Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Papildomai teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. B. parodė, kad su nukentėjusiuoju dėl taikaus bylos išsprendimo buvo susitikęs praėjus 5-6 mėnesiams po gegužės 12 d., kai susisiekė tyrėjas ir pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Susipažindinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tyrėjas rekomendavo susitikti su T. R., kad išsiaiškinti kokie yra nukentėjusiojo lūkesčiai, kad byla būtų išspręsta taikiai. Iki to laiko apie nukentėjusiojo patirtas traumas jis nežinojo ir jokios informacijos neturėjo. Kiek pamena, pirmą kartą susitiko rugsėjo mėnesį, kadangi jis tuo metu ir dabar nepripažįsta savo kaltės, jis paklausė T. R. kokie yra nusiskundimai, žala ar gali pateikti kažkokius dokumentus, bet jam nieko nepateikė ir negavo informacijos apie tai, kad kažkokios pasekmės buvo, todėl papildomai jokių pasiūlymų neteikė. Jis kaltės nepripažįsta, bet siekė taikiai išspręsti bylą, nes tyrėjas keletą kartų spaudė, kad byla nekeliautų į teismą, kad menkavertė byla ir taikiai išspręstų bylą negaištant laiko. Be to, jis kasdien vyksta dirbti į (duomenys neskelbtini) ir vadovauja didelei įmonei, todėl laiko tokiems procesams nėra ir nenorėjo gaišinti laiko. Kai išgirdo, kad yra prašoma atlyginti 6000 Eur sumą ir neišgirdo jokių įrodymų, todėl nieko nepavyko. Jis teisę vairuoti transporto priemones turi 17 metų, per šį laikotarpį nėra patyręs avarijų.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. R. parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 16 val. jis ėjo iš (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kur jį turėjo pasiimti žmona ir jie turėjo vykti namo. Einant taku ties (duomenys neskelbtini), taku kuriuo juda daug žmonių, einant šalia priparkuotų automobilių ir pajuto smūgį į koją. Smūgis buvo iš šono ir automobilis buvo elektrinis bei neskleidė variklio garso. Jis pajautė labai didelį skausmą, stresą ir susijaudino. Dar labiau gąsdino, kad automobilis toliau bandė važiuoti ant jo ir jį stūmė. Tada jis su ranka sudavė per stogą, kad vairuotojas nevažiuotų. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir jam pasakė, kad pasitrauktų ir netrukdytų važiuoti. Vairuotojas atsisėdo į automobilį ir ketino išvažiuoti iš įvykio vietos, todėl jis savo kūnu užblokavo išvažiavimą, kad negalėtų pasitraukti iš įvykio vietos. Po to vairuotojas su keleiviais išlipo, persimetė keliomis frazėmis. Vairuotojo žmona sakė, kad jis dar pasigailės, kad turi pretenzijų. Jis pats paskambino telefono Nr. 112 bei iškvietė policiją ir greitosios medicinos pagalbą. Jam vairuotojas nerodė jokio dėmesio, piktai šnairavo ir užrakinęs automobilį išėjo į kortus, jis liko laukti vienas. Tada jis su policija surašė dokumentus, atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo jį įvykio vietoje ir buvo įvertinta jo kojos būklė, kad reikia vežti į traumatologinį skyrių. Po įvykio tęsiant gydymą, automobilio vairuotojas nei karto nebandė kontaktuoti, pasiūlyti pagalbą, pasiteirauti kokia būklė. Po įvykusio įvykio, jam skausmas pradėjo didėti, iš pradžių galimai buvo adrenalinas nuo šoko, bet atvykus policijai jam buvo sunku stovėti. Vairuotojo išsakyti teiginiai, kad jis buvo agresyvus ir vos stovėjo ant kojų, nesutinka, nes jis elgėsi maksimaliai kultūringai, kai partrenkė ir bandė per jo kūną išvažiuoti iš įvykio vietos. Jis šlubavo, nes jam labai skaudėjo koją, negalėjo stovėti dėl didelio skausmo. Patikslino, kad smūgis buvo netikėtas, nes iš šono ir labiau iš nugaros pusės, jis nematė visko, kas vyksta. Jis pajuto vieną smūgį į kelio sritį iš šono bamperio lygmenyje. Atsisukęs į automobilį pamatė, kad automobilis toliau tęsia judėjimą, nors jis stovėjo lygiai per automobilio galo vidurį. Automobilis jį stūmė ir tada jis per stogą signalizavo vairuotojui, kad šis sustotų. Smūgis jį iš kojų išmušė, bet jis yra sportuojantis ir sugebėjo nenugriūti. Jo nuomone, vairuotojas turėjo pajusti, kad jį kliudė, nes automobilis važiavo atbuline eiga elektros variklio pagalba, automobilis buvo žemesnės vidutinės klasės ir garso izoliacija nėra labai didelė, todėl ir galėjo girdėti smūgio garsą bei jo reagavimą. Jis pats kvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą, kurie ir atvyko. Po įvykio buvo atliekamos reabilitacijos, yra kojos sąnario nepakankamas sulenkiamumas bei jėga. Po reabilitacijos jis ilgą laiką turėjo gulėti dėl sugipsuotos kojos, kas lėmė, jog atrofavosi raumenynas bei dabar yra skirtingų kojų pajėgumas, dėl to nukentėjo ir jo juosmuo. Jis civiliniu ieškiniu reikalauja atlyginti 4800 Eur sumą, nors 1200 Eur suma jam jau buvo sumokėta. Jis nuo pat pradžių nurodė minėtą žalos dydį ir jos nedidina, draudimo bendrovė į derybas nesileido ir kategoriškai pasakė sumą ir nesileido į diskusijas. Jam draudimo bendrovė pasakė, kad jeigu atlyginta suma netenkina, jis gali pateikti civilinį ieškinį. Atlyginta suma jo netenkina, nebuvo jokių pokalbių, tiesiog buvo kategoriškai nurodyta 1200 Eur suma. Paaiškino, kad iki šio įvykio jis neturėjo sveikatos problemų, jo kojos buvo sveikos, jis buvo sportuojantis vyras. Traumą jis sieja tik su įvykiu. Įvykio dieną jis vartojo alkoholį, tai buvo rinkimų diena ir jis su draugais išgėrė vyno, jis išgėrė keletą taurių. Alkoholis neturėjo įtakos jo koordinacijai. Patikslino, kad jis patyrė didelį skausmą dėl traumos ir visą mėnesį jam buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai, ką patvirtina medicininiai dokumentai. Jis visą vasarą buvo nemobilus, jo koja buvo sugipsuota du mėnesius ir jis tiesiog buvo prikaustytas prie lovos, nes jis būdamas 185 cm ūgio negalėjo būti vežamas išsitiesęs. Jis tiesiog visą vasarą pragulėjo viename kambaryje. Be to, jis buvo vienintelis savo buvusio tėvo slaugytojas, po įvykio jis prarado galimybę išeiti iš namų ir slaugyti tėvą, nors reikėjo slaugyti tėvą du kartus per dieną. Jam teko pasitelkti žmogų iš šalies, kas taip pat kainavo pinigus. Iki įvykio jis nebuvo profesionalus sportininkas, bet buvo pažengęs ir praktikavo kalnų dviračių sportą, kalnų slidinėjimą bei ekstremalius pėsčiųjų žygius, kas sudarė praktiškai pusė jo gyvenimo. Po traumos, jam dviračių sportas tapo neįmanomas, net važiuoti dviračiu jam yra sunku. Ėjimas gali būti tik vidutiniu greičiu ir labai ribotą atstumą, nes visas raumenynas yra išsibalansavęs. Žalą įvertino 6000 Eur suma, 1200 Eur sumą atlygino, jis palaiko savo civilinį ieškinį ir reikalauja atlyginti 4800 Eur sumą. Patikslino, kad artėdamas prie automobilio, nematė automobilio judėjimo, nes jis nežiūrėjo į automobilius, o žiūrėjo ėjimo kryptimi – tiesiai. Automobilio galinius žibintus nematė, nes ties smūgiu buvo per automobilio vidurį ir žiūrėjo tiesiai į savo kelią. Jis nešioja akinius, jie yra +3 stiprumo, jie skirti toliaregiams, jie padeda skaitymui, jis juos visada nešioja. Įvykio metu jis buvo su akiniais. Dėl antrojo vyro gali pasakyti, kad jis pastarąjį matė, bet su šiuo asmeniu nebendravo, nes po smūgio susikoncentravo į automobilį ir sakė vairuotojui, kad šis sustotų. Po akimirkos antrojo vyro jau nebebuvo. Jis negirdėjo, kad asmuo su šunimi būtų kažką replikavęs. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotus parodymus, jis paaiškino, kad kažką vyras pasakė, bet jis negirdėjo, nes buvo užsiėmęs automobilio blokavimu. Jis nežino į ką kreipėsi minimas vyras, bet gali tik spėti, jog jeigu prieš akis partrenkia žmogų, tai reaguojama ir šaukiama, kad sustotų. Vyras išnyko, jis jokių tiesioginių kontaktų neturėjo. Jis nesekė šio vyro veiksmų. Jis įvykio dieną išgėrė kelias taures vyno, tiesiog iš butelio pylė vyną, gėrė namie, po pietų – po balsavimo, maždaug nuo 12 val. iki 15 val. Jam tikrino neblaivumą ir nustatė vidutinį girtumą, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis baudą sumokėjo ir sprendimo neskundė. Nuo birželio mėnesio jis lankėsi pas gydytoją ir turi išrašus. Jam buvo atliekama reabilitacija, buvo daromi masažai, atliekamos kineziterapinės procedūros, mankštos vandenyje ir naudoti specialieji prietaisai siekiant atstatyti galūnės funkcionalumą. Po birželio mėnesio nebuvo uždėtas gipsas, jam buvo uždėta gipsinė langetė per visą kojos ilgį, kad koja būtų kaip gipse, nes kitaip raištis būtų gijęs netaisyklingai. Langetė buvo uždėta, kad jis tam tikrais atvejais galėtų ją nusiimti ir profilaktiškai pamankštinti koją. Medicinos išrašuose yra nurodyti po traumos likę liekamieji reiškiniai. Jis negali patvirtinti, kad yra pateikęs visus dokumentus draudimo bendrovei. Paaiškino, kad vasaros pabaigoje, kai baigėsi įvykio tyrimas, jį susirado kaltinamasis ir ne vieną kartą jie buvo aptarę taikaus sprendimo klausimo. Kaltinamasis pats siūlė kompensuoti žalą, išspręsti visus klausimus su draudimu bei suderins klausimus, todėl jis su draudimu nieko nedarė ir laukė kaltinamojo sprendimų. Su kaltinamuoju bendravo prieš tai, kai jam buvo sumokėta 1200 Eur suma. Į draudimo bendrovę kreipėsi tada, kai kaltinamasis neatlygino žalos. Jam draudimo bendrovė paaiškino, kad po išmokos atsiradus naujoms aplinkybėms, bus galima peržiūrėti kompensuojamos žalos dydį, bet jis tą teisę pasiliko, nes nebuvo apribota tai tam tikru terminu. Jis dar nėra kreipęsis papildomai į draudimo bendrovę. Nuo 15 val. iki 18 val. jis buvo namie, o po to vyko autobusu į miesto centrą, nes buvo puikus oras sekmadienį. Jis apie pusvalandį pabuvo Bernardinų sode ir tada pajudėjo link Katedros, nuo kur jį turėjo parvežti namo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. R. palaikė savo civilinį ieškinį. Nurodė, kad neturtinė žala yra 6000 eurų, atlyginta 1200, todėl liko 4800 eurų. Turtinė žala yra išlaidos skirtos reabilitacijai, ji siekia apie 100 eurų, dabar dokumentų tai patvirtinančių neturi. Draudimas patvirtino, kad 68 eurai turtinė žala. Papildomai nurodė, kad po incidento jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną jis vartojo alkoholį namie po pietų, laiko tiksliai nepamena, nes praėjo du metai. Tuomet jis gėrė vyną, kiek tiksliai išgėrė negalėtų pasakyti. Po to, kai išgėrė alkoholį, jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) autobusu. Kuomet jis atvyko į senamiestį, galimai buvo apie 16-17 val. Būdamas miesto centre jis nevartojo alkoholį, ten būdamas jautėsi blaivus. Atvykęs į senamiestį jis vaikščiojo sode, kuris šalia įvykio vietos. Tuomet iš sodo ėjo link Katedros aikštės, kadangi ten jį turėjo pasiimti jo gyvenimo draugė su automobiliu. Būdamas mieste jis buvo susitikęs su pažįstamu žmogumi, bet tai nebuvo tikslinis susitikimas, alkoholio tada nevartojo. Kai 2019 m. rugsėjo baigėsi jo gydymas, jis atlikinėjo reabilitaciją 2020 metai ir šiemet sausio mėnesį buvo reabilitacijos centre, buvo nukreiptas konsultacijai į greitosios pagalbos ligoninę. Kadangi po reabilitacijos neatsistatė koja, todėl buvo ten nukreiptas. Jis negali bėgti, minti dviračio, slidinėti slidėmis, ką anksčiau darydavo. Gydytojas nedavė atskiros pažymos, jog negali vykdyti sunkią fizinę veiklą, tiesiog konstatuota ir tokia esama situacija. Šiuo metu jis neturi dokumentų dėl reabilitacijų 2021 metais, tačiau duomenys turėtų būti esveikata sistemoje.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. pasibaigus teniso treniruotei Bernardinų parke, ji kartu su vyru ir dukra atėjo prie automobilio bei pasidėjo daiktus į bagažinę. Jos vyras atsisėdo vairuoti, ji į keleivio vietą, dukra į galą. Jie iš lėto pradėjo judėti, vos pajudėjus, vyras sustabdė automobilį. Po automobilio sustojimo, buvo trenkta kelis kartus į automobilio stogą. Išlipus iš automobilio pamatė du vyriškius. Vienas vyriškis buvo su šunimi stabtelėjo ir replikavo, kad girtas vyriškis galėjo trankyti automobilį. Kitas vyriškis stovėjo prie automobilio ir buvo piktas bei agresyvus, matėsi, kad jis buvo neblaivus. Šis vyriškis šaukė, kad jį nutrenkė automobiliu, nors jokių požymių nebuvo matyti. Jie paprašė gražiai pasitraukti ir nekalbėtų nesąmonių, bet žmogus toliau šaukė, kad jį nutrenkė ir iškvies policiją. Žmogus atsisėdo už automobilio galo ir sakė, kad neišleis jų. Ji su dukra išvažiavo iš autobusų stotelės su taksi namo, o vyras liko vietoje. Patikslino, kad ji net nespėjo paklausti vyro kodėl sustojo ir kas atsitiko, kai jie atsisėdo į automobilį, jie vos pajudėjo ir automobilis sustojo. Po įvykio ji prašė nukentėjusiojo pasitraukti, nes tikrai matėsi, kad jokių sužalojimų nebuvo, nes būtų iškvietę greitąją, tačiau nukentėjusysis elgėsi labai agresyviai ir šaukė, kad iškvies policiją. Nukentėjusysis sakė, kad jį partrenkė, bet jis nebuvo kaip nors susiėmęs už kojos arba skaudančią vietą, bet šaukė nerišlia kalba ir mojavo rankomis. Ji kartu su dukra nusprendė vykti namo, jos nuvyko iki stotelės, ten įsėdo į taksi ir išvyko. Patikslino, jog automobilis sustojo ir išgirdo trankymą per stogą. Šis trankymas buvo iš karto po sustojimo, po kelių sekundžių. Jie sustojo, ji pasižiūrėjo į vyrą, kodėl jis sustabdė automobilį ir tada išgirdo trankymą. Nukentėjusysis nesakė, kad kažką skaudėtų, jis tik rėkė, kad jį nutrenkė. Kadangi atrodė, kad asmuo šaukia iš pykčio bei agresijos, net nebuvo galima patikėti, kad jie kažkuo kaltinami, todėl nekvietė policijos. Jie nenorėjo pasilikti bei ginčytis su vyriškiu, buvo neįmanoma su juo kalbėtis, todėl nemanė, kad galėjo įvykti kažkoks įvykis, nes vyras buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai. Paaiškino, kad ji buvo išlipusi iš automobilio, kai išgirdo trankymą per automobilio stogą. Ji išlipusi matė du vyriškius, vienas buvo su šunimi, kuris praeidamas stabtelėjo ir pakomentavo, kad girtas vyriškis galėjo apgadinti jų automobilį. Po to vyriškis su šunimi nuėjo, šis vyriškis tiesiog stabtelėjo ir replikavo, kad girtas vyriškis trankė automobilį bei nuėjo, nes nukentėjusysis garsiai šaukė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad įvykis buvo sekmadienį, gegužės 12 d., rinkimų išvakarės bei balsavimo diena. Apie 18 val. D. B. su M. B. pas jį baigė treniruotę Bernardinų teniso kortuose. Jie išėjo iš kortų ir ėjo link automobilio. Apie 18.30 val. arba 18.45 val. į kortus sugrįžo M. B., dėl ko jis nustebo ir paklausė, kodėl neišvažiavo. Šis trumpai pasakė, kad yra kažkoks nesusipratimas ir pastarąjį kaltina, kad šis partrenkė žmogų, yra iškviesta policija ir jos yra laukiama. Pasibaigus treniruotėms apie 19 val. jis ėjo link savo automobilio ir sutiko M. B. stovėjimo aikštelėje, taip pat vaikščiojo nukentėjusysis ir jis su M. B. stovėjo prie savo automobilio ir laukė policijos, nes buvo geras oras, palaikė kompaniją. Jie šnekėjo, buvo priėjęs ir nukentėjusysis prie jų, bet nepamena ką šis sakė. Sulaukus policijos, nukentėjusysis ginčijosi su pareigūnais. Pareigūnė net iš nukentėjusiojo buvo atėmusi telefoną, nes šis bandė kažką filmuoti pareigūnus. Toliau vyko protokolų surašymai ir jis išvyko. Patikslino, kad kaltinamasis pas jį atvyksta į teniso treniruotes, paprastai susitikdavo kartą per savaitę, maksimum du kartus per savaitę. Jis su kaltinamuoju gali būti laikomi pažįstamais, nes gana pastoviai matydavosi teniso aikštelėje, bet už jos ribų ne. Nukentėjusysis po įvykio niekuo nesiskundė, šis stovėjo vietoje ir kažką su M. B. diskutavo, po to jis su M. B. stovėjo toliau, tai nukentėjusysis buvo priėjęs ir kažką pašnekėjo apie automobilį ir tada ramiai nuėjo stovėti tolėliau. Buvo atvykęs ir kitas automobilis, prie kurio buvo nuėjęs ir nukentėjusysis. Tuo metu nukentėjusysis nebuvo agresyvus, tik galimai šiek tiek svirduliavo ir galimai buvo neblaivus. Nukentėjusysis vaikščiojo gerai, nei skubėjo, nei šlubavo arba krypavo. Neatsimena, kad eitų sunkiai, vaikščiojo sklandžiai. Paaiškino, kad kiek pamena, buvo minėta, jog policiją iškvietė nukentėjusysis. Kai buvo atvykusi policija, jis matė, kad nukentėjusiajam buvo tikrinamas neblaivumas, kiek žino, kai buvo pas tyrėją, buvo paminėtą, kad buvo nustatytas apie 1,7 promilės, tikslaus neblaivumo neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. B. parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., apie 16.00 val., atvažiavo įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į sporto aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatė automobilį kieme, priekiu į Lietuvos nacionalinio kultūros centrą. Pasportavęs, maždaug 2 valandas, nusprendė važiuoti namo su šeima. Atėjęs prie automobilio atidarė bagažinės dangtį, ten įsidėjo savo, bei žmonos sportinį krepšį, uždaręs bagažinę atsisėdo už automobilio vairo, žmona atsisėdo į priekinę keleivio vietą, dukra atsisėdo į galą. Užvedęs automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį, pasižiūrėjo į kairės, dešinės bei galinio matymo veidrodėlius ir galinio vaizdo kamerą. Žmonių einančių už automobilio galo nebuvo. Žiūrėdamas į kairės pusės veidrodį pradėjo iš lėto judėti atbulas, pavažiavęs maždaug apie 50 centimetrų, pro kairės pusės veidrodėlį pamatė nuo Bernardinų sodo pusės einančius du vyrus, vienas iš jų ėjo su šuniu, juos jis pamatė iki automobilio galo likus maždaug apie 1-1,5 metro. Pastebėjęs einančius vyrus, iškarto sustojo ir žiūrėdamas į veidrodžius laukė, kol minėti asmenys praeis pro automobilį. Vyras einantis su šuniu praėjo ir nuėjo toliau Katedros link. Kitas vyras eidamas pro jo vairuojamą automobilį padaužė, į kurią pusę jis daužė, tiksliai nurodyti negali, nes girdėjo tik garsą. Užgesinęs automobilį išlipo iš už automobilio vairo ir paklausė, kodėl vyras tranko automobilį. Šis nerišlia kalba atsakė, jog jis šį partrenkė, tačiau šis stovėjo ant abiejų kojų ir jokių požymių, jog šis buvo partrenktas nebuvo. Jis pastarojo paprašė pasitraukti, kad leistų jam važiuoti, nes jokių požymių ant žmogaus ir automobilio nebuvo. Vyras su šuniu nesureagavęs nuėjo toliau Katedros link. Prie automobilio stovėjęs vyras nerišlia kalba pasakė, jog jis pastarąjį partrenkė ir ketina pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tada šis atsisėdo už automobilio galo, viduryje kelio ant važiuojamosios dalies ir pradėjo skambinti policijai. Jis pastatė automobilį atgal į stovėjimo vietą, uždaręs jį nuėjo į teniso kortą laukti policijos. Po maždaug 20 minučių, jis su treneriu grįžo į stovėjimo aikštelę. Vyras vaikščiojo po stovėjimo aikštelę, fotografavo kelio ženklus ir maždaug po 15 minučių išgirdus policijos švyturėlių garsą, grįžo prie automobilio ir atsisėdo už jo galo ant žemės. Pirmieji į vietą atvažiavo viešosios policijos ekipažas, kurie paklausė vyro aplinkybes ir patikrino jų blaivumą alkoholio matuokliu. Po alkoholio matuoklio patikros buvo nustatyta, jog jis visiškai blaivus. Vyrui buvo nustatytas virš 1 promilės girtumas. Pareigūnai paklausė vyro, ar šis turi pretenzijų ir rašys pareiškimą, šis dvejojo, ar rašyti, nes buvo įspėtas dėl melagingų parodymo davimo. Vyras elgėsi neadekvačiai pradėjo filmuoti pareigūnus, bei jų transporto priemonę. Atvažiavus prie vyro kažkokiai moteriai, šis su ja pasikalbėjo, sugrįžęs toliau diskutavo su pareigūnais. Teiravosi kokios bus pasekmės dėl pareiškimo rašymo. Po kurio laiko vyras nusprendė rašyti pareiškimą, pastarajam sekėsi niekaip, braukė tekstą, prašė policijos pagalbos. Po maždaug valandos atvažiavo kelių policijos ekipažas, kurie įformino eismo įvykį ir iškvietė greitąją pagalbą, nes vyras pasakė, jog šiam reikia pagalbos. Atvažiavus greitosios medicininės pagalbos darbuotojams, policijai leidus, išvažiavo namo. Kas vyko toliau nurodyti negali. Po kurio laiko jis sužinojo, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo automobilyje įrengta galinio matymo kamera, kuri vaizdą rodo realiu laiko, neįrašinėja (1 t., b. l. 69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. R. parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., apie 18.00 val., ėjo nuo Bernardinų sodo pusės link teniso korto, (duomenys neskelbtini) kiemu, palei parkingo aikštelę, asfaltuotu taku. Eidamas ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), žiūrėjo tiesiai, eidamas taku, palei automobilius, vienas iš stovinčių automobilių staigiai pajudėjo atbulas ir galiniu bamperiu atsitrenkė į kairės kojos kelią. Smūgis nebuvo itin stiprus, jis išsilaikė ant kojų nenukritęs ant asfalto. Automobilis, kuris į jį atsitrenkė, buvo Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas po susidūrimo išlipo iš vairuojamo automobilio, įvertinęs situaciją atsisėdo atgal į automobilį, nepasiklausęs jo, ar jam reikalinga pagalba, bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, bandydamas išvažiuoti atbulas. Jis nenorėdamas šiam leisti išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, stojo pastarajam iš galo ir blokavo išvažiavimą. Vairuotojas toliau fiziškai važiavo jį stumdamas atbuline eiga. Toyota vairuotojas pamatęs, jog šiam nepavyks išvažiuoti, grįžo į savo stovėjimo vietą. Toliau vairuotojas su keleive išlipo iš vairuojamo automobilio, užrakino jį, pasakė, jog jis dar pasigailės ir nuėjo teniso kortų link. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Labai greitai į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai, bei medicinos darbuotojai. Pareigūnams nurodė eismo įvykio aplinkybes, o medicinos darbuotojai po pirminės apžiūros jį pristatė į Lazdynų ligoninę, detalesnei apžiūrai. Po apžiūros, daktaras konstatavo kelio raiščio plyšimą ir jam iškarto buvo uždėtas gipsas. Jis buvo išleistas gydytis ambulatoriškai. Automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo negirdėjo, nes automobilis yra varomas elektra. Tą dieną, jis turėjo laisvadienį, miesto centre buvo pavartojęs šiek tiek alkoholio, eidamas jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, koordinacija buvo nesutrikusi (1 t., b. l. 46).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. R. parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., apie 18.00 val., eidamas nuo Bernardinų sodo pusės, šalia teniso kortų, ties (duomenys neskelbtini) pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), už jo, labai arti, maždaug nuo 1 iki 2 metrų atstumu, ėjo vyras su šuniu. Tas vyras nėra pažįstamas, tai buvo tiesiog atsitiktinis praeivis. Po to, kai jį partrenkė automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)jis nenukrito ant asfalto, bet išsilaikė ant kojų. Pasisukęs matė, kaip pro jį praėjo minėtas vyras su šuniu, šis sustojo, kažką pasakė, tačiau ką tiksliai pasakė jis neišgirdo. Pastovėjęs tam tikrą laiką, kiek tiksliai laiko šis stovėjo šalia jo nurodyti negali, to tiesiog nesureikšmino. Jis žiūrėjo į automobilį, bei jo vairuotoją. Minėtas vyras su šuniu pastovėjo ir nuėjo Katedros link (1 t., b. l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., maždaug apie 18.00 val., po teniso treniruotės, M. B. išėjo iš teniso korto į automobilių stovėjimo aikštelę. Jis liko teniso korte. Maždaug už 15 minučių M. B. sugrįžo atgal į teniso kortą. Jis šio paklausė kas atsitiko, šis nurodė, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu neva partrenkė kažkokį neblaivų vyrą. Jis kartu su M. B. išėjo apžiūrėti pastarojo vairuojamą automobilį. Matė, kaip nutrenktas vyras vaikščiojo aplink M. B. automobilį, šis nešlubavo, nesiskundė kelio skausmais. Jis su M. B. stovėjo prie automobilio ir laukė kelių policijos pareigūnų. M. B. jo akivaizdoje su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, nesibarė. Po maždaug 20-30 minučių į įvykio vietą atvažiavo policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, jis išvažiavo savo reikalais. Eismo įvykio pats nematė (1 t., b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., apie 18.00 val., su vyru pabaigė teniso treniruotę, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, po treniruotės atėjo prie jų automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jų dukra atsisėdo ant galinės sėdynės, ji atsisėdo į keleivio vietą, o vyras M. B. atsisėdo už automobilio vairo. Kurioje vietoje ant galinės sėdynės sėdėjo dukra, ji tiksliai nurodyti negali. Automobilis Toyota Auris stovėjo priparkuotas priekiu link pastato. Vyras užsivedęs automobilio variklį, pradėjo iš lėto judėti atbula eiga, pavažiavę apie pusę metro, visi važiavę automobilyje išgirdo kažkokį trinktelėjimą į stogą. Vyras iš karto sustabdė vairuojamą automobilį. Jiems išlipus iš automobilio pamatė stovintį prie automobilio galinio bamperio aršų vyrą, be jokių sužalojimo požymių. Šis pradėjo kaltinti, jog jie jį nutrenkė. M. B. pasakė, nejuokauti, kad jis šio neužkabino, paprašė leisti išvažiuoti. Jokios kalbos apie tai, jog tam vyrui buvo reikalinga greitoji medicininė pagalba nebuvo. Tas vyras buvo labai agresyvus ir neramus, vis bandė konfliktuoti, jai atrodė, jog tas vyras buvo neblaivus. Ji su vyru atsisėdo į automobilio Toyota saloną, nenorėdami su asmeniu konfliktuoti, galvojo, jog šis susiprotės ir nuo jų atstos. Tačiau šis atsisėdo už automobilio galinės dalies neleisdamas jiems išvažiuoti, vis šūkavo, jog iškvies policijos pareigūnus. Tada ji su dukra išsikvietė taksi automobilį ir išvažiavo namo. Automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra varomas elektra, bei benzinu. Kas vyko toliau, ji nežino, vyras sakė, jog tas vyras ir toliau vaidino. Kai jie atsisėdo į automobilį nebendravo, nes skubėjo į rinkimus, daiktų su savimi neturėjo, tik kuprinę, kurią įsidėjo į saloną. M. B. iškarto apsidairęs iš lėto pradėjo judėti atbulas, ir iš kur atėjo tas vyras, ji nežino, pati jo nematė (1 t., b. l. 56).

2019 m. gegužės 23 d. specialisto paaiškinime nurodyta, kad J. M.-Č. išnagrinėjusi T. R. pateiktos medicininius dokumentus – VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninės, asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 36939/2019, CD laikmena Nr. 722, bei susipažinus su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, jog T. R. nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairiojo kelio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai užduoties aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimas pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 28).

Iš byloje esančio 2019 m. liepos 4 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė J. M.-Č., išnagrinėjusi T. R. pateiktus medicininius dokumentus – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 36939/2019, CD laikmeną Nr. 722, medicinos dokumentų išrašus iš UAB „Baltupių šeimos medicinos centro“ ir VšĮ Lazdynų poliklinikos, kairio kelio sąnario MRT tyrimo Nr. 19-797 aprašą iš UAB „Tomografija“, bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, davė išvadą, jog T. R. nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairiojo kelio srityje, užpakalinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, skysčio susikaupimas kelio sąnario ertmėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu, labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis buvo į kairės kojos (kelio projekcijoje) sritį. Pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 41).

2019 m. liepos 4 d. papildomame specialisto paaiškinime nurodyta, kad J. M.-Č. išnagrinėjusi T. R. pateiktus medicininius dokumentus – VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės, asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 36939/2019, CD laikmeną Nr. 722, medicinos dokumentų išrašus iš UAB „Baltupių šeimos medicinos centro“ ir VšĮ Lazdynų poliklinikos, kairio kelio sąnario MRT tyrimo Nr. 19-797 aprašą iš UAB „Tomografija bei susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis, daro išvadą, jog T. R. nustatytas minkštųjų audinių patinimas kairiojo kelio srityje, užpakalinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, skysčio susikaupimas kelio sąnario ertmėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu, labiausiai tikėtina, kad pirminis smūgis buvo į kairės kojos (kelio projekcijoje) sritį. Pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 39).

Byloje yra pateikti T. R. medicininių dokumentų išrašai (1 t., b. l. 31-38).

Byloje esančiame 2020 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas BPC garso įrašas (1 t., b. l. 23).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie teniso kortų partrenkė pranešėją ir nori šalintis, išlipęs iš automobilio juokiasi (1 t., b. l. 3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto V. S. 2019 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 18.14 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo pėsčiasis. Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 18.14 val. (duomenys neskelbtini), M. B. vairuodamas automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti atbulas ir kliudė praeidinėjusį neblaivų (1,69 prom.) pėsčiąjį T. R.. Eismo įvykio metu susižalojo pėsčiasis, kuris RVU ligoninėje nustačius kairiojo kelio raiščių pažeidimą, išleistas gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2019 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 19 val. iš vyriausiojo policijos komisariato gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini) dėl partrenkto pėsčiojo. Nuvykę į vietą rado Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. B. ir pėstyjį T. R.. Pėstysis nurodė, kad jį užkliudė automobilis Toyota, kuris pajudėjo iš stovėjimo vietos atbulomis. T. R. buvo neblaivus, jam vyr. tyrėja nustatė 1,69 prom. girtumą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį. Toyota vairuotojas nurodė, kad pėsčiojo nepartrenkė ir sakė, kad pilietis simuliuoja traumą. Atvykus GMP 0851 pėstyjį apžiūrai išvežė į RVUL. Ant pastato, kur įvyko eismo įvykis yra kameros, bet nurodė, kad jos neveikia (1 t., b. l. 7).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos I. M. 2019 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vairuotojas su Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu partrenkė pranešėją. Pirminės informacijos tikslinimo metu atvykus į įvykio vietą pasitiko M. B., kuris paaiškino, kad prie jam vairuojančio automobilio sėdi vyriškis, kuris teigia, kad jį partrenkė. Priėjus prie pranešėjo T. R., pradėjus bendrauti nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, kuris paaiškino, kad M. B. vairuodamas Toyota Auris automobilį, važiuodamas atbulomis iš automobilio parkavimo vietos, partrenkė jį. Jis nurodė, kad automobilis atsirėmė jam į kairės kojos šlaunį, tuomet jis atsisėdo ant žemės ir neleido, kad automobilis išvažiuotų iš parkavimo vietos. T. R. teigė, kad GMP pagalba jam nereikalinga. Patikrinus alkotesteriu Alkotesto 7510 vairuotojo M. B. blaivumą nustatyta 0,00 prom. Patikrinus T. R. blaivumą nustatyta 1,69 prom. Dėl minėto įvykio iš T. R. buvo paimtas pareiškimas. Aiškinantis įvykio aplinkybės T. R. teigė, kad jaučia kojos skausmą, todėl į įvykio vietą buvo iškviesta GMP 0851 brigada. Dėl girto pasirodymo viešojoje vietoje T. R. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 8).

Byloje esančioje 2019 m. gegužės 12 d. eismo įvykio vietos schemoje bei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodytos eismo įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 10, 14).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) esantis vidinis kiemas (1 t., b. l. 11-13).

2019 m. gegužės 12 d. T. R. pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga partrenkė jį galiniu bamperiu. Juto skausmą. Vairuotojas bandė pasišalinti, teko užblokuoti atsitraukimą. Vieta stebima kameromis. Vairuotojas užrakino automobilį ir išėjo. Skauda kairę koją. Kad neišvažiuotų automobiliu pažeidėjas, atsisėdo ant žemės už automobilio (1 t., b. l. 43).

T. R. 2019 m. gegužės 13 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu jį partrenkė automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis pėsčiųjų zonoje važiavo atbuline eiga ir galiniu bamperiu jį kliudė. Įvykio vieta filmuojama išorinėmis stebėjimo kameromis, Bernardinų sodo teritorijoje. Greitosios pagalbos automobilis jį pristatė į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę, kur buvo konstatuotas jam kairės kojos sumušimas, kelio raiščių trūkimas, sugipsuota kairė koja, suteiktas 1 mėnesio nedarbingumas. Numatoma kairės kojos kelio operacija. Vairuotojas iš įvykio vietos bandė pasišalinti, bet jis savo kūnu užblokavo išvažiavimą. Tai turėtų būti užfiksuota kameromis (1 t., b. l. 44).

M. B. 2019 m. gegužės 12 d. paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 12 d. maždaug 18 val. vairavo automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini). Važiavo atbuline eiga iš stovėjimo vietos prie Bernardinų sodo teniso kortų. Oras buvo giedras, todėl matomumas buvo geras. Važiavimo greitis minimalus, nes važiavo atbuline eiga ir aplinkui stovėjo automobiliai. Judėdamas atbuline eiga iš stovėjimo vietos per galinio vaizdo veidrodėlį ir galinio vaizdo kamerą pamatė važiuojamąja dalimi einančius du vyrus. Automobilį pristabdė iki maksimaliai saugaus riedėjimo, kad pėstieji praeitų. Po akimirkos kartu su žmona išgirdo keletą smūgių į automobilio stogą. Automobilį nedelsiant sustabdė ir išlipo iš automobilio pažiūrėti kas nutiko. Vienas iš pėsčiųjų tiesiog nuėjo, o kitas pradėjo kaltinti juos, kad jį partrenkė. Asmuo, kuris juos kaltino neva jį partrenkė, stovėjo ant kojų, jokių išorinių nubrozdinimų ar sužeidimų nesimatė. Pasiteiravus vyro kodėl jis meluoja ir paprašius pasitraukti nuo važiuojamosios dalies, jis atsisėdo ant žemės priešais automobilį ir pradėjo skambinti policijai. Iš vyro veiksmų ir elgesio matėsi, kad jis yra neblaivus. Kol laukė atvykstant policijos vyras (nukentėjusysis) be jokių sutrikimų vaikščiojo po kelią, apžiūrinėjo kelio ženklus, bandė provokuoti diskusiją savo agresyviu elgesiu. Išgirdus policijos sirenas vyras (nukentėjusysis) nuėjo prie automobilio, kurio neva buvo partrenktas ir atsisėdo ant žemės imituodamas kojos skausmus. Atvykus policijos pareigūnams vyras (nukentėjusysis) judėjo visiškai normaliai be jokių sutrikimų (1 t., b. l. 62).

Remiantis BK 281 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Vadovaujantis BK 281 straipsnio 7 dalimi, asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. BK 16 straipsnis numato, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (BK 16 str. 2 d.). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2014, 2K-380-511/2017).??? ???

Kelių eismo taisyklių 27 punkte nurodyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai duoti teisme, apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai, taip pat kiti ankščiau nurodyti rašytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Kaltinamasis M. B. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme. Kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad jis vairuodamas automobilį nekliudė nukentėjusiojo T. R.. Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko apie 18 val. ir viskas vyko prie (duomenys neskelbtini), už teniso kortų, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė ir gatvė, kuri išlenda prie pilies. Diena buvo visiškai giedra, buvo vasara, todėl matomumas buvo geras, prieš užvedant automobilį ir važiuojant, jis pasižiūrėjo į galinį vaizdo veidrodėlį bei šoninius veidrodėlius ir kadangi nebuvo jokių kliūčių, jis pradėjo judėti. Pajudėjęs keliolika centimetrų nuo šaligatvio, jis per kairįjį veidrodėlį pamatė ateinančius du vyrus. Kai juos pamatė, jis automobilį iš karto sustabdė, po akimirkos išgirdo keletą trinktelėjimų per automobilio stogą ir užgesino automobilį. Tada kartu su žmona ir vaiku išlipo iš automobilio pasižiūrėti, kodėl buvo daužoma per automobilio stogą. Išlipęs pamatė už automobilio galo stovinčius du vyrus, vienas buvo su šunimi, o kitas stovėjo šalia. Vyras buvęs su šunimi pareplikavo, kad jis atkreiptų dėmesį, jog šalia automobilio yra girtas žmogus, kuris gali apdaužyti arba kliudyti. Pareplikavęs asmuo su šunimi nuėjo link Katedros. Likęs stovėti vyras kaltino jį, kad pastarąjį partrenkė. Šis vyras buvo aiškiai neblaivus, agresyvus, pastarojo koordinacija buvo sutrikusi, nes visas elgesys rodė, kad buvo neblaivus. Paprašius šio vyro pasitraukti, kad galėtų važiuoti su šeima namo, vyras nesutiko ir atsisėdo už automobilio bei pradėjo skambinti policijai. Paaiškino, kad prieš tai, kai buvo daužoma į automobilio stogą, jis pamatė ateinančius vyrus ir sustabdė automobilį bei laukė kol vyras su šunimi ir kitas asmuo praeis pro automobilį, bet praeinant išgirdo daužymą, todėl su šeima išlipo iš automobilio. Jo manymu, vyras per automobilio stogą daužė, nes buvo smarkiai išgėręs bei nesiorientavo erdvėje, tikėtina, kad eidamas kliudė automobilį arba kažkas pasirodė, konkrečiai pasakyti negali. Jis yra susipažinęs su bylos medžiaga. Dėl byloje esančio medicinos specialisto paaiškinimo (b. l. 41), nurodė, kad, jo manymu, sužalojimai negalėjo būti padaryti važiuojant atbulam automobiliu, jis aiškiai matė ateinančius vyrus per kairįjį veidrodėlį ir automobilį sustabdė dar vyrams ateinant iki automobilio; nukentėjusysis paminėjo, kad neva jis pastarąjį partrenkė, jis atsakė, kad tikrai nepartrenkė ir nieko nesimato. Patikslino, jog jis atsisėdęs automobilyje ėmė lėtai atbuline eiga riedėti, kai tik pamatė einančius vyrus, tada ir sustabdė automobilį, konkrečiai negali pasakyti, ar po sekundės sustojo ir kiek pajudėjo automobiliu. Vyrai buvo dar nepriėję prie automobilio, kai juos pamatė per kairįjį veidrodėlį, jis juos matė ne per galinį vaizdo veidrodėlį, bet per šoninį. Jis automobilį sustabdė ir toliau nebejudėjo, kai išgirdo, jog buvo trankoma per stogą, jis užgesino automobilį ir išlipo, nukentėjusysis rėkė, kad pastarąjį partrenkė, bet nebuvo jokios diskusijos, kad kažką skauda, ar reikia pagalbos, reikia greitosios arba nuvežti pas medikus. Nukentėjusysis elgėsi agresyviai, nes rėkė ir įžūliai bendravo. M. B. panašios pozicijos laikėsi ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodydamas, kad užvedęs automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklį, pasižiūrėjo į kairės, dešinės bei galinio matymo veidrodėlius ir galinio vaizdo kamerą. Žmonių einančių už automobilio galo nebuvo. Žiūrėdamas į kairės pusės veidrodį pradėjo iš lėto judėti atbulas, pavažiavęs maždaug apie 50 centimetrų, pro kairės pusės veidrodėlį pamatė nuo Bernardinų sodo pusės einančius du vyrus, vienas iš jų ėjo su šuniu, juos jis pamatė iki automobilio galo likus maždaug apie 1-1,5 metro. Pastebėjęs einančius vyrus, iš karto sustojo ir žiūrėdamas į veidrodžius laukė, kol minėti asmenys praeis pro automobilį. Vyras einantis su šuniu praėjo ir nuėjo toliau Katedros link. Kitas vyras eidamas pro jo vairuojamą automobilį padaužė, į kurią pusę jis daužė, tiksliai nurodyti negali, nes girdėjo tik garsą. Užgesinęs automobilį išlipo iš už automobilio vairo ir paklausė, kodėl vyras tranko automobilį. Šis nerišlia kalba atsakė, jog jis šį partrenkė, tačiau šis stovėjo ant abiejų kojų ir jokių požymių, jog šis buvo partrenktas nebuvo. Jis pastarojo paprašė pasitraukti, kad leistų jam važiuoti, nes jokių požymių ant žmogaus ir automobilio nebuvo (1 t., b. l. 69).

Tuo tarpu nukentėjusysis T. R. laikėsi pozicijos, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį bei važiuodamas atbuline eiga kliudė jo kairiąją koją ir tokiu būdu jam sutrikdė sveikatą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. R. parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 16 val. jis ėjo iš Bernardinų sodų link Katedros aikštės, kur jį turėjo pasiimti žmona ir jie turėjo vykti namo. Einant taku ties (duomenys neskelbtini), taku kuriuo juda daug žmonių, šalia priparkuotų automobilių ir pajuto smūgį į koją. Smūgis buvo iš šono, automobilis buvo elektrinis bei neskleidė variklio garso. Jis pajautė labai didelį skausmą, stresą ir susijaudino. Dar labiau gąsdino, kad automobilis toliau bandė važiuoti ant jo ir jį stūmė. Tada jis su ranka sudavė per stogą, kad vairuotojas nevažiuotų. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir jam pasakė, kad pasitrauktų ir netrukdytų važiuoti. Vairuotojas atsisėdo į automobilį ir ketino išvažiuoti iš įvykio vietos, todėl jis savo kūnu užblokavo išvažiavimą, kad negalėtų pasitraukti iš įvykio vietos. Po to vairuotojas su keleiviais išlipo, persimetė keliomis frazėmis. Vairuotojo žmona sakė, kad jis dar pasigailės, kad turi pretenzijų. Jis pats paskambino telefono Nr. 112 bei iškvietė policiją ir greitosios medicinos pagalbą. Jam vairuotojas nerodė jokio dėmesio, piktai šnairavo ir užrakinęs automobilį išėjo į kortus, jis liko laukti vienas. Patikslino, kad smūgis buvo netikėtas, nes iš šono ir labiau iš nugaros pusės, jis nematė visko, kas vyksta. Jis pajuto vieną smūgį į kelio sritį iš šono bamperio lygmenyje. Atsisukęs į automobilį pamatė, kad automobilis toliau tęsia judėjimą, nors jis stovėjo lygiai per automobilio galo vidurį. Automobilis jį stūmė ir tada jis per stogą signalizavo vairuotojui, kad šis sustotų. Smūgis jį iš kojų išmušė, bet jis yra sportuojantis ir sugebėjo nenugriūti. Jo nuomone, vairuotojas turėjo pajusti, kad jį kliudė, nes automobilis važiavo atbuline eiga elektros variklio pagalba, automobilis buvo žemesnės vidutinės klasės ir garso izoliacija nėra labai didelė, todėl ir galėjo girdėti smūgio garsą bei jo reagavimą. Patikslino, kad artėdamas prie automobilio, nematė automobilio judėjimo, nes jis nežiūrėjo į automobilius, o žiūrėjo ėjimo kryptimi – tiesiai. Automobilio galinių žibintų nematė, nes ties smūgiu buvo per automobilio vidurį ir žiūrėjo tiesiai į savo kelią. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. R. taip pat įvykio aplinkybes nurodė panašiai parodydamas, jog eidamas ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), žiūrėjo tiesiai, eidamas taku, palei automobilius, vienas iš stovinčių automobilių staigiai pajudėjo atbulas ir galiniu bamperiu atsitrenkė į kairės kojos kelią. Smūgis nebuvo itin stiprus, jis išsilaikė ant kojų nenukritęs ant asfalto. Automobilis, kuris į jį atsitrenkė, buvo Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas po susidūrimo išlipo iš vairuojamo automobilio, įvertinęs situaciją atsisėdo atgal į automobilį, nepasiklausęs jo, ar jam reikalinga pagalba, bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, bandydamas išvažiuoti atbulas. Jis nenorėdamas šiam leisti išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, stojo pastarajam iš galo ir blokavo išvažiavimą. Vairuotojas toliau fiziškai važiavo jį stumdamas atbuline eiga. Toyota vairuotojas pamatęs, jog šiam nepavyks išvažiuoti, grįžo į savo stovėjimo vietą (1 t., b. l. 46). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas M. R. patvirtino, jog eidamas nuo Bernardinų sodo pusės, šalia teniso kortų, ties (duomenys neskelbtini), už jo, labai arti, maždaug nuo 1 iki 2 metrų atstumu, ėjo vyras su šuniu. Tas vyras nėra pažįstamas, tai buvo tiesiog atsitiktinis praeivis. Po to, kai jį partrenkė automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)jis nenukrito ant asfalto, bet išsilaikė ant kojų (1 t., b. l. 49).

Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. vasario 4 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog buvo perklausytas nukentėjusiojo T. R. skambutis Bendrajam pagalbos centrui Nr. 112, jis įvykį iš esmės paaiškino operatorei pagal nustatytas bylos aplinkybes, t. y. jis nurodė, kad jį partrenkė važiuodamas atbuline eiga automobilis Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuomet jis ėjo pėsčiomis taku, jis jaučia skausmą, bet greitosios pagalbos nereikės, nes nesunkiai sužeidė, M. B. su kitais asmenimis buvo išlipę iš automobilio bei šalia vaikštinėjo. Teismas pažymi, jog nors nukentėjusysis pokalbio metu nurodė, kad kai jį automobilis partrenkė, jis nuvirto, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu, jis teigė, kad jo nenuvertė ir jis liko stovėti ant kojų. Nors minėtas netikslumas buvo nustatytas, bet kitas aplinkybės faktiškai nuosekliai bei išsamiai nurodė nukentėjusysis, kurias patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, šiuo atveju ginčas kyla dėl tik dėl aplinkybės, ar kaltinamasis kliudė automobiliu nukentėjusįjį.

Kaltinamojo M. B. gynėjas teisme akcentavo, jog prašoma priteisti neturtinė žala per daug didelė ir neproporcinga. Pažymėjo, jog pats nukentėjusysis vykdavo pas gydytojus, todėl buvo tik apribotas pastarojo mobilumas, jis nebuvo nuolat gulintis lovoje. Taip pat nurodė, kad nors T. R. teigė, kad jis sportavo, bet nėra duomenų, jog iki įvykio kažką darė, vien tai, kad dalyvavo senai tam tikruose renginiuose, nereiškia, kad sportavo nuolat.