Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. D. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. patikslintą ieškinį atsakovei I. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti I. D. priklausančią ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su A. K.; ½ dalį buto, priklausančią I. D., priteisti asmeninės nuosavybės teise A. K., iš A. K. priteisiant I. D. 15 500 eurų kompensaciją; taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šalims priklauso po ½ dalį buto. Butas tarp bendraturčių nėra atidalytas ir nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka. Pagal faktiškai nusistovėjusią naudojimosi tvarką, ieškovė gali naudotis tik kambariu, plane pažymėtu indeksu 37-8 (13,75 m²), o atsakovė naudojasi didesniuoju buto kambariu, plane pažymėtu indeksu Nr. 31-9 (18,84 m²). Kitos buto patalpos (koridorius, holas, virtuvė, sandėliukai, tualetas ir vonia) yra naudojamos bendrai. Atsakovei didesnis buto kambarys buvo užleistas dėl tos priežasties, kad ji bute gyveno su nepilnamete dukra. Ieškovės buto dalyje iki 2016-03-03 gyveno jos buvęs sutuoktinis N. K.. Nepaisant to, kad iki 2016-03-03 butu naudojosi ir N. K., tačiau atsakovė buvo ir tebėra užėmusi visas bendro naudojimo patalpas, jose laiko savo daiktus, baldus ir buitinę techniką. Tokias aplinkybes patvirtina 2016-07-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. F16-30. Be to, atsakovė bute laiko katę, kuri teršia bendras patalpas, bute tvyro nemalonus kvapas.Ieškovė, siekdama naudotis savo nuosavybe bei kokiu nors būdu išspręsti bendrosios nuosavybės valdymo klausimus, dar 2016-01-18 su pareiškimu kreipėsi į atsakovę siūlydama jai nupirkti iš ieškovės buto dalį už 9 000 Eur. Atsakovė su pateiktu pasiūlymu nesutiko, į pranešimą nereagavo. Iškėlus civilinę bylą, ieškovė, siekdama ginčą išspręsti taikiai, siūlė atsakovei įsigyti buto dalį ir už 7 50 Eur, tačiau ir tokia pasiūlyta kaina atsakovės netenkino. Nors ieškovė ieškojo pirkėjų, siekdama parduoti savo dalį už nurodytą sumą, tačiau pirkėjai, apžiūrėję butą, matydami netvarką jame, atsisakydavo sudaryti sandorį. Negalėdama parduoti savo dalies, ieškovė 2016-07-18 pareiškimu siūlė atsakovei kartu parduoti pasirinktam pirkėjui visą butą už ne mažesnę nei 30 000 Eur kainą ir gautas lėšas pasidalyti lygiomis dalimis, tačiau atsakovė nesutiko ir su tokiu pasiūlymu, nurodydama, kad ji nori bute gyventi. Ieškovė teigia, kad yra pajėgi sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją, nes turi santaupų, taip pat susitarė su savo sūnumi, kad jis duos trūkstamą pinigų dalį.Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad esminis nesutikimo su tokiu reikalavimu motyvas yra tas, kad gavusi kompensaciją atsakovė su nepilnamete dukra nebeįstengs nusipirkti kito buto (duomenys neskelbtini), o tai labai pablogintų jos nepilnametės dukros bei jos pačios gyvenimo sąlygas. Ieškovės pateikiama informacija apie butų kainas yra teisinga, tačiau siūlomi parduoti butai yra neatitinkantys jos pageidaujamų sąlygų. Apsigyvenus tokiame bute, labai pablogėtų atsakovės ir jos nepilnametės dukros gyvenimo sąlygos. Atsakovė sutinka, kad būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka, o ieškovė savo buto dalį gali parduoti savo nuožiūra.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-04-10 sprendimu ieškinį tenkino: atidalijo A. K. priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su I. D. ir ½ dalį buto, asmeninės nuosavybės teise priklausančią I. D., priteisė A. K.; priteisė iš A. K. I. D. 15 500 Eur piniginę kompensaciją.Teismas nurodė, jog ieškovė prašo taikyti atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės vienai šaliai priteisiant turtą natūra, kitai – kompensuojant jo dalį pinigais, kaip vienintelį galimą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, atsižvelgiant į blogus šalių tarpusavio santykius bei daikto pobūdį. Byloje sprendžiamas klausimas dėl dviejų kambarių buto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės daugiabučiame name. Yra tik vienas įėjimas į butą, butas yra trečiame daugiabučio namo aukšte, dalis buto patalpų (koridorius, holas, sandėliukai, vonia, tualetas, virtuvė) gali būti naudojamos tik bendrai, šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl pripažintina, kad dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių buto atidalijimas natūra nėra galimas.Vertindamas, ar galimas naudojimosi butu tvarkos nustatymas, taip pat būtinybę atidalyti iš bendrosios nuosavybės ir parinkdamas atidalijimo būdą, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nuosavybės teise turi vienintelį nekilnojamąjį turtą – paveldėtą dalį buto, (duomenys neskelbtini). I. D. su šeima – nepilnamete dukra ir sugyventiniu – nuolat bute gyvena nuo 2017-02-06. Tai, kad atsakovės dukra ginčo bute gyveno su seneliais, o, jiems mirus, ji gyveno su vyriausiąja seserimi, vėliau gyveno viena, atsakovė tik lankydavosi ginčo bute, patvirtino teismo posėdžio metu apklausta ieškovė A. K., liudytojai N. K. ir A. K..Ieškovė A. K. ginčo bute negyveno, tačiau jai priklausančio buto dalimi leido naudotis savo buvusiam sutuoktiniui N. K., kuris dėl nuolatinių konfliktų ir atsakovės dukters keliamo triukšmo išsikraustė iš minėto buto.Nesutikdama su atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant kompensaciją, atsakovė turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytą atidalijimo būdą. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad gali būti nustatyta naudojimosi turtu tvarka ir ieškovė gali parduoti jai priklausančią turto dalį. Iš šalių, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad santykiai tarp šalių yra itin konfliktiški ir atsakovė nesiekia spręsti iškilusio ginčo. Atsakovė savo elgesiu sudarė kliūtis ieškovei parduoti jai priklausančio buto dalį, nesiekė bendradarbiauti su ieškove, kad abiem šalims priimtiniausiu būdu būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad, pirkėjams apžiūrint butą, rodė savo nepasitenkinimą, demonstravo neigiamas emocijas, tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovės nurodymas, jog ieškovė gali parduoti savo dalį, yra sunkiai įgyvendinamas dėl atsakovės veiksmų.Kadangi atsakovė neteikė priešieškinio ir nesiekė išsaugoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, o tik nurodė, kad ieškovės prašomu atidalijimo būdu būtų pažeistos jos teisės, tačiau konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškė jos teisių pažeidimai, ieškovės reikalavimo tenkinimas nepažeidžia atsakovės teisių.Butas įvertintas 31 000 Eur, ir šalys jo vertės neginčija, šalių dalys lygios, todėl nustatytina 15 5000 Eur kompensacija. Ginčo dėl to, ar ieškovė gali sumokėti už jai priteistiną buto dalį, tarp šalių nekilo. Duomenų apie blogą ieškovės finansinę padėti teismui nepateikta. Atsakovė tiek teismo posėdžio metu, tiek procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad ji neturi lėšų sumokėti už ieškovės buto dalį. Šalių poreikis butui yra vienodas, ieškovė realiai gali sumokėti atsakovei teisingą kompensaciją, už kurią ši gali įsigyti kitą, kad ir mažesnį būstą. Aptartų aplinkybių ir įrodymų pagrindu teismas nusprendė ieškinį tenkinti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-04-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas valstybei.Atsakovė nurodo, jog teismas netinkamai ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes: atsakovė aiškiai teismui nurodė, jog už gautą kompensaciją nėra jokios galimybės įsigyti gyvenamąjį būstą, todėl iš esmės pablogėtų atsakovės ir jos dukters gyvenimo sąlygos. Ieškovė turi kitą butą, kuriame gyvena, ir su pačia ieškove jokių konfliktų dėl naudojimosi bendru butu nebuvo.Teismas neteisingai konstatavo, jog išnaudotos visos galimybės, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis. Butą būtų galima padalyti į dvi panašias dalis, priteisiant kompensaciją tai šaliai, kuriai tektų mažesnioji dalis. Butas yra dviejų kambarių: vieno jų plotas – 13,75 kv. m, kito – 18,84 kv. m. Taigi šalims galėtų būti paskirta po kambarį ir po ½ bendrojo naudojimo patalpų. Būtent tokius reikalavimus ieškovė reiškė pradiniame ieškinyje.Atsižvelgdamas į ieškovės bei atsakovės gyvenimo sąlygas bei turtinę padėtį, teismas turėjo padaryti išvadą, jog ieškovė savo teises gali ginti kitais būdais, t. y. nustatant naudojimosi butu tvarką, parduodant ieškovės dalį bendrojoje nuosavybėje ar atidalijant butą natūra. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės kalba tik apie savo interesus, visiškai neatsižvelgdama į tai, jog neišsprendus buto atidalijimo klausimo, ieškovės interesai bus iš esmės pažeisti ir ji negalės įgyvendinti savo nuosavybės teisių į butą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl būtinybės atidalyti butą, apeliantė šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija. Atsakovės argumentas dėl jos gyvenimo sąlygų pablogėjimo, nes neturėtų jokios galimybės iš kompensacijos įsigyti gyvenamojo būsto, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Apeliantei priteista kompensacija yra pakankama įsigyti gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) ar Kretingos rajone bei atitinka jos turimos nuosavybės dalį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad gyvenamojo būsto vieta apeliantei turėtų esminės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė tiek dėl galimybės atidalyti butą natūra, tiek dėl galimybės nustatyti naudojimosi butu tvarką ar ieškovės galimybės parduoti jai priklausančią buto dalį. Apeliantė skunde nepaneigia teismo padarytų išvadų, o tik pateikia subjektyvų vertinimą, kurio nepagrindžia jokie duomenys: priešingai, byloje esančių įrodymų pagrindu darytina išvada, jog nė vienu iš atsakovės nurodytų būdų bendroji nuosavybė negali pasibaigti. Šiuo atveju atidalyti butą natūroje, suformuojant du atskirus nekilnojamojo turto objektus, iš kurių kiekvienas galėtų būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, nėra įmanoma, nes bendraturčiai vis tiek naudotųsi bendromis patalpomis. Dėl ieškovės galimybės parduoti savo buto dalį išsamiai pasisakyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo, pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką prioritetas teikiamas ne naudojimosi tvarkos nustatymui, o buto padalijimui natūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad teismas turi diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, ją pagrįsdami rašytiniais įrodymais, todėl skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.Atsakovė 2017-06-02 apeliacinės instancijos teismui pateikė naujų įrodymų: tris pažymas. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo, pabrėžia, jog pagal bendrą Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje įtvirtiną taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti, nes jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, o atsakovė tinkamai nepagrindė būtinybės pateikti juos vėliau, nenurodė, kokias svarbias bylos teisingam išnagrinėjimui aplinkybes siekia šiais dokumentais įrodyti (CPK 314 str.).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė A. K. pagal dovanojimo sutartį Nr. 1-2010 nuosavybės teise įgijo ½ dalį buto, bendras plotas 65,77 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). 2004-06-21 ši buto dalis bei nuosavybės teisė į jį įregistruota Nekilnojamojo turto registre, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 20). Atsakovė I. D. 2012-04-12 paveldėjo pagal testamentą ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Taigi ginčo šalys yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės (b. l. 16–17). Tiek ieškovės, tiek atsakovės nuosavybės dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teise priklausančiu butu, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, jai priteisiant atsakovei priklausančią buto dalį natūra, o atsakovei iš ieškovės – kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino. Apeliantė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės skundą motyvuodama dviem pagrindiniais motyvais, t. y. jog teismas neteisingai nusprendė, kad ieškovė negali savo nuosavybės teisių apginti kitais būdais: nustatant naudojimosi butu tvarką, padalijant jį natūra ar ieškovei parduodant savo buto dalį; kitas atsakovės nurodomas nesutikimo su sprendimu motyvas tas, jog gavusi kompensaciją atsakovė negalės įsigyti gyvenamojo būsto, todėl iš esmės pablogės jos ir jos nepilnametės dukters gyvenimo sąlygos. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus abu atsakovės apeliacinio skundo argumentus.Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Būtina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus. Atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012). Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti klausimą, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių santykiai konfliktiški, todėl nėra jokios galimybės butu naudotis abiem šalims kartu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į butą yra vienas įėjimas, butas yra trečiame daugiabučio namo aukšte, dalis buto patalpų (koridorius, holas, sandėliukai, vonia, tualetas, virtuvė) gali būti naudojamos tik bendrai, šalys tarpusavyje konfliktuoja, todėl dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių buto padalijimas natūra nėra galimas. Atsakovė skunde nurodo, jog butą būtų galima padalyti į dvi panašias dalis, priteisiant kompensaciją tai šaliai, kuriai tektų mažesnioji dalis. Butas yra dviejų kambarių: vieno jų plotas 13,75 kv. m, kito – 18,84 kv. m. Taigi, pasak atsakovės, šalims galėtų būti paskirta po kambarį ir po ½ bendrojo naudojimo patalpų. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks atsakovės nurodytas buto padalijimo būdas neišspręstų tarp šalių kilusių problemų, nes iš esmės nepakeistų faktinės situacijos, be to, šalims liktų bendrojo naudojimo patalpų, o tai reikštų, jog šalys ir toliau turėtų bendrauti, spręsdamos su bendrąja nuosavybe esančio buto valdymu susijusius klausimus. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Atsakovės nurodomas buto padalijimo būdas neužtikrintų pagrindinio tikslo, dėl kurio ieškovė siekia atidalyti butą – sumažinti šalių bendravimą ir pašalinti kliūtis ieškovei, kaip savininkei, įgyvendinti savo nuosavybės teises į ginčo butą. Pagal atsakovės siūlomą atidalijimo variantą šalys liktų bendrojo naudojimo patalpų bendraturtės, nors kasacinis teismas, atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620-313/2015). Vertindamas, kokį atidalijimo būdą taikyti, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė aplinkybes, susijusius su šalių tarpusavio santykiais, būtinybe vienai ar kitai iš šalių išsaugoti butą, sumokėti kompensaciją. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė I. D. nuosavybės teise turi vienintelį nekilnojamąjį turtą – dalį ginčo buto. I. D. su nepilnamete dukra, kuriai šiuo metu yra septyniolika metų, ir sugyventiniu bute nuolat gyvena nuo 2017-02-06. Atsakovės nepilnametė dukra A. D., kuriai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, ginčo bute gyveno visą laiką. Tai, kad atsakovės dukra gyveno ginčo bute su seneliais, jiems mirus – su vyriausiąja seserimi, vėliau gyveno viena, o atsakovė tik lankydavosi ginčo bute, patvirtino teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apklausta ieškovė A. K., liudytojai N. K. ir A. K.. Ieškovė A. K. ginčo bute negyveno, tačiau jai priklausančio buto dalimi leido naudotis savo buvusiam sutuoktiniui N. K., kuris dėl nuolatinių konfliktų ir atsakovės dukters keliamo triukšmo išsikraustė iš minėto buto. Šias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes patvirtina Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK 2016-07-12 pranešimas Nr. 30-1-56411 ir 20106-11-04 pranešimas Nr. 30-S-83537/24.2.4. Iš pranešimų matyti, kad policijos pareigūnai į butą buvo kviečiami ne vieną kartą, buvo vedami profilaktinio pobūdžio pokalbiai. Be to, atsakovės nepilnametei dukrai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir ji nubausta už administracinės teisės pažeidimus numatytus, numatytus ATPK 174 str. (nedidelis chuliganizmas), 178(1) str. 2 d. (asmenų iki aštuoniolikos metų alkoholinių gėrimų vartojimas ar jų turėjimas), 183 str. 1 d. (viešosios rimties trikdymas), 187 str. 2 d. (pasipriešinimas policijos pareigūnams). Atsakovė 2016-11-24 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. A2.9.-615-666/2016 buvo nubausta pagal ATPK 181 straipsnį už vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų nevykdymą arba vykdymą priešingai vaiko interesams (b. l. 18, 48, 49, 62, 90, 91, 92, 93).Iš atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytos pozicijos akivaizdu, jog atsakovė siekia išsaugoti ginčo buto dalį, kad galėtų ir toliau jame gyventi. Tačiau, kaip matyti iš 13, 15 punktuose nurodytų aplinkybių, atsakovė ir jos dukra savo elgesiu trukdo ieškovei ne tik gyventi ginčo bute, bet ir tinkamai įgyvendinti savininkės teises kitais būdais. Atsakovės argumentą, jog ieškovė, padalijus butą natūra, galėtų parduoti savo buto dalį, teisėjų kolegija vertina kaip nesudarantį pagrindo taikyti atsakovės nurodomo padalijimo natūra būdo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė savo elgesiu trukdė ieškovei parduoti jai priklausančio buto dalį, nesiekė bendradarbiauti su ieškove, kad abiem šalims priimtiniausiu būdu būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Atsakovė posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad, potencialiems pirkėjams apžiūrint butą, rodė savo nepasitenkinimą, demonstravo neigiamas emocijas, taigi akivaizdu, jog ieškovei būtų itin sunku parduoti jai paskirtą buto dalį. Ieškovė taip pat siūlė atsakovei įsigyti ieškovei priklausančią dalį, tačiau atsakovė tiek posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, tiek procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad tam neturi lėšų. Atsakovė neginčijo, kad jai buvo siūloma įsigyti ieškovės buto dalį tiek už 7 000 eurų, tiek ir už 9 000 eurų, tačiau nurodė, kad tokių lėšų neturi, galimybės gauti kredito taip pat neturi.Dėl visų nurodytų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ginčo buto padalijimas natūra neužtikrintų savininkų interesų pusiausvyros, neužkirstų kelio tolimesniems konfliktams, todėl šis būdas netaikytinas. Teisėjų kolegija nemano, jog atsakovės interesas gyventi ginčo bute yra svarbesnis nei ieškovės teisė įgyvendinti savo, kaip dalies buto savininkės, teises. Atsakovė netinkamu elgesiu trukdo ieškovei naudotis buto dalimi, ne tik joje gyventi, bet ir ją parduoti, pati įsigyti ieškovės buto dalies neketina, nes neturi tam lėšų, taip pat pripažįsta neturinti galimybės sumokėti ieškovei kompensacijos, jei atsakovei būtų priteistas visas butas. Be to, atsakovė neteikė priešieškinio ir nesiekė išsaugoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, o tik nurodė, kad ieškovės prašomu atidalijimo būdu būtų pažeistos jos teisės, tačiau kuo pasireiškė jos teisių pažeidimai, nenurodė. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės reikalavimo tenkinimas nelaikytinas pažeidžiančiu atsakovės, kaip savininkės, teises. Pati atsakovė siekia toliau patogiai, jai naudingu būdu naudotis bendrąja daline nuosavybe ir nededa pastangų išspręsti kilusį ginčą. Iš esmės savo nesutikimą su parinktu padalijimo būdu atsakovė motyvuoja tik tuo, jog pablogės jos gyvenimo sąlygos, nes ji už priteistą kompensaciją negalės įsigyti kito būsto. Pažymėtina, jog atsakovė nepateikia jokių šio savo teiginio įrodymų. Be to, nekvestionuotina, jog atsakovė tikriausiai negalės įsigyti analogiško būsto, t. y. dviejų kambarių buto toje pačioje vietoje, tačiau, turint omenyje tą faktą, jog jai priklausė tik pusė ginčo buto, gyvenimo sąlygų pasikeitimas nelaikytinas esminiu atsakovės interesų pažeidimu. Atsakovė teigia, jog teismas galėjo nustatyti naudojimosi butu tvarką. Asmeniui CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nepriklausoma nuo kitų bendraturčių pozicijos, kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, o kitam nereiškiant jokio reikalavimo, nesvarstomas atidalijimo tikslingumas, spręstina tik dėl atidalijimo būdo ir kaip teisingai atidalyti bendrą turtą, suderinant visų bendraturčių interesus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovei patikslinus ieškinį ir prašant atidalyti butą išmokant atsakovei piniginę kompensaciją, atsakovė byloje nepareiškė savarankiško reikalavimo nustatyti naudojimosi butu tvarką. Pažymėtina, jog teismas bylą nagrinėja neperžengdamas šalių pareikštų ir suformuluotų ieškinio ar priešieškinio reikalavimo ribų, todėl atsakovei nesuformulavus konkretaus reikalavimo teismui dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ir pagrindo išeiti už ieškinio ribų ir spręsti klausimo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis ar keli iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).Apeliantė apeliaciniame skunde neginčija jai už butą priteistos kompensacijos dydžio, todėl kolegija, konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė tinkamą atidalijimo būdą, užtikrinantį savininkų interesų pusiausvyrą ir užkertantį kelią tolimesniems šalių konfliktams, tik pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šalių galimybes mokėti kompensaciją, nustatė buto vertę, kurios šalys neginčijo, pagal ją apskaičiavo priteistinos kompensacijos dydį, todėl ši sprendimo dalis vertintina kaip teisėta ir pagrįsta. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, rėmėsi aktualia byloje nagrinėjamu klausimu teismų praktika, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas kaip teisėtas ir pagrįstas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas. Atmetus apeliacinį skundą atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.