Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1429-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-04-16Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-17Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-09Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-27Vilniaus apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-06Vilniaus apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-19Vilniaus apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-17
Bylos Nr.
2S-1429-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-15287-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Atsakovas
I. G.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
V. G., D. N., M. K., R. L., O. K., UAB „Vilniaus vandenys“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-1429-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15287-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 124; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, pareikštą atsakovei I. G., proceso atnaujinimo, tretieji asmenys V. G., D. N., M. K., R. L., O. K., UAB „Vilniaus vandenys“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. G. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012, teigdama, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. l d. 2 p., normą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. I. G. nurodo, kad 2013 m. gruodžio 12 d. patikrinus inžinerinius tinklus bei I, II grupės nesudėtingus inžinerinius statinius, adresu (duomenys neskelbtini), sutikrinus esamą situaciją su 1981 metų duomenis, atlikus esamo komunalinio vandentiekio išpildomąją geodezinę nuotrauką, jokių vandentiekio ir nuotakyno, kaip statinių statybos nenustatyta. Tai patvirtina vandentiekio archyvinė l šulinio kortelė Nr. 222, kad šis esamas 1981 metų vandentiekio įvadas į namą adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo keistas iki šios dienos. Nustatyta, kad ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) inžinerinės sistemos yra sujungtos fitingu su namo vidiniu tinklu tame pačiame žemės sklype, todėl nėra padaryta jokių pažeidimų (neatlikta nesudėtingo statinio statyba), nes tai atlikta už miesto vandens apskaitos (įrengtos vandentiekio šulinyje), skaitiklio VŠ 222, adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype (ne už sklypo ribos).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-04-02 nutartimi (b.l. 147-151) pareiškėjos prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą. Nurodė, kad aplinkybė, kad egzistuoja vandentiekio įvadas iki namo buvo žinoma ir bylos nagrinėjimo metu. Tas akivaizdu nagrinėjant nekilnojamojo turto registre esančią informaciją apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovei priklausantis butas yra gyvenamajame name su komunaliniu vandentiekiu ir komunaliniu nuotekų šalinimu, kaip ir yra aiškinama UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ rašte. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iki kurio savavališkai nutiestas vandentiekis ir nuotakynas, neturi jokio vandentiekio ir jokios nuotekų šalinimo sistemos, tą patvirtina įrašai - „Nėra“. Byloje yra pateiktos UAB „Vilniaus vandenys“ 2005-10-17 išduotos techninės sąlygos 05/1038 vandens įvadui ir nuotekų išvadui į ūkinį pastatą, nurodant, kad prie miesto tinklų ji gali prisijungti savo tinklus dviem variantais: 1) suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą nuo esamo vandentiekio d50 mm pakloto į gyvenamąjį namą Treniotos g. 27; 2) suprojektuoti ir pakloti vandentiekio įvadą nuo esamo vandentiekio d100 mm Moniuškos g., todėl UAB „Geodeziniai tyrinėjimai" paaiškinimai apie jau egzistavusį vandentiekį, nagrinėjant archyvinę šulinio kortelę, ištrauką iš Vilniaus miesto planšetės Nr. 3771, negali būti pripažįstami naujai paaiškėjusia aplinkybe. Nurodė, kad archyvinė eksplikacija nesusijusi su bylos nagrinėjimo dalyku, nes bylos nagrinėjimo metu buvo ginčijamas neteisėtas vandentiekio ir nuotakyno prijungimas prie miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-04-16 nutartyje aiškiai pripažino įrodyta, kad 2005-10-13 UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento paraiškos „Vandens ir nuotekų prijungimo prie Vilniaus miesto tinklų projektavimo sąlygoms gauti“ pagrindu UAB „Vilniaus vandenys" išdavė technines sąlygas Nr. 05/1038 vandentiekio įvadui ir nuotekų išvadui į statinį - ūkinį pastatą, esantį Treniotos g. 27-5, Vilniuje, įrengti. Minėtos techninės sąlygos sudarė prielaidas atsakovui tęsti teisės aktų reglamentuojamą statinio -vandentiekio ir nuotakyno - statybos projektinės dokumentacijos rengimo ir derinimo procedūrą, kurios atsakovė nesilaikė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 23 d. sprendimo išvados jokiomis naujomis aplinkybėmis nėra paneigiamos, o UAB „Geodeziniai matavimai“ dėstomos išvados, o taip pat įvardinami bylos nagrinėjimo metu egzistavę faktai, fiksuoti ir techninėse sąlygose, iš esmės nekeičia egzistuojančios faktinės situacijos.

Šalies argumentai

Atsakovė I. G. atskiruoju skundu (b.l. 163-171) prašo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012; panaikinti 2012-01-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti, o atsakovo I. G. patenkinti; sustabdyti 2012-01-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2014 iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priimtas teismo sprendimas neteisingai pritaikius procesinės teisės normas, pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus bei pareiškėjos teisėtus interesus, teisėtus lūkesčius. Tiek pirmos instancijos teismas, tiek apeliacinis teismas, tinkamai neįvertino visų faktinių aplinkybių, tinkamai arba išvis netaikė, bylai svarbių, kitų LR įstatymų bei nukrypo nuo Lietuvos aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nebuvo įvykdyta inžinierinių tinklų statyba priskirtina I, II grupei nesudėtingiems statiniams. Neprijungus statinio inžinierinių sistemų prie miesto technologinių inžinierinių tinklų prie už sklypo ribos nepatenka į inžinierinių tinklų sąvoką ir neįrengus inžinierinių tinklų (įvado iš gatvės) prie už sklypo ribos pagal jų tikslinę paskirtį-nepatenka į statybos sąvoką. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2013 m. balandžio l6 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2A-1172-603/2013 tai neįvertino ir paliko sprendimą nepakeistą. Pažymi, kad Vilniaus miesto apygardos teismui priešingai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pritaikius LR reglamentą STR. 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį „nepatenka į nurodytą 6 punktą, į skiriamas dvi pagrindines statinių rūšys: pastatai ir inžinieriniai statiniai, pastarieji nepatenka pagal paskirtį skirstomi į grupes: susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir kitus statinius. Pagal to paties statybos techninio reglamento 10. punktą, inžinieriniai tinklai skirstomi į vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų pogrupius. Vandentiekio tinklams priskirtini įvadiniai tinklai-tinklai jungiantys skirstomuosius tinklus su vartotojų sistemomis. Pareiškėja nurodo, kad jos atveju nebuvo pakloti įvadiniai inžinieriniai tinklai- jungiantys skirstomuosius tinklus su vartotojų sistemomis, nėra priskirtini inžinieriniams įvadiniams tinklams, neatitinka minėto reglamento 10 punkto ir tepatenka į statybą reglamentuojančius teisės aktus. Remiantis LR Statybos techninis reglamentu STR 1.05.07:2002 III. Pagrindinės sąvokos, man yra teikiama minėtame reglamente nurodyta punkte 5.8. paslauga -šalto vandens, nuotekų šalinimas t.y. paslaugų teikimas komunaliniais inžinieriniais tinklais, pagal pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytomis tiekėjo su pareiškėja (vartotoju-abonentu) Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, tai patvirtina esantis byloje registro pažymėjimas, bei šalto vandens pirkimo-pardavimo, nuotekų šalinimo 2004m., 2005m. sutartys. Taip pat nurodė, kad negalėjo numatyti ir žinoti, kad Vilniaus apygardos teismas prijungs trečiųjų asmenų naujus įrodymus ir tinkamai jų nevertins. Nežinojo, kad teismas gali neįvertinti, kad tai nėra inžineriniai tinklai, o tuo labiau inžineriniai statiniai. Negalėjo numatyti ir žinoti, kad ieškovas gali pateikti ieškinį remdamasis 2010-12-19 savavališkos statybos aktu.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys R. L., O. K., M. K., D. N., V. N. atsiliepimu (b.l. 178-182) į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su skundu. Nurodo, kad I. G. klodama vandentiekį ir nuotakyną per bendro naudojimo, visų namo gyventojų privatizuotą žemės sklypą, neparengė „inžinerinių tinklų“ statybos projekto ir negavo visų žemės bendrasavininkų raštiškų, patvirtintų notaro sutikimų, kas yra būtina norint atlikti statybos darbus bendro naudojimo žemės sklype.

Ieškovas Valstybinį teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad inspekcija su atskiruoju skundu nesutinka, kadangi jame nepateikiami jokie argumentai, sudarantys pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu. Teismas, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos argumentus, įvertino visas nurodytas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad neegzistuoja CPK 366 str. 1 d. 2 p įtvirtintas civilinio proceso atnaujinimo pagrindas. Nurodė, kad nei paaiškinamasis raštas, nei jame dėstomi faktai, o juo labiau atliekama teisės aktų analizė, negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjos teiktas dokumentas - Paaiškinamasis raštas nėra susijęs su ginčo objektu. Jame vadovaujantis archyviniais duomenimis (archyvine šulinio kortele) nagrinėjamas vandentiekio įvadas į namą Treniotos g. 27, Vilniuje. Tuo tarpu Inspekcija ieškiniu prašė, o teismas, sprendimu tenkindamas Inspekcijos ieškinį, įpareigojo atsakovę nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo iki atsakovei priklausančio ūkinio pastato naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną. Tuo tarpu jokie ginčai dėl vandentiekio įvado į gyvenamąjį namą keliami nebuvo. Aplinkybė, kad egzistuoja vandentiekio įvadas iki namo buvo žinoma ir bylos nagrinėjimo metu. Nurodo, kad UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ paaiškinimai apie jau egzistavusį vandentiekį, nagrinėjant archyvinę šulinio kortelę, ištrauką iš Vilniaus m. planšetės Nr. 3771, negali būti pripažįstami naujai paaiškėjusia aplinkybe. Nurodo, kad pareiškėja turėjo visas galimybes būti aktyvi ir teikti panašaus pobūdžio paaiškinimus. Tuo tarpu visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovė laikėsi kiek kitokios pozicijos, t. y. kad buvo sudariusi vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų Šalinimo sutartį, kad jos tinklus prie vandentiekio ir nuotekų tinklo buvo prijungęs kompetentingas asmuo ir tokiu būdu prašomais nugriauti nesudėtingais statiniais naudojosi teisėtai.

UAB „Vilniaus vandenys“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis bei civilinės bylos Nr.2S-1429-640/2014 medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs aplinkybes, susijusias su pareiškėjos prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisingai sprendė dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir jo taikymo teisinių pagrindų (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodyti motyvai bei argumentai prielaidų nesudaro.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patenkinti apeliantės prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvuodamas svarbių priežasčių atnaujinti procesą nebuvimu.

Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (CPK 369 straipsnis).

Apeliantė savo atskirajame skunde nurodo, kad procesą atnaujinti prašo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012).

Atskirasis skundas šioje byloje nagrinėjamas atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas dėl proceso atnaujinimo pagrindų.

Apeliantė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nurodo UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ išvadas, bei tai, kad tik po bylos išnagrinėjimo ji sužinojo, kad ji nevykdė nesudėtingų statinių - vandentiekio ir nuotakyno statybos ir todėl negali būti įpareigota šalinti savavališkos statybos padarinius. Nurodė, kad šios aplinkybės paaiškėjo tik UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengus 2013-12-30 paaiškinamąjį raštą - išvadą dėl vandentiekio ir nuotakynės adresu Treniotos g. 27, Vilnius, o iki šio rašto pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos minėtos aplinkybės. Pareiškėja remiasi paaiškinamojo rašto teiginiais, kad vandentiekio įvadas nuo miesto magistralinių vandentiekio inžinerinių tinklų į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) buvo paklotas iki 1962 metų. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad egzistuoja vandentiekio įvadas iki namo buvo žinoma ir bylos nagrinėjimo metu. Tas akivaizdu nagrinėjant nekilnojamojo turto registre esančią informaciją apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje buvo pateiktos UAB „Vilniaus vandenys“ 2005-10-17 išduotos techninės sąlygos 05/1038 vandens įvadui ir nuotekų išvadui į ūkinį pastatą, nurodant, kad prie miesto tinklų ji gali prisijungti savo tinklus dviem variantais. Todėl Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ paaiškinimai apie jau egzistavusį vandentiekį, nagrinėjant archyvinę šulinio kortelę, ištrauką iš Vilniaus miesto planšetės Nr. 3771, negali būti pripažįstami naujai paaiškėjusia aplinkybe.

Pareiškėja naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis taip pat nurodo, kad jai negalėjo būti žinomi teismo veiksmai ir sprendimai nagrinėjant jos bylą, kad ieškovas gali pateikti dokumentus su kuriais ji nebuvo susipažinusi. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėja nesutikdama su teismų sprendimais, turėjo galimybę pasinaudoti apeliacijos ar atitinkamai kasacijos teise, įgyvendindama šią teisę procesiniuose dokumentuose išdėstyti nesutikimo su teismo sprendimu motyvus.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad apeliantės atskirajame skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė