- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-720-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15287-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- V. G., D. N., M. K., R. L., O. K., UAB „Vilniaus vandenys“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės) I. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. G. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys V. G., D. N., M. K., R. L., O. K., UAB „Vilniaus vandenys“, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, laikytas nepaduotu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja (atsakovė) I. G. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1172-603/2013 bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš išieškotojo ir trečiųjų asmenų 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas, dalyvaujantiems byloje asmenims skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukti BĮ „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba“. Dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 nuspręsta ieškinį patenkinti, įpareigoti pareiškėją (atsakovę) savo lėšomis per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos priklausančio ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną, sutvarkant teritoriją. Šis sprendimas paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1172-603/2013. Teismas nustatė, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2005-10-17 iki 2005-11-10 įrengė vandentiekį ir nuotakyną adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka suderinto supaprastinto statybos projekto ir žemės sklypo bendraturčių (trečiųjų asmenų) sutikimų, todėl vandentiekio ir nuotakyno įrengimas pripažintas savavališku (neteisėtu). Tačiau pareiškėja nesijungė prie UAB „Vilniaus vandenys“ viešojo miesto vandentiekio skirstomųjų inžinerinių gamybinės technologinės paskirties tinklų, esančių už privačios namų valdos sklypo ribos viešoje savivaldybės teritorijoje, ir nestatė viešojo vandentiekio bei technologinių viešųjų įvadinių tinklų įvado. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017-05-23 nutarimu Nr. 10-709 „Dėl I. G. prašymo“ nutarė patenkinti pareiškėjos, kaip vartotojos, prašyme keliamą reikalavimą, t. y. pripažinti, kad pareiškėjai turi būti atnaujintas geriamojo vandens tiekimas į jai priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Nutarime konstatuota, kad pareiškėja nejungė savo vamzdžio prie viešosios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, todėl UAB „Vilniaus vandenys“ negali vadovautis Techninių sąlygų Nr. 05-1038 reikalavimų nevykdymu kaip pagrindu apriboti ar nutraukti geriamojo vandens tiekimą. UAB „Vilniaus vandenys“ 2005-11-10 pareiškėjai priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengė ir plombavo geriamojo vandens apskaitos prietaisą Rossweiner Nr. (duomenys neskelbtini)bei fiksavo skaitiklio rodmenis, todėl privalo užtikrinti vandens tiekimą iki minėto apskaitos prietaiso. Byloje konstatuota, kad vamzdžiu prisijungta privačioje namų valdoje (tame pačiame žemės sklype) nuo vidinio privataus vandens naudojimo vamzdžio, esančio (duomenys neskelbtini), o ne viešojo vandentiekio, esančio už sklypo ribos, ir ne nuo skirstomųjų technologinės paskirties trasų. Dėl šios priežasties vandens tiekimas į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti siejamas su 2005-10-17 Techninių sąlygų Nr. 05-1038 (ne)vykdymu. UAB „Vilniaus vandenys“ išduotos Techninės sąlygos Nr. 05/1038 buvo skirtos įrengti viešojo vandentiekio įvadą ir išvadą iš (duomenys neskelbtini)g. ir (duomenys neskelbtini)g. per valstybinę žemę, tačiau šių sąlygų pareiškėjai neprireikė, paaiškėjus, kad viešieji vandentiekio įvadiniai tinklai (įvadas (duomenys neskelbtini)) privačiame žemės sklype prie tvoros įrengti dar 1940 m. Pareiškėjai, kaip vartotojai, UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai paaiškino, jog kieme privačioje namų valdoje techninės sąlygos nėra reikalingos. Teismai vandens naudojimo vamzdžius viešuoju vandentiekiu ir nuotakynu pripažino netinkamai aiškindami materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybą ir vandens bei nuotekų šalinimo sistemų naudojimą: vandens ir nuotakyno pajungimas į pareiškėjai priklausantį ūkinį pastatą negali būti traktuojamas kaip viešojo vandentiekio ir viešojo nuotakyno statyba, kuri taip pat negali būti pripažinta savavališka. Teismams nustačius, kad savavališka nesudėtingo statinio statyba atlikta 2005 metais, o savavališkos statybos faktas konstatuotas tik 2010 metais, savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti sudarė pareiškėjos reikalavimas taikyti ieškinio senatį. Seimo kontrolieriaus 2012-04-13 išvadoje nurodyta, kad 2010-12-19 savavališkos statybos aktas surašytas tuo pačiu registracijos numeriu – (duomenys neskelbtini)– tačiau kitu turiniu, pareigūnų duomenys apie nustatytą savavališkos statybos faktą nėra išsamūs ir patikimi, neatitinka vientisumo reikalavimo, todėl teismai, remdamiesi įrodymais, kurie neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidė įrodymų leistinumo, patikimumo reikalavimus ir neteisingai išsprendė bylą.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties gavimo dienos prašymo atnaujinti procesą trūkumams pašalinti: aiškiai, nuosekliai išdėstyti aplinkybes ir proceso atnaujinimo motyvus, išaiškinti, kokią įtaką Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017-05-23 nutarimas turi teismų priimtų sprendimų teisėtumui, turint omenyje, kad nutarime nurodyta, jog teismas įpareigojo pareiškėją pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nutraukti vandentiekio ir nuotakyno nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iki jai priklausančio pastato naudojimą, panaikinti vandentiekį ir nuotakyną, tačiau sprendimo apriboti ar nutraukti geriamojo vandens tiekimą į pareiškėjai, kaip vartotojai, priklausantį pastatą teismas nėra priėmęs. Nutartyje pažymėta, kad pareiškėja negali prašyme dėl proceso atnaujinimo kelti savarankiškų reikalavimų.Teisme 2017-09-04 gautas patikslintas prašymas atnaujinti procesą, kuriuo pareiškėja atsisakė reikalavimo priteisti iš išieškotojo ir trečiųjų asmenų 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, papildomai prašė į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“. Dėl proceso atnaujinimo pakartojo pirminiame prašyme išdėstytas aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjos I. G. prašymą atnaujinti procesą laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino pareiškėjai. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą ir po trūkumų šalinimo neatitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. pareiškėja nepašalino prašymo atnaujinti procesą trūkumų. Teismas sprendė, kad vandentiekio įvado ir nuotekų išvado įrengimo į ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), aplinkybės, be kita ko, jų pajungimo vieta, bylos nagrinėjimo metu pareiškėjai buvo žinomos, kadangi ji įrengė nurodytus statinius. Nurodė, kad prašyme atnaujinti procesą neįrodyta, kodėl šios aplinkybės turi būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, kad pareiškėja dalyvavo bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, be kita ko, išreiškė poziciją aptariamu klausimu, taip pat pateikė apeliacinį skundą. Todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu procesas negali būti atnaujinamas. Taip pat kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-01-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismo 2013-04-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1172-603/2013, procesas negali būti atnaujinamas remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. dėl pareiškėjos nurodytų pirmosios instancijos teismo sprendime galimai padarytų aiškių teisės normų taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja (atsakovė) I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1652-864/2012 ir atnaujinus bylos nagrinėjimą priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kadangi teismas netinkamai nustatęs faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikęs viešojo vandentiekio teisės aktus priėmė neteisėtą sprendimą, kadangi pareiškėja nėra įrengusi vandentiekio ir nuotakyno, kaip pagrįstai VVTAT konstatavo 2017-05-23 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja vandens naudojimo vamzdžio nejungė prie viešosios infrastruktūros skirstomųjų tinklų, tai nėra vandentiekio įvadas ir nuotakynas. Nurodo, jog esminis argumentas prašant atnaujinti procesą buvo VVTAT 2017-05-23 nutarimas ir šis pateiktas įrodymas apie naujai paaiškėjusią aplinkybę patvirtina priešingą esminės reikšmės turintį faktą, t. y. kad naudojimo vamzdis yra privačioje namų valdoje, t. y. už viešojo vandentiekio įvado (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo prijungtas nuo viešosios infrastruktūros savivaldybės teritorijoje, nepajungus prie viešųjų skirstomųjų gamybinės technologinės paskirties tinklų, ir nėra įrengtas vandentiekio įvadas. Pažymi, jog yra visi įstatymo nustatyti pareiškėjos nurodomos aplinkybės pripažinimo naujai paaiškėjusia požymiai, taip pat nėra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas. Nurodo, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo ir negalėjo būti žinoma apeliantei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas pareiškėjai. CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi pradinėje stadijoje (sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą) tikrinama tik tai, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, atitinkamai sprendžiant trūkumų šalinimo klausimus, taipogi ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatytų pagrindų, sąlygojančių atsisakymą priimti prašymą. Kitų klausimų nagrinėjimas šioje proceso stadijoje nėra numatytas.Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje. Jo tvarka ir teismo veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). CPK 370 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.Iš paminėtų CPK 370 straipsnio nuostatų matyti, kad iki prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus, prašymą pateikęs asmuo gali būti įpareigotas pateikti papildomus įrodymus dėl termino nepraleidimo ir tik vėliau, t. y. antroje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, teismas iš esmės sprendžia prašymo pateikimo terminų (ne)praleidimo ir CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (ne)buvimo klausimus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais – dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių ir dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos. Pirmos instancijos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti: aiškiai, nuosekliai išdėstyti aplinkybes ir proceso atnaujinimo motyvus, išaiškinti, kokią įtaką Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017-05-23 nutarimas turi teismų sprendimų teisėtumui. Pareiškėjai pateikus patikslintą pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, teismas, spręsdamas pareiškimo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu procesas negali būti atnaujinamas, todėl konstatavo, kad pareiškėja pagal teismo nurodymus trūkumų nepašalino, todėl prašymą atnaujinti procesą laikė nepaduotu grąžintinu pareiškėjai. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas aptartas proceso taisykles, pirmojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, išsprendė prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimą, kuris gali būti sprendžiamas tik teismo posėdyje antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo stadijoje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė nepaduotu pareiškėjos pareiškimą ir jį gražino, dėl ko pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas primos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos I. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.