Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Danske lizingas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, V. J., antstoliams K. K., A. T., A. P., N. G. dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

6. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto pagrindu – paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus, ir tuo pagrindu, jog pareiškėjas nėra nemokus, nes jo turimi įsipareigojimai neviršija 25 MMA (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

7. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

8. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

9. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretuoja FABĮ nurodydamas, kad jam nebus nurašyti kreditiniai įsipareigojimai, susiję su fizinio asmens pareiga sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas. Šie įsipareigojimai, nors ir nebūtų nurašyti, tačiau jie turėtų būti įskaitomi į skolų balansą. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

10. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kitaip tariant, vertinant klausimą, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017. Teismų praktika. 2017, 47, p. 177-187).

11. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus FABĮ 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas turi penkis kreditorius, kurių reikalavimų vykdymo terminai yra suėję, nes išieškomi priverstinai: UAB „Bitė Lietuva“ – 151,76 EUR; VMI prie LR FM – 6 329,47 EUR (3 345,11 EUR baudos; 2 984,36 EUR skolos); UAB „Danske Lizingas“ – 6 406,20 EUR; AAS „BTA Baltic Insurance Company“ – 494,59 EUR; V. J. – 4 075,53 EUR. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kreditoriui V. J. skola jau išieškota, antstolio K. K. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0118/12/00631 liko išieškoti tik 523,91 EUR vykdymo išlaidas. Kadangi, kaip jau anksčiau nurodyta, jog vertinant pareiškėjo nemokumą, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą, pareiškėjo kreditorių finansinių reikalavimų dydį sudaro 10 560,82 EUR, nes 3 345,11 EUR baudos išieškomos valstybės naudai, neįskaitomos į bendrą skolų balansą.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio nutarta nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinti minimalią mėnesinę algą 555 EUR. Vadovaujantis FABĮ nuostatomis, darytina išvada, jog pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų suma neviršija 25 MMA, nes neviršija 13 875 EUR, todėl pareiškėjas nelaikytinas nemokiu FABĮ prasme. Esant šiai aplinkybei pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi teisinio pagrindo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nėra.

14. Nesutiktina su apeliantu, jog vertinant pareiškėjo turimų kreditorių finansinių įsipareigojimų dydį, įsiskolinimai turėtų būti vertinami pagal 2018 m. liepos mėnesio galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius minimalios algos dydį (400 EUR), kadangi pareiškėjas į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi 2018 m. rugpjūčio mėnesį. Kada pareiškėjas kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, neturi teisinės reikšmės, kadangi, vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, ar fizinio asmens būklė atitinka nemokumo sąvoką, vertinama pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi 2019 metais, todėl vadovaujamasi minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris nustatytas pareiškimo nagrinėjimo metu, tai yra 555 EUR.

15. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo sąžiningumą – sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo sąžiningumo turi būti įvertinti jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo. 2017 m. spalio 30 d. priimtas nuosprendis yra dėl pareiškėjo neteisėtų veikų, kurios buvo padarytos maždaug 2011 metais, t. y. 8 metai iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl jo veika negali būti laikoma nesąžininga vertinant jo veiksmus per paskutinius trejus metus. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.

16. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti, jog nėra kliūčių, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje, kadangi esant bent vienai minėtame straipsnyje nurodytai sąlygai, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas negalimas. Viena iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų – paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktas).

17. Nepagrįstai pareiškėjas teigia, jog jo nesąžiningumas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto pagrindu turėtų būti vertinamas tik 3 metų laikotarpiu iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Trejų metų terminas reikšmingas tik tuo atveju, kai vertinamas pareiškėjo nesąžiningumas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra, kai vertinama, ar pareiškėjas netapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas Šilutės rajono apylinkės teismo (dabar Tauragės apylinkės teismas) 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas) ir 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. lapkričio 21 d. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog teistumas nėra išnykęs. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnyje, padarymas patenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkto apimtį, teistumas nėra išnykęs, tačiau turėtų būti įvertinta, ar dėl padarytos nusikalstamos veikos pareiškėjas tapo nemokus.

19. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir netyrė aplinkybių, ar egzistuoja tiesioginis ryšys tarp nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnyje, padarymo ir pareiškėjo nemokumo. Dėl šių priežasčių negalima daryti pagrįstos išvados, jog pareiškėjui negalimas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas dėl aplinkybių, nurodytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte.

20. Tačiau šioje konkrečioje byloje konstatavus, jog pareiškėjo turimi finansiniai įsipareigojimai neviršija 25 MMA, tai yra nustačius, jog pareiškėjas yra mokus, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės teisinės reikšmės neturi, nes pareiškėjui fizinio asmens bankroto byla negali būti iškelta dėl to, jog pareiškėjas yra mokus.

21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas pareiškėjui iškelti bankroto bylą nepažeidė materialinių ir procesinių teisės normų, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartį.