- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2S-1714-390/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00086-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- J. K., A. K.
- Ieškovas
- J. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovams J. K. ir A. K. dėl pažeidimų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus J. K. ir A. K. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti: žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), įrengtą kelio užtvarą, pažymėtą UAB „Kadastrakis“ inžinierinio statinio plane koordinatėmis: (duomenys neskelbtini) iš Žemės sklypo ribų kertančių servitutinį kelią, pažymėtą 2024 m. lapkričio 5 d. UAB „Kadastrakis“ inžinierinio statinio plane koordinatėmis, išvežti supiltą kelio gruntą, išlyginti žemės paviršių ir ant jo užpilti augalinį žemės sluoksnį; atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, solidariai skirti atsakovams 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; priteisti bylinėjimo išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą nesant ginčo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė dubliku, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai patenkino dalį ieškinio reikalavimų, sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė teismo įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti Žemės sklype įrengtą kelio užtvarą, pažymėtą UAB „Kadastrakis“ inžinerinio statinio plane koordinatėmis (duomenys neskelbtini); iš Žemės sklypo ribų, kertančių servitutinį kelią, pažymėtą 2024 m. lapkričio 5 d. UAB „Kadastrakis“ inžinerinio statinio plane atitinkamomis koordinatėmis, sudarančio 5, 8, 3 ir 5 kv. m. plotus, išvežti supiltą kelio gruntą, išlyginti žemės paviršių ir ant jo užpilti augalinį žemės sluoksnį. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, ieškovė prašė solidariai skirti atsakovams 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną.
Atsiliepimas
4. Atsakovai triplike nesutiko su dublike nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su servitutinio kelio įrengimu, pažymėjo, kad kai kurias kelio įrengimo pralaidas, patenkančias už servituto ribos, sutvarkys, kad pralaidos atitiktų servituto ribas. Pažymėjo, kad dalis ieškovės reikalavimų dėl kelio grunto pašalinimo iš servituto ribų yra nepagrįsti, nes kai kuriose ieškovės nurodytose Žemės sklypo ribose nėra pripilta kelio grunto už servituto ribos. Nurodė, kad kelio užtvarą sudarė du metaliniai stulpeliai ir grandinė, kurie buvo negiliai įkišti į žemę ir lengvai išsiimtų norit važiuoti keliu. Pažymėjo, kad kelio užtvaras ieškovei pateikus ieškinį buvo pašalintas, paliekant tik vieną stulpelį su atšvaitu prie įvažiavimo, kad būtų galima matyti žiemos metu, kur yra kelio įvažiavimas ir riba, o tripliko pateikimo metu buvo pašalintas ir likęs stulpelis. Pažymėjo, kad ieškinys buvo pareikštas nesant ginčo, todėl išlaidos priteistinos iš ieškovės. Taip pat atsakovai pateikė papildomus įrodymus – nuotraukas pagal schemoje nurodytas koordinates apie pakoreguotas servitutinio kelio ribas.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pateikė pareiškimą nuo dubliku sumažintų ieškinio reikalavimų atsisakymo. Pažymėjo, kad palaiko reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų, nes jos buvo patirtos dėl atsakovų veiksmų, pažeidžiant ieškovės nuosavybės teises. Dėl konfliktiškų santykių su atsakovais, ieškovė į atsakovus tiesiogiai nesikreipė, prašydama pašalinti nustatytus pažeidimus, tačiau informavo policiją bei gyvenvietės seniūną.
Atsiliepimas
6. Atsakovai nurodė, kad šalių bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė išimtinai dėl ieškovės kaltės. Į ieškovę dėl ketinimo įsirengti servitutinį kelią atsakovai kreipėsi dar 2023 m. gegužės mėnesį, bet ieškovė nepateikė savo konkrečios pozicijos, liepė kreiptis į institucijas. Atsakovai kelią įrengė pagal preliminaraus Žemės sklypo plano duomenis ir įrengimo neatitikimas yra labai nežymus. Nors ieškovė informavo atsakovus, jog bus atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai, tačiau atsakovai niekaip nebuvo informuoti, jog bus ženklinamas kelio servitutas ir bus nustatytos šio kelio koordinatės. Ieškovė nepateikė atsakovams nei Žemės sklypo plano su nustatytomis servitutinio kelio koordinatėmis, nei informavo atsakovus apie ketinimą kreiptis į teismą dėl savo teisių pažeidimo. Paaiškino, kad servitutinio kelio įrengimo trūkumų iš karto pašalinti negalėjo, nes ieškovė į teismą kreipėsi žiemos laikotarpiu, kuomet daryti atitinkamus kelio pataisymus nebuvo galimybės, tačiau, atsiradus galimybei, pažeidimai buvo ištaisyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą nutraukė. Grąžino ieškovei 165 Eur žyminį mokestį. Priteisė ieškovei iš atsakovų po 1 261 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas darė išvadą, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl jį priėmė ir civilinę bylą nutraukė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).
9. Ieškovei atsisakius reikalavimų, teismas ieškovei grąžino 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 165 Eur.
10. Įvertinęs bylos procesinės baigties priežastis, šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu išsakytus argumentus, teismas nusprendė, kad bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl atsakovų neteisėto elgesio.
11. Teismas pažymėjo, kad šį teisminį procesą ieškovė iniciavo siekdama apginti savo pažeistą nuosavybės teisę. Atsakovai siekdami įsirengti servitutinį kelią nesielgė kaip rūpestingi ir apdairūs servituto turėtojai, todėl tokio elgesio neigiami padariniai – šio proceso metu šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, tenka atsakovams. Taip pat ieškovės ieškinio atsisakymą nulėmė tai, kad atsakovai iš esmės patenkino ieškinio reikalavimus. Tuo tarpu teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgyja ginčą laimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kuri šiuo atveju, nors ir netiesiogiai, yra ieškovė.
12. Teismas nurodė, kad ieškovės be 220 Eur žyminio mokesčio patyrė ir kitas 2 467 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 363 Eur už UAB „Kadastrakis“ situacijos plano parengimą, 484 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą, 1 620 Eur už advokatės atstovavimo paslaugas, iš jų 960 Eur už ieškinio parengimą, 420 Eur už dubliko parengimą ir 240 Eur už pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. Ieškovei iš atsakovų teismas priteisė 2 522 Eur ((220 Eur×25/100)+2 467 Eur), t. y. po 1 261 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. gegužės 22 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovams iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, bei turėtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas nevertino, kad atsakovai siekė bendro sutarimo dėl kelio servituto įrengimo, tačiau ieškovė su atsakovais vengė bendrauti. Netgi įrengus kelią, ieškovė nepareiškė prieštaravimų atsakovams, nenurodė, ką atsakovai turi pakoreguoti, tačiau tik su ieškiniu pateikė duomenis, kad netiksliai įrengtas kelio servitutas. Pati ieškovė yra konfliktiška ir nenorinti bendrauti bei bendradarbiauti su atsakovais. Atsakovai nenorėjo jokių konfliktų su ieškove, tik neturėdami servituto koordinačių netiksliai įrengė kelią, kurio ribas ištaisė, kai sužinojo neatitikimus ir leido oro sąlygos.
13.2. Teismas nevertino aplinkybių, jog atsakovai neturėjo ir negalėjo turėti informacijos apie kelio servituto koordinates. Atsakovai, įrengdami kelio servitutą neturėjo atsakovės žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėtos kelio servituto koordinatės. Ieškovė neįspėjo, kad naujame plane bus pažymėtos kelio servituto koordinatės. Be to, tuo metu, kai atsakovai 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu kreipėsi į ieškovę dėl kelio servituto įrengimo, ieškovė jau turėjo naują žemės sklypo planą, parengtą 2023 m. liepos 17 d., kuriame buvo kelio servituto koordinatės, tačiau šio plano nepateikė atsakovams.
13.3. Šiuo atveju ieškinys buvo pareikštas be jokio pagrindo, nesant ginčo dėl užtvaro ir kelio servituto ribų pakoregavimo, ieškovei apie tai nepranešus ir nepateikus atsakovams plano su koordinatėmis (pateiktas tik teismui su ieškiniu). Nesant ginčo, ieškovė be pagrindo kreipėsi į teismą ir tokiu būdu tik dėl ieškovės kaltės atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovė atsiėmė savo ieškinio dalį dėl materialinių reikalavimų.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovų atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Ieškinio ieškovė atsisakė dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovai ieškovės reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, nors byla baigta, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bet ieškinio reikalavimai buvo patenkinti po ieškinio teismui pateikimo, todėl galima pagal analogiją taikyti CPK 93 straipsnį, kuriame nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos tik tai šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, taigi, šiuo atveju - tik ieškovei. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys, laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.
14.2. Atsakovai atskirajame skunde nurodo visas aplinkybes, kurios skundžiamoje teismo nutartyje detaliai ir išsamiai aprašytos, išanalizuotos ir argumentuotos, todėl ieškovė visiškai palaiko skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Apeliacijos objektas – teismo nutarties dalies, kuria nutraukus bylą paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumas ir pagrįstumas.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą, bylą nutraukė, paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas – priteisė ieškovei iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovų veiksmų. Apeliantai nesutikdami su teismo nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei, nurodo, kad teismas netinkamai vertino šalių veiksmus iki teisminio proceso, kad ieškinys buvo pareikštas be jokio pagrindo, nesant ginčo dėl užtvaro ir kelio servituto ribų pakoregavimo, ieškovei apie tai nepranešus ir nepateikus atsakovams plano su koordinatėmis (pateiktas tik teismui su ieškiniu). Apeliantų nuomone, nesant ginčo, ieškovė be pagrindo kreipėsi į teismą ir tokiu būdu tik dėl ieškovės kaltės atsakovai patyrė bylinėjimosi išlaidas, be to, ieškovė atsiėmė savo ieškinio dalį dėl materialinių reikalavimų.
15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovei atsisakius ieškinio, civilinė byla buvo nutraukta (atsakovai atskiruoju skundu neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl ieškinio atsisakymo ir jo priėmimo). Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, byloje turėjo būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.
19. Pagal bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti: Žemės sklype įrengtą kelio užtvarą; iš Žemės sklypo ribų kertančių servitutinį kelią, pažymėtą inžinierinio statinio plane koordinatėmis, išvežti supiltą kelio gruntą, išlyginti žemės paviršių ir ant jo užpilti augalinį žemės sluoksnį; atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, solidariai skirti atsakovams 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pareikštą nesant ginčo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsižvelgdama į tai, kad atsakovai patenkino dalį ieškinio reikalavimų, pateikė dubliką, kuriame, sumažino ieškinio reikalavimus. Atsakovai pateikė tripliką, kuriame nesutiko su dublike nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su servitutinio kelio įrengimu, pažymėjo, kad kai kurias kelio įrengimo pralaidas, patenkančias už servituto ribos, sutvarkys, kad pralaidos atitiktų servituto ribas. Pažymėjo, kad ieškinys buvo pareikštas nesant ginčo, todėl išlaidos priteistinos iš ieškovės. 2025 m. balandžio 22 d. atsakovai pateikė papildomus įrodymus apie pakoreguotas servitutinio kelio ribas. 2025 m. gegužės 19 d. ieškovė įvertinusi atsakovų papildomus įrodymus pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo. Pažymėjo, kad palaiko reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
20. Atsižvelgiant į aplinkybes dėl ieškinio pateikimo ir jo reikalavimus, akivaizdu, kad ieškovė teisminį procesą iniciavo siekdama apginti savo pažeistą nuosavybės teisę. Naudojimasis įstatymo suteikta teise ginti savo interesus reiškiant ieškinį nesudaro pagrindo ieškovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą ar visiškai nepagrįstą. Kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, atsakovai procesiniuose dokumentuose neginčijo aplinkybės, kad jų įrengtas servitutinis kelias ieškovės Žemės sklype neatitiko 2023 m. lapkričio mėnesį patvirtintame žemės sklypo plane nurodytų servituto koordinačių, nepaneigia, jog ieškinio teismui pateikimo metu egzistavo nurodytos ieškovės teisės pažeidimas, t. y. pagrindas jai kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad atsakovai nesutiko su ieškinio reikalavimais, teikė procesinius dokumentus, kuriuose nurodė nesutikimo su ieškiniu argumentus, tęsė teisminį procesą. Todėl atsakomybė dėl teisminio proceso tenka atsakovams. Aktualu ir tai, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu įvykdė ieškinio reikalavimus, kas sudarė teisinį pagrindą ieškovei atsisakyti ieškinio ir teismui bylą nutraukti.
21. Įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovų kaltės. Šios nustatytos aplinkybės sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
22. Pagal atskirojo skundo turinį matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu, nesutinka su teismo nurodytais motyvais, pateikia savo vertinimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išsamiai įvertintomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
23. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į nagrinėjamu klausimu suformuotą teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentų argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
24. Atmetus atskirąjį skundą, iš atsakovų priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal pateiktus įrodymus ieškovė turėjo 300 Eur už atsiliepimo atskirąjį skundą surašymą. Prašomų priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteisiama ieškovei iš atsakovų 300 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 150 Eur (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.