mokėjo už internetą. Už virtuvinį komplektą mokėjo „Snoro“ lizingui po 195 litus kas mėnesį, kol išmokėjo (iki 2012 m. gruodžio mėnesio). Žmona nemokėjo už baldus, meluoja. Butą jie buvo įsigiję santuokoje, tačiau po santuokos nutraukimo butą paliko žmonai, kad turėtų kur gyventi su vaiku. Buvusi žmona jo banko kortele naudojosi iki 2012 m. kovo ar balandžio mėnesio, po to jis pasiėmė. Jis „Norfoje“ neapsipirkinėdavo, o apsipirkinėdavo „Maximoje“. Kortelę ji jam atidavė gražiuoju. Jokių susitarimų raštu su žmona jie neformino, buvo tarp jų tik žodiniai susitarimai, nes jis ja patikėjo. Nepripažįsta nė vieno laikotarpio, nurodyto kaltinime, kad neteikė išlaikymo, teikė išlaikymą, tik viena problema, kad duodant pinigus nebuvo liudytojų, pasitikėjo žmona. Nuo 2007 m. kovo 29 d. buvo išėjęs ir 3 mėnesius gyveno atskirai ir tuo metu išlaikymui jai duodavo pinigus į rankas, nunešdavo pinigus į parduotuvę „Norfą“, kur žmona dirbo ir paduodavo. Jokių įrodymų neturi, kad išlaikymui mokėjo po 130 litų. Šiai dienai visas įsiskolinimas yra sumokėtas. Jis visą laiką dirbo (duomenys neskelbtini). Nors kas mėnesį nepervedinėjo po 130 litų, bet mano, kad davė pinigų net ir daugiau, negu buvo priteista.

2007 metų teismo sprendimą gavo ir suprato, kad yra pareiga mokėti išlaikymą vaikui. Teismo sprendimas nepanaikintas. Su žmona gyveno kartu, davė tiesiai į rankas, davė netgi ir daugiau nei po 130 litų kas mėnesį. Keista, kad būnant kartu su vaiku, galima jo neišlaikyti. Butą ir visa kas jame buvo, paliko geranoriškai, užrašė žmonos vardu, bet atsisakydamas savo dalies, jis paliko vaikui, liko baldai, viskas liko vaikui. Nesikonsultavo su advokatu, kad butą galėtų palikti vaikui, savanoriškai butą paliko žmonai, taip susitarė, o jis suprato taip, jeigu vaikas lieka gyventi su buvusia žmona, tai visu tuo turtu ir naudosis kartu su vaiku.

Apie išlaikymo išieškojimą iš antstolio jis negavo jokios informacijos, kad yra vykdomas dokumentas, tiesiog nuėjęs iš bankomato išsiimti pinigų, pamatė, kad trūksta didelės sumos pinigų. Vakare jam paskambino viršininkas ir pasakė, kad į darbovietę atėjo laiškas iš antstolio, jog jam nuskaityta tiek ir tiek pinigų. Jis mano, kad buvusiai žmonai į policiją kreiptis patarė jos giminaitė, tai yra, tyrėja dirbanti J. M., kuri yra jos dabartinio vyro sesuo.

Mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą I. J. (buvusi V.) parodė, kad su V. išsiskyrė 2007 m. ir tuo pačiu buvo priteistas išlaikymas vaikui po 130 litų kas mėnesį. Tai buvo minimali suma, jie buvo sutarę, jog paliks jai butą, kad ji nereikalautų daug didesnių alimentų. Po santuokos nutraukimo 2007 m. kovo mėnesį V. išsikraustė iš namų, o vasaros pabaigoje grįžo atgal. Ji turėjo draugą. Tarp jų su V. būdavo pykčių, barnių dėl mokesčių, dėl komunalinių dalykų. Po santuokos nutraukimo, kai buvo išsikraustęs, nupirko vaikui dviratį, buvo nupirkęs džinsus.

Į policiją ji kreipėsi, nes norėjo iš V. atgauti išlaikymo įsiskolinimą. Kreipėsi ir į antstolį, atrodo, kad tą pačią dieną, kai policijoje parašė pareiškimą. Jie išsituokė 2007 m. kovo 26 d. ir tuo pačiu buvo priteistas išlaikymas vaikui po 130 litų kas mėnesį. Išlaikymo V. nemokėdavo, sakydavo, kad nupirko dviratį, kad tai 4 mėnesių alimentai ir taip toliau. Sakydavo, kad išsikraustys, išvažiuodavo į komandiruotes, gavosi toks tempimas. Ji mano, kad nupirkus vaikui dviratį, tai nereiškia, kad buvo duodamas išlaikymas. Po santuokos nutraukimo dėl vaiko išlaikymo iki 2013 m. į antstolę dėl išieškojimo ji nesikreipė. 2014 m. sausio 27 d. buvo priimtas kitas teismo sprendimas ir sūnaus išlaikymui buvo priteista po 350 litų kas mėnesį. Šitam sprendimui įsiteisėjus, iš karto pateikė antstolei vykdyti. Alimentų įsiskolinimo pinigai iš V. visus 2013 metus buvo antstolės sąskaitoje. Įsiskolinimo pinigai 8392 litai į jos sąskaitą buvo pravesti tik šių metų birželio mėnesį.

2007 m. vasaros pabaigoje V. grįžo gyventi atgal ir gyveno iki 2013 m., o nusipirkęs butą išsikraustė. Gyvenant kartu, ji turėjo draugą, išeidavo iš namų. Gyveno dviejų kambarių bute, tai yra, viename kambaryje gyveno vaikas, o kitame jie, nors būdavo visaip. Gyvenant viename bute, V. visą laiką jai pabrėždavo, kad ji blogai maitina vaiką, kad nieko neruošia, o ji dirbdavo, grįždama iš darbo, parnešdavo žuvies pirštelių, koldūnų. Ji dirbo parduotuvėje ir pirkdavo maistą. Už kokius pinigus pirkdavo maistą, taigi dirbo, gaudavo atlyginimą, stipendiją, gaudavo už vaiką po 100 litų, todėl mano, kad pinigų tikrai užteko. Būdavo įsiskolinimai už vandenį, šilumą. Gyvenat kartu turėjo pasiėmę 6000 litų paskolą buto pirkimui, paskolą mokėjo dar gyvendami santuokoje. V. dar buvo pasiėmęs kitą paskolą, kurią pats mokėjo. Dėl mokslo ji irgi 2008 metais buvo pasiėmusi paskolą. Nutraukiant santuoką atrodo, kad kreditorių nebeturėjo, gerai nepamena.

Po santuokos nutraukimo jie gyveno kartu, tačiau jų pinigai nebuvo bendri, komunalinius mokesčius mokėdavo ji. Kartais susidarydavo įsiskolinimai už butą, už šildymą buvo susidaręs 1000 litų įsiskolinimas. Vaikas buvo susilaužęs koją, gavus iš draudimo 1000 litų buvo sumokėtas įsiskolinimas už šildymą. Prieš kreipiantis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo su V. nebuvo susitarę, kaip mokės išlaikymą. Gyvenant kartu nuo 2007 metų iki 2013 metų V. vaiką paremdavo tik pirkiniais, tai buvo proginiai pirkiniai. Didžiausias pirkinys vaikui buvo dviratis, buvo nupirkęs kažkokius reikmenis žvejybai, vaikui rūbus ji pirkdavo pati, o dėl maisto (kai ji dirbdavo) gal ir pasivaišindavo traškučiais, šokoladu. Gyvenat kartu ji sakydavo, kad yra priteisti alimentai, kad reikia mokėti, prisidėti, o V. atsakydavo, kad „ko tu nori, aš gal ir daugiau išleidžiu“. Ji prašydavo pinigų, o jis atsakydavo, kad nupirko tą, nupirko aną, kodėl ji nenuperka. Kodėl ji nesikreipė į antstolį iš karto kai tik nemokėjo alimentų, galvojo, kad kreipiantis į policiją bus greičiau. Po paraginimų V. buvo kelis kartus sumokėjęs, pravedęs.

Dirbant parduotuvėje, jos atlyginimas buvo nuo 1800 iki 2000 litų per mėnesį. V. atlyginimas buvo keliais šimtais didesnis. V. remontavo vonią, virtuvę, pirko virtuvės baldus. Tie baldai dabar yra likę jos bute. Kai V. sulaužė jai ranką, pasakė, jog už rankos sulaužymą pabaigs mokėti paskolą už virtuvės baldus. Butą remontavo ne V., o meistrai. Seniūnaitės L. pažymoje parašyta netiesa, kadangi ji niekada nėra buvusi jų namuose, nematė kaip jie gyvena. Liudytojai, kurie buvo apklausti civilinėje byloje, iš dalies melavo. Po santuokos nutraukimo jie gyveno kartu, būdavo visaip, kad ir vienoje lovoje miegodavo. V. savo banko kortelės jai neduodavo, vaikui iš jo kortelės ji nieko nepirko. Šeštadieniais ir sekmadieniais, kai dirbdavo parduotuvėje, vaiką žiūrėdavo auklė, kartais vaikas būdavo pas močiutę, kartais vaiką žiūrėdavo ir pats V. Ji nežino, ar V., kai ji dirbdavo, pirkdavo vaikui maistą, nes maistą pirkdavo ji.

Iki to karto, kai parašė pareiškimą policijai dėl išlaikymo, policijai pareiškimus yra rašiusi ne vieną kartą dėl triukšmo, dėl muštynių, dėl vaiko. V. policijos yra nubaustas už viešos tvarkos pažeidimą 100 litų bauda, vieną kartą buvo stipriai išgėręs, buvo atvažiavusi policija, bet girtumo jam nenustatė. Ji nežinojo, jog V. pateiks (2013 m.) teismui ieškinį, iš anksto jis jai to nesakė. Ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o prieš tai buvo Nr. 34-11, yra pasikeitusi registracija. Ji nežino, kodėl V. vardu buvo siunčiami kvitai dėl atliekų tvarkymo, prašė jo ne vieną kartą, kad jai atneštų tuos kvitus. Sutartis buvo jo vardu, jis apmokėdavo sąskaitas. Iki santuokos nutraukimo ir po santuokos nutraukimo V. deklaruota gyvenamoji vieta buvo pas ją, tai yra, tame pačiame bute. Iš jos buto V. išsiregistravo tik 2013 m. lapkričio mėnesį. Gyvenant kartu išsimokėtinai jie pirko šaldytuvą, skalbimo mašiną, virtuvės baldus („Snoro lizingas“). Jeigu pirkta „Norfoje“ ir mokėta jo kortele, tai ji nežino, kur jis dėdavo prekes, namuose nebūdavo nieko jo nupirkta. Maistą pirkdavo ji iš savo pinigų. Ji atsiskaitydavo ne vien kortele, nes pirkdavo turguje, kitose parduotuvėse, kur galima mokėti grynais.

Dabar V. yra labai geras tėvas, bendrauja su vaiku, nupirko meškeres, eina žvejoti, moka išlaikymą. Vaikas gyvena su ja. Skolą už vaiko išlaikymą yra atgavusi. Nenori, kad V. būtų nubaustas, pretenzijų jam neturi, palieka spręsti teismui, teistumas bus „uodega“ žmogui visam gyvenimui, sutiktų taikytis, nenori, kad jis negalėtų medžioti.

Liudytoja A. A. parodė, kad V. yra buvęs jos žentas, šiuo metu su juo nesieja jokie santykiai. Iš pradžių dukra ir žentas gyveno gerai, sutarė, o vėliau dukra pradėjo skųstis dėl pinigų, matėsi, kad nebesutaria, pykstasi. Ji neatsimena, kada dukra susituokė, kada išsituokė. B. gimė 2003 m., gimė santuokoje. Jai nei dukra, nei žentas nesisakė, kad ruošiasi skirtis, sužinojo vėliau, nes kartu nebeatvažiuodavo pas ją. Kai jie gyveno kartu, ji pas nuvažiuodavo labai retai, užsukdavo važiuodama pro šalį. Dukra ir žentas dirbo, vaikas lankė darželį. Kai dukra dirbdavo (šeštadieniais, sekmadieniais) kartais vaikiuką atveždavo pas ją, o kai negalėdavo vaiko pasiimti iš darželio, paimdavo ji ir parsiveždavo pas save į namus. Kodėl vaiko nepasiimdavo žentas, ji nežino. Tai buvo, kai anūkas buvo kokių trijų ar keturių metų. Kai išsituokė žentas gyveno tame pačiame bute, niekur nebuvo išsikėlęs, žino, kad trumpam buvo kažkur išėjęs gyventi į Pakruojį, paskui vėl sugrįžo, o iki kurio laiko jis gyveno tame bute neprisimena. Jeigu būtų kartu su jais gyvenusi, tada būtų mačiusi, ką kuris pirko, kuris už ką mokėjo, o dabar nematė ir nežino. 2012 - 2013 m. užsukdavo į namus pas dukrą, tačiau ar V. gyveno, ar remontavosi virtuvę nieko negali pasakyti, nepastebėjo. Dukra sakydavo, kad V. nieko nepadeda, neprisideda prie vaiko priežiūros, išlaikymo, o ji konkrečiai nežino, kaip tenai buvo, tik iš dukros žodžių tai yra girdėjusi. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų per mėnesį aplankydavo dukrą, nuvažiuodavo pasveikinti, kai būdavo vaikiuko gimtadienis, kai dukra dirbdavo ir negalėdavo vaiko pasiimti iš darželio, paimdavo ir su vaikiuku būdavo dukros namuose, kartais vaikiuką parsiveždavo pas save į namus. Rūbus vaikui pirkdavo dukra. Dukra dirbo parduotuvėje „Norfa“, uždirbdavo, atlyginimai tenai yra ne maži. Kartais sakydavo, kad trūksta pinigų, neužtenka.

Liudytoja J. M. parodė, kad I. J. yra jos brolio žmona. J. pažįsta apie porą metų. Su J. teko kalbėtis apie jos materialinę padėtį, santykius su buvusiu vyru. Ji žinojo, kad Ilma turi vaiką iš pirmos santuokos, kad išsiskyrusi su D. V., yra pasakojusi, kad D. V. nemoka alimentų vaiko išlaikymui. Kad Ilma parašė pareiškimą policijai, jog V. nemoka vaikui išlaikymo sužinojo policijoje, nes kiekvieną rytą yra skaitomi pranešimai apie įvykius ir toje suvestinėje buvo parašyta, kad I. V. parašė pareiškimą, jog D. V. nemoka alimentų. Po to ji jos paklausė, ar rašė pareiškimą ir atsakė, kad rašė. Ji dirba Pakruojo policijos komisariate tyrėja ir policijos komisariate kiekvieną rytą yra skaitomos paros įvykių suvestinės. Ji J. nepatarinėjo, kaip elgtis tokiu atveju, kai nemokami alimentai, nes I. J. turi teisės pagrindų, moka naudotis internetu ir galėjo tai padaryti pati. Su J. apie tai ji kalbėjosi jau po pareiškimo parašymo. Ji tikrai I. J. nepadėjo parašyti pareiškimo. Jos brolis yra T. J.. Ji nežino apie konfliktą tarp jos brolio ir V. Policijoje kiekvieną rytą skaitomos įvykių suvestinės, gal tą dieną ji turėjo išeiginę, kai buvo skaitoma suvestinė dėl konflikto su broliu. Ji nepadėjo savo broliui kreiptis į policiją dėl to konflikto.

Liudytoja V. L. parodė, kad ji yra P. gyvenvietės seniūnaitė. P. gyvena jau daugiau nei 20 metų ir su V. bei J. yra pažįstami kaip kaimynai, gyvenantys tame pačiame kaime. Apie V. šeimos gyvenimą 2013 metais nieko negali pasakyti, kadangi gyvena Šiauliuose ir į P. atvažiuoja, kaip seniūnaitė paskirstyti darbų, pabūna ir vėl išvažiuoja. Apie jų šeimą gali pasakyti tik iki 2012 metų. 2012 m. birželio mėnesį vyko Antaninių šventė B. kaime, nes buvo to renginio vedėja ir tada matė juos abu kartu. Kaip jie gyveno namuose irgi nieko pasakyti negali, tačiau kaime viskas greitai vyksta, jeigu kokie pykčiai, tuojau pasklinda kalbos, bet jų šeima, jeigu konfliktavo, tai gal bute, bet viešoje vietoje atrodė draugiška šeima, ji net pavydėdavo. Jie gyveno viename bute, matydavo, kaip V. su vaiku eidavo žvejoti, Ilma irgi užsiiminėdavo su vaiku, gyveno kaip šeima. Kaip jie dalinosi pinigus, to ji nežino. Kaime buvo kalbama, kad jie remontavosi butą. Vieną kartą ji buvo užėjusi pas juos į butą, Ilma viena buvo namuose, atrodo, kad reikėjo išdalinti žemės mokėjimo lapus ir tada Ilma pasakė, kad jie kartu nebegyvena ir nurodė kur nunešti žemės mokėjimo lapą. Apie vaikui skiriamas lėšas jai nieko nėra žinoma. Gyvenvietėje bent jau jai atrodė, kad jie draugiškai, gerai sugyvenanti šeima. Iki 2012 metų V. gyvenamoji vieta buvo, kaip ir Ilmos, nepastebėjo, kad jie būtų išsiskyrę, nes gyveno tame pačiame name, tame pačiame bute. Matydavo V. su vaiku kažkur einantį, važiuojantį, tačiau jo darbas yra, jog jis dažnai išvažiuodavo. Ilma mokėsi, jis rūpinosi vaiku. Jų šeima atrodė, kaip darni šeima.

Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad B. V. yra gimęs 2003 m. vasario 8 d. ir jo tėvai yra D. V. ir I. V. (1 t., 16 b. l.).

Iš 2007 m. kovo 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad teismas nutraukdamas Ilmos ir D. V. santuoką, patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią D. V. įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui B. V. periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 130 litų iki jo pilnametystės, t.y., iki 2021-02-08, o I. V. įsipareigojo gautas lėšas naudoti uzufrukto teise, kadangi sūnaus gyvenamoji vieta bendru sutarimu nustatyta su motina (1 t., 17 b. l.).

Iš vykdomojo rašto matyti, kad pagal 2007 m. kovo 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą dėl išlaikymo iš D. V. sūnui B. V. išieškojimo 2013 m. balandžio 15 d. buvo išduotas vykdomasis raštas (1 t., 22-23 b. l.).

Iš 2013-05-06 antstolės Vaivos Šimkienės pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą ir išlaikymo skolą matyti, kad D. V. sūnaus B. V. išlaikymui laikotarpyje nuo 2007-03-26 iki 2013-04-15 mokėjo: 2012 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio mėnesiais, sumokėdamas 2150 litų, 2012 m. lapkričio mėnesį – 200 litų, iš viso sumokėjo – 2350 litų. Išlaikymo skola 2013-04-15 sudarė 8734,00 litus. Vykdymo eigoje 2013-04-29 iš skolininko buvo išieškota 8783 litai. 2013-05-03 skolininkas pateikė mokėjimo nurodymą apie sumokėtą išlaikymą už 2013 m. kovo ir balandžio mėnesius – 342 litus (1 t., 24-26 b. l.).

Iš 2013-05-24 Pakruojo rajono apylinkės teisme gauto D. V. ieškinio kopijos matyti, kad D. V. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta, prašydamas pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką B. V., gimusį (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta (1 t., 30-32 b. l.).

Iš 2013-06-11 Pakruojo rajono apylinkės teisme gauto I. V. priešieškinio kopijos matyti, kad I. V. pateikė Pakruojo rajono apylinkės teismui toje pačioje byloje priešieškinį dėl priteisto nepilnamečiui sūnui B. V. išlaikymo dydžio pakeitimo, prašydama 2007 m. kovo 26 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį pakeisti ir priteisti iš D. V. sūnaus B. V. išlaikymui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 600 litų nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, o D. V. ieškinį dėl išlaikymo prievolės pripažinimo įvykdyta prašė atmesti (1 t., 33-37 b. l.).

Iš 2014 m. sausio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės sprendimo kopijos matyti, kad ieškovo D. V. ieškinys atmestas, o atsakovės I. J. (V.) priešieškinys tenkintas iš dalies ir sūnaus B. V. išlaikymui iš D. V. priteista periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, po 350 litų (1 t., 65-81 b. l.).

Iš 2014 m. birželio 9 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties kopijos matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimas paliktas nepakeistas (1 t., 85-90 b. l.).

Iš santuokinio turto dalybų sutarties, sudarytos ir patvirtintos 2007 m. vasario 14 d. notarų biuro notarės, matyti, kad butas (duomenys neskelbtini) su rūsiu atitenka I. V., o automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitenka D. V..

Iš Sodros duomenų pažymos matyti, kad D. V. nuo 2005 m. spalio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., 161 b. l.).

Iš antstolės Vaivos Šimkienės informacijų matyti, kad išlaikymo įsiskolinimą 8392 litų D. V. apmokėjo pagal Pakruojo rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-245-287/2007, ir kad ši įsiskolinimo suma pervesta išieškotojai I. J. (V.) 2014 m. birželio 14 d., kai įsiteisėjo 2014 m. sausio 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas (2 t., 43, 48 b. l.).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. V. kaltė dėl vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį sūnų yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Kaltinime kaltinamajam D. V. yra tikslintina diena, nuo kurios jis vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus išlaikymui, būtent, nurodant, kad jis nuo 2007-03-26, o ne nuo 2007-03-29, kaip nurodyta kaltinime, vengė pareigos mokėti lėšas sūnaus B. V. išlaikymui, kadangi visi byloje surinkti ir teisminio įrodymų tyrimo metu ištirti įrodymai patvirtina šią datą: teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo priimtas 2007-03-26, antstolė įsiskolinimą skaičiavo nuo tos pačios, sprendimo priėmimo datos, todėl kaltinime nurodyta 29 d. yra laikytina technine klaida.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis numato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės“. Tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Taigi pareiga išlaikyti vaiką kyla iš bendrosios socialinės tėvų atsakomybės vaiko atžvilgiu. Be to, įstatymų leidėjas numato ir baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką galima tik esant šioms sąlygoms: turi būti įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo priteistas vaiko išlaikymas, asmuo nevykdo šio teismo sprendimo arba vykdo jį iš dalies, asmuo turi objektyvią galimybę vykdyti teismo sprendimą, bet susilaiko nuo šios pareigos, nėra galimybių užtikrinti pareigos vykdymą civilinėmis procesinėmis priemonėmis, arba kai tokios galimybės apsunkintos dėl skolininko nesąžiningų veiksmų.

D. V. padaryta veika atitinka visus BK 164 straipsnyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Jis, būdamas tėvu, žinodamas apie pareigą pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo nepilnamečiui sūnui B. V. išlaikyti iki jo pilnametystės, vengė pareigos išlaikyti sūnų, nemokėjo jam kas mėnesį nustatytos periodinės išmokos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, kai kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis privalo pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008, Nr. 2K-218/2012, Nr. 2K-432/2013, Nr. 2K-20-/2014). Atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tada, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies. Asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį BK straipsnį negali būti traukiamas tik tada, kai nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių Tokiomis svarbiomis priežastimis gali būti laikoma visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis ir pan. Tokių faktų šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad D. V. yra B. V., gimusio 2003 m. vasario 8 d., tėvas. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimu buvo nutraukta D. V. ir I. V. santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sutuoktiniai sutarė, kad nepilnamečio sūnaus B. V. gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. V., kad D. V. moka lėšas sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 litų iki sūnaus pilnametystės, kurias I. V. tvarko uzufrukto teise, tai yra, šiuo teismo sprendimu D. V. nustatyta pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo sūnų. Taip pat byloje nustatyta, kad D. V. nuo 2005 m. spalio 11 d. visą laiką buvo dirbantis (duomenys neskelbtini) ir turėjo pastovias pajamas, tai yra, turėjo realią galimybę mokėti sūnui teismo sprendimu priteistą išlaikymą, tačiau to nedarė. Tai, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais D. V. nemokėjo sūnui išlaikymo, tai yra nevykdė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką, patvirtina byloje esantis jo banko sąskaitos išrašas bei antstolės Vaivos Šimkienės pažymos. Taigi objektyvūs bylos duomenys patvirtina kad, žinodamas apie teismo sprendimą, įpareigojantį teikti išlaikymą savo sūnui ir turėdamas realią galimybę vykdyti nustatytą pareigą, D. V. jos nevykdė, todėl tokie kaltinamojo veiksmai pripažįstami vengimu išlaikyti vaiką. Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet ir pagal objektyviuosius veikos požymius – kaltinamojo atliktus veiksmus, jų pobūdį ir kt. Kaltinamasis D. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikui išlaikyti, t. y. nusikalto tiesiogine tyčia, nes sąmoningai nemokėdamas nustatyto dydžio išlaikymo kas mėnesį, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip elgtis.

Kaltinamasis D. V. savo paaiškinimuose teigė, jog po santuokos nutraukimo sugrįžęs gyventi pas žmoną, su kuria gyveno sūnus B., vedė su ja bendrą ūkį ir remontuodamas butą, pirkdamas baldus, pirkdamas maistą, nupirkęs sūnui dviratį, žvejybos reikmenis, gerino vaiko buitį ir jį išlaikė. Iš tokių kaltinamojo teiginių, kaip tik galima daryti išvadą, kad jis turėjo galimybę teikti vaikui išlaikymą teismo sprendimu nustatyta forma, kurią jis ir privalėjo vykdyti. Pagal suformuotą teismų praktiką – asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218/2012).

Kaltinamojo D. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59, 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis D. V. neteistas (1 t., 151 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (1 t., 152-153 b. l.), į psichiatro ir priklausomybių įskaitas neįrašytas (1 t., 155 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija jo adresu nusiskundimų neturi ir nėra gavusi, P. kaimo bendruomenėje vertinamas teigiamai, jo šeimą sudaro vienas asmuo (1 t., 157, 158 b. l.), dirba (1 t., 161 b. l.), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), sumokėjo visą susidariusį išlaikymo įsiskolinimą ir toliau moka geranoriškai (2 t., 43, 48, 93), nėra jo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nustatytu laiku būti namuose (BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 1 p., 7 d.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam D. V. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (1 t., 109, 110 b. l.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti nuteistąjį D. V. 1 (vieną) mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo būti savo namuose nuo 24 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. V. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.