Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nepilnamečio R. M. atstovui pagal įstatymą A. M., jo atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,

institucijos, priėmusios nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui Leonui Butkui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nepilnamečio R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo pagal įstatymą A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos R. M. dėl ANK 428 straipsnio 1 dalyje ir 418 straipsnio 6 dalyje nurodytų pažeidimų. Nutarime nurodoma, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate buvo užregistruota administracinio nusižengimo teisena ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal 2025 m. rugpjūčio 2 d. pranešimą PRĮR ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad gatvėje partrenktas vaikas. Policijos pareigūnams nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas A. D. važiuodamas dviračių taku tiesiai, susidūrė su dviračio vairuotoju R. M., kuris nuo šaligatvio (pėsčiųjų tako) įvažiavo į dviračių taką. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos nustatyta, kad dviračio vairuotojas R. M. vairuodamas dviratį be dviratininko šalmo, kas pagal Kelių eismo taisykles yra privalu asmenims iki 18-os metų, važiuodamas šaligatviu paženklintu kelio ženklu Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, iš pėsčiųjų tako pusės įvažinėdamas į dviračių taką, tai yra, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, nepraleido dviračių taku tiesiai važiuojančios elektrinės mikrojudumo priemonės, dėl ko įvyko susidūrimas. Tačiau R. M. nusižengimų padarymo metu buvo jaunesnis nei 16 metų amžiaus, o ANK 6 straipsnyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose 2025 m. rugsėjo 19 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas nepilnamečio R. M. atstovo pagal įstatymą A. M., atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_O-2295-2025 ir įpareigoti Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnus iš naujo atlikti tyrimą siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką.

Skunde pažymima, kad iš esmės nesutinkama ne su nutarime nurodyta aplinkybe, jog R. M. vairavo dviratį be šalmo, o dėl nustatytos neva R. M. kaltės dėl eismo įvykio. R. M. bei jo atstovas pagal įstatymą mano, jog eismo įvykio kaltininkas yra ne R. M., o elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas A. D.. Kadangi tinkamai nebuvo išsiaiškintos bei ištirtos eismo įvykio aplinkybės, R. M. bei jo atstovas pagal įstatymą yra priversti teikti skundą dėl nutarimo panaikinimo.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nors nutarime nurodoma, kad nepradėta ir teisena pagal ANK 418 straipsnio 6 dalį, tačiau nesuprantama, koks pažeidimas inkriminuotas R. M., kadangi ANK 418 straipsnyje yra tik 2 dalys, be to, atsakomybė ANK 418 straipsnyje numatyta už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Paminėta bei kitos skunde nurodytos aplinkybės akivaizdžiai įrodo, jog policijos pareigūnai itin atmestinai bei paviršutiniškai nagrinėjo eismo įvykio situaciją.

Pažymima, kad 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarime nėra nurodyta buvusi reali faktinė situacija, nėra išsamiai išdėstoma veiksmų kvalifikacija, teisiniai argumentai bei įrodymai, kuriais remiantis padarytos išvados. Nutarimas yra labai lakoniškas, jame visiškai nėra nurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, jog būtent R. M. atliko kokius tai neteisėtus veiksmus, o teisės taikymo aktas, kuriame nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir išvados nėra pagrįstos atitinkamais įrodymais, negali būti laikomas pagrįstu procesiniu sprendimu. Tai pat nurodoma, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė R. M. vairuojamas dviratis ir A. D. valdoma elektrinė mikrojudumo priemonė, eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta R. M. sveikata bei apgadinta jam priklausanti transporto priemonė. Dėl nežinomų priežasčių (kadangi nutarime nenurodyta tokio priimto procesinio sprendimo motyvacija), policijos pareigūnai nustatė, jog eismo įvykio kaltininkas yra R. M.. Policijos pareigūnai nesiėmė visų būtinų priemonių tinkamam eismo įvykio situacijos išanalizavimui bei tinkamai eismo įvykio kaltininko nustatymui. Nutarime užsimenama, jog R. M. keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams, nepraleido dviračių taku tiesiai važiuojančios elektrinės mikrojudumo priemonės, ir dėl to įvyko susidūrimas, t. y. policijos pareigūnai nurodo, jog būtent dviratininko (R. M.) veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai ir tai lėmė susidūrimą. Tačiau teisingo ir pagrįsto procesinio tyrimo sprendimo priėmimui šiame tyrime buvo svarbu nustatyti vienas ar abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles, o šioje administracinio nusižengimo byloje į šį svarbų klausimą neatsakyta.

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog neišsamiai atliktame tyrime nurodyta (iš esmės to aiškiai ir konkrečiai nenurodyta, tai galima tik nuspėti iš nutarimo turinio), jog tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu turėjo tik dviračio vairuotojas, tačiau visiškai nevertinti elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojo veiksmai (elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojo veiksmų įtaka eismo įvykiui), t. y. nevertintas (neišaiškintas/neanalizuotas) elektrinės mikrojudumo priemonės judėjimo greitis (viršijo greitį/neviršijo greičio), elektrinės mikrojudumo priemonės judėjimo trajektorija iki susidūrimo/susidūrimo metu, elektrinės mikrojudumo priemonės vieta (atstumas iki dviračio) manevro pradžioje, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojo elgesys (rizikingas/nerizikingas), elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojo galimybė sustabdyti priemonę, elektrinės mikrojudumo priemonės judėjimo laikas nuo jos vairuotojo sureagavimo iki transporto priemonių susidūrimo, nebuvo atsižvelgta į atskirus elektrinės mikrojudumo priemonės techninius parametrus, nebuvo techniškai vertinta elektrinės mikrojudumo priemonės stabdžių sistema ir kt. Pažymima, jog šiame tyrime priežastiniam ryšiui tinkamai nustatyti yra reikšmingi ne tik dviračio vairuotojo R. M. veiksmai, bet ir elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojo A. D. padarytos veikos vertinimas KET požiūriu. O iš esančių vaizdo įrašų akivaizdžiai matyti, jog elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas ženkliai viršijo leistiną greitį. Todėl akivaizdu, jog elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojo veiksmai važiuojant didesniu nei leistina greičiu, taip keliant grėsmę saugiam eismui, dėl to netekus techninės galimybės sustabdyti vairuojamą priemonę iki susidūrimo vietos, prieštaravo KET reikalavimams ir buvo susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio padariniais.

Skunde pažymima, jog tiriamos kategorijos bylose svarbią reikšmę turi būtent specialistų ir ekspertų išvados, nes jie įvertina visus tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu gautus tiek objektyvios, tiek subjektyvios kilmės duomenis. Šiuo konkrečiu atveju tyrimą atlikęs specialistas suformulavo neišsamias, nekonkrečias, nepagrįstas visomis įvykio aplinkybėmis, išvadas, o toks tyrimo rezultatas neleidžia vienareikšmiškai ir neabejotinai tvirtinti, kad būtent R. M. buvo kaltas dėl sukelto eismo įvykio. Tai yra, policijos pareigūno subjektyvi nuomonė neleidžia daryti kategoriškos teisinės išvados dėl priežastinio ryšio buvimo tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių (eismo įvykio). Tikėtinos ir nežinia kuo remiantis padarytos policijos pareigūnų išvados pilnai neatskleidė įvykio aplinkybių, neatskleidė įvykio mechanizmo, tikrojo abiejų vairuotojų elgesio bei jų veiksmų įtakos padariniams, todėl siekiant išsiaiškinti, ar padarytas pažeidimas, nustatyti kaltus asmenis dėl eismo įvykio kilimo, pašalinti prieštaravimus, buvo būtina atlikti specialų tyrimą, t. y. buvo reikalinga skirti ekspertizę. Policijos pareigūnai to neatliko, todėl priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Skundžiamame nutarime tinkamai neįvertinta buvusi reali faktinė situacija. Policijos pareigūnai turėjo surinkti visus duomenis dėl tariamo administracinio nusižengimo atskleidimo, kilus abejonėms dėl pažeidimo padarymo ar kitų faktinių aplinkybių, buvo galima, kaip minėta, skirti ekspertizę, išklausyti specialistų nuomonę ir atlikti kitus proceso veiksmus.

Pažymima, kad byloje nėra jokių duomenų, susijusių su realia buvusia faktine padėtimi, yra tik duomenys, kad neva R. M. pažeidė KET reikalavimus, tačiau nesurinkti duomenys apie elektrinės mikrojudo priemonės greitį (KET 66⁹ punkte nurodyta, kad elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/h greičiu), važiavimo trajektoriją, galingumą/teisę dalyvauti eisme (KET 66¹⁰ punkte nurodyta, jog į elektrinę mikrojudumo priemonę arba į motorinį dviratį savo konstrukcija panašiai transporto priemonei, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h ir kuri negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, leidžiama dalyvauti viešajame eisme, jeigu yra atliktos visos motorinėms transporto priemonėms privalomos procedūros (atitikties įvertinimas, registracija, privalomoji techninė apžiūra, galioja transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas), o šios transporto priemonės vairuotojas vykdo Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Taisyklėse motorinės transporto priemonės vairuotojui nustatytus reikalavimus) ir kt. Pažymima, jog teisiškai ydinga tokia praktika, kai remiamasi ne visu įrodymu, o tik atitinkamu įrodymo fragmentu, epizodu ar pan. Tai yra, iškreipiami nustatyti duomenys bei pateikiama klaidinga informacija, kuri neatspindi atlikto tyrimo rezultatų. Skundo autoriaus nuomone, pareigūnas vertindamas įrodymus turi laikytis įstatymo reikalavimų, būti nešališkas bei objektyvus ir vertinti bei analizuoti ne įrodymų dalis, fragmentus, epizodus, o visą įrodymą/įrodymus bei įrodymų visumą.

Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog nutarime akcentuojama, kad dviračio vairuotojas R. M. vairavo dviratį be dviratininko šalmo ir taip pažeidė KET reikalavimus, tačiau policijos pareigūnai kažkodėl „pamiršo“, jog elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas važiavo minėta priemone su keleiviu (dukra), ką pats pripažino ir savo paaiškinime, nors pagal KET 66⁹ punktą, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama vežti keleivius. Nutarime niekaip policijos pareigūnai nepaaiškino, dėl kokių priežasčių vienam eismo dalyviui leidžia pažeidinėti imperatyvias įstatymo nuostatas, o kitą pripažįsta kaltu dėl ANK nuostatų pažeidimo. Skunde keliamas retorinis klausimas – kas įtakojo (ir kaip) policijos pareigūnų veiksmus dėl tokių skirtingų teisės aktų taikymo konkrečių asmenų atžvilgiu?

Skunde atkreipiamas dėmesys, jog nors administracinio nusižengimo teisena nepradėta, nes asmuo nėra sulaukęs įstatymo numatyto amžiaus, tačiau asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuo atveju nebuvo surinkti visi duomenys, būtini priimti teisėtą, teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą. O jeigu byloje priimtas procesinis sprendimas priimtas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai neišsiaiškinus bei neįvertinus visų reikšmingų bylai aplinkybių, toks procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog dalyje skundžiamas nutarimas priimtas nevisapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes, be to, nėra grindžiamas įrodytais faktais, todėl dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsiliepimu į skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodoma, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną yra pagrįstas bylos medžiaga – vaizdo įrašais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojų paaiškinimais. Tai esminiai bylos duomenys, leidžiantys pagrįstai spręsti, kad surinkta pakankamai neabejotinų duomenų, kurio eismo dalyvio veiksmai lėmė eismo įvykį, kuris eismo dalyvis kaltas dėl nusižengimo padarymo. Institucijos nuomone, skunde išdėstytos vien tik prielaidos ir įstatymo citatos, nepateikiama jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ar negalėjo būti žinomos priimant skundžiamą nutarimą. Iš skundo turinio susidaro įspūdis, kad skundžiama tik siekiant iš principo neigti faktines aplinkybes, todėl nėra visiškai jokio pagrindo naikinti šį nutarimą. Institucijos nuomone, pagrindiniai skundo argumentai yra būtent prielaidomis grindžiamos aplinkybės, kurios nesutampa su byloje užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, ir kurios neturi jokio pagrindo, be to reikalaujama papildomų tyrimo veiksmų (ekspertizės), kurios atlikimas šiuo atveju būtų akivaizdžiai perteklinis. Atkreipiamas dėmesį, kad administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas yra pakankamai išsamus. Jame užfiksuota, kad R. M. važiavo dviračiu šaligatviu ir ties įvažiavimu į teritoriją staiga pakeitė važiavimo kryptį, pasuko kairėn, taip staiga išvažiuodamas į dviračių taką, kuris yra įrengtas gatvės kelkraštyje ir susidūrė su tuo metu dviračių taku važiavusiu elektrine mikrojudumo priemone. Vaizdo įrašo užfiksuotus duomenis patvirtina liudytojo parodymai. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl R. M. neatsargių ir netinkamų veiksmų, kuriuos, kaip nebūtų keista, inicijavo R. M. tėvas A. M., kuris važiavo automobiliu penkerių metų sūnui iš paskos arba greta. Šiuo atveju įvykį lėmė R. M. staigus važiavimo krypties pakeitimas ir staigus išvažiavimas į dviračių taką, dėl kurio elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas neturėjo jokių galimybių sustoti ar kitaip išvengti susidūrimo. Todėl Institucijos nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas, skundžiamas nutarimas priimtas pilnai ir visapusiškai ištyrus bei išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, skunde nepateikiama jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant skundžiamą nutarimą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Institucijos nuomone, R. M. atstovo skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną paliktas nepakeistas. Prašoma skundą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje A. M. ir jo atstovas advokatas Darius Kurpavičius prašė skundą tenkinti ir bylą grąžinti pareigūnams iš naujo atlikti tyrimą, siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką. A. M. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jis su sūnumi važiavo iš vienų savo namų į kitus. Vaikas R. M. norėjo važiuoti dviračiu, todėl sūnus iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiavo ir važiavo šaligatviu, o jis sūnų lydėjo šalia važiuodamas automobiliu važiuojamąja kelio dalimi apie 4 km/val. greičiu. Taip jiedu elgėsi pirmą kartą. Nors žino, jog eismas (duomenys neskelbtini) gatvėje vasarą intensyvus, leidžiamas greitis 50 km/ val., tačiau jiems reikėjo pavažiuoti apie 100 metrų iki įsukant į savo namų kiemą, todėl nemanė, kad kam nors trukdo. Be to, šia gatve jie važiuoja, eina, kasdien, todėl vaikui ji yra gerai žinoma. Privažiavus vietą, ties kuria jiems reikėjo pasukti į kiemą, jis per automobilio langą nurodė sūnui ruoštis pervažiuoti gatvę. Toje vietoje pėsčiųjų perėjos nėra. Jie praleido iš priekio atvažiuojantį automobilį ir vaikas sustojo, apsidairė. Bet vos tik priekiniu dviračio ratu jis įvažiavo nuo šaligatvio į dviračių taką, į jį trenkėsi iš paskos dviračių taku dideliu greičiu atvažiavusi elektrinė transporto priemonė. Iki susidūrimo tos priemonės atvažiuojančios jis pats nematė, nors matė, kad jam iš paskos važiavęs automobilis sustojo, todėl mano, kad elektrinė transporto priemonė viršijo leistiną greitį ir dėl to kilo eismo įvykis.

Institucijos atstovas Leonas Butkus teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad įvykio laikas buvo 11.05 val., tai galima nustatyti pagal kitus duomenis. Video įraše akivaizdžiai matomos įvykio aplinkybės, kad vaikas važiuoja šaligatviu. (duomenys neskelbtini) gatvės specifika tokia, kad šalia šaligatvio ištisine juosta yra atribotas dviračių takas, ir yra dvi priešingų krypčių eismo juostos. Gatvėje vasaros metu tiek pėsčiųjų, tiek dviračių, tiek automobilių eismas yra intensyvus. Šiuo atveju atsakomybę bandoma suversti asmeniui, kuris važiavo taisyklingai, dviračių taku, kur greitis atskirai nėra ribojamas, tiesiai, nekeitė važiavimo krypties, neatliko jokio manevro, kuris keltų pavojų. Tuo tarpu mažametis vaikas nuo šaligatvio staiga metėsi į gatvę, dėl ko elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas neturėjo galimybės išvengti staiga atsiradusios kliūties. Be to, pagal KET taisykles, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims ir prižiūrint suaugusiajam. O šiuo atveju eismo dalyviui buvo tik 5 metai, todėl jis apskritai negalėjo vienas išvažiuoti į gatvę. Palyda automobiliu tikrai nebuvo tinkama. Be to, dviračių taku draudžiama eiti pėstiesiems, todėl ir nulipęs nuo dviračio, kaip nurodo pareiškėjas, vaikas nebūtų turėjęs teisės įeiti į šį taką. Sutinka, kad elektrinės mikrojudumo priemonės važiavimo greitis nebuvo nustatytas, tačiau policijos pareigūnas tikrino šią priemonę ir nustatė, kad ji nevažiuoja didesniu nei 26 km/val., greičiu. Įsitikinęs, kad šios priemonės greitis įvykio metu ir nebuvo didesnis, o pačios priemonės galingumas ir greitis atitinka mikrojudumo priemonės parametrus. Sutinka, kad A. D. važiavo ne vienas, vežė dukrą, tačiau tai neturi jokios įtakos įvykiui. Dėl skunde nurodytos aplinkybės dėl ANK 418 straipsnio, paaiškino, kad akivaizdu, jog buvo padaryta techninė klaida vietoj dvejeto nuspaudžiant vienetą, nes aišku, kad kalbama apie ANK 428 straipsnio 6 dalį. įsitikinęs, kad įvykį nulėmė pareiškėjo veiksmai, vaikas buvo per mažas dalyvauti intensyviame eisme ir neteisingai judėjo staigiai keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu.

Iš 2025 m. rugpjūčio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d. ekipažas „5002“, apie 11 val. 04 min., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), gatvėje partrenktas vaikas. Tai pat buvo gautas papildomas pranešimas PRIR ROIK: (duomenys neskelbtini), apie tai, kad gautas pranešimas, jog partrenktas vaikas. Daugiau informacijos nesuteikė, situacija neaiški, fone girdimas verkimas ir šaukimas. Susikalbėti su pranešėja neišeina. Adreso nenurodė, įvykio vieta nustatyta pagal VND. (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) namu. Info GMP ir AVPK. Apie 11 val. 19 min., atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko VST pareigūnai iš ekipažo „5024“, kurie nurodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve juos susistabdė vyriškis, kaip vėliau nustatyta A. M., kuris paaiškino, kad partrenkė jo sūnų R. M.. A. M. VST pareigūnams nurodė, kad sūnus R. M. dviračiu važiavo šaligatviu t. y., pėsčiųjų taku, po ko šis pasuko nuo šaligatvio į šalia buvusią dviračio tako juostą, dėl ko susidūrė su dviračių taku važiausia elektrine mikrojudumo priemone. Tuo metu, kai R. M. važiavo dviračiu šaligatviu, tėvas A. M. važiavo šalia jo su transporto priemone „Bentley“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iki jiems atvykstant, GMP medikų brigada R. M. su tėčio A. M. palydą išsivežė į Klaipėdos vaikų ligoninę detalesnei sveikatos būklės apžiūrai. VST pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą. Aiškinantis įvykio aplinkybes įvykio vietoje buvo nustatyta, kad elektrinę mikrojudumo priemonę vairavo (blaivus) (duomenys neskelbtini) pilietis A. D.. A. D. nurodė, kad jis važiavo dviračiu taku (duomenys neskelbtini) gatve ir priešais jį staiga iš pėsčiųjų tako t. y., šaligatvio, išvažiavo berniukas su dviračiu, dėl ko jam nepavykus sustabdyti, jiedu susidūrė. Daugiau dėl kalbos barjero pabendrauti su A. D. nebuvo galimybės. Iš Klaipėdos vaikų ligoninės gautas pranešimas, kad tėčio žodžiais, vaikas važiavo su dviračiu ir partrenkė jį kita motorinė transporto priemonė. Diagnozė: S01.0 Galvos plaukuotosios dalies žaizda. S00.00 Galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas. S80.81 Blauzdos nubrozdinimas. Paguldytas stebėjimui į Traumatologijos skyrių. Iš įvykio vietos paimtas R. M. dviratukas su kitais daiktais likusiais įvykio vietoje, pristatyti į Palangos m. PK. Apie tai informuotas tėvas A. M.. Eismo įvykis įformintas ROIK: (duomenys neskelbtini). Nubraižyta eismo įvykio schema.

Iš liudytojo A. A. paaiškinimo matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 11 val., jis ėjo su šeima pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini) gatve, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu. Tuo metu už jų dviračiu šaligatviu važiavo mažametis vaikas t. y., berniukas. O važiuojamojoje kelio dalyje šalia važiavo automobilis, kurį vairavo, kaip suprato, berniuko, kuris važiavo dviračiu, tėvas. Tėvas, važiuodamas automobiliu, pro atidarytą langą savo sūnui pasakė „važiuok į kelią dviračiu taku“. Tuo metu vaikas, važiavęs dviračiu, juos aplankė ir staiga pasuko nuo šaligatvio į dviračių tako, kuri yra šalia važiuojamosios kelio dalies, juostą. Vaikui pasukus nuo šaligatvio į minėtą dviračio juostą, jis staiga susidūrė su dviračio juostoje važiavusia elektrine mikrojudomo transporto priemone, kurią vairavo vyriškis. Dviratis, kurį vairavo berniukas, įvažiavęs į dviračio juostą, išvažiavo priešais minėtą elektrinę transporto priemonę. Susidūrimo metu vaikas iš karto nukrito nuo dviračio, o vyriškis, vairavęs elektrinę transporto priemonę, sustojo. Kartu su vyriškiu ant elektrinės mikrojudumo priemonės važiavo mergaitė, galimai šio vyriškio dukra. Po eismo įvykio jis priėjo pabendrauti su vyriškiu, kuris vairavo elektrinę mikrojudumo priemonę ir suprato, kad šis yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Po susidūrimo berniuko tėvas iš karto pribėgo prie savo sūnaus.

Iš Transporto priemonės techninės apžiūros 2025 m. rugpjūčio 5 d. akto matyti, jog apžiūrėta el. mikrojudumo priemonė, identifikavimo Nr.: (duomenys neskelbtini), pagaminta 2019 m. Atlikus greičio matavimo testą, kurio metu buvo pakeltas el. mikrojudumo priemonės galinė dalis ir pilnai nuspaustas akceleratoriaus rankenėlė, nustatyta, jog maksimalus apsukų greitis yra 30 km/h. Atlikus greičio matavimo testą ir pravažiavus su el. mikrojudumo priemone RS vyr. patruliui E. J. ir nuspaudus akceleratoriaus rankenėlė nustatyta, jog maksimalus apsukų greitis yra 26 km/h. Ši aplinkybė užfiksuota ir vaizdo įraše „part-fip1k“.

Iš A. M. paaiškinimo matyti, jog jis nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 2 d., 11.00 val., su sūnumi R. M. važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę. Sūnus važiavo su dviratuku „BTWIN“ šaligatviu, o jis automobiliu važiuojamąja kelio dalimi. Jis lydėjo vaiką ir per atidarytą langą visą laiką su juo kalbėjosi. Sūnus šalmo nedėvėjo, nes tuo metu jo neturėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiuose namuose. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, vaikas ties (duomenys neskelbtini), nuo šaligatvio įvažiavo į dviračių juostą ir joje sustojo, įvažiavęs į dviračių taką buvo tik priekinis ratas ir vaikui sustojus ir nulipinėjant nuo dviračio, iš galo dviračių taku, dideliu greičiu, nė nestabdydamas, į sūnų atsitrenkė elektrinio paspirtuko (čoperio) vairuotojas, kurį vairavo vyriškis ir su juo kartu važiavo mergaitė. Nuo smūgio sūnus nukrito nuo dviratuko 5-6 metrų atstumu. Vyriškis po eismo įvykio sustojo ir kažką kalbėjo rusiškai. Bet jis suteikinėjo vaikui pagalbą ir skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Neilgai trukus į įvykio vieta atvyko medikai ir vaiką išvežė į Klaipėdos vaikų ligoninę. Eismo įvykio metu vaikui prakirsta galva, sužalota kairė ranka, kairė koja ir nugara. Ta pačią diena pas jį atvyko kaimynai ir atnešė du vaizdo įrašus. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas elektrinio paspirtuko vairuotojas.

Eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos eismo įvykio vietos plane, kuris patvirtina, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu, važiuojamojoje kelio dalyje ant dviračių juostos. Susidūrė dviratis ir elektrinė mikrojudumo priemonė, užfiksuota šių transporto priemonių padėtis po susidūrimo.

Liudytoja R, M. C. paaiškinime nurodė, kad ji 2025 m. rugpjūčio 2 d., apie 10.59 val. buvo išėjusi iš savo namų (duomenys neskelbtini), ant šaligatvio. Matė, kad ties (duomenys neskelbtini), namu ant dviračio tako stovėjo vaikas su dviračiu be šalmo. Ar jis buvo ant dviračio, ar nulipęs, negali pasakyti. Lygiagrečiai už vaiko stovėjo automobilis. Kai nusuko žvilgsnį, išgirdo dūktelėjimą ir atsisukusi pamatė ant važiuojamosios dalies nublokštą vaiką, o link jos stabdydamas, važiavo elektrinis paspirtukas (čoperis). Suprato, kad šis vairuotojas partrenkė vaiką. Paspirtuku ant keleivio sėdynės dar važiavo apie 10 metų mergaitė. Jos nuomone, elektrinis paspirtukas važiavo labai dideliu greičiu, nes kai pirmą kartą pamatė sustojusį vaiką, atvažiuojančio paspirtuko nematė. O po kelių sekundžių jis jau atvažiavęs atsitrenkė į vaiką.

Iš A. D. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, kad kartu su dukra važiavo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini), dviračių taku elektriniu mopedu. Staiga į važiuojamąją kelio dalį, jiems po ratais, nuo šaligatvio išvažiavo vaikinas su dviračiu.

Iš vaizdo įrašo „WIN_20250808_10_47_32_Pro“ nustatyta, kad jis yra 2025 m. rugpjūčio 2 d., 10.57 val. Įrašo laiku 00.00.21 matyti, kad tolumoje esančia gatve, nestojęs, nuo šaligatvio nuvažiuoja dviratininkas, o už jo labai nedideliu atstumu, gatve važiuoja elektrinė mikrojudumo priemonė. Įrašo laiku 00.00.22 elektrinė mikrojudumo priemonė atsitrenkia į dviratį.

Fotonuotraukose 20250802_113105.jpg, 20250802_113113.jpg, 20250802_113123.jpg užfiksuota transporto priemonių padėtis po įvykio: šalia šaligatvio, dviračių juostoje, gulintis vaikiškas dviratis, o toliau už jo per kelis metrus stovinti elektrinės mikrojudumo priemonė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl nutarimo turinio.

Skunde nurodo, kad nutarime neaišku kodėl nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos R. M. ir dėl ANK 418 straipsnio 6 dalyje nurodyto pažeidimo, nors šis straipsnis turi tik dvi dalis, be to, numato atsakomybę už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą. Be to, nutarimas yra labai lakoniškas, jame visiškai nėra nurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, jog būtent R. M. atliko kokius tai neteisėtus veiksmus, o teisės taikymo aktas, kuriame nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir išvados nėra pagrįstos atitinkamais įrodymais, negali būti laikomas pagrįstu procesiniu sprendimu.

Pagal teismų praktiką, ikiteisminėje proceso stadijoje padarytas pažeidimas gali būti ištaisytas teismo proceso metu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartis Nr. 2AT-14-139/2016). Kadangi administracinis procesas yra vieningas, pareigūno padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas Leonas Butkus paaiškino, kad nutarime, nurodant ANK 418 straipsnį, buvo padarytas rašymo apsirikimas, vietoj skaičiaus „2“, paspaudus skaičių „1“.

Bylos medžiaga patvirtina, kad R. M. padarytos veikos kvalifikuotinos pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį ir 428 straipsnio 6 dalį, nes jis, vairuodamas dviratį be dviratininko šalmo, kas pagal Kelių eismo taisykles yra privalu asmenims iki 18-os metų, važiuodamas šaligatviu paženklintu kelio ženklu Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, iš pėsčiųjų tako pusės įvažinėdamas į dviračių taką, tai yra, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, nepraleido dviračių taku tiesiai važiuojančios elektrinės mikrojudumo priemonės, dėl ko įvyko susidūrimas. Taigi, akivaizdu, kad nutarime nurodant ANK 418 straipsnį, buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas (ANK 617 straipsnio 3 dalis, 638 straipsnis).

ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 618 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad pareigūno priimtame nutarime turi būti nurodyti nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti fizinį ar juridinį asmenį nukentėjusiuoju, jų vardai ir pavardės (kai nukentėjusysis – fizinis asmuo), pavadinimai ir atstovų duomenys (kai nukentėjusysis – juridinis asmuo), jų adresai, elektroninio pašto adresai, telefono numeriai; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Nors šiuo atveju Institucijos 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutarta administracinio nusižengimo bylos teisenos R. M. nepradėti, tačiau tai neatleidžia Institucijos nuo pareigos priimti ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantį nutarimą.

Susipažinus su 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu matyti, kad iš jo tik galima suprasti, kad įvykis įvyko 2025 m. rugpjūčio 2 d., (duomenys neskelbtini), taip pat iš esmės išdėstytos įvykio aplinkybės – aprašyta kas ir kaip įvyko, kokie pažeidimai buvo padaryti ir kas juos padarė, taip pat motyvuota, kodėl asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nors teismo vertinimu nutarimo turinys turi trūkumų – aprašant veiką nenurodyta įvykio data ir valanda ir tai galima nustatyti iš kitų bylos duomenų, nenurodyti visi KET straipsniai, kurių reikalavimus asmuo pažeidė, per ne lyg lakoniškai išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, padaryta klaida nurodant vieną ANK straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, vis tik konstatuotina, kad šie nutarimo trūkumai nėra esminiai, nes jie, akivaizdu, netrukdė nepilnamečio R. M. atstovui pagal įstatymą, A. M., suprasti nusižengimų esmę ir aktyviai realizuoti savo teises į gynybą.

Taigi, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas, nors ir turi trūkumų dėl motyvacinės dalies stokos, iš esmės atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir dėl to naikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nėra pagrindo.

Dėl nutarimo pagrįstumo.

ANK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki administracinio nusižengimo padarymo buvo sukakę šešiolika metų. Pagal ANK 565¹ straipsnio 2 punktą, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo.

Šiuo atveju Institucija 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl ANK 428 straipsnio 1 dalyje ir 428 (nutarime nurodyta 418) straipsnio 6 dalyje nurodytų pažeidimų, kadangi atsakomybėn trauktinas asmuo yra nesulaukęs šešiolikos metų amžiaus (ne subjektas).

Ir nors šiuo atveju Institucijos nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, tačiau juo taip pat konstatuota, kad būtent R. M. padarė priešingą teisei veiką – vairuodamas dviratį, be dviratininko šalmo, kas pagal Kelių eismo taisykles yra privalu asmenims iki 18-os metų, važiuodamas šaligatviu paženklintu kelio ženklu Nr. 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, iš pėsčiųjų tako pusės įvažinėdamas į dviračių taką, tai yra, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, nepraleido dviračių taku tiesiai važiuojančios elektrinės mikrojudumo priemonės, dėl ko įvyko susidūrimas.

ANK 428 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė dviračių vairuotojams už reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymą. O ANK 428 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė dviračių vairuotojams už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Skundu nėra ginčijama, kad R. M., važiuodamas dviračiu, nedėvėjo dviratininko šalmo ir tuo pažeidė ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, tačiau nesutinkama, kad dėl kilusio eismo įvykio kaltas R. M., kuris važiavo dviračiu, o ne elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas A. D.. Kadangi ginčo dėl ANK 428 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų nesilaikymo nekyla, skundas nagrinėjamas jo apibrėžtose ribose.

Skunde taip pat nėra ginčijama, jog R. M., būdamas 5 metų amžiaus, važiavo dviračiu šaligatviu ir prieš susiduriant su A. D. vairuota elektrine mikrojudumo priemone, nuvažinėjo nuo šaligatvio į dviračių taką, nes turėjo pervažiuoti į kitą kelio pusę, tačiau tvirtinama, jog byloje nebuvo nustatyti vienas ar abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles, nebuvo vertinamas paties A. D. elgesys ir įtaka eismo įvykio kilimui, nebuvo nustatytas elektrinės mikrojudumo priemonės judėjimo greitis, judėjimo trajektorija iki susidūrimo/susidūrimo metu, paties vairuotojo elgesys, neatsižvelgta į elektrinės mikrojudumo priemonės techninius parametrus ir t. t. Kilus abejonėms dėl pažeidimo padarymo ar kitų faktinių aplinkybių, nebuvo skirta ekspertizė, išklausyta specialistų nuomonė ir atlikti kiti proceso veiksmai.

Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Administracinių nusižengimų kodeksas nenumato įrodymų pakankamumo kriterijų bei nenustato, koks kiekis ir kokių duomenų privalo būti surinkta, kad būtų pagrįsta asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą. Tačiau įrodymų rinkimas neturi būti ir begalinis. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).

Padarytas administracinis pažeidimas yra įrodinėjamas tokiais įrodymais, kaip administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybinis pranešimas, pranešimai, aktai ar kiti dokumentai, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai ir paaiškinimai, ekspertizės aktas, specialisto išvada, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas ir kitokie dokumentai (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

Ir nors ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, specifiką lemia tai, jog aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialiųjų žinių, nepaisant to, tiek ekspertizės aktas, tiek ir specialisto išvados yra tik vieni iš įrodymų, kuri taip pat vertinami kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir neturi jokios išskirtinės ar lemiamos reikšmės nustatant asmens kaltę.

Todėl ir šiuo atveju, net ir neatlikus ekspertizės ar kitokio specialisto tyrimo, kitų įrodymų pakako nustatyti įvykio aplinkybes ir asmenį, dėl kurio veiksmų ir kilo eismo įvykis.

R. M. tėvas A. M. teismo posėdyje ir savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad R. M. nuo šaligatvio į dviračių taką jo nurodymu nuvažiavo saugiai, prieš nuvažiuojant nuo šaligatvio, sustojo ir apsidairė, tačiau vos tik priekiniu dviračio ratu sūnus įvažiavo į dviračių taką, į jį trenkėsi iš paskos dviračių taku dideliu greičiu atvažiavusi elektrinė transporto priemonė. Panašiai įvykį apibūdino ir liudytoja R. M. C. savo paaiškinime. Vis tik, liudytojas A. A. savo paaiškinime nurodė priešingas aplinkybes – kad važiuojamojoje kelio dalyje šalia berniuko, kuris važiavo dviračiu, važiavusio automobilio vairuotojui, kaip liudytojas suprato, berniuko tėvui, pro atidarytą langą pasakius „važiuok į kelią dviračiu taku“, berniukas aplenkė liudytoją ir kartu su juo ėjusius asmenis, ir staiga pasuko nuo šaligatvio į šalia jo buvusią dviračių juostą bei išvažiavo priešais šia juosta važiavusią elektrinę mikrojudomo transporto priemonę, su kuria susidūrė. Šią aplinkybę nurodo ir A. D. savo paaiškinime. Iš vaizdo įrašo „WIN_20250808_10_47_32_Pro“ matyti, kad įrašo laiku 00.00.21 užfiksuota, jog tolumoje matoma gatve nuo šaligatvio, nestodamas, nuvažiuoja dviratininkas, už jo, nedideliu atstumu, atvažiuoja elektrinė mikrojudomo transporto priemonė, o vos po sekundės, įrašo laiku 00.00.22, elektrinė mikrojudumo priemonė atsitrenkia į dviratį. Taigi, šie įrodymai paneigia A. M. teismo posėdyje ir rašytiniame paaiškinime, bei liudytojos R. M. C. rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog R. M. prieš nuvažiuodamas nuo šaligatvio sustojo ir apsidairė, įsitikdamas, jog tai daryti yra saugu.

Skunde buvo keliamas klausimas, ar elektrinė mikrojudumo priemonės vairuotojas neviršijo leistino greičio ir būtent tai buvo eismo kilimo priežastis.

Sutiktina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju, svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2012). Iš aptartos teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėjamas asmens atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas, nustatinėjama, kuris asmuo pažeidė KET, o nustačius, jog abu eismo dalyviai pažeidė KET, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 12 dalį, dviratis yra transporto priemonė. Šio straipsnio 10 dalis paaiškina, kad dviračių juosta – dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu. O pagal šio straipsnio 96 dalį važiuojamoji kelio dalis yra kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Iš šio reglamentavimo seka, kad dviračių juosta yra važiuojamojo kelio dalis.

Pagal KET 55 punktą, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Taigi, pagal KET 55 punktą, jaunesni nei 8 metų asmenys apskritai negali važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu. KET 101 punkte nustatyta bendra taisyklė, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Ši taisyklė taikytina ir dviračių vairuotojams. Tačiau nustatyta, kad R. M., be to, kad apskritai negalėjo dalyvauti eisme, prieš nuvažiuodamas nuo šaligatvio į gatvę, nesustojo, net nepristabdė, neapsidairė ir neįsitikino, jog tai daryti yra saugu.

Nors šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu ekspertizė nebuvo atlikta ir elektrinė mikrojudumo priemonės greitis įvykio metu nebuvo nustatytas, tačiau iš vaizdo įrašo „part-fip1k“ matyti, kad buvo atliktas greičio matavimo testas ir pervažiavus šia priemone RS vyr. patruliui E. J. bei nuspaudus akceleratoriaus rankenėle, nustatyta, jog maksimalus apsukų greitis yra 26 km/h. Toks greitis nustatytas netaikant paklaidos. Skunde teisingai pastebėta, kad pagal KET 66⁹.13. punktą elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, tačiau abejotina, šia priemone greitis buvo viršytas. Kita vertus, net be specialių žinių, ypač vairuojančiam asmeniui, koks yra A. M., suprantama, kad stabdant bet kokią transporto priemonę susidaro stabdymo kelias, kuris ir apsprendžia ar transporto priemonės vairuotojas, važiuodamas tam tikru greičiu, turės techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki atsiradusios kliūties. Vaizdo įraše „WIN_20250808_10_47_32_Pro“ užfiksuota, jog dviračiui nuvažiuojant nuo šaligatvio, elektrinė mikrojudumo priemonė jau buvo už labai nedidelio atstumo (ne daugiau 1-2 metrų) nuo jo (įrašo laikas 00.00.21), o jau po sekundės elektrinė mikrojudumo priemonė atsitrenkė į dviratį. Todėl ji, be abejonių, turėjo būti matoma šalia R. M. važiavusiam A. M., ir būtų matoma R. M., jeigu šis, prieš nuvažiuodamas nuo šaligatvio, būtų sustojęs ir apsižvalgęs. O A. M., kaip vairuotojas, turėjo ir galėjo suprasti, kad nurodydamas R. M. išvažiuoti į kelią, kai elektrinė mikrojudumo priemonė buvo taip arti, sudarys jai neišvengiamą kliūtį. Todėl net ir neatlikus ekspertizės nėra pagrindo abejoti, kad A. D. neturėjo realios galimybė sustabdyti elektrinės mikrojudumo priemonės prieš staiga jo kelyje atsiradusią kliūtį – R. M. vairuojamą dviratį – ir išvengti susidūrimo.

Taigi, akivaizdu, kad jeigu R. M. nebūtų išvažiavęs į važiuojamąją kelio dalį, kas jam buvo draudžiama, arba bent jau prieš tai darydamas būtų apsidairęs ir įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir kad nekliudys kitiems eismo dalyviams, bei praleidęs dviračių taku tiesiai važiuojančią elektrinę mikrojudumo priemonę, eismo įvykis nebūtų kilęs. Todėl būtent R. M. veiksmai, kai jis būdamas 5 metų amžiaus, važiuodamas šaligatviu ir iš pėsčiųjų tako pusės įvažinėdamas į dviračių taką, tai yra, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, nepraleido dviračių taku tiesiai važiuojančios elektrinės mikrojudumo priemonės,– buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – eismo įvykiu, net nevertinant kokiu greičiu važiavo elektrinė mikrojudumo priemonė. Tačiau kadangi R. M. iki administracinio nusižengimo padarymo nebuvo sukakę šešiolika metų, pagrįstai nuspręsta, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, jam nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas šioje dalyje netenkinamas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas, įvertinęs visus skundo argumentus konstatuoja, jog kiti skundo argumentai, taip pat ir dėl A. D. taikytinos administracinės atsakomybės už galimai padarytus administracinius nusižengimus, nėra šios bylos dalykas ir teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisako.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nepilnamečio R. M. atstovo pagal įstatymą A. M., atstovo advokato Dariaus Kurpavičiaus skundą tenkinti iš dalies.

Ištaisyti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarime padarytą rašymo apsirikimą ir vietoj nurodyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso „418 straipsnio 6 dalis“, nurodyti „428 straipsnio 6 dalis“.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.