Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. J. skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-2341-748/2016 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims antstolei R. P., S. V., atstovaujamai įstatyminių atstovų G. V. ir Ž. V., išvadą byloje duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė R. P. 2015 m. spalio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pareiškėjo V. J. skundo dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame motyvuotai nurodė, kad nesutinka su skundu, atsisako jį tenkinti ir perduoda pareiškėjo V. J. skundą su vykdomąja byla nagrinėti Kauno apylinkės teismui (1 t., b. l. 4-6).

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. pareiškėjo V. J. skundą priėmė, suinteresuotiems asmenims nustatė 14 dienų terminą atsiliepimams į skundą pateikti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

2016-06-20 pateiktame atskirajame skunde (3 t., b. l. 42-59) pareiškėjas pareiškė nušalinimą visam Kauno apygardos teismui. Toje pačioje byloje pareiškėjas reiškė nušalinimus visam Kauno apygardos teismui ir 2016-04-07 pateiktame atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties, kuris savo turiniu tapatus 2016-06-20 pateiktam skundui. Abu šiuos tapačius nušalinimo pareiškimus išnagrinėjo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2016 m. balandžio 28 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einantis teisėjas 2016 m. rugpjūčio 1 d. ir nutartimis pareiškėjo pareikštus nušalinimus atmetė, pastarojoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas V. J. 2016-06-20 pateiktame atskirajame skunde reiškia pakartotinį nušalinimą tais pačiais pagrindais. Kadangi 2016-06-20 pateiktas pareiškėjo atskirasis skundas anksčiau buvo Kauno apygardos teismui atsiųstas kaip skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutarties ir jame pareikštas pareiškimas dėl nušalinimo jau išspręstas kaip minėta 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi, Kauno apygardos teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą nagrinėja iš esmės. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo V. J. skundas dėl antstolės R. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nors apeliantas 2016-06-20 pateiktame atskirajame skunde ir nurodo, kad skundžia Kauno apylinkės teismo 2016-02-25 nutartį, tačiau Kauno apylinkės teismas jį priėmė kaip atskirąjį skundą dėl šio teismo 2016-02-02 nutarties. Atskirojo skundo turinys, jame nurodyti argumentai, leidžia vertinti, kad šis skundas paduotas dėl 2016 m. vasario 2 d. nutarties.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog antstolės R. P. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 509,70 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko V. J. išieškotojos S. V., atstovaujamos Ž. V., naudai. Prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo antstolei R. P. pateikė išieškotojos S. V. įstatyminė atstovė Ž. V.. Antstolė. R. P. 2015 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiuntė skolininkui V. J. elektroniniu paštu, adresu (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas V. J. elektroniniu paštu, iš adreso (duomenys neskelbtini), pranešė antstolei, kad 2015 m. rugsėjo 30 d. sumokėjo 1 509,70 Eur pagal vykdomąjį dokumentą bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau nesumokėjo vykdymo išlaidų, nes, jo nuomone, antstolė jų nepatyrė. 2015 m. spalio 5 d. pareiškėjas pateikė antstolei skundą dėl jos veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolė R. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko neteisėtus veiksmus ir priėmė nepagrįstus ir neteisėtus patvarkymus – 2015 m. rugsėjo 25 d. raginimą įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui. Antstolė R. P. 2015 m. spalio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. J. 2015 m. spalio 5 d. skundo netenkino. 2015 m. spalio 12 d. pareiškėjas su skundu dėl antstolės R. P. veiksmų kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės R. P. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė. Atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties pateikė pareiškėjas V. J., kuris teigia, kad ši teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą, daro išvadą, kad su tokiais pareiškėjo teiginiais negalima sutikti ir sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kuri nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis P. Š. v. A. D. byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“ byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas skundo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirajame skunde dėstomų argumentų.Atskirajame skunde pareiškėjas V. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi iš esmės dėl to, kad teismas nepatikrino, ar antstolė, priimdama vykdomąjį raštą vykdymui, pagrįstai ir teisėtai pradėjo vykdymo veiksmus; nepatikrino, ar antstolė, prieš priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti, patikrino jo vykdymo reikalingumą; nepatikrino, ar antstolei nebuvo kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Skolininkas turi galimybę galiojančią piniginę prievolę kreditoriui įvykdyti gera valia. Jam to nepadarius, asmuo, kurio naudai yra priimtas sprendimas, turi galimybę kreiptis į antstolį ir prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių: neįvykdęs sprendimo gera valia, jis, be kita ko, privalo atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 str.). Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 str. 1 d.). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Kai skolininkas įvykdo sprendimą per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 67 p.). Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.2. p.). Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė R. P. laikėsi įstatymo reglamentuotų procedūrų, t. y. informavo pareiškėją apie pradėtą vykdymo procesą, suteikė galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti papildomų priverstinio vykdymo priemonių, pareiškėjui per raginime nustatytą terminą pateikus antstolei įrodymus, patvirtinančius išieškomos sumos sumokėjimą, antstolė įgijo teisę reikalauti iš pareiškėjo jos patirtų vykdymo išlaidų į kurias įtrauktos būtinosios vykdymo išlaidos, papildomos vykdymo išlaidos ir kitos išlaidos, kurios yra sumokėtos tretiesiems asmenims, kadangi šios išlaidos buvo būtinos vykdomojoje byloje privalomiems su vykdomąja byla susijusiems veiksmams atlikti ir apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais vykdymo išlaidų dydžiais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadoms, kad pareiškėjo išdėstyta subjektyvi nuomonė apie neteisėtą vykdymo išlaidų apskaičiavimą neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog antstolė savo veiksmais pažeidė pareiškėjo teises. Todėl sprendžia, kad pareiškėjo ginčijami antstolės veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų ir, priešingai, nei teigia pareiškėjas, buvo reikalingi norint užtikrinti teisingą vykdomosios bylos eigą.Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nepatikrino antstolės vykdymo veiksmų teisėtumo ir dėl to neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Apeliantas teismui nepateikė jokių leistinų įrodymų šiam teiginiui pagrįsti (CPK 178 str.). Apelianto teiginiai, kad Kauno apylinkės teismas neteisėtai atsisakė nustatyti, kad antstolė patvarkymą priimti dokumentą vykdyti išsiuntė anksčiau nei Kauno apygardos teismas pareiškėjui išsiuntė 2015-09-16 nutartį, todėl antstolė, neįsitikinusi apie minėtos nutarties išsiuntimą ir įteikimą, vykdomojo dokumento priimti negalėjo, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, civilinė byla Nr. 2-758-528/2015, kurioje priimto sprendimo pagrindu 2015-09-23 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 1509,70 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo V. J. ir pagal jį antstolė R. P. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėta nagrinėti Kauno apylinkės teisme 2014 m. birželio 18 d. Pareiškėjas, būdamas atsakovu šioje civilinėje byloje, apie ją tikrai žinojo ir privalėjo domėtis bylos eiga. Pirmosios instancijos teismas sprendimą byloje priėmė 2015 m. balandžio 8 d. Atsakovas V. J. šioje civilinėje byloje pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą pagal jo apeliacinį skundą išnagrinėjo 2015 m. rugsėjo 8 d., o procesinį sprendimą, t.y. nutartį, kuria paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priėmė 2015 m. rugsėjo 16 d. Tą pačią 2016 m. rugsėjo 16 dieną Kauno apygardos teismas priimtą nutartį išsiuntė atsakovui V. J. jo byloje nurodytu adresu. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo, o ne nuo nuorašo byloje dalyvaujančiam asmeniui įteikimo, todėl antstolė, gavusi 2015-09-23 išduotą vykdomąjį raštą neprivalėjo domėtis ir tikrinti, ar skolininkui V. J. yra įteikti tiek pirmosios instancijos teismo, tiek ir apeliacinės instancijos teismo priimti procesiniai dokumentai, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, vykdomosios bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.