- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- eA-1719-968/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09865-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Rytis Krasauskas (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Romualdas Drakšas, Jurgita Žiužienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja Baltarusijos Respublikos pilietė M. N. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 23S212066, kuriuo pareiškėjai neišduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas nuolat gyventi) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 23S215282, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 23S216492, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 30 mėnesių (toliau – ir Sprendimas Nr. 3) (toliau kartu – ir Sprendimai).
2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, nuo 2017 m. gruodžio 11 d. ji turėjo nacionalinę vizą, o nuo 2018 m. vasario 20 d. – leidimus laikinai gyventi. Pareiškėja nuo 2018 m. spalio 24 d. dirba Lietuvoje ir gauna draudžiamąsias pajamas, o šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini) tyrėja (analitike), Baltarusijos ir Rusijos specialiste. Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 10 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760201432, galiojantis iki 2026 m. lapkričio 11 d. Pragyvenusi Lietuvoje 5 metus ir turinti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, pareiškėja 2023 m. birželio 27 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi, o teikdama šį prašymą, ji užpildė atsakovo klausimyną, kuriame inter alia (be kita ko) nurodė, jog ji 2008–2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje (toliau – ir URM). Remdamasis šia aplinkybe, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) 2023 m. spalio 18 d. pateikė atsakovui išvadą Nr. 18-11086 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nusprendė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o atsakovas, vadovaudamasis VSD išvada, priėmė Sprendimus.
2.2. Išvada dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui yra nepagrįsta. Pareiškėjos pirmasis išsilavinimas yra bibliotekininkės, vėliau ji dirbo žurnaliste (2000–2008 m. dirbo žurnaliste; 2010 m. baigė Baltarusijos Respublikos viešojo administravimo akademiją Minske; nuo 2008 iki 2011 m. dirbo Baltarusijos Respublikos URM, ambasadoje Rusijos Federacijoje spaudos tarnyboje; nuo 2011 m. iki 2013 m. dirbo spaudos tarnyboje Baltarusijos Respublikos URM; 2011 m. baigė diplomatinę akademiją Maskvoje; 2013–2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos ambasadoje Lietuvos Respublikoje). Prieš įsidarbindama (duomenys neskelbtini), pareiškėja, 2019 m. laimėjusi atrankos konkursą, VSD darbuotojui nurodė šias aplinkybes, tačiau VSD, įvertinęs pareiškėjos ryšius ir galimas grėsmes, atitinkamų aplinkybių nenustatė.
2.3. Sprendžiant dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui nebuvo teisingai ir objektyviai įvertintos aplinkybės dėl jos pareigybės, funkcijų, kontakto pobūdžio. Pareiškėja neginčija to, jog ji turėjo ryšių su minėtose institucijose dirbančiais asmenimis, tačiau visi šie ryšiai susiformavo vykdant tarnybines pareigas, o pareiškėja niekada nedirbo su žvalgybos ir saugumo tarnybomis, neteikė šioms tarnyboms jokios informacijos, nevykdė pavedimų. Pareiškėja, 2013–2016 m. dirbdama Baltarusijos Respublikos ambasadoje Lietuvoje, turėjo ryšių su Baltarusijos valstybės saugumo komiteto atstovu, jie dirbo viename pastate, tačiau ji nebuvo šiam darbuotojui įdomi, jos įtaka buvo menka, jį domino, kurie Lietuvos žurnalistai yra lojalūs Baltarusijai, taigi jų kontaktai buvo darbiniai, o pareiškėja šiam asmeniui niekada neteikė jokios informacijos ir kartu nedirbo. Pareiškėja jokia forma nepritarė agresyviai Baltarusijos Respublikos bei Rusijos Federacijos politikai, ji aštriai ir viešai kritikuoja režimą ir palaiko nepriklausomos Baltarusijos judėjimą ir šias idėjas. Šiuo atveju atsakovui priimant Sprendimus buvo vertinamas tik pareiškėjos darbo faktas, nevertinant kitų reikšmingų aplinkybių. Vis dėlto vien pareiškėjos darbo valstybės institucijoje faktas nesudaro pagrindo išvadai, kad ji yra lojali režimui, yra užverbuota ar kitaip dirba režimo naudai.
2.4. Šiuo atveju nebuvo tinkamai įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika. Pareiškėja mokėsi lietuvių kalbos (išlaikė B2 lygio egzaminą), išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminą, yra sukūrusi šeimą Lietuvoje, siekia geriau integruotis į Lietuvos visuomenę, ji ateityje planavo kreiptis dėl pilietybės įgijimo, nes savo ateitį sieja su Lietuva. Pareiškėjos gyvenamoji vieta 5 m. deklaruota Vilniuje, kur ji nuolat gyvena su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Atsakovas šiuo atveju neatsižvelgė į pareiškėjos ryšius su Lietuvos Respublika, o pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga ir nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsniu.
2.5. Sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų bei viešojo administravimo principų. Sprendimų motyvai yra bendro pobūdžio ir taikytini bet kuriam Baltarusijos Respublikos piliečiui, dirbusiam ar nedirbusiam valstybės tarnybos sektoriuje, juose apibūdinama bendra geopolitinė situacija ir nurodomos prielaidos, spėjimai kurie pritaikomi pareiškėjai. Byloje nėra informacijos apie ankstesnius konkrečius pareiškėjos veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą. Visos aplinkybės dėl pareiškėjos darbo Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose buvo nurodyti ir įvertinti pokalbio su VSD metu 2019 m., tačiau tuo metu jokių abejonių dėl pareiškėjos patikimumo nekilo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. VSD pateikus VSD išvadą dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo, nustatytas pagrindas atsisakyti išduoti leidimą nuolat gyventi, panaikinti leidimą laikinai gyventi ir uždrausti atvykti (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 str. 4 d.; 35 str. 1 d. 1 p.; 50 str. 1 d. 14 p.; 133 str. 5 d.).
3.2. Priimdamas Sprendimus, atsakovas rėmėsi kompetentingos institucijos išvada ir įvertino pareiškėjos veiksmus (darbą Baltarusijos Respublikos URM), o iš atliktų veiksmų (darbo Baltarusijos Respublikos URM) VSD surinktos informacijos kontekste pagrįstai nusprendė dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuva, visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o atsisakymas pareiškėjai išduoti leidimą nuolat gyventi, leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą.
3.3. Skunde nepagrįstai teigiama, jog priimti Sprendimai yra nemotyvuoti, nes Sprendimuose nebuvo apsiribota vien nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimai atitinka VAĮ ir teismų praktikos reikalavimus.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
4.1. Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, priimti pagal atsakovo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei remiantis objektyviais duomenimis, jie atitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. VSD atliko pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą (Įstatymo 4 str. 4 d.) ir atsakovui pateikė VSD išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui: pareiškėja, nuo 2008 m. iki 2016 m. dirbdama Baltarusijos Respublikos URM, privalėjo būti lojali Baltarusijai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
4.2. Sprendžiant dėl pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui, reikšminga tai, jog Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Pareiškėjai gyvenant Lietuvoje, ji gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra tarnavę (dirbę) šios šalies valstybės institucijose. Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.
6. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog atsakovas priimdamas Sprendimus neatliko savarankiško pareiškėjos keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimo ir į Sprendimus perkėlė VSD išvadą. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog atsakovas nekvestionuoja VSD išvadų ir vertina, ar leidimo laikinai gyventi panaikinimas laikomas proporcinga ir būtina priemone tikslui (užtikrinti visuomenės saugumą) pasiekti.
7. Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl jos keliamos grėsmės valstybės saugumui, pažymėjo, kad nors pareiškėja nurodo, jog ji Baltarusijos Respublikos URM dirbo iš esmės žurnalistinį darbą, atliko spaudos sekretoriaus funkcijas, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad pareiškėja privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikos valdžiai. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos paaiškinimai, jog ji savo ateities niekuomet nesiejo su darbu Baltarusijos valstybinėse įstaigose, kad nepalaiko ryšių su ten dirbusiais kolegomis, nepaneigia pareiškėjo lojalumo Baltarusijos valdžiai. Pareiškėja tarnybą Baltarusijos Respublikos URM pasirinko savo noru ir joje dirbo ilgą laiką nuo 2008 m. iki 2016 m. Teismas akcentavo, jog VSD nurodė, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, jog Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose.
8. Teismo vertinimu, pareiškėjos lojalumą valdžiai apsprendžia ne jos eitos pareigos, o pareiškėjos darbas Baltarusijos Respublikos URM buvo ilgalaikis (nuo 2008 m. iki 2016 m.), ji nuo 2008 m. iki 2011 m. dirbo Baltarusijos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje, 2010 m baigė Baltarusijos viešojo administravimo akademiją Minske (aukštasis išsilavinimas, „tarptautiniai reikalai“), 2011 m. baigė studijas Rusijos URM diplomatinėje akademijoje Maskvoje, įgijo „tarptautinių reikalų magistro laipsnį“, 2013–2016 m. ji turėjo kontaktų su kolegomis Baltarusijoje, dirbdama Baltarusijos Respublikos ambasadoje Lietuvos Respublikoje.
9. Teismas nusprendė, kad pareiškėjos užpildytame klausimyne deklaruotas faktas, jog dirbdama Baltarusijos Respublikos URM ji 2013–2016 m. turėjo ryšių su Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybomis, teisėsaugos, karinėmis institucijomis, yra svarus argumentas, pagrindžiantis VSD išvadą, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelią grėsmę valstybės saugumui. Aplinkybė, jog pareiškėja nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ar mano, kad Krymas priklauso Ukrainai, teismo vertinimu, nepaneigia aplinkybės, kad ji gali palaikyti ryšius su buvusioje tarnyboje ir (ar) kitose žvalgybos tarnybose dirbančiais Baltarusijos Respublikai lojaliais asmenimis (buvusiais kolegomis) ir tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad toks ryšių palaikymas gali suponuoti pareiškėjos pažeidžiamumą, kartu ir realią tikimybę kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos darbą (duomenys neskelbtini), sutiko su atsakovu, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, jos darbas Lietuvos nacionalinėje kultūros įstaigoje, užimamos pareigos, galimybė turėti kontaktų su asmenimis, betarpiškai susijusiais su valstybės valdymu, prieiga prie informacijos kelia papildomų rizikų ir patvirtina VSD išvadą.
11. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius dėl galimo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, nurodęs, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir šiuo pagrindu nuo 2018 m. vasario 20 d. gyvena Lietuvos Respublikoje su leidimais laikinai gyventi. Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir ji yra šiuo pagrindu pragyvenusi Lietuvos Respublikoje 5 metus ir įgijusi teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi (Įstatymo 53 str. 1 d. 8 p.), dar savaime nesuteikia pareiškėjai teisės gauti leidimą nuolat gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinis galėtų būti neįleistas į Baltarusijos Respubliką, o atsisakymas išduoti leidimą nuolat gyventi savaime neatima teisės pareiškėjai gyventi kartu su sutuoktiniu. Pareiškėjos interesas likti gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pateisintas tuo faktu, kad ji pragyveno Lietuvos Respublikoje 5 metus ir įgijo teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo. Todėl teismas nusprendė, kad Sprendimai šiuo požiūriu yra proporcingi, nes grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
12. Teismas, apibendrinęs motyvus, nusprendė, kad pareiškėjos galimi ryšiai su atitinkamomis Baltarusijos Respublikos tarnybomis bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti, todėl VSD nustatytas aplinkybes įvertinus atsižvelgiant į visuotinai žinomą informaciją dėl Baltarusijos ir Rusijos tarnybų veikimo principų, surinkta informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Teismo vertinimu, VSD surinkti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, o šiuo atveju jos asmeninis interesas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
13. Teismas dėl to nusprendė, kad Sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, o Sprendimu Nr. 3 nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas, nesant pagrindo teigti, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjos teises. Atmetęs pareiškėjos skundą dėl Sprendimų panaikinimo, teismas netenkino jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).
III.
14. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Sprendimus.
15. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą, pažeidė pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes, neatsakė į esminius skundo argumentus, bylą išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai ir paviršutiniškai, visiškai nesigilindamas į individualų pareiškėjos atvejį. Todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu (ABTĮ 56 str. 7 d.) šiam teismui nustatant byloje esminę reikšmę turinčią aplinkybę, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju teismas perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjai, reikalaudamas įrodyti nebūtus dalykus.
15.2. Pirmosios instancijos teismas suteikė absoliučią galią VSD vertinimui, pats tinkamai nevertinęs atitinkamos grėsmės realumo ir akivaizdumo, konkretaus pareiškėjos elgesio. Taigi teismas neįvertino, jog Sprendimai buvo pagrįsti prielaidomis ir nemotyvuoti, todėl buvo pažeisti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai.
15.3. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai atsakovo ir VSD surinktais įrodymais, ignoruodamas pareiškėjos pateiktus įrodymus ir nevertindamas jos elgesio po tarnybos santykių Baltarusijos valstybės tarnyboje 2016 m. nutraukimo, demokratinės Baltarusijos judėjimo palaikymo, teikiamos finansinės paramos ir viešų pareiškimų, taip pat, jog grįžus į Baltarusiją, pareiškėjai kyla grėsmė už atvirai ir laisvai išreikštas politines pažiūras susidorojimas represinėmis priemonėmis ir net įkalinimas. Todėl teismas analizavo pareiškėjos praeitį, kurios objektyviai negalima pakeisti, tačiau išvada dėl jos ryšių yra hipotetiška ir nepagrįsta objektyviais įrodymais.
15.4. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nusistatęs prieš pareiškėją, nevertino jos pateiktų įrodymų ir neleido jų teikti, aukščiausią įrodomąją galią suteikęs VSD išvadai.
15.5. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl Konvencijos 8 straipsnio yra nepagrįsta ir ciniška pareiškėjos ir jos sutuoktinio atžvilgiu, nes dėl visuotinai žinomų priežasčių, t. y. galimo persekiojimo ir represijų taikymo, Lietuvos Respublikos piliečiams rekomenduojama nevykti į Baltarusiją bei nedelsiant iš jos išvykti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl Sprendimų atitikties proporcingumo kriterijui yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga.
15.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, jog Rusijos ir Baltarusijos autokratinio režimo grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui didėjo palaipsniui, o pareiškėjos darbo Baltarusijos URM metu nei Lietuva, nei Europos Sąjunga nelaikė Baltarusijos priešiška valstybe, į ką turėjo atsižvelgti teismas nagrinėdamas šią bylą. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susikoncentravo į šiuo metu Baltarusijos autoritarinio režimo keliamą didelę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Atsiliepimas
16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl Sprendimų panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Sprendimai buvo priimti įvertinus pareiškėjos veiksmus (pareiškėjos darbą Baltarusijos Respublikos URM), o iš atliktų veiksmų (pareiškėjos darbo Baltarusijos Respublikos URM) VSD surinktos informacijos kontekste pagrįstai nuspręsta dėl pareiškėjos grėsmės valstybės saugumui ateityje. Priimant Sprendimus buvo įvertinti pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika, visos su pareiškėja susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjos keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o atsisakymas pareiškėjai išduoti leidimą nuolat gyventi, leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti valstybės saugumą. Pareiškėjos argumentai ir teikiami įrodymai nepaneigia Sprendimuose nustatytų aplinkybių bei neįrodo, kad pareiškėja negali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, todėl argumentai dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui ar Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo – nepagrįsti.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Teismas tinkamai įvertino pareiškėjos keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, pagrįstai suteikė prioritetą visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams, o ne vienos Baltarusijos Respublikos pilietės teisėms ir interesams. Bylos duomenys patvirtina faktą dėl grėsmės valstybės saugumui, o pareiškėja nepateikė į bylą duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jos (pareiškėjos) akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Pareiškėjos situacija pagrįstai vertintina pagal šiuo metu susiklosčiusią situaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. 23S212066, kuriuo pareiškėjai neišduotas leidimas nuolat gyventi (Sprendimas Nr. 1), Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 23S215282, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi (Sprendimas Nr. 2), Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 23S216492, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo 30 mėnesių (Sprendimas Nr. 3), teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl Sprendimų panaikinimo, nusprendęs, jog pareiškėjos darbo Baltarusijos Respublikos URM 2008–2016 m. faktas ir su tuo susijusios aplinkybės bei pareiškėjos ryšiai leidžia spręsti apie pareiškėjos pažeidžiamumą Baltarusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų atžvilgiu, todėl byloje išvada apie grėsmę valstybės saugumui padaryta pagrįstai, o pareiškėjos individualioms aplinkybėms, susijusioms su jos politinėmis pažiūromis ar ryšiais su Lietuvos Respublika, negali būti teikiamas prioritetas.
20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir suteikė VSD išvadai absoliučią galią, nevertino bylos įrodymų visumos ir pareiškėjos argumentų, buvo šališkas.
21. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomą įrodymą – Baltarusijos represuotų asmenų rėmimo fondo BYSOL 2024 m. balandžio 24 d. pažymą Nr. DM-24-037, kuri, pareiškėjos vertinimu, patvirtina, kad ji nėra lojali Baltarusijos režimui ir jos pažiūros yra demokratinės, pareiškėja finansiškai rėmė pasipriešinimo prie Baltarusijos režimą judėjimą, o šiems asmenims gresia represijos ir fizinis susidorojimas. Pareiškėja teigia, jog šis įrodymas teikiamas apeliacinės instancijos teisme, nes būtinybė šį įrodymą pateikti kilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame nebuvo įvertinta pareiškėjos pasipriešinimo veikla ir galimos šios veiklos neigiamos pasekmės, priėmimo.
22. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi proceso šalys įrodymus turi pateikti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-104-520/2024).
23. Įvertinusi tai, kad pareiškėjos nurodytos priežastys dėl būtinybės pateikti naują įrodymą apeliacinės instancijos teisme yra susijusios su subjektyviomis priežastimis (šio įrodymo reikšmės vertinimu po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo), teisėjų kolegija nepripažįsta priežasčių, dėl kurių šis įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, pagrįstomis. Dėl to pareiškėjos prašymas pridėti naują įrodymą prie bylos apeliacinės instancijos teisme yra netenkinamas.
24. Nustatyta, kad ginčijamus Sprendimus Migracijos departamentas priėmė iš esmės konstatavęs, jog VSD išvadoje pateikta informacija sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokiam vertinimui iš esmės pritarė ir pirmosios instancijos teismas.
25. LVAT praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022, 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023, 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2405-968/2023) ne kartą yra konstatuota, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
26. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018, 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023, 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023).
27. Pareiškėja iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
28. Bylos duomenimis nustatytos šios nagrinėjamai bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:
28.1. Pareiškėja M. N. yra Baltarusijos Respublikos pilietė. Ji (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, nepilnamečių vaikų neturi. Pareiškėjai 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. vasario 23 d. buvo išduota Lietuvos Respublikos nacionalinė viza, o nuo 2018 m. vasario 20 d. ji deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, turėdama leidimus laikinai gyventi, išduotus šeimos susijungimo pagrindu. Ji nuo 2000 m. iki 2008 m. dirbo žurnaliste, redaktore Baltarusijos telegrafo agentūroje, nuo 2008 m. iki 2011 m. – Baltarusijos ambasadoje Rusijos Federacijoje, nuo 2013 m. iki 2016 m. – Baltarusijos Respublikos ambasadoje Lietuvoje, nuo 2018 m. spalio 24 d. iki 2019 m. birželio 17 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (Lietuvoje), nuo 2019 m. birželio 18 d. dirba (duomenys neskelbtini) vyresniąja tyrėja (duomenys neskelbtini).
28.2. Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 3 d. užpildė klausimyną, kuriame, be kita ko, atsakydama į 4 klausimą („Ar turite (turėjote) kontaktų su NATO ar ES nepriklausančių valstybių teisėsaugos, karinėmis, institucijomis? Jeigu taip, pateikite informaciją apie tai (valstybė, laikotarpis, pavadinimas kontaktų pobūdis“) ir 9 klausimą („Ar turite (turėjote) ryšių su kilmės ar kitos valstybės (išskyrus Lietuvos Respublikos) žvalgybos ir saugumo tarnybomis (dirbate (dirbote) tokioms tarnyboms, teikėte joms informaciją, vykdėte jų pavedimus ar kitaip bendradarbiavote)? Jei taip, pateikite išsamią informaciją (valstybė, laikotarpis, tarnybos, žvalgybos tarnybos pavadinimas, ryšių pobūdis)“) nurodė, kad 2013–2016 metais dirbdama Baltarusijos Respublikos ambasadoje Lietuvoje darbo turėjo darbinių kontaktų su Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje dirbančiais kolegomis. Pareiškėja neigiamai atsakė į klausimyno 10 klausimą („Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje?“), o, atsakydama į 11 klausimą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas?“), nurodė, kad Ukrainai.
28.3. VSD 2023 m. spalio 18 d. raštu Nr. 18-11086 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ (VSD išvada) pateikė apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui iš esmės grindė faktine aplinkybe, kad pareiškėja klausimyne nurodė 2008–2016 m. dirbusi Baltarusijos Respublikos URM. VSD pabrėžė, kad tuo metu pareiškėja privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pat VSD išvadoje pateikti bendro pobūdžio pastebėjimai, apie Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus.
28.4. Migracijos departamentas Sprendimuose, vertindamas pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui, iš esmės vadovavosi VSD išvadoje pateikta departamento nuomone. Migracijos departamentas svarbiomis aplinkybėmis, papildančiomis VSD išvadą, pripažino tai, kad (i) pareiškėjos darbas Baltarusijos Respublikos URM ir atitinkamas ryšys su ten dirbusiais kolegomis buvo ilgalaikis, truko ne mažiau kaip 7 metus nuo 2008 m. iki 2016 m., (ii) ji, dirbdama Baltarusijos Respublikos URM, nuo 2008 m. iki 2011 m. dirbo šios valstybės ambasadoje Rusijos Federacijoje, (iii) ji 2010 m. baigė Baltarusijos viešojo administravimo akademiją Minske (auštasis išsilavinimas, „tarptautiniai reikalai“ (taip nurodė prašyme), 2011 m. baigė studijas Rusijos užsienio ministerijos diplomatinėje akademijoje Maskvoje, įgijo „tarptautinių reikalų magistro laipsnį“, (iv) pareiškėja dirba Lietuvos nacionalinėje kultūros įstaigoje, jos užimamos pareigos sudaro galimybę jai turėti kontaktų su asmenimis, betarpiškai susijusiais su valstybės valdymu, prieigą prie informacijos. Migracijos departamentas vertino, kad pareiškėjos socialiniai ryšiai Lietuvoje, nesudaro pagrindo kvestionuoti VSD išvados, todėl tai, kad jos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir ji yra šiuo pagrindu pragyvenusi Lietuvos Respublikoje 5 metus ir įgijusi teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi (Įstatymo 53 str. 1 d. 8 p.), savaime nesuteikia jai teisės gauti leidimą nuolat gyventi ir neatsveria grėsmės valstybės saugumui svarbos.
29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi paminėtais įrodymų vertinimo principais ir taisyklėmis, kitų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi VSD išvadoje ir ginčijamuose Migracijos departamento Sprendimuose išdėstytas aplinkybes, taip pat teismui pateiktus įrodymus, negali pritarti tikrinamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad VSD išvadoje ir Migracijos departamentas Sprendimuose, konstatuodami, kad pareiškėjos buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tinkamai įvertino jos individualią situaciją. Nei VSD išvadoje, nei Sprendimuose nebuvo pakankamai detaliai įvertinta konkreti pareiškėjos situacija, įskaitant jos šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat nebuvo atsižvelgta į jos veiklą baigus darbą Baltarusijos URM.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina pakankamai aukštą pareiškėjos socialinės integracijos į Lietuvos visuomenę lygį, todėl vien to, kad pareiškėja 2008–2016 m. dirbo Baltarusijos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje ir tuo metu turėjo atitinkamus kontaktus su tuometiniais kolegomis, nepakanka išvadai, kad pareiškėja ir ateityje, gavusi leidimą nuolat gyventi, vis dar gali būti išnaudota Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagrįsti.
31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos grėsmę valstybės saugumui būtina vertinti, be kita ko, atsižvelgiant bei vertinant šias reikšmingas aplinkybes, įvykusias ir tebevykstančias po to, kai ji baigė darbą Baltarusijos užsienio reikalų sistemoje, t. y. (i) pareiškėjos ir Lietuvos Respublikos piliečio (duomenys neskelbtini) sudaryto santuokos trukmę (t. y. daugiau nei (duomenys neskelbtini) metus), ir tai, kad visą šį laikotarpį pareiškėja gyveno ir dirbo Lietuvoje, (ii) tai, kad pareiškėja yra išlaikiusi Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, labai gerai moka Lietuvių kalbą (žr., Vilniaus universiteto pažymėjimą apie tai, kad pareiškėja 2020 m. vasario 17 d.–gegužės 19 d. vakariniuose lituanistikos kursuose mokėsi B2 lygio grupėje; 2021 m. gegužės 5 d. išduotą valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėja 2021 m. išlaikė valstybinės kalbos mokėjimo egzaminą pagal trečiosios kategorijos (B2) lygis, „Aukštuma“) reikalavimus; 2022 m. spalio 17 d. išduotą pažymėjimą apie išlaikytus valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus pagal Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo reikalavimus), (iii) pareiškėjos veiklą dalyvaujant Baltarusijos opoziciniame judėjime ir remiant Ukrainą (be kita ko, žr. byloje esančius įrodymus apie pareiškėjos paskyrose socialiniuose tinkluose Instagram ir Facebook paskelbtas nuotraukas, įrašus ir kt. informaciją), (iv) pareiškėjos išvykimų iš Lietuvos dažnumą bei kryptis (žr. paso kopiją, su įrašais apie jai išduotas vizas ir valstybinės sienos kirtimo žymomis), (v) tai, kad pareiškėja aktyviai reiškia nepritarimą Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ir Rusijos karių buvimui Baltarusijoje.
32. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčijamus Sprendimus ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 27 d. prašymą Nr. 2306-LNG-0158 išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai konstatavus kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
33. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikrinamas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Įvertinus tai, pareiškėjos apeliacinis skundas yra tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjos skundą tenkinti, Sprendimus panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 27 d. prašymą Nr. 2306-LNG-0158 išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
34. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nusistatęs prieš ją, nes nevertino jos pateiktų įrodymų ir neleido jų teikti, o aukščiausią įrodomąją galią suteikė VSD išvadai. Šiame kontekste primintina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011). Pareiškėja pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.
35. Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinio skundo reikalavimas yra tenkinamas, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, jog jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
36. Už skundo ir apeliacinio skundo padavimą teismui pareiškėja sumokėjo atitinkamai 22,50 ir 11,25 Eur žyminio mokesčio. Taip pat pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius jos patirtas 290,40 Eur dydžio išlaidas už į bylą pateiktų įrodymų vertimą ir tvirtinimą. Šios bylinėjimosi išlaidos (t. y. 324,15 Eur) pripažįstamos būtinomis ir pagrįstomis, todėl jos priteisiamos pareiškėjai iš atsakovo.
37. Taip pat pareiškėja pateikė advokato Romualdo Drakšo 2023 m. gruodžio 1 d. išrašytą išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 23-1201 ir šio advokato pasirašytą 2023 m. gruodžio 4 d. pinigų priėmimo kvitą, kurie patvirtino, kad pareiškėja sumokėjo 3 630 Eur už teisines paslaugas advokatui Romualdui Drakšui. Tačiau paminėti dokumentai neįrodo, kad paminėtos teisinės paslaugos pareiškėjai suteiktos nagrinėjamoje byloje. Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020). Nustatyta, kad pagal 2023 m. gruodžio 4 d. sudarytą atstovavimo sutartį pareiškėją teismuose nagrinėjant šią bylą atstovavo advokatė Jurgita Žiužienė, kuri pareiškėjos vardu surašė procesinius dokumentus, atstovavo ją teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, 3 630 Eur suma, kurią pareiškėja už teisines paslaugas sumokėjo advokatui Romualdui Drakšui, nelaikytina išlaidomis, patirtomis nagrinėjant šią bylą ir nėra priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos M. N. apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos M. N. skundą tenkinti ir panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 23S212066, 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 23S215282, 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 23S216492 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. birželio 27 d. prašymą Nr. 2306-LNG-0158 išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Priteisti pareiškėjai M. N. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 324,15 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus ir penkiolika centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas neskundžiamas.