Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1164-577/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
2S-1164-577/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Kreditorius
H. D.
Skolininkas
Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1164-577/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-00730-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 129.1.; 122.2., 122.3.;122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojos H. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjos antstolės D. P. prašymas dėl sprendimo neįvykdymo (sankcijų taikymo), suinteresuoti asmenys skolininkas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, išieškotoja H. D..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja antstolė D. P. kreipėsi į teismą prašydama spręsti teismo sprendimo neįvykdymo klausimą. Nurodė, kad antstolės D. P. kontorai pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomasis raštas Nr. 1-1260-473/2010, išduotas 2012-01-03, kuriuo skolininkas Nacionalinė žemės tarnyba (Vilniaus apskrities viršininko teisių perėmėja) įpareigota per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti 2009-09-09 įsakymą Nr. 2.3.14666(41) su priedu, įrašant J. S. į įsakymo priedo 2009-08-31 sąrašą į 5 eilę Nr. 157 dėl 0,60 ha žemės sklypo ir į 8 eilę Nr. 434 dėl 1,1679 žemės sklypo, nuosavybės teisėms atkurti. Antstolė nurodė, jog vykdydama pateiktą vykdomąjį dokumentą, 2012-01-06 siuntė skolininkui įpareigojimą įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau 2012-01-26 patikrinus sprendimo įvykdymą, nustatyta, kad jis nebuvo įvykdytas. Antstolė surašė aktą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-15 nutartimi netenkino pareiškėjos antstolės D. P. prašymo dėl sprendimo neįvykdymo (sankcijų taikymo), suinteresuoti asmenys skolininkas Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, išieškotoja H. D..

Šalies argumentai

Apeliantė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-15 nutartį panaikinti ir priteisti iš skolininko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, išieškotojos H. D. naudai po 1 000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-28 sprendimą dieną, skaičiuojant nuo 2011-05-29 iki 2012-02-17, (265 d. x 1 000Lt) viso 265 000 Lt. Nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas vykdyti visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams asmenims bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Apeliacinės instancijos administracinis teismas patenkino apeliantės skundą ir įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą ( Vilniaus apskrities viršininko teisių perėmėją) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti 2009-09-09 įsakymą Nr. 2.3.1466(41) su priedu įrašant J. S. į įsakymo priedo 2009-08-31 sąrašą, į penktąją eilę Nr. 157 dėl 0,60 ha ir 8 eilę 434 dėl 1.1679 ha žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti. Nacionalinė žemės tarnyba 2011-05-31 raštu Nr. 1SS-(7.5)-1243 pranešė, kad persiunčia savo padaliniui (Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui) apeliantės raštą su įpareigojimu atsakyti į jį per Viešojo administravimo įstatymo 31 str. nustatytą terminą. Tačiau, atsakymo savalaikiai nesulaukė, todėl gavusi 2011-07-18 vykdomąjį raštą Nr. 1-1260-473/2010 kreipėsi į antstolį dėl priverstinio įsiteisėjusio administracinio teismo sprendimo įvykdymo. Antstolė Nacionalinei žemės tarnybai dar nusiuntė raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Tačiau skolininkas sprendimo neįvykdė, tai 2011-08-22 aktu Nr. 0068/11/882 konstatavo antstolė. Skolininkas 2011-08-18 raštu Nr. 48SD-5097 informavo, kad teismo sprendime neteisingai nurodytas Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-09 įsakymo numeris vietoj 2.3.19666(41) sprendime turėjo būti įrašytas Nr. 2.3-14666-(41). Klaidingai įrašytas vienas vienintelis skaičius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-09-09 nutartimi ištaisė apsirikimo klaidą sprendime. Apeliantė nurodo, jog buvo ginčijamas 2009-09-09 įsakymas Nr. 2.3.14666(41), kuris negalėjo būti supainiotas su kokiu nors kitu skolininko įsakymu, todėl daro išvadą, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius ( Nacionalinės žemės tarnybos padalinys) apsimesdamas, kad nesupranta koks jo įsakymas buvo skundžiamas ir būtinas pakeisti, išsiuntė apeliaciniam teismui prašymą dėl sprendimo klaidos ištaisymo. Apylinkės teismas dėl šio svarbaus įrodymo nepasisakė ir jo skundžiamoje nutartyje nevertino. Akivaizdu, kad ginčo įsakymo numeris (jo vienas skaičius) netrukdė skolininkui jį įvykdyti tinkamai ir savalaikiai, kadangi skolininkas pats pripažino, jog jam gerai suprantamas sprendimo turinys ir kuris jo įsakymas turi būti pakeistas. Kreipimasis į teismą buvo formalus ir nepagrįstas sprendimo vykdymo vilkinimas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjęs antstolės pirmąjį prašymą dėl administracinio teismo sprendimo įvykdymo ir sankcijų taikymo 2011-11-05 nutartimi skundą atmetė. Nurodė, kad iš LITEKO sistemos matyti, kad nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl jo 2011-04-28 sprendimo vykdymo išaiškinimo, todėl tenkinti antstolio prašymą dėl sprendimo įvykdymo ir sankcijų taikymo pagrindo nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2011-12-22 nutartimi prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, atmetė; nurodė, kad skolininko prašymas siejamas ne su nepakankamu sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su galimų teismo sprendimo vykdymo pasekmių rezultatu, todėl toks sprendimo aiškinimas ABTĮ 94 str. 3 dalies pagrindu negalimas. Tokiu būdu teismas konstatavo įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo vilkinimą, kadangi į teismą buvo kreiptasi nepagrįstai. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad LVAT teisėjų kolegijai konstatavus, jog prašomas išaiškinti teismo sprendimas yra aiškus ir nėra kliūčių jį įvykdyti, sprendimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą vieno mėnesio terminą, t.y. ne vėliau kaip iki 2012-01-23. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys įsiteisėja nuo priėmimo dienos ir kasacine tvarka neskundžiamos, o 2011-12-22 nutartyje nėra jokių įsiteisėjusio teismo sprendimo terminų skaičiavimų pakeitimo. Apylinkės teismas padarė skolininkui naudingą klaidą, darydamas išvadą, jog sprendimo nevykdymo terminą reikia skaičiuoti nuo 2011-12-22 nutarties ir dar po mėnesio nuo jos priėmimo. Po šio apeliacinės instancijos administracinio teismo nutarties praėjus daugiau kaip mėnesiui antstolis 2012-01-26 aktu, dar kartą konstatavo įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymą. Taigi, konstatuotinas įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymas daugiau kaip 8 mėnesius, kadangi įsiteisėjusio sprendimo nurodymo vykdymas nėra pakeistas ir skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2011-04-28 sprendimo nevykdymo pradžios t.y. 2011-05-29. Pirmosios instancijos teismas 2012-01-26 antstolio akto nepripažino nepagrįstu ir jo nekvestionavo. Teismas nepaaiškino kaip galima pripažinti teismo sprendimą įvykdytą tinkamai, jam pačiam nustačius, kad jis įvykdytas pavėluotai. Tai patvirtina ir kitas prieštaringas pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teiginys, kuriuo konstatuojama, kad skolininkas teismo sprendimą po Lietuvos vyriausiojo teismo 2011-12-22 nutarties gavimo, laiku neįvykdė dėl didelės įsakymo apimties ir didelio darbo krūvio. Visuma bylos įrodymų patvirtina, kad jis įvykdytas 2012-02-17 t.y. tik po to, kai antstolis antrą kartą surašė sprendimo nevykdymo aktą ir kreipėsi į apylinkės teismą t.y. pavėluotai, netinkamai ir nesavanoriškai. Ginčas kildinamas iš administracinių teisinių santykių, kurių viena šalis, skolininkas, yra viešojo administravimo subjektas, iš viešosios teisės, o viešojo administravimo subjektams taikomi griežti įstatymų laikymosi reikalavimai. Nacionalinei žemės tarnybai, įstatymų leidėjas, skyrė svarbų vaidmenį nuosavybės teisių atkūrimo procese ir kad jos veiksmai turi sudaryti palankias sąlygas piliečių nuosavybės teisėms atkurti, ji turi siekti bendradarbiauti su piliečiais šioje veiklos srityje. Viešojo administravimo subjekto pažeidimo pobūdis, savalaikis įsitesėjusio teismo sprendimo nevykdymas ir jo vilkinimas 8 mėnesius suponuoja pagrindą Nacionalinei žemės tarnybai taikyti maksimaliai griežtą procesinę atsakomybę. Be to, skolininko veiksmai sukėlė apeliantei gilius dvasinius pergyvenimus bei leidžia manyti, kad ir tolesnis pakeisto įsakymo vykdymas bus visokeriopai vilkinamas, apeliantei siekiant atkurti nuosavybės teises pakeisto įsakymo tvarka.

Atsiliepimas

Skolininkas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nesutinka su apelianto argumentais ir prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Civilinės bei vykdomosios bylos Nr. 0068/12/78 duomenimis nustatyta, kad antstolės D. P. kontorai buvo pateiktas vykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-03 išduotas vykdomasis raštas Nr.I-1260/2010 administracinėje byloje pagal pareiškėjų H. D. ir J. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Minėtu vykdomuoju raštu Nacionalinė žemės tarnyba (Vilniaus apskrities viršininko teisių perėmėja) per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigota patikslinti 2009-09-09 įsakymą Nr. 2.3.14666(41) su priedu, įrašant J. S. į įsakymo priedo 2009-08-31 sąrašą į penktą eilę Nr. 157 dėl 0,60 ha žemės sklypo ir į 8 eilę Nr. 434 dėl 1,1679 žemės sklypo, nuosavybės teisėms atkurti. 2012-01-06 antstolės patvarkymu vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. 2012-01-06 Nacionalinei žemės tarnybai išsiųstas įpareigojimas įvykdyti sprendimą, kuris skolininkui buvo įteiktas 2012-01-18. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo 2012-01-26 aktu antstolė konstatavo, kad skolininkas neatliko vykdomajame rašte Nr.I-1260/2010 numatytų veiksmų. 2012-01-26 prašymu antstolė kreipėsi į teismą dėl sprendimo neįvykdymo klausimo išsprendimo.

Pirmos instancijos teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-9462-871/2011 buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo nevykdymo pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1260-473/2010, išduotą 2011-07-18. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-11-05 nutartyje konstatuota, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-28 sprendimas yra perduotas vykdyti 2011-07-21, tačiau įvykdyti šį sprendimą savalaikiai trukdė objektyvios priežastys, t.y. apsirikimas 2011-07-18 išduotame vykdomajame rašte Nr. 1-1260-473/2010 ir skolininko kreipimasis į teismą dėl sprendimo išaiškinimo. Ši 2011-11-05 nutartis yra įsiteisėjusi.

Taip pat nustatyta, kad skolininkė Nacionalinė žemės tarnyba (Vilniaus apskrities viršininko teisių perėmėja) kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti teismo sprendimą, kuriuo Nacionalinė žemės tarnyba (Vilniaus apskrities viršininko teisių perėmėja) buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti 2009-09-09 įsakymą Nr. 2.3.14666(41) su priedu, įrašant J. S. į įsakymo priedo 2009-08-31 sąrašą į 5 eilę Nr. 157 dėl 0,60 ha žemės sklypo ir į 8 eilę Nr. 434 dėl 1,1679 ha žemės sklypo, nuosavybės teisėms atkurti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2011-12-22 nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr.A63-1112/2011, buvo atmestas skolininko prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-28 sprendimą.

LR Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-17 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-883, buvo patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-09 įsakymo Nr.2.3-14666-(41) priedas Nr.1 įrašant J. S. į sąrašo V eilę Nr.150, VIII eilę Nr. 371. 2012-02-17 įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2)-883 buvo patikslintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-17 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-889, kuriuo pretendentų sąrašas atsižvelgiant į padarytus pakeitimus išdėstytas nauja redakcija, įrašant J. S. į sąrašo V eilę Nr.150, VIII eilę Nr.367.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-28 sprendimas nors ir pavėluotai, bet yra visiškai ir tinkamai įvykdytas, todėl procesinę poveikio priemonę taikyti nebėra tikslinga, kadangi jos taikymas nepasieks CPK 771 str. 5 d. numatytų tikslų, t.y. neskatins skolininko įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada ir pažymi, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo tvarką reglamentuojančio CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą išieškotojo naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, teismui nustačius, kad skolininkas teismo procesinio sprendimo neįvykdė, įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę skirti arba neskirti baudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009 išaiškino, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 str. 5 d. nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas. Todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą dėl baudos taikymo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad LR Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-17 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-883, buvo patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2009-09-09 įsakymo Nr.2.3-14666-(41) priedas Nr.1 įrašant J. S. į sąrašo V eilę Nr.150, VIII eilę Nr. 371. Todėl, Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nors ir pavėluotai, bet yra visiškai įvykdžius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-04-28 sprendimą, nebėra tikslinga taikyti procesinę poveikio priemonę.

Atmestini apelianto argumentai dėl atsakovų sprendimo įvykdymo vilkinimo kreipiantis į teismus dėl klaidos ištaisymo bei sprendimo išaiškinimo, kadangi įstatymas šalims numato tokias teises; be to teismai nenustatė, jog atsakovas piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta kitus apelianto argumentus dėl sprendimo įvykdymo vilkinimo, kadangi atsakovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis nenustatytas. Kaip jau minėta aukščiau, sprendimas yra įvykdytas, todėl nėra pagrindo Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijai taikyti procesinę poveikio priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 straipsniai).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič