- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- I-345-189/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02080-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- M. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu, kurį vėliau patikslino (1 t., b. l. 1, 69–70) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2017 m. sausio mėn., nuo 2018 m. pradžios iki 2018 m. kovo 30 d. ir nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turintis tekti gyvenamasis plotas. Esant šioms sąlygoms buvo priverstas beveik visą laiką praleisti lovoje, kurioje galėjo tik skaityti. Sanitarinis mazgas buvo įrengtas kameros kampe ir visiškai neatskirtas nuo durų ir stebėjimo langelio. Kameroje langai tiek iš išorės tiek iš vidaus buvo apraizgyti grotomis ir surūdijusiomis vielomis, todėl į kamerą nepatekdavo dienos šviesa. Pareiškėjui kamerose trūko šviežio oro, jautėsi drėgmė, veisėsi pelėsis. Pažymi, jog 2018 m. kovo 23 d. apie 13.00 val. atvykęs į Lukiškių TI-K, buvo laikinai perkeltas į trumpalaikio laikymo kamerą, kurioje buvo laikomas beveik 4 val., todėl negavo pietų. Supratęs, jog negaus pietų pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K pareigūnus, tačiau pradėjus belsti į duris, buvo nepagrįstai apkaltintas sulaužęs metalines duris ir jose įmontuotą stebėjimo akutę. Šiuos pareigūnų veiksmus pareiškėjas apskundė Lukiškių TI-K administracijai, prašydamas išsaugoti vaizdo įrašus, patvirtinančius faktą, jog į Lukiškių TI-K kamerą jis buvo perkeltas 17.00 val.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsiliepimą (1 t., b. l. 69–70), kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodo, jog atsakovės atstovas pateikia klaidingus duomenis apie kameras, kuriose jis buvo laikomas. Pažymi, jog valymo inventorius Lukiškių TI-K buvo išduodamas kartą per mėnesį, tačiau kiti suimtieji ir (ar) nuteistieji šį inventorių iš kamerų išsinešdavo. Paaiškina, jog kamerose valiklių ar sodos nebūdavo, todėl buvo priverstas naudoti savo higienos reikmenis, t. y. šampūną ir dušo želę, kadangi kamerose kriauklės buvo riebaluotos, kampuose buvo susikaupusios dulkės bei šiukšlės, iš tualeto sklido nemalonus fekalijų bei šlapimo) kvapas. Pareiškėjo stalas buvo per mažas, todėl buvo priverstas valgyti ant lovos. Sanitarinio mazgo matmenys buvo akivaizdžiai per maži. Dėl minėtų pažeidimų pareiškėjui prasidėjo depresija, buvo priverstas gerti raminamuosius vaistus. Pradėjo skaudėti sąnarius, buvo pažemintas jo orumas, pradėjo jaustis nevisavertis, buvo pažeminta jo garbė, kentė dvasinius išgyvenimus. Atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. gegužės mėn. buvo išnagrinėta administracinė byla, kurioje pareiškėjas dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų buvo pateikęs analogišką reikalavimą laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. gegužės mėn.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti (2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 31–38).
Nurodo, jog byloje pateikti pareiškėjo judėjimo duomenys patvirtina, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose įstatymų nustatytus reikalavimus atitiko. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir HN 76:2010) reikalavimus atitiko. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Lukiškių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti. Kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai higienos normų reikalavimus atitinka. Pabrėžia, jog asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės kamerose neturi. Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, atsižvelgiant į tai, kiek kameroje yra miegamųjų vietų. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m, kamerose, kuriose iki 4 gultų, stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 m, taburetės matmenys apie 0,3 m x 0,3 m, sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m. Lukiškių TI-K teigimu, įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys suimtieji ir nuteistieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis indams plauti visą laiką yra išduodami į kameras. Suimtieji (nuteistieji) į trumpalaikio laikymo kameras yra uždaromi laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kamerose įrengiamas naktinis ir dieninis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Atkreipia dėmesį į tai, jog tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė nei 2 val. Papildomai nurodo, jog asmenys laikomi Lukiškių TI-K yra maitinami dienotvarkės nustatytu laiku. Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nekonkretizuoja, savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Pareiškėjo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis galimai patyrė atliekant bausmę Lukiškių TI-K.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pagal įstatymą nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas periodiškai laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. birželio 7 d., nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 30 d., nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 11 d., nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. liepos 25 d., nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 24 d., nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. sausio 4 d., nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. sausio 15 d., nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d., nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. kovo 28 d., nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 8 d. (1 t., b. l. 31–32, 42–50, 87–89).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo neužtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, turintis tekti vienam asmeniui.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė. Tačiau šiuo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Įsakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) 1.3.1 punkte, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Jokie kiti imperatyvaus pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija) (toliau – ir Konvencija) vienam asmeniui tardymo izoliatoriuje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1312-756/2017, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1604-520/2018). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma – nagrinėjamu atveju 3,6 kv. m – neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).
Remiantis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 31–32, 42–50, 87–89), byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 27 d. buvo laikomas kameroje Nr. 105, pažeidžiant vienam asmeniui turėjusį tekti 3,6 kv. m plotą. Taigi darytina išvada, kad vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas 1 parą. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpio metu (2018 m. sausio 27 d.) taip pat buvo pažeistas ir Konvencijos 3 straipsnis, kadangi minėtu laikotarpiu vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m ploto. Kitu ginčo laikotarpiu vienam asmeniui tenkančio minimalaus 3,6 kv. m ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistas.
Pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą kildino iš to, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas buvo įrengtas kameros kampe ir visiškai neatskirtas nuo durų ir stebėjimo langelio.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punktas nustato, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. sausio 15 d., nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d., nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. kovo 28 d., nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 8 d. buvo laikomas kamerose Nr. 105, 107, 110, 114, 119, 266, 269, 287, 292, 314 (1 t., b. l. 31–32, 42–50). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. liepos mėn. pranešime „Dėl M. Č. skundo“ (1 t., b. l. 60–61) nurodoma, kad priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2013 m. – posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252 – 257, 2012 m. – posto Nr. 23 gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395, 2015 m. – posto Nr. 25 gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417, 2016 m. – posto Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426. Teismas pažymi, jog Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. liepos mėn. pranešimas „Dėl M. Č. skundo“ įgalioto asmens nepasirašytas, todėl teismas juo nesirems.
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.)), konstatuotina, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Šios išvados nepaneigtinos Lukiškių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo teisė į privatumą kalinimo Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. birželio 7 d., nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. birželio 30 d., nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 11 d., nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2016 m. liepos 25 d., nuo 2016 m. liepos 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 18 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., nuo 2016 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. spalio 24 d., nuo 2016 m. spalio 27 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 1 d., nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2017 m. sausio 4 d., nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. sausio 15 d., nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 31 d., nuo 2018 m. vasario 23 d. iki 2018 m. vasario 28 d., nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. kovo 28 d., nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 8 d. (1 t., b. l. 31–32, 42–50, 87–89) buvo pažeista iš viso 237 paras.
Pareiškėjo teigimu, kameroje langai tiek iš išorės tiek iš vidaus buvo apraizgyti grotomis ir surūdijusiomis vielomis, todėl į kamerą nepatekdavo dienos šviesa.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameros lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele, t. y. grotų ir apsauginių tinklų įrengimas ant laisvės atėmimo vietų langų atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, o tuo pačiu ir pareiškėjo teisių pažeidimo fakto.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose trūko šviežio oro, jautėsi drėgmė, veisėsi pelėsis.
Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 punktas). Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).
Pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016). Vertinant, ar buvo padaryti higienos reikalavimų (pvz., apšvietimo, drėgmės, pelėsio, temperatūros, tinko byrėjimo nuo sienų ir lubų, čiužinių, antklodžių, pagalvių, rankšluosčių būklės) pažeidimai, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr. pvz., LVAT 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1349-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1928-756/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl kamerų atsilupusių sienų, lubų, kai kuriose vietose ištrupėjusių grindų, ant jų matomo pelėsio visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose kamerose buvo nesilaikoma HN 134:2015 nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinamas tinkamas kamerų įrengimas, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar dėl kameros būklės, nesikreipė. Šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas.
Remiantis atsakovės atstovo byloje pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), periodiškai atliekančio sveikatos saugos kontrolę, patikrinimo aktais, konstatuotina, jog minėti patikrinimo aktai ginčo laikotarpiui nėra aktualūs.
Įvertinus byloje esančius įrodymus ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas nepateikė detalizuoto paaiškinimo, kada ir kokiose kamerose galimai buvo jo nurodyto pobūdžio pažeidimai, darytina išvada, jog objektyviais duomenimis nepagrįsti pareiškėjo argumentai negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. pvz., 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-378-525/2017). Taigi atsižvelgiant į LVAT suformuotas nuostatas įrodymų naštos paskirstymo prasme bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, todėl, kaip minėta, vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas dėl higienos normų neatitinkančių kamerų būklės negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.
Pareiškėjas teigia, jog 2018 m. kovo 23 d. apie 13.00 val. atvykęs į Lukiškių TI-K, buvo laikinai perkeltas į trumpalaikio laikymo kamerą, kurioje buvo laikomas beveik 4 val., todėl negavo pietų. Pareiškėjas buvo nepagrįstai apkaltintas sulaužęs metalines duris ir jose įmontuotą stebėjimo akutę.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 23 d., apie 13.00 val. planiniu konvojumi atvyko į Lukiškių TI-K. Pareiškėjas tol, kol buvo įforminami dokumentai, bet ne ilgiau kaip 2 val. buvo uždarytas į trumpalaikio laikymo kamerą. Po dokumentų įforminimo ir kratos, pareiškėjas apie 14.45 val. buvo palydėtas į pirmąjį gyvenamąjį korpusą ir uždarytas į kamerą Nr. 219 (1 t., b. l. 4)
Lukiškių TI-K direktorius, 2018 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 63-244, dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, jog 2018 m. kovo 23 d. apie 14 val. 20 min. priėmimo ir paskirstymo patalpoje Nr. 12, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, buvo pastebėta pareiškėjo išardyta duryse įmontuota patalpos stebėjimo akutė, pareiškėjui skyrė nuobaudą (1 t., b. l. 3).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais, 2018 m. kovo 26 d. Lukiškių TI-K pateikė skundą Nr. 29-921 (1 t., b. l. 100).
Lukiškių TI-K administracija, gavusi ir išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. kovo 26 d. pateiktą skundą Nr. 29-921, 2018 m. balandžio 16 d. atsakymu Nr. 96-1575 pareiškėjo skundą pripažino nepagrįstu (1 t., b. l. 4, 99). Nurodė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, 2018 m. balandžio 12 d. dėl pareiškėjo laikymo trumpalaikio laikymo kameroje pateikė tarnybinius pranešimus (reg. Nr. 51-2286, Nr. 51-2286-1, Nr. 51-2286-2) (1 t., b. l. 101–103).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 16 d. atsakymu Nr. 96-1575, su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris 2018 m. gegužės 14 d. atsakymu Nr. 1552, pripažino, jog Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. atsakymas Nr. 96-1575 pateiktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra pagrįstas (1 t., b. l. 2).
Byloje pateikta Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė patvirtina (1 t., b. l. 40–41), jog įstaiga, į kurią atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K administracijai būtų teikęs prašymą išsaugoti vaizdo įrašus, patvirtinančius faktą, jog į Lukiškių TI-K kamerą jis buvo perkeltas 17.00 val. Be to, Lukiškių TI-K pareigūnas 2018 m. balandžio 12 d. Tarnybinius pranešime (reg. Nr. 51-2286-2) nurodė, kad pareiškėjui 2018 m. kovo 23 d. 14 val. 50 min. atvykus į gyvenamąjį korpusą Nr. 1 jis buvo uždarytas į kamerą Nr. 219 bei pasiūlyti pietūs, tačiau pareiškėjas pietus paimti atsisakė (1 t., b. l. 103).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus ir byloje esančius rašytinius įrodymus dėl jo laikymo trumpalaikio laikymo kameroje ir neužtikrinto maitinimo vertina kritiškai, nes juos paneigia Lukiškių TI-K pareigūnų nurodyta informacija, kuria teismas neturi pagrindo abejoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai dėl jo atvykimo 2018 m. kovo 23 d. į Lukiškių TI-K aplinkybių, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pažymi, jog valymo inventorius Lukiškių TI-K buvo išduodamas kartą per mėnesį, tačiau kiti suimtieji ir (ar) nuteistieji šį inventorių iš kamerų išsinešdavo. Paaiškina, jog kamerose valiklių ar sodos nebūdavo, todėl buvo priverstas naudoti savo higienos reikmenis, t. y. šampūną ir dušo želę, kadangi kamerose kriauklės buvo riebaluotos, kampuose buvo susikaupusios dulkės bei šiukšlės, iš tualeto sklido nemalonus fekalijų bei šlapimo) kvapas.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K yra išduodamas kamerų valymui skirtas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras). Pažymėtina, kad skunde pareiškėjas nusiskundimą dėl valymo priemonių trūkumo išdėstė abstrakčiai, nenurodė nei konkretaus laikotarpio, nei kamerų, kurių negalėjo išvalyti, nei, kad kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas išduoti papildomas valymo priemones, o jo prašymas nebuvo patenkintas. Teismo nuomone, atsakovo atstovas, nežinodamas apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir šiuo pagrindu neįrodė.
Pareiškėjas nurodo, jog stalas buvo per mažas, todėl buvo priverstas valgyti ant lovos. Sanitarinis mazgo matmenys buvo akivaizdžiai per maži.
Eksploatavimo taisyklių 14.6–14.9 papunkčiuose nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba.
Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, atsižvelgiant į tai, kiek kameroje yra miegamųjų vietų. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m, kamerose, kuriose iki 4 gultų, stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 m, taburetės matmenys apie 0,3 m x 0,3 m, sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m. (1 t., b. l. 35). Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tam tikrais laikotarpiais buvo laikoma nuo 1 iki 3 asmenų, todėl pripažintina, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu turėjo užtekti vietos prie stalo.
HN 134:2015, sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų nereglamentuoja. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu. Eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas.
Taigi teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenims. Įvertinus tai, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo (tualeto) matmenų atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu, dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo, pareiškėjui prasidėjo depresija, buvo priverstas gerti raminamuosius vaistus. Pradėjo skaudėti sąnarius, buvo pažemintas jo orumas, pradėjo jaustis nevisavertis, buvo pažeminta jo garbė, kentė dvasinius išgyvenimus kuriuos, prašydamas priteisti neturtinę žalą, įvertino 3 000 Eur suma.
Iš byloje esančio pareiškėjo sveikatos istorijos išrašo (1 t., b. l. 14–30), matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į medikus dėl padidėjusio dirglumo, nerimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas netinkamomis sąlygomis būtų laikomas sąmoningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumą. Aplinkybių, kad dėl to būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, psichinė ar fizinė būklė, ar jis būtų patyręs tokių neigiamų išgyvenimų, teismas nenustatė.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-6878-244/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01487-2016-2) 2016 m. gegužės 27 d. sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas kreipėsi dėl Lukiškių TI-K tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skirtingais laikotarpiais nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. Įvertinus, tai, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-6878-244/2016 ginčui aktualus laikotarpis buvo nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. balandžio 11 d., konstatuotina, jog minėta aplinkybė šios bylos kontekste nėra reikšminga.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjo kalinimo, pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas nepažeidžiant minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti ploto reikalavimo ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2009/2013, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir, pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2-718/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-143/2012, 2012 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-2542/2012, 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017).
Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose 1 parą nebuvo užtikrinamas vienam asmeniui turėjęs tekti gyvenamasis plotas ir privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, iš viso 237 paras, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, epizodiškumą, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015, 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015, 2017 m. kovo 14 m. nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 250 Eur neturtinės žalos dydis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Č. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.