- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-05
- Bylos Nr.
- e2S-2136-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01868-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- N.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų N. (N.) S. ir D. S. (D. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. (N.) S. ir D. S. (D. S.) prašymą dėl santuokos nutraukimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai Ukrainos pilietė N. (N.) S. ir Baltarusijos Respublikos pilietis D. S. (D. S.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, bendru sutikimu prašydami nutraukti jų Baltarusijos Respublikoje (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką ir patvirtinti sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai prašyme nurodė, kad turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.
3. Teismas nurodė, kad CPK 784 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis – Europos Sąjungos teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018). Nors pareiškėjai, prašydami nutraukti jų Baltarusijos Respublikoje sudarytą santuoką, nurodė, kad registruotino turto, kuris jiems priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi, tačiau teismas nagrinėjamu atveju neturi galimybės tuo įsitikinti. Jeigu pareiškėjai, būdami užsieniečiai, turėtų registruotino turto kitose valstybėse, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas privalėtų spręsti klausimą dėl daiktinių teisių į šį turtą. Be to, nagrinėjamu atveju teismas neturi galimybės nustatyti, ar pareiškėjai kitose valstybėse neturi kreditorių (jei tokių būtų, jie turėtų būti informuoti apie pradėtą procesą dėl santuokos nutraukimo).
4. Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog tuo atveju, kai tarptautinį (užsienio) elementą turintis ieškinio reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinės privatinės teisės normas galėtų būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose, o užsienio valstybė nėra priskyrusi tokio ieškinio reikalavimo savo išimtinei jurisdikcijai, Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl savo jurisdikcijos, turi apsvarstyti ir tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Nustačius, kad byloje pareikštas reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso normas nepriskirtas išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai, o toks reikalavimas priklauso ir atitinkamos užsienio valstybės teismo jurisdikcijai, Lietuvos Respublikos teismas gali atsisakyti priimti pareikštą reikalavimą su tarptautiniu (užsienio) elementu bei pasiūlyti ieškovui (pareiškėjui) kreiptis į užsienio valstybės, kurioje reikės vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2009).
5. Teismas paaiškino, kad nepaisant to, jog pareiškėjai turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, dėl santuokos nutraukimo jiems pasiūlytina kreiptis toje valstybėje, kurioje santuoka buvo sudaryta, nes Lietuvos teismai tokiu atveju nėra kompetentingi įvertinti, ar prašoma patvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymų reikalavimus, nepažeidžia viešo intereso.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo.
7. Nurodė, kad abu pareiškėjai gyvena Lietuvos Respublikoje, ir abu turi ilgalaikius leidimus gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje.
8. Pažymėjo, kad užsienio valstybėse turtą įsigyti gali ne tik pareiškėjai, kaip užsienio šalies piliečiai, bet ir bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis, todėl remiantis motyvu dėl turto turėjimo užsienio valstybėje, teismas gali atsisakyti priimti bet kurio pareiškėjo prašymą dėl santuokos nutraukimo.
9. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta teismų praktika ir jose nurodytos faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Civilinėje byloje Nr. e3K373378/2018 teismui pateiktuose dokumentuose nurodytos aplinkybės bei su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad šalių ir jų vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Šveicarijoje. Civilinėje byloje Nr. e3K3256916/2017 byloje nustatytomis aplinkybėmis ginčas jau buvo nagrinėtas Moncos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. R.G. 1601/14.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.
12. Asmens teisė kreiptis į teismą gali būti tinkamai įgyvendinta tik nustačius, kuriam konkrečiam teismui teisminga konkreti civilinė byla (kuris teismas turi jurisdikciją ją nagrinėti). Be to, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje.
13. Teismas pareikštų reikalavimų teismingumą tikrina savo iniciatyva bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 15 punktas).
14. Tarptautinis šeimos bylų teismingumas (jurisdikcija), priklausomai nuo konkrečioje byloje esančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdžio, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-916/2017, 15 punktas). Nacionalinės teisės nustatytos tarptautinio civilinio proceso taisyklės taikytinos tik tais atvejais, kai teismingumo klausimo nereguliuoja ES ar tarptautinės teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2018, 23 punktas). Nustatęs, kad pagal taikytinas teisės normas pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai Ukrainos pilietė N. (N.) S., turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, deklaravusi gyvenamąją vietą Šalčininkų r. sav., Turgelių sen., Grabių k. 1, Lietuvoje, ir Baltarusijos pilietis D. S. (D. S.), turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, deklaravęs gyvenamąją vietą Šalčininkų r. sav., Turgelių sen., Grabių k. 1, Lietuvoje, pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir prašė patvirtinti jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
16. Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Tarptautinė sutartis) 29 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia taikomi tos Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiais sutuoktiniai buvo ieškinio padavimo momentu, įstatymai. Jeigu sutuoktinių gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, taikomi šios Susitariančiosios Šalies įstatymai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paduodant ieškininį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo arba dėl santuokos pripažinimo negaliojančia vienas iš sutuoktinių yra vienos Susitariančiosios Šalies, o antrasis – kitos Susitariančiosios Šalies pilietis, ir vienas iš jų gyvena vienos Šalies, o antrasis – kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia taikomi vienos iš Susitariančiųjų Šalių įstatymai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir santuokos pripažinimo negaliojančia yra kompetentingos įstaigos Susitariančiosios Šalies, kurios įstatymai turi būti taikomi remiantis šio straipsnio 1-2 punktais.
17. CPK 784 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos teismai taip pat yra kompetentingi nagrinėti šeimos bylas, jeigu abu sutuoktiniai yra užsieniečiai, bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abiejų pareiškėjų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos Respublikos teismai yra kompetentingi nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo.
19. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo, nurodydamas, kad nors pareiškėjai, prašydami nutraukti jų Baltarusijos Respublikoje sudarytą santuoką, nurodė, kad registruotino turto, kuris jiems priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi, tačiau teismas nagrinėjamu atveju neturi galimybės tuo įsitikinti. Jeigu pareiškėjai, būdami užsieniečiai, turėtų registruotino turto kitose valstybėse, santuokos nutraukimo bylą nagrinėjantis teismas privalėtų spręsti klausimą dėl daiktinių teisių į šį turtą.
20. Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015), tačiau nesant duomenų, kad byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį turtą, nevertinama, ar tarptautinės sutartys su šalimis, kuriose yra šalių turtas, leidžia tai daryti.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jeigu ieškinio priėmimo stadijoje nepakanka duomenų teismingumui nustatyti, teismas gali nustatyti šalims terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, pavyzdžiui įpareigoti šalis pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų pareikšime nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjai neturi nekilnojamojo turto Ukrainoje arba Baltarusijos Respublikoje.
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, netinkamai taikė civilinio proceso normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina.
23. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.