Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko A. J.atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria išnagrinėtas skolininko A. J.prašymas dėl termino pratęsimo prieštaravimams pareikšti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. priėmė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš skolininko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

7. Dokumentų įteikimo tvarka yra reglamentuojama civilinio proceso kodekse ir teismas negali savavališkai nuspręsti dokumentų neįteikti. Be to, neaišku kaip teismas vertina rūpestingumą ir atsakingumą, ar skolininkas turėtų nuolat teikti užklausas teismams ir klausti ar nėra nagrinėjamų bylų jo atžvilgiu, nes praleisti terminą negavus dokumentų nėra pakankama priežastis.

8. Atkreipia dėmesį, kad teismas nesivargino net įteikti dokumentų viešojo paskelbimo būdu, nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 438 straipsniu teismo įsakymas ir viešo paskelbimo būdu negali būti įteikiamas. Civilinio proceso kodekse išsamiai reglamentuojama dokumentų įteikimo tvarka ir tai, kad teismas nežinojo kur siųsti dokumentų nėra pakankamas pagrindas priimti teismo įsakymą skolininkui nežinant. Taigi, teismas padarė rimtą procesinį pažeidimą neįteikdamas dokumentų, o skolininkas sąžiningai negalėjo sužinoti apie teismo įsakymą. Tai įrodo ir byloje esanti medžiaga – dokumentai skolininkui įteikti nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

13. Supaprastintas procesas dėl teismo įsakymo išdavimo įtvirtintas CPK XXIII skyriuje. CPK 438 straipsnyje, reglamentuojančiame procesinių dokumentų įteikimą bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas išsiunčiamas išieškotojui.

14. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje sprendžiant dėl tinkamo teismo įsakymo įteikimo skolininkui – fiziniam asmeniui yra nurodyta, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 16 punktas).

15. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 23 punktas).

16. Procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į aptartą EŽTT praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, be kita ko – į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 27 punktas).

17. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tiek kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek Vartojimo kredito sutartyje nurodytas toks skolininko gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Priėmus teismo įsakymą, procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkui minėtu gyvenamosios vietos adresu. Taip pat, procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti jo žinomu darbovietės adresu – (duomenys neskelbtini), kur procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Iš bylos duomenų nėra pagrindo išvadai, kad teismas bandė įteikti procesinius dokumentus skolininko darbovietėje naudojant elektroninių ryšių priemones. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Vartojimo kredito sutartyje, be skolininko gyvenamosios vietos adreso, taip pat buvo nurodytas ir elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų siuntęs procesinius dokumentus šiuo el. pašto adresu.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors kreditorė nurodo, kad skolininkas apie priimtą teismo įsakymą turėjo žinoti dėl atliktų priverstinio išieškojimo veiksmų, nes buvo areštuotos skolininko banko sąskaitos ir nuskaityta dalis lėšų, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų kreditorė nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad nors skolininkas nurodo, kad teismo įsakymo priėmimo metu jis gyveno Jungtinėje Karalystėje, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų taip pat nepateikė.

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad teismo įsakymas nebuvo tinkamai įteiktas skolininkui (neišnaudojus visų galimų įteikimo būdų), dėl to skolininkas neteko galimybės pareikšti prieštaravimų ir gintis nuo kreditoriaus reikalavimų. Todėl, skundžiama nutartis naikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), terminas prieštaravimams pateikti atnaujinamas ir prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

skolininko A. J.atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti prieštaravimų priėmimo klausimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.