- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- 1A-466-478-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00226-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- D. K. V.
- Nukentėjusysis
- L. A., A. A.
- Advokatai
- Rinaldas Viliušis
Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamosios bylos Nr. 1A-466-478-2013
Teisėjas Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00226-2012-9
2013 m. liepos 3 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajai D. K. V., jos gynėjui advokatui Rinaldui Viliušiui, nukentėjusiajai L. A., jos atstovui pagal įstatymą nukentėjusiajam A. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. V. pripažinta kalta ir nuteista už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 281 str. 1 d., 5 MGL, t. y. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) litų, dydžio bauda.
Iš D. K. V. nukentėjusiajai L. A. priteista 3368 (trys tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt aštuoni) litai neturtinės žalos.
Iš D. K. V. nukentėjusiajam A. A. priteista 2000 (du tūkstančiai) litų advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. V. nuteista už tai, kad padarė Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimą: 2011 m. gruodžio 15 d., apie 7.45 val., vairuodama automobilį VW Polo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, perėjoje partrenkė pėsčiąją nukentėjusiąją L. A., padarydama nukentėjusiajai kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu nuteistoji D. K. V. prašo panaikinti 2013-03-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo būtų nuspręsta: nepriteisti L. A. neturtinės žalos iš nuteistosios, nes ji jau yra atlyginta; atleisti nuteistąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojai R. O.; nuteistosios naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinį ieškinį.
Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai taikė LR BK 40 str. nuostatas ir nesprendė klausimo dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors visas LR BK 40 str. numatytas sąlygas ji atitinka: padaryta nusikalstama veika yra neatsargus nusikaltimas; už nuteistąją laiduoja jos sesuo R. O., kuri dirba Kauno lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ logopede, darbe charakterizuojama labai gerai, neteista; nuteistoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; nuteistoji visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką; nuteistoji atlygino didžiąją dalį padarytos žalos; nuteistoji dirba ir gauna pajamų, nėra teista, jos administraciniai baustumai yra išnykę, anksčiau padaryti administracinės teisės pažeidimai nėra sunkūs, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė jos elgesio pasekmė, todėl nėra pagrindo ja abejoti - daugiau nusikalstamų veikų ji nedarys, įstatymų laikysis.
Apeliantės nuomone, atlygintas neturtinės žalos dydis – 10 632 Lt yra pakankamas, protingas ir sąžiningas už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl teismo nustatyta 14 000 Lt suma yra per didelė. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantės teigimu, ji augina du nepilnamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi, gaunamos mėnesinės darbo užmokesčio pajamos sudaro 1 500 Lt, savo kaltės ji neneigė ir gailisi dėl padaryto eismo įvykio, nuolat domėjosi nukentėjusiosios sveikatos būkle ir siekė susitarti dėl protingo kompensacijos dydžio. Apeliantė atkreipia dėmesį, jog teismas deramai neįvertino, kad nukentėjusioji ir jos įstatyminis atstovas nepateikė teismui naujų duomenų apie savo sveikatos būklę, nors turėjo galimybių tai padaryti, todėl nuosprendį teismas grindė medicininiais dokumentais, surašytais prieš metus, t. y. iš karto po patirtų sužalojimų.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau - LR BPK) nenumato, kaip turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant civilinį ieškinį, atlyginimo nuteistajai, todėl turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 93 str. 2 d. nuostatos. Nuteistoji pažymi, jog byloje nebuvo ginčo dėl nusikalstamos veikos padarymo, o nukentėjusioji prašė nepagrįstai didelės sumos. Nuteistosios nuomone, kadangi nukentėjusiosios ir jos įstatyminio atstovo civilinio ieškinio reikalavimai buvo patenkinti tik 16,038 proc. dalimi, teismas pagal LR CPK 93 str. 2 d. turėjo iš nuteistosios nukentėjusiajai priteisti 320,76 Lt (2000 Lt x 0,16038 = 320,76 Lt), o iš nukentėjusiosios nuteistajai – 1 679,24 Lt (2000 Lt x 0,83962 = 1 679,24 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji D. K. V. ir jos gynėjas advokatas Rinaldas Viliušis prašė skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė Vilija Šalčiuvienė prašė nuteistosios skundą atmesti.
Nukentėjusioji L. A. ir jos atstovas pagal įstatymą nukentėjusysis A. A. prašė nuteistosios skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios D. K. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistoji apeliaciniame skunde prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepriteisti iš jos L. A. neturtinės žalos bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant civilinį ieškinį, todėl esminių LR BPK pažeidimų nenustačius, nuosprendis plačiau neanalizuojamas, o apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje nevertino galimybės atleisti D. K. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamą nuosprendį panaikinti, kadangi, įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nustatė, jog pagrindo taikyti D. K. V. LR BPK 40 str. nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra.
LR BK 40 str. suteikta teismui teisė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant prašymui asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo gali būti atleistas tik tuo atveju, jeigu teismas nustato LR BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumą: 1) kaltininkas pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji D. K. V. nesutinka atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, ginčija iš jos priteistą neturtinės žalos atlyginimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistoji visiškai atlygins ar pašalins nukentėjusiajai padarytą žalą. Vien ši aplinkybė sudaro pagrindą netaikyti D. K. V. LR BK 40 str. nuostatų bei atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog be LR BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (LR BK 40 str. 3 d.). Pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 str. taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, jog laiduotoja sutiko būti nuteistosios sesuo R. O. (t. 1, b. l. 116-117; t. 2, b. l. 2-5). Nors R. O. charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 150) ir yra neteista (t. 2, b. l. 149), tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog R. O., šiuo atveju, yra tinkama laiduotoja. Iš bylos duomenų matyti, jog ji su nuteistąja kartu negyvena (nuteistosios D. K. V. gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Kaunas, o R. O. – (duomenys neskelbtini), Raudondvaris), jokių duomenų apie jos galimybę daryti teigiamą įtaką nuteistajai byloje nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nei prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nei bylos nagrinėjimo teisme metu R. O. neatskleidė savo požiūrio į nuteistosios padarytą veiką, nenurodė savo būsimos teigiamos įtakos pobūdžio nuteistajai. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog nuteistosios perdavimas laiduotojai būtų ne realus, bet tik formalus įstatyme numatyto reikalavimo įvykdymas, D. K. V. siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pati nuteistoji, pasisakydama dėl laidavimo, nurodė, jog nenori teistumo, nes jis turi didelės įtakos darbui (t. 2, b. l. 65).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu, jog teismo nustatyta 14 000 Lt neturtinės žalos suma yra per didelė. Iš bylos medžiagos matyti, jog skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas priteisė nukentėjusiajai iš nuteistosios 3368 Lt neatlygintos neturtinės žalos (kadangi 8632 Lt neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, o 2000 Lt – pati D. K. V.). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2012-01-27 specialisto išvados Nr. G 286/12(02) (t. 1, b. l. 21) bei 2012-05-04 specialisto išvados Nr. pG 1149/12(02) (t. 1, b. l. 25) matyti, jog nukentėjusiajai L. A. nustatytas nubrozdinimas dešinio klubo srityje, V juosmeninio slankstelio panirimas. Sužalojimų visuma įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl V juosmeninio slankstelio panirimo sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų. VšĮ Kauno klinikos gydymo stacionare Vaikų neurochirurgijos skyriuje nukentėjusioji gydyta nuo 2011-12-15 iki 2012-01-11, taip pat nuo 2012-03-12 iki 2012-03-30 (t. 1, b. l. 84), nuo 2012-05-10 iki 2013-05-09 L. A. buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis (t. 1, b. l. 88). Iš nukentėjusiosios ir jos įstatyminio atstovo duotų parodymų bei teismui pateiktų dokumentų (t. 2, b. l. 162) matyti, jog dėl stuburo pažeidimo nukentėjusioji gydosi iki šiol, gydymo trukmę sunku prognozuoti, gydymo procedūros tęsiamos, jos yra mokamos. Dieną ir naktį ji jaučia skausmus, dėvi įtvarą, nebegali sportuoti, nors iki įvykio sportavo – lankė orientacinį sportą, dviračių būrelį (t. 2, b. l. 34-35). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajai 14000 Lt dydžio neturtinė žala buvo priteista pagrįstai, o skunde nurodyta nuteistosios šeiminė ir turtinė padėtis nesudaro pagrindo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dar labiau mažinti.
Skunde nepagrįstai nurodoma, jog teismas deramai neįvertino, kad nukentėjusioji ir jos įstatyminis atstovas nepateikė teismui naujų duomenų apie savo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas nuosprendyje į šią aplinkybę atsižvelgė, ją tinkamai įvertino ir, vadovaudamasis nuosprendyje nurodyta teismų praktika, priteisė nukentėjusiajai iš nuteistosios kur kas mažesnę neatlygintą neturtinės žalos dalį, nei ji prašė – 3 368 Lt vietoj 20 000 Lt. Nors skunde nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, tačiau konkrečių bylų pavyzdžių apeliantė nepateikė. Tuo tarpu iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų teismų praktikos pavyzdžių panašiose bylose bei atlikto nagrinėjamos bylos aplinkybių vertinimo matyti, jog teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos dydį, nuo nagrinėjamu klausimu suformuluotos teismų praktikos nenukrypo, nes esant vidutinio sunkumo sveikatos sutrikdymui, kai netenkama 20%- 40% procentų darbingumo, kaip yra šiuo atveju, atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nuo 10 000 Lt iki 30 000 Lt. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Skundo argumentas, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant civilinį ieškinį, atlyginimo nuteistajai turėtų būti sprendžiamas pagal LR CPK 93 str. 2 d., yra nepagrįstas.
LR CPK 93 str. nustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka. LR CPK 93 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
LR BPK 113 str. 2 d. nustato, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo LR BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, tačiau tik tiek, kiek jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Baudžiamojo proceso išlaidų ir jų atlyginimo tvarka išsamiai reglamentuota BPK VIII skyriuje, jokių klausimų, kuriems išspręsti būtų reikalinga vadovautis ir LR CPK 93 str. nuostatomis, kaip skunde teigia nuteistoji, nėra. Pagal LR BPK 104 str. 2 d. proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, bet gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. LR BPK 106 str. 2 d. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi, proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Tai reiškia, kad LR BPK normos nenumato privalomo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti mažinimo proporcingai patenkinto civilinio ieškinio daliai. Todėl LR CPK 93 str. nuostatos prieštarauja LR BPK 104 str. ir 106 str. nuostatoms ir proceso išlaidų išieškojimui baudžiamajame procese netaikytinos. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-01 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43/2008; Klaipėdos apygardos teismo 2009-09-24 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-107/2009; Vilniaus apygardos teismo 2011-06-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-748-376-2011 ir kt.). Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistoji nepagrįstai prašo jos ir nukentėjusiosios byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti pagal LR CPK 93 str. nustatytas taisykles.
Dėl aptartų aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2013-03-12 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios D. K. V. apeliacinį skundą atmesti.