- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-788-730/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06820-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Viljurika“
- Skolininkas
- A. R.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Viljurika“ pareiškimą skolininkui A. R. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė 2023 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininko 774,89 Eur skolą, 48,04 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 9 d. išdavė teismo įsakymą, nutarė išieškoti iš skolininko 774,89 Eur skolą, 48,04 Eur delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 822,93 Eur sumos nuo 2023 m. lapkričio 9 d. bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 11 Eur žyminio mokesčio, 200 Eur (už teisines paslaugas, kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Viljurika“. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d..
Šalies argumentai
3. Skolininkas 2024 m. birželio 13 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą skolininko prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo pareikšti ir prieštaravimus. Nurodo, kad apie teismo įsakymą sužinojo atsitiktinai, tai yra 2024 m. gegužės 3 d., kai nuo jo banko sąskaitos antstolis nurašė pinigines sumas. Teigia, kad teismo įsakymas nebuvo įteiktas skolininkui, nebuvo išsiųstas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Mano, kad siunčiant dokumentus tik registruotu ir elektroniniu paštu nebuvo išnaudotos visos galimybės įteikti dokumentus, pažymi, kad nesutinka su kreditorės reikalavimais, juos ginčija, teigia, kad nėra aiškus 774,89 Eur skolos susidarymo pagrindas, o ir be to, yra atsiskaitęs su kreditore.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. birželio 17 d. nutartimi nutarė atmesti skolininko prašymą atnaujinti praleistą terminą pareikšti prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo ir pateiktus prieštaravimus atsisakyti priimti ir grąžinti padavusiam asmeniui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5. Nurodė, kad skolininkui procesiniai dokumentai buvo siunčiami kreditorės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie nebuvo įteikti. Teismas nustatęs, kad skolininkas nedirba, nustatė kreditorei terminą patikslinti skolininko adresą ar atlikti veiksmus, kad teismas galėtų procesinius dokumentus įteikti kitu būdu. Kreditorė pateikė informaciją, kad kitas žinomas skolininko gyvenamosios vietos adresas - (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė žinomą elektroninį paštą – (duomenys neskelbtini). Teismas procesinius dokumentus išsiuntė nauju žinomu gyvenamosios vietos adresu ir elektroniniu laišku, tačiau dokumentai grįžo neįteikti, patvirtinimas dėl dokumentų gavimo elektroniniu paštu taip pat negautas. Teismas pakartotinai dokumentus išsiuntė deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį ir laikė tinkamai įteiktais 2024 m. sausio 21 d. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d., kreditorei 2024 m. vasario 13 d. išduotas vykdomasis dokumentas.
6. Nurodė, kad skolininko prieštaravimai teismui pateikti 2024 m. birželio 13 d., tai yra praleidus teismo įsakyme skolininkui nustatytą 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos, terminą. Nors skolininkas teigia, kad apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2024 m. gegužės 3 d. antstoliui nurašius lėšas, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikė. Nurodė, kad skolininkui procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, taip pat elektroniniu laišku, todėl dokumentai buvo įteikti tinkamai. Nurodo, kad skolininkui dokumentai per Elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) nebuvo siunčiami, kadangi jis nebuvo prisijungęs prie EPP sistemos. Pažymi, kad skolininkas nurodo, kad apie teismo įsakymą sužinojo 2024 m. gegužės 3 d., tačiau prašymą atnaujinti terminą ir prieštaravimus pateikė 2024 m. birželio 13 d., tai yra praėjus daugiau kaip mėnesiui apie galimą jo teisių pažeidimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu apeliantas (skolininkas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti apeliantui (skolininkui) praleistą terminą pareikšti apelianto (skolininko) prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo išdavimo. Apelianto (skolininko) atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nurodo, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje teismas nurodė, kad procesinius dokumentus skolininkui siuntė (duomenys neskelbtini), el. paštu (duomenys neskelbtini) ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Teigia, kad su atskiruoju skundu teikiami įrodymai patvirtina, jog butas (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas ne Lietuvos Respublikos piliečiams, minėtame bute skolininkas (apeliantas) negyveno, be to, elektroninis paštas „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pirmosios instancijos teismas siuntė procesinius dokumentus, yra neteisingas, kadangi teisingas apelianto (skolininko) elektroninio pašto adresas yra „(duomenys neskelbtini)“. Pažymi, kad apeliantas (skolininkas) taip pat negyvena (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo gauti teismo siunčiamų procesinių dokumentų. Teigia, kad tinkamai neinformavus apelianto apie pradėtą teisminį procesą, jog teisės laiku civiliniame procese buvo pažeistos.
7.2. Nurodo, kad su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai patvirtina, jog antstolė nurašė pinigines lėšas nuo apelianto banko sąskaitos ir ši aplinkybė patvirtina skolininko prašymo argumentus dėl to, kada jis sužinojo apie jo atžvilgiu kreditorės pradėtą procesą. Teigia, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principo. Mano, kad terminas skolininko prieštaravimams dėl teismo įsakymo peržiūrėjimo pateikti atnaujintinas ir skolininko prieštaravimai priimtini, kartu naikintina ir ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta atsisakyti atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti dėl priimto teismo įsakymo nurodo, kad apie priimtą teismo įsakymą sužinojo atsitiktinai, tai yra antstoliui nurašius pinigines lėšas, teigia, kad procesiniai dokumentai faktiškai apeliantui nebuvo įteikti, kadangi teismas procesinius dokumentus siuntė adresais, kuriuose apeliantas faktiškai negyvena, o ir be to, klaidingu elektroniniu paštu. Teigia, kad šiuo atveju svarbu įvertinti ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principo.
11. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.
12. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje sprendžiant dėl tinkamo teismo įsakymo įteikimo skolininkui – fiziniam asmeniui yra nurodyta, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 16 punktas).
13. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 23 punktas).
14. Procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 27 punktas).
15. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog skolininkui procesiniai dokumentai siunčiami žinomais jo gyvenamosios vietos adresais faktiškai nebuvo įteikti. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesinius dokumentus išsiuntė elektroniniu paštu, kuris buvo nurodytas kreditorės, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje procesinių dokumentų įteikimas ir gavimas elektroniniu paštu nėra draudžiamas, kai tai suderinta su bylos dalyviais, proceso dalyviui patvirtinant laiško gavimą, ir pan.. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, jog procesiniai dokumentai elektroniniu paštu buvo įteikti, duomenų apie dokumentų gavimo patvirtinimą byloje nėra. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos duomenimis taip pat nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1288-617/2022 yra pateiktas skolininko telefono numeris ((duomenys neskelbtini)), tačiau šiuo atveju byloje nėra duomenų jog teismas išnaudojo galimybę informuoti skolininką telefonu apie pradėtą teisminį procesą, priimtą teismo įsakymą.
16. Atsižvelgus į aukščiau paminėtas teisės normas, atsižvelgus į tokio pobūdžio bylų specifiką, be kita ko į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, net netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininkas, gavęs teismo įsakymą, turi teisę, pateikti prieštaravimus, manytina, kad pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą skolininkui įvykdė netinkamai, neužtikrino tinkamo skolininko informavimo apie vykdomą procesą, apie kurį, anot skolininko, jis sužinojo jau tik vykdymo procese, tai yra antstoliui nurašius pinigines lėšas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas skolininkui (neišnaudojus visų galimų įteikimo būdų), dėl to skolininkas neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditoriaus reikalavimų. Todėl, skundžiama nutartis naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), terminas prieštaravimams pateikti atnaujinamas ir prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti neįvertino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1405-863/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1333-866/2024). Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), terminas prieštaravimams pateikti atnaujinamas ir prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skolininkui A. R. prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti prieštaravimų priėmimo klausimą.