Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. 2022 m. birželio 19 d. UAB „Stateta valda“ pateikė administratorei prašymą dėl 28 474,42 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo. Prašymo pagrindu nurodė šias aplinkybes:

2.1. UAB „Stateta valda“ ir BUAB „Viremidos statyba“ sudarė 2021 m. liepos 23 d. statybos darbų rangos sutartį (toliau – rangos sutartis, sutartis), kurios pagrindu BUAB „Viremidos statyba“ įsipareigojo objekte „Prekybos paskirties (degalinės operatorinės – parduotuvės, kavinės) pastatas“, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), įrengti gręžinius CFA tipo polius, galvenas ir rostverką juos apšiltinant (toliau – darbai).

2.2. BUAB „Viremidos statyba“ darbų pagal rangos sutartį visa apimtimi neįvykdė, o dalis atliktų darbų – su trūkumais. Be to, BUAB „Viremidos statyba“ tinkamai neįvykdžiusi rangos sutarties ir neinformavusi UAB „Stateta valda“, pasišalino iš objekto ir nebevykdė darbų pagal sutartį.

2.3. UAB „Stateta valda“ 2022 m. kovo 18 d. pretenzija rangos sutartį nuo 2022 m. kovo 25 d. nutraukė dėl BUAB „Viremidos statyba“ kaltės.

2.4. UAB „Stateta valda“ atliko vienarūšių reikalavimų įskaitymą 26 734,09 Eur sumai. Po šio įskaitymo BUAB „Viremidos statyba“ UAB „Stateta valda“ liko skolinga 9 120,81 Eur.

2.5. BUAB „Viremidos statyba“ tik 2022 m. balandžio 5 d., t. y. po rangos sutarties nutraukimo ir daugkartinių UAB „Stateta valda“ reikalavimų, pateikė dalies darbų išpildomąją dokumentaciją. UAB „Stateta valda“, įvertinusi BUAB „Viremidos statyba“ pateiktus dokumentus, pripažino tuos darbus, kuriuos bendrovė pagal rangos sutartį atliko tinkamai ir be trūkumų. Įvertinus BUAB „Viremidos statyba“ tinkamai ir be trūkumų atliktus darbus, atsižvelgiant į rangos sutarties nuostatas, 2022 m. kovo 28 d. pranešimą, 8 282,79 Eur įskaitymą, BUAB „Viremidos statyba“ skola UAB „Stateta valda“ 2022 m. balandžio 7 d. sudarė 838,02 Eur. Apie tai BUAB „Viremidos statyba“ informuota 2022 m. balandžio 7 d. pranešimu.

2.6. UAB „Stateta valda“ užsakymu teismo ekspertas T. M. įvertino BUAB „Viremidos statyba“ objekte atliktus darbus ir pateikė ekspertinę nuomonę, kurioje nustatė, kad: 1) BUAB „Viremidos statyba“ dalį darbų atliko su defektais, kurių šalinimo išlaidos sudaro 26 019,84 Eur sumą; 2) BUAB „Viremidos statyba“ paliko netvarkingą statybvietę, kurios sutvarkymo darbai sudaro 1 616,56 Eur.

Šalies argumentai

4.5. Pareiškėja prie prašymo dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo pridėjo 2022 m. gegužės 31 d. ekspertinę nuomonę, kurioje atsakyta į jos užduotus klausimus ekspertui dėl bendrovės atliktų statybos rangos darbų pagal rangos sutartį ir pateikta sąmata nustatytiems statybos rangos defektams pašalinti (26 019,84 Eur) ir sutvarkyti statybvietę (1 616,56 Eur).

4.6. Pareiškėja vieną savo finansinio reikalavimo dalį - 838,02 Eur kildina iš rangos sutartimi taikytų netesybų, o kitą dalį – 27 636,40 Eur (26 019,84 Eur + 1 616,56 Eur) iš 2022 m. gegužės 31 d. ekspertinėje nuomonėje nurodytų sąmatų nustatytiems statybos rangos defektams pašalinti ir sutvarkyti statybvietę.

4.7. Bendrovės 838,02 Eur dydžio įsiskolinimas yra susiformavęs po to, kai pareiškėja pagal rangos sutartį taikė bendrovei netesybas: 23 744,97 Eur baudą ir 12 109,93 Eur delspinigius bei 2022 m. kovo 28 d. atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Šiuo aspektu pažymėjo du dalykus: l) mano, kad pareiškėjai pateikus rangos sutartį, paaiškės, kad pareiškėjos nurodomi hipotetiški 27 636,40 Eur dydžio nuostoliai pagal 2022 m. gegužės 31 d. ekspertinę nuomonę įskaičiuotini į pagal rangos sutartį jau taikytas 35 854,90 Eur netesybas (23 744,97 Eur + 12 109,93 Eur); 2) pareiškėjos 2022 m. kovo 28 d. atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra neteisėtas, nes atliktas tuomet, kai 2022 m. sausio 21 d. Klaipėdos apygardos teisme jau buvo gautas bendrovės direktoriaus pareiškimas dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas atsisakė iškelti bendrovei restruktūrizavimo bylą ir nutarė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei nagrinėti 2022 m. gegužės 11 d. rašytinio proceso tvarka.

4.8. Pareiškėja be 2022 m. gegužės 31 d. ekspertinės nuomonės nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji faktiškai patyrė 27 636,40 Eur nuostolius (išlaidas) šalinant nustatytus statybos rangos defektus ir sutvarkant statybvietę. 2022 m. gegužės 31 d. ekspertinėje nuomonėje fiksuoti pvz. randsijų (rostverkų) nuokrypiai į plotį ar aukštį yra tik apie l cm, tačiau pasiūlytas nuokrypių šalinimo būdas - nugriauti visas randsijas (rostverkus) ir išlieti iš naujo. Atsižvelgiant į tokius smulkius nuokrypius, mano, kad pareiškėja faktiškai nepatyrė jokių nuostolių, nes tęsė statybos rangos darbus ant bendrovės įrengtų randsijų (rostverkų), o dabar tik formaliai siekia tariamus nuostolius prisiteisti iš bendrovės. Šiuo aspektu dar pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.695 straipsnio 3 dalį rangovas neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų pasekmių. Taigi, pareiškėjai tęsiant statybos darbus neperdarant randsijų (rostverkų), mano, kad pareiškėja nepatyrė minėtų 27 636,40 Eur nuostolių (išlaidų) ir šioje dalyje jos finansinis reikalavimas nėra pagrįstas.

4.9. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji faktiškai patyrė 1 616,56 Eur dydžio nuostolius nurodytus 2022 m. gegužės 31 d. ekspertinėje nuomonėje dėl statybvietės sutvarkymo. Dėl to ir šioje dalyje jos finansinis reikalavimas nėra pagrįstas.

Šalies argumentai

7. Atsakovė 2022 m. lapkričio 22 d. pateikė priešieškinį, kurį vėliau (2023 m. vasario 28 d.) patikslino, juo prašė: pripažinti pareiškėjos 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. vienašališkai atliktus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymus negaliojančiais ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš pareiškėjos atsakovei 35 016,88 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio, dubliko, patikslinto priešieškinio pagrindu nurodė šias aplinkybes:

7.1. Egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos, kad pareiškėjos atlikti įskaitymai būtų pripažinti negaliojančiais ir taikyta restitucija.

7.14. Atsižvelgiant į restitucijos taikymo paskirtį - prašė grąžinti šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki nuginčyto sandorio. Nurodė, kad taikytina restitucija ir kiekvienai iš šalių sugrąžintinos reikalavimo teisės vienai į kitą, kurios buvo perleistos pripažintinais negaliojančiais įskaitymais.

8.1. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. Tam, kad būtų konstatuotas šios actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, aktualu nustatyti, ar tie kreditorių reikalavimai, kurie atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo (jeigu tokia aplinkybė būtų nustatyta) nebuvo patenkinti anksčiau. Vien to fakto, kad kuris nors kreditorius sandorio sudarymo metu turėjo reikalavimą ir to paties kreditoriaus reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, dar nepatvirtina nurodytos actio Pauliana sąlygos buvimo, nes tai gali būti skirtingi reikalavimai. Atsakovė neįrodė, kad įskaitymo atlikimo metu bendrovės turėti įsiskolinimai Sodrai ir VMI nebuvo patenkinti iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir buvo patvirtinti bendrovės bankroto byloje. Atsakovė neįrodė pirmosios actio Pauliana sąlygos - neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-435-777/2022 išsakyti argumentai, susiję su bendrovės finansine padėtimi, neturi jokios reikšmės, sprendžiant dėl aukščiau minėtos actio Pauliana sąlygos egzistavimo. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja actio Pauliana patenkinimo galimybę.

8.2. Triplike nurodė, kad nepaisant bendrovės teiginių, kad jos įsiskolinimas valstybės biudžetui nuo įskaitymo momento neva tik didėjo, šios aplinkybės savaime nepatvirtina, jog būtent įskaitymo atlikimo metu bendrovės turėti įsiskolinimai SoDrai ir VMI nebuvo patenkinti iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo ir buvo patvirtinti jos bankroto byloje. Su dubliku pateiktas bendrovės kreditorių sąrašas taip pat nepatvirtina analizuojamos sąlygos egzistavimo, kadangi yra sudarytas neaktualiais 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis.

Dėk kreditoriaus teisių pažeidimo

8.3. Pareiškėja ir bendrovė sudarė rangos sutartį. Dėl bendrovės nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų vykdymo pareiškėja pagal sutarties 6.5 punktą apskaičiavo bendrovės mokėtinus 12 109,93 Eur dydžio delspinigius bei šiai sumai išrašė 2022 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. DDD0001. Dėl bendrovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, t. y. atsisakymo vykdyti sutartį, sutartis buvo nutraukta dėl bendrovės kaltės, pareiškėjai pagal 7.2.11 punkto nuostatas apskaičiavo bendrovės mokėtiną 23 744,97 Eur dydžio baudą ir tuo pagrindu bendrovei apmokėti šiai sumai pateikė 2022 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą - faktūrą NR. SVN0000902. Atsižvelgiant į tai, jog bendrovė pagal sutartį turėjo reikalavimo teisę į pareiškėją likusioje neapmokėtoje 35 016,88 Eur dalyje, o pareiškėja ankščiau nurodytomis aplinkybėmis įgijo reikalavimo teisę į bendrovę 35 854,90 Eur netesybų sumai, šalys turėjo viena kitos atžvilgiu priešpriešinių, galiojančių, vienarūšių ir vykdytinų reikalavimų, todėl kreditorius pagrįstai ir teisėtai 2022 m. kovo 28 d. atliko įskaitymą 26 734,09 Eur sumai, o 2022 m. balandžio 7 d. įskaitymą 8 282,79 Eur sumai.

8.4. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, jog tol, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-611/2018).

8.5. Įskaitymai atitiko bendrąją verslo logiką ir įprastą praktiką, leido bendrovei išvengti didesnių nuostolių, t. y. papildomų palūkanų, skolos išieškojimo, vykdymo išlaidų ir kt., patvirtino bendrovės turėtą sąžiningą siekį naudos įmonei ir atsiskaityti su kreditoriais. Po ginčijamų įskaitymų atlikimo atsakovės finansinė būklė nepakito, nes atsakovės turimas įsiskolinimas ir reikalavimo teisė sumažėjo ta pačia apimtimi. Bendrame kontekste įskaitymais įskaityta suma, lyginant su bendrovės turimų įsipareigojimų ir turto verte, santykinai nebuvo nei didelė, nei lemtinga, todėl sandorio sudarymas niekaip negalėjo paveikti tolesnių įmonės veiklos galimybių ir jos mokumo. Kita vertus, pareiškėjos teisė atlikti priešpriešinių skolų įskaitymą, buvo aptarta sutarties 3.10 punkte, numatančiame, jog pareiškėja turi teisę daryti įskaitymus iš bendrovei mokėtinų sumų, jei taip šalių nėra ginčo dėl įskaitomų reikalavimų. Šalis siejo abipusės teisės ir pareigos, jų reikalavimai laikytini priešpriešiniais, vienarūšiais, buvo galiojantys ir vykdytini. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo teigti, jog dėl atlikto šalių skolos įskaitymo, bendrovės mokumas buvo pablogintas ar sąlygojo įmonės bankrotą. Su priešieškiniu nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančiu, kad ginčijami įskaitymai pablogino bendrovės mokumą.

8.6. Neįrodžius, jog įskaitymas pažeidžia bendrovės kreditorių teises ir interesus, negalima konstatuoti šios actio Pauliana sąlygos buvimo.

8.7. Triplike nurodė, kad ginčo, kad pareiškėja turėjo teisę į sutartyje numatytas netesybas dėl netinkamo bendrovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo, byloje nėra. Vertinant bendrovės finansinę padėtį įskaitymo metu, pagal byloje pateiktą bendrovės balansą 2022 m. sausio 21 dienai, bendrovės turtas sudarė 1 061 012 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 593750 Eur. Įskaitymai buvo atlikti 35 016,88 Eur sumai. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad po ginčijamų įskaitymų atlikimo bendrovės finansinė būklė nepakito, nes bendrovės turimas įsiskolinimas ir reikalavimo teisė sumažėjo ta pačia apimtimi. Be to, įskaitymus, įvertinus turimo turto apimtį, jokios reikšmingos įtakos bendrovės galimybei vykdyti savo finansinius įsipareigojimus taip pat neturėjo. Jokių aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas teigti, kad būtent dėl atliktų įskaitymų kitų kreditorių teisės būtų pažeistos bendrovei nebegalint jiems vykdyti įsipareigojimų, byloje nenustatyta. Be deklaratyvių teiginių, jog įskaitytos lėšos galėjo būti panaudotos kitų kreditorių įsipareigojimams tenkinti, esminės įskaitymo įtakos bendrovės bendram mokumui bei įsipareigojimų vykdymui byloje neįrodinėja ir pati bendrovė.

8.8. Šalys turėjo viena kitos atžvilgiu priešpriešinių, galiojančių, vienarūšių ir vykdytinų reikalavimų, dėl kurių ginčo tarp šalių nebuvo. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei įsiteisėjo 2022 m. gegužės 20 d., o įskaitymai buvo atlikti 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. balandžio 7 d., t. y. iki bankroto bylos iškėlimo. Įskaitymai atitiko sutarties šalių valią bei neprieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nepažeidė kitų kreditorių interesų. Pareiškėja, remdamasi sutartimi ir CK nuostatomis, turėjo teisę atlikti įskaitymą ir šio įskaitymo atlikimas nepriklausė nuo bendrovės valios, mano, jog bendrovė neturėjo teisinio pagrindo ginčyti įskaitymų ir šiuos sandorius privalėjo sudaryti. Be to, nagrinėjamu atveju atliktais įskaitymais pareiškėja gavo atsiskaitymą iš savo skolininkės - bendrovės ir kartu atsiskaitė su savo kreditore - bendrove. Sudariusi ši sandorį bendrovė gavo atsiskaitymą iš savo debitoriaus, taip pat padengė turimą įsipareigojimą pareiškėjai. Taigi, ginčijamas sandoris buvo abipusiai naudingas. Atsiskaitymas su pareiškėja lėmė ir tai, kad bendrovė išvengė galimų papildomų nuostolių palūkanų, skolos išieškojimo, vykdymo išlaidų forma. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsiskaitymas įskaitymo sandoriais atitiko įprastą šalių verslo praktiką bei buvo naudingas tiek pareiškėjai, tiek bendrovei, kas leidžia spręsti apie ginčijamų įskaitymų atlikimo privalomumą, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

8.9. Atsižvelgiant į verslo aplinką, kurioje veikė šalys, ginčijamų įskaitymų būtinumą lėmė susiklosčiusios faktinės aplinkybės, veikimas įmonės interesais ir siekis naudos įmonei bei jos kreditoriams, todėl egzistuoja pakankamas pagrindas spręsti apie sandorio sudarymo privalomumą.

8.10. Teisė susipažinti su nagrinėjamos (neišnagrinėtos) bylos medžiaga numatyta tik byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 37 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 200 straipsnio 1 dalis). CPK 1O straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos pagrindu galima daryti išvadą, jog neišnagrinėtos bylos medžiaga yra nevieša, t. y. konfidenciali, todėl byloje nedalyvaujantys asmenys su šia medžiaga negali būti supažindinami. Lietuvos advokatų etikos kodekso 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog konfidencialumas yra pagrindinė ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga. Sutinkamai su aukščiau išdėstytu, priešieškinyje dėstoma pozicija, neva kreditorius turėjo žinoti apie bendrovės patiriamus finansinius sunkumus, nes jo atstovas dalyvavo bendrovės restruktūrizavimo byloje, atstovaudamas kito kliento interesus, yra visiškai nepagrįsta. Įskaitymų atlikimo metu, t. y. 2022 m. kovo 28 d. ir 2022 m. balandžio 7 d., bendrovės restruktūrizavimo byla nebuvo išnagrinėta, todėl šioje byloje surinktų duomenų pareiškėjos atstovas advokatas I. B. pareiškėjai neturėjo teisės atskleisti ir niekada pareiškėjai neatskleidė.

8.11. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, sutartinių įsipareigojimų pažeidimas yra gana dažnas reiškinys verslo praktikoje ir nėra būdingas tik nemokumo situacijoje esantiems ūkio subjektams, todėl pats savaime nesuponuoja trečiojo asmens pareigos veikti aktyviai, renkant informaciją apie skolininko finansinę būklę ir kitus kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis c. b. Nr. e3K-7-115-469/2020). Atsižvelgiant į pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, nėra pagrindo sutikti ir su priešieškinio argumentais, jog pareiškėja turėjo žinoti apie atliekamu įskaitymu tariamai pažeidžiamas bendrovės kreditorių teises, dėl viešai skelbiamų duomenų apie pradėtą bendrovės restruktūrizavimo bylos nagrinėjimą ir turimus įsiskolinimus SoDrai, o tai, neva, įrodo pareiškėjos nesąžiningumą.

Šalies argumentai

8.13. Sudarant ginčo sandorį, pareiškėjos reikalavimo teisė į bendrovę įskaitytos sumos apimtyje pasibaigė, tačiau ta pačia apimtimi sumažėjo bendrovės turima skola pareiškėjai. Taigi, turto ir įsipareigojimų santykiui po ginčo sandorio sudarymo nepasikeitus, pareiškėja neturėjo jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad sandoris kokiu nors būdu gali pažeisti bendrovės ir (ar) bendrovės kreditorių teises, sukelti ar padidinti bendrovės nemokumą.

8.14. Pareiškėjai, įskaitymų atlikimo metu neturint pagrindo abejoti bendrovės mokumu, nebuvo imtasi aktyvių veiksmų, renkant duomenis apie bendrovės finansinę būklę. Pačios bendrovės veiksmai nesudarė jokių prielaidų pareiškėjai abejoti bendrovės gebėjimu vykdyti savo finansines prievoles, t. y. bendrovė pareiškėjai darbų atlikimo objekte metu tvirtino, kad yra pajėgi vykdyti visus savo sutartinius įsipareigojimus. Tai, kad bendrovės finansinė padėtis įskaitymo metu nebuvo beviltiška patvirtina ir bendrovės restruktūrizavimo bylos 2022 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytos aplinkybės dėl bendrovės teisės vykdyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams, t. y. nagrinėjant restruktūrizavimo bylą bendrovei buvo leista per mėnesį naudoti 358 189,08 Eur sumą einamiesiems mokėjimams. Šios faktinės aplinkybės taip pat neabejotinai patvirtina, kad įskaitymo suma bendram bendrovės gebėjimui vykdyti finansines prievoles neturėjo jokios esminės reikšmės. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų prielaidas teigti, jog pareiškėja galėjo ar turėjo suprasti, kad įskaitymas gali sukelti ar apskritai turėti įtakos bendram bendrovės mokumui. Duomenų, jog pareiškėja įskaitymų atlikimo metu rinko informaciją apie bendrovės turtinę padėtį ir galimus kreditorius iš viešų registrų, administratorė kartu su priešieškiniu nepateikė. Kadangi pareigos domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi nevykdymas savaime nėra vertintinas kaip įrodantis bendrovės nesąžiningumą, o priešieškinyje nėra nurodyta daugiau jokių argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų realius bendrovės nesąžiningus veiksmus ir sąmoningą siekį pažeisti bendrovės kreditorių interesus, nėra pagrindo konstatuoti kreditoriaus nesąžiningumo, kaip būtinos sąlygos ectio Pauliana sąlygos.

Šalies argumentai

8.16. Nesutiko su administratorės argumentais, neva pareiškėjos bendrovei išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose, kurių pagrindu buvo atliktas įskaitymas, nebuvo nurodytas atsiskaitymo terminas. Iš 2022 m. kovo 25 d. PVM sąskaitų - faktūrų Nr. 0000001 ir Nr. SVN0000902 turinio matyti, jog tiek dokumento išrašymo data, tiek nurodyta apmokėjimo data yra ta pati - 2022 m. kovo 25 d. Pažymėjo, jog tarp šalių buvo susiformavusi praktika dėl atsiskaitymo terminų, išrašomose PVM sąskaitose - faktūrose numatant, jog sąskaita turi būti apmokama jos išrašymo dieną. Šią aplinkybę patvirtina bendrovės kartu su priešieškiniu pateiktos 2021 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Serija VST Nr. 0003341 ir 2022 m. sausio 18 d. PVM sąskaita - faktūra Serija VST Nr. 0003344, pagrindžiančios buveinės turėtą priešpriešinį reikalavimą kreditoriui, kurio pagrindu buvo atliktas įskaitymas. Kreditoriaus 2022 m. kovo 25 d. išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų Nr. 0000001 ir Nr. SVN0000902 pagrindu kilusio reikalavimo į bendrovę terminas įskaitymo metu, t. y. 2022 m. kovo 28 d., jau buvo suėjęs, todėl pagrindo taikyti CK 6.67 straipsnio 5 punkte įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos nagrinėjamoje byloje nėra.

8.17. Triplike nurodė, kad bendrovės prievolė mokėti netesybas kilo iš sutarties, bendrovei neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų. Sutarties nuostatose buvo aiškiai apibrėžta, kad bendrovė įsipareigoja mokėti atitinkamas netesybas įvykus sutartyje nurodytiems įvykiams, t. y. uždelsus atlikti darbus bei nutraukus sutartį dėl bendrovės kaltės. Abu minėti įvykiai faktiškai įvyko, todėl ir bendrovės sutartiniai įsipareigojimai mokėti netesybas tapo vykdytini. Šiuo atveju dublike nurodomų sąskaitos-faktūros Nr. DDD0001 ir PVM sąskaitos-faktūros Nr. SVN0000902 pateikimas bendrovei jokiu būdu nereiškia, kad bendrovės prievolė mokėti sutartines netesybas atsirado tik pateikus minėtas sąskaitas. Netesybos nėra paslaugų ar prekių pardavimo objektas, todėl minėtos sąskaitos vertintinos kaip informacija bendrovei apie jos turimą neįvykdytą sutartinį įsipareigojimą sumokėti kreditoriui Sutartyje numatytas netesybas.

Šalies argumentai

8.19 Nepaisant to, nagrinėjamos bylos aplinkybės suponuoja, jog įskaitymo atlikimo metu bendrovė vykdė veiklą, siekė išsaugoti įmonės mokumą, užtikrinti veiklos tęstinumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Iš bendrovės 2022 m. sausio 20 d. pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo išdėstytų motyvų, matyti, jog būtent šiuo tikslu buvo inicijuojamas restruktūrizavimo procesas. Įskaitymų atlikimo metu bendrovės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebuvo išnagrinėtas, įmonei bankroto bylą nebuvo iškelta. Ginčijamų įskaitymų atlikimas atitiko įprastą verslo praktiką, buvo ekonomiškai pagrįstas ir naudingas, kadangi atliktu įskaitymu bendrovė turima skola pareiškėjai įskaitymo sumos apimtyje pasibaigė, be to, įskaitymas leido bendrovei išvengti didesnių nuostolių atsiradimo. Atliktas įskaitymas neprieštaravo teisės aktų nuostatoms ir atitiko sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Todėl bendrovės elgesys taip pat negali būti laikomas nesąžiningu.

8.20. Sandorių šalių nesąžiningumas, kaip būtina sąlygą actio Pauliana taikymo sąlyga, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta.

9. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas pareiškimą dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo palaikė, o su priešieškiniu nesutiko. Papildomai nurodė, kad bendrovė atliktų darbų kokybės, nuostolių neginčijo. tokius argumentus atsakovė pradėjo teikti 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu. Nėra pirminių dokumentų, patvirtinančių, kad buvo pažeisti kreditorių interesai, neaiškus prievolės atsiradimo momentas. Bendrovė įsipareigojimų SoDrai ginčijamų įskaitymų metu neturėjo, įsipareigojimai atsirado nuo 2022 m. balandžio 22 d. Vykdomosios bylos pradėtos po ginčijamų įskaitymų sudarymo, sąsajumo nėra, nurodytos įsipareigojimų sumos kreditoriams su teismo patvirtintais kreditiniais reikalavimais nesutampa. Pareiškėja samdė kitą įmonę defektams ištaisyti, statybvietės sutvarkymui. Įskaitymai – pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas, jis yra teisėtas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad atliekami polių pamatų stiprinimo darbai, susiję su statinio stabilumu, ir jie bus atlikti. Šį sprendimą priėmė specialistai. Reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nepareikštas. Bankrutuojant bendrovei sąskaitose buvo daugiau nei 71 000 Eur, bendrovės padėtis nebuvo beviltiška. Bendrovė neginčijo, kad vėlavo atlikti darbus, sutarties nutraukimo pagrindo. Kovą darbai nebevyko. UAB „Mirigita“ vykdė toliau darbus. L. B. paaiškinimai kelia abejonių, nes jis tik iki 2022 m. vasario 28 d. buvo bendrovės vadovas, tačiau teikia paaiškinimus apie 2022 m. kovo – balandžio įvykius.

10. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas su pareiškimu dėl kreditinio reikalavimo patvirtinimo nesutiko, o priešieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad vykdomosiose bylose įsipareigojimų sumos kreditoriams skiriasi, tačiau nežymiai. Pareiškėja neįrodė patirtų nuostolių. Pareiškėja gudrauja, ištaisė pamatų trūkumus, pamatų negriovė, polių pamatų stiprinimo darbai atliekami tik šiuo metu. Pareiškėja nepagrįstai skaičiavo delspinigius. Nėra įrodymų, kad bendrovė pasišalino iš statybos. Bendrovė pareiškė pretenziją dėl laiku neapmokėtų darbų ir darbų priėmimo. Sutartis neteisėtai nutraukta dėl atsakovės kaltės. Bendrovė SoDrai paskutinį kartą sumokėjo 2022 m. vasario 15 d. 24 000 Eur, daugiau mokėjimų nebuvo. Antstolio A. S. 2022 m. kovo 18 d. patvarkymas savarankiškas pagrindas pripažinti ginčijamus įskaitymus negaliojančiais. Pareiškėja vietoje saugojimo atliko įskaitymus. Pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, nes bendrovė buvo nemoki. Ginčijami įskaitymai turėjo esminę reikšmę, padengtų bankroto išlaidas, iš dalies būtų atsiskaityta su kreditoriais.

11. Liudytojas E. B. paaiškino, kad ginčo objekte techninę priežiūra pradėjo 2021 m. gruodį. 2021 m. gruodį ir didžioji dalis darbų padaryta, sausį įrengta dalis galvenų ir rostverkų, vasarį „Viremidos statyba“ laikė, kad atlikti visi darbai, tačiau dar daug darbų buvo neatlikta. Po to „Viremidos statyba“ dingo iš objekto, neperdavė dokumentacijos, išpildomosios medžiagos. Ekspertas konstatavo akivaizdžius (esminius) nukrypimus, ne ta armatūra panaudota, turėjo būti 14 mm, o panaudota 12 mm (armavimo defektai). Šiuo metu atliekami pamatų polių stiprinimo darbai. Rangos sutartis nutraukta 2022 m. kovo 25 d., dokumentai atiduoti 2022 m. balandį. Rostverkų aukščio, pločio nuokrypius išsilygino, kur per daug buvo, numušinėjo, kur per mažai polisterolu išsilygino. Surūdijusius varžtus valė nuo rūdžių, pasitaisė srėgį. Sausį tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl polių. Turėjo būti 91 polis pagal techninį projektą, jų padaryta mažiau, t. y. 59, apie 10 000 Eur ekonomija buvo, projektiniai pakeitimai buvo suderinti su užsakovu.

12. Liudytojas L. B. paaiškino, kad „Viremidos statyba“ objekte darė daugiau nei priklauso. Paskutinio atliktų drabų akto pareiškėja nepriėmė, nepagrįstai. Žodžiu prašė, kad pareiškėja pateikti eksperto išvadas dėl nekokybės iki sutarties nutraukimo. Sutartis nutraukta 2022 m. kovo 25 d., defektai 2022 m. kovo 30 d. Nuolat pareiškėja vėlavo atsiskaityti už atliktus darbus. Sąskaita išrašyta, aktai pasirašyti, tačiau vėluojama atsiskaityti. „Viremidos statyba“ iš objekto nepasitraukė, tvora tebestovėjo, tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atliktų darbų kokybės, laukė eksperto išvadų, susiderinę aktus, toliau būtų tęsė darbus. „Viremidos statyba savo kaltės dėl rangos sutarties nutraukimo neįžvelgia. Po 2022 m. vasario 28 d. kaip „Viremidos statyba“ vadovas nėra pasirašęs jokio dokumento, naujasis vadovas prašė konsultacijų, pasidalino turima informacija.