Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. A. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, V. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mirus H. S. pagal (Duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (Duomenys neskelbtini), 4/6 dalis Namo paveldėjo žmona K. S., 1/6 dalį Namo paveldėjo dukra V.I. F. ir 1/6 dalį - dukra J. A..

(Duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi K. S. (2/6 dalį Namo) ir V. I. F. (1/6 dalį Namo) pardavė V. J..

(Duomenys neskelbtini)mirus K. S., 3/6 Namo dalyje liko gyventi J. A. su dviem sūnumis V. A. ir R. A.. V. A. mirus, name liko gyventi J. A. ir R. A..

(Duomenys neskelbtini) mirus J. A., Name liko gyventi R. A. su žmona L. A. (Duomenys neskelbtini) mirus R. A., iki šiol Name gyvena L. A., kuri rūpinasi ir prižiūri Namą. Mirus vyrui, L. A. pagal (Duomenys neskelbtini)paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priėmė vyro palikimą, tame tarpe ir 1/6 Namo. Taigi, 3/6 dalis šio Namo valdo V. J., 1/6 dalį Namo valdo L. A., o 2/6 dalis Namo iki šiol registruota mirusios K. S. vardu.

3/6 dalį Namo visą laiką prižiūrėjo pareiškėja ir jos miręs vyras R. A., juo rūpinosi, darė einamąjį remontą, valdė kaip savo, mokėjo privalomuosius mokesčius, tačiau de jure nurodyta namo dalis nebuvo įregistruotos K. S. turto paveldėjusio asmens R. A. teisės.

J. A. su savo sūnumi R. A. visą laiką po J. A. motinos K. S. mirties valdė, naudojosi, rūpinosi 3/6 dalimis Namo, kurios nebuvo parduotos. Taigi, miręs pareiškėjos vyras priėmė palikimą iš savo motinos J. A., kuri faktiškai priėmė palikimą iš savo motinos K. S.. Mirusi J. A. neįteisino nuosavybės priimtos iš K. S., tačiau, nuolat ją valdė. Mirus J. A., jos sūnus R. A. priėmęs jos palikimą, likusią K. S. 2/6 dalį Namo sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir savo vardu valdė.

CK 4.68 str. 1 d. nurodoma, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Mirus R. A. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą visą R. A. turtą paveldėjo pareiškėja L. A., todėl patenkinus pareiškimo dalį dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto ir pripažinus, kad R. A. įgijo 2/6 dalis Namo pagal įgijamąją senatį, pareiškėja prašo nustatyti, kad ji po sutuoktinio R. A. mirties priėmė ir 2/6 dalis Namo kaip palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja prašo teismo:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. A. sutuoktinis R. A. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 2/6 dalis pastato, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini);

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. A. priėmė 2/6 dalis pastato, esančio (Duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), kaip palikimą po savo vyro R. A. mirties, pradėjusi jį faktiškai valdyti (1 tomas, e.b.l. 111-115).

Suinteresuotas asmuo V. A., gavęs teismo pranešimu siųstus procesinius dokumentus, sužinojo, kad jo prosenelė K. S. mirties dieną ((Duomenys neskelbtini)) turėjo turtą (2/6 dalis Namo) ir tai, kad šis turtas iki šiol nėra paveldėtas ir liko registruotas viešajame registre jos vardu. Kitaip nei teigiama pareiškime, V. A. tėvas V. A. mirė (Duomenys neskelbtini), t.y. ankščiau nei mirė K. S., kai pačiam V. A. dar nebuvo suėję dveji metai.

Motyvuojamoji dalis

CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Byloje pateikti įrodymai, kad 2/6 dalis Namo iki mirties nuosavybės teise priklausė K. S. (Duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (Duomenys neskelbtini) pagrindu (NTR išrašo 2.3. ir 4.12. punktai). Nėra pagrindo manyti, kad šioje situacijoje nuosavybės teisiniai santykiai galėjo transformuotis į daikto valdymą, kaip savarankišką daiktinę teisę, kuri galėtų būti laikoma pagrindu nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Pagrindas K. S. nuosavybės teisei atsirasti yra paveldėjimas pagal (Duomenys neskelbtini) išduotą liudijimą ir jai mirus, turėta nuosavybė galėjo pereiti palikimą priėmusiems asmenims arba valstybei tuo pačiu pagrindu (CK 4.47 str. 2 p.). Pareiškėjos dėstomos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmes išvadas, kad K. S. nuosavybė negalėjo atitekti pareiškėjos vyrui R. A. prašomu konstatuoti nuosavybės įgijimo pagrindu. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą atmesti (1 tomas, e.b.l. 184-187).

VĮ Turto bankas atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (1 tomas, e.bl. 176, 177).

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą jame nurodytais argumentais bei prašė pareiškimą tenkinti.

Bylos nagrinėjimo metu suinteresuotas asmuo V. A. prašė pareiškimą atmesti.

Suinteresuotam asmeniui VI Turto bankas, kuriam apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Pareiškimas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad K. S. su vyru H. S. pastatė namą (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini)), esantį (Duomenys neskelbtini))-(toliau - Namas). Sutuoktiniai turėjo dvi dukras Vanda I. F. ir J. A.. Mirus H. S., pagal (Duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą Nr.15897, 4/6 dalis Namo paveldėjo žmona K. S., 1/6 dalį Namo paveldėjo dukra V. I. F. ir 1/6 dalį - dukra J. A. (1 tomas, e.b.l. 8-16).

1964-06-24 pirkimo-pardavimo sutartimi K. S. (2/6 dalį Namo) ir V. I. F. (1/6 dalį Namo) pardavė V. J. (1 tomas, e.b.l. 8-16).

1976-11-05 mirus K. S. 3/6 Namo dalyje liko gyventi J. A. su dviem sūnumis V. A. ir R. A. (1 tomas, e.b.l. 5). V. A. turėjo sūnų V. A. (suinteresuotą asmenį) - K. S. proanūką.

V. A. mirus, name liko gyventi J. A. ir R. A.. (Duomenys neskelbtini) mirus J. A., Name liko gyventi R. A. su žmona L. A. (1 tomas, e.b.l. 6). (Duomenys neskelbtini)mirus R. A., iki šiol Name gyvena L. A. (1 tomas, e.b.l. 7). Šias aplinkybes patvirtino liudytojos D. K. ir M. G..

Iš pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad L. A. moka už Namą komunalinius ir kitus mokesčius, t.y. rūpinasi Namu (1 tomas, e.b.l. 22-47). Mirus vyrui, L. A. pagal (Duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą priėmė vyro palikimą, tame tarpe ir 1/6 gyvenamojo Namo (1 tomas, e.b.l. 18-22). Konstatuotina, jog šiuo metu 3/6 dalis Namo valdo V. J., 1/6 dalį Namo valdo L. A., o 2/6 dalis Namo registruota mirusios K. S. vardu.

CK 4.70 str. 1 d. nurodoma, kad asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. CK 4.71 str. 1 d. nurodoma, kad daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 str. 1 d., 4.70 str. 1 d. ir 4.71 str. 1 d. nuostatomis, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t.y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Tuo pačiu CK 4.69 str. yra nustatyti daiktų įgijimo pagal įgyjamąją senatį apribojimai. Pagal CK 4.69 str. 2 d., įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo.

Kaip pažymėta kasacinio teismo praktikoje, įgyjamosios senaties (lot. usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktų, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015; 2016-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016; 2017-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 4.69 str. 3 d. nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). Kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 straipsnio 1 dalyje. Kitaip aiškinant, būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 straipsnis), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016). Iš bylos duomenų matyti, kad 2/6 dalis Namo yra registruotos mirusiosios K. S. vardu, todėl teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, neturi pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. A. įgijamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į šias namo dalis. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškimas šioje dalyje atmestinas. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens V. A. motyvais, jog antrasis pareiškimo reikalavimas dėl R. A. palikimo priėmimo faktiniu valdymu yra susijęs (išvestinis) su pirmuoju reikalavimu, nes jis nustatytų R. A. nuosavybės teises į turtą. Todėl, atmetus pareiškimo dalį dėl nuosavybės teisių nustatymo įgijamosios senaties pagrindu, atmestinas ir pareiškimo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog L. A. priėmė 2/6 dalis Namo, esančio (Duomenys neskelbtini)), kaip palikimą po savo vyro R. A. mirties, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str., 270 str., 279 str., 307 str., 530-533 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.