Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. D. ir Y. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Y. D. ir A. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

8. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjai pateikė papildomus įrodymus: pažymas apie deklaruotą gyvenamąją vietą, turto nuomos sutartis su priedais, Vilniaus Naujamiesčio mokyklos pažymą.

9. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog atskirasis skundas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, įrodinėjamomis naujai pateikiamais įrodymais, kurių pateikimo būtinybė atsirado teismui atsisakius priimti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, taip pat į tai, kad šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir turės įtakos sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, yra pagrindas priimti naujai teikiamus įrodymus.

Dėl bylos teismingumo

12. Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti tinkamai įgyvendinta tik nustačius, kuriam konkrečiam teismui teisminga konkreti civilinė byla (kuris teismas turi jurisdikciją ją nagrinėti). Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, be to, teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje.

13. Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio pagal tarptautinio civilinio proceso normas (CPK 782 straipsnis). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017). Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018). Iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, turintys leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, nurodydamas, kad nėra duomenų apie pareiškėjų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

15. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos santykius reglamentuoja 1992 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, dėl ko jai teikiama pirmenybė prieš Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktus. Šios sutarties 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta civilinių ir šeimos bylų teismingumą reglamentuojanti taisyklė – civilines ir šeimos bylas kompetentingas nagrinėti tos susitariančios valstybės teismas, kurioje yra atsakovo gyvenamoji vieta, nebent ši sutartis numato kitaip. Sutarties 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia taikomi tos Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiais sutuoktiniai buvo ieškinio padavimo momentu, įstatymai; jeigu sutuoktinių gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, taikomi šios Susitariančiosios Šalies įstatymai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia yra kompetentingos įstaigos Susitariančiosios Šalies, kurios įstatymai turi būti taikomi remiantis šio straipsnio 1–2 punktais. Taigi, pareiškimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu būtų nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose, nustačius, jog sutuoktinių, Baltarusijos Respublikos piliečių, gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-911-467/2016; 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2136-275/2021).

16. CPK 784 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų šeimos bylas nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai; pagal šio straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta (CK 2.16 straipsnio 2 dalis).

18. CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas) kriterijus.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad viešajame registre nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais, todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą viešajame registre deklaruota asmens gyvenamoji vieta yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, kuris negali būti absoliutinamas. Gyvenamosios vietos nustatymui yra aktualūs duomenys, susiję su asmens faktiniu buvimu tam tikros valstybės teritorijoje atitinkamu laikotarpiu, inter alia (liet. be kita ko), duomenys, susiję su šio asmens darbo vieta. Asmuo taip pat gali turėti ir kelias gyvenamąsias vietas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020).

20. Nagrinėjamu atveju, remiantis viešajame registre nurodomais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjo A. D. deklaruotas gyvenamosios vietos adresas (nuo 2023 m. gegužės 19 d. iki 2024 m. balandžio 30 d.) yra (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos Y. D. (nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2025 m. balandžio 1 d.) – (duomenys neskelbtini). Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2022 m. balandžio 3 d. turto nuomos sutarties ir jos 2023 m. kovo 31 d. priedo matyti, jog pareiškėjas A. D. yra iki 2025 m. balandžio 1 d. išsinuomojęs butą, adresu (duomenys neskelbtini), o 2022 m. lapkričio 6 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 3/2022-11 pagrindu iki 2024 m. balandžio 30 d. taip pat yra išsinuomojęs butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus Naujamiesčio mokyklos 2023 m. gegužės 24 d. pažymos Nr. 19-95 (6.39) nustatyta, jog pareiškėjų nepilnametė dukra nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. mokysis Vilniaus Naujamiesčio mokykloje.

21. Išanalizavus pateiktus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjų faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Nustačius, kad abiejų pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Respublikos teismai yra kompetentingi nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendimą atsisakyti priimti pareiškimą grįsdamas tik tuo, kad pareiškėjų deklaruotos gyvenamosios vietos adreso Vilniuje galiojimas buvo pasibaigęs, netinkamai aiškino fizinio asmens gyvenamosios vietos sampratą, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjų nurodomą gyvenamąją vietą, suabsoliutino deklaruotos gyvenamosios vietos kriterijų ir nukrypo nuo minėtos teismų praktikos.

23. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), šis klausimas spręstinas pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nutartį ir pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.