Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V VALDA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties, civilinėje byloje pagal kreditorės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijos pareiškimą skolininkei UAB „V VALDA“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

7. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti skolininkės prieštaravimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, pagal kreditorės VĮ Valstybinių miškų urėdijos pareiškimą, 2024 m. kovo 8 d. išdavė teismo įsakymą dėl 379,26 Eur baudos pagal pasirašytą 2021 m. sausio 4 d. sutartį, 12,5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir 11 Eur žyminio mokesčio išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „V VALDA“. Teismas, 2024 m. kovo 12 d. išsiuntęs skolininkei procesinius dokumentus Juridinių asmenų registre nurodytu skolininkės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), laikė juos įteiktais 2024 m. kovo 13 d., po ko, skolininkei įstatymo nustatytu terminu nepateikus prieštaravimų, teismų informacinėje sistemoje Liteko padaryta žyma, kad minėtas teismo įsakymas įsiteisėjo 2024 m. balandžio 3 d.

9. Skolininkei pateikus teismui prieštaravimus (gavimas užregistruotas 2024 m. balandžio 24 d., byloje įrašyta pastaba apie gavimą registruotu paštu (2024 m. balandžio 21 d.), akcentuojant priimto teismo įsakymo nepagrįstumą bei aplinkybę, kad apie teismo įsakymą skolininkė (jos vadovas) sužinojo grįžęs iš ligoninės 2024 m. balandžio 15 d., pirmosios instancijos teismas, nenustatęs svarbių praleisto termino prieštaravimams pateikti priežasčių, skolininkės prieštaravimus atsisakė priimti. Apeliantė pateikė atskirąjį skundą, nesutikdama su teismo pozicija dėl teismo įsakymo skolininkei įteikimo 2024 m. kovo 13 d., pažymėdama, kad apie aptariamą teismo įsakymą sužinojo iš antstolio 2024 m. balandžio 15 d. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį vertiną kritiškai.

10. CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Dėl to, vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti (CPK 439 straipsnio 2 dalis).

11. Taip pat pažymėtina, kad taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018; 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

12. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

13. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

14. Aptariamu atveju, byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo naudotoja ar kad turėtų pareigą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, ar kad būtų davusi sutikimą, pageidavusi procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad Lietuvos teisinėje sistemoje procesinių dokumentų įteikimas ir gavimas elektroniniu paštu nėra draudžiamas, tai suderinus su bylos dalyviais, proceso dalyviui patvirtinant laiško gavimą, ir pan., tačiau toks įteikimo būdas, kaip viena iš dokumentų įteikimo galimybių, naudotinas tarpiniams procesiniams dokumentams įteikti, į ką buvo atkreiptas dėmesys ir Lietuvos Respublikos teismams pateiktose Teisėjų tarybos rekomendacijose dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir įteikimo proceso šalims. Šiuo gi atveju, manytina, jog teismas netinkami taikė aukščiau minėtas procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui reglamentuojančias teisės normas, kai procesinius dokumentus, tarp jų ir galutinį procesinį dokumentą (teismo įsakymą) išsiuntė tik Juridinių asmenų registre nurodytu skolininkės elektroninio pašto adresu ir, net negavęs jokio patvirtinimo apie laiško (dokumentų) gavimą, sekanačią dieną laikė išsiųstų dokumentų įteikimo diena. Įvertinus aukščiau paminėtas teisės normas, atsižvelgus į tokio pobūdžio bylų specifiką (šios nutarties 11 punktas), be kita ko į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, net netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininkas, gavęs teismo įsakymą, turi teisę, pateikti prieštaravimus, manytina, kad pirmosios instancijos teismas procesinių dokumentų įteikimą skolininkei įvykdė netinkamai, neužtikrino tinkamo skolininkės informavimo apie vykdomą procesą, apie kurį, anot skolininkės, ji sužinojo jau tik vykdymo procese. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, be kita ko nesant pagrindo spręsti, kad skolininkė savo procesines teises įgyvendino aplaidžiai ar nerūpestingai, siekiant užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinių dokumentų skolininkei įteikimo dieną laikė 2024 m. kovo 13 d. Tokiu atveju skundžiama nutartis panaikinama ir prieštaravimų priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

15. Kitos atskirajame skunde ar atsiliepime į jį akcentuotos aplinkybės (pavyzdžiui, dėl sutarties su kreditore vykdymo aplinkybių, vykdomosios bylos, ir kt.) neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „V VALDA“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „V VALDA“ prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.