- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2A-153-618/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- E. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės po 400 Eur kas mėnesį, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo E. A. santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog atsakovas nepilnamečio sūnaus D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 300 Lt kas mėnesį iki jo pilnametystės, atitinkamai indeksuojant vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nuo priimto teismo sprendimo jau praėjo daugiau nei trylika metų, sūnus paaugo, atitinkamai išaugo ir jo poreikiai. Atsakovas kurį laiką sūnui teikia 133 Eur kas mėnesį, tačiau šiuo metu ši suma visiškai neatitinka sūnaus poreikių bei per trylika metų pasikeitusios ekonominės situacijos šalyje ir išaugusių maisto, aprangos, energijos ir kt. kainų. 2015 m. ieškovė antroje santuokoje susilaukė dukters, todėl dabar jai tenka išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Tam, kad išlaikytų du nepilnamečius vaikus ieškovei tenka dirbti vienu metu dvejose darbovietėse: (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje jos vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius yra apie 1 098 Eur per mėnesį, bei (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, kur jos vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, yra 536 Eur per mėnesį. Atsakovas jau 8-9 metai kaip yra išvykęs dirbti ir gyventi į Daniją, kas atitinkamai duoda pagrindą manyti, jog atsakovo finansinė situacija gerokai pagerėjo, tuo labiau, kad atsakovas socialiniuose tinkluose kelia fotonuotraukas iš savo kelionių egzotinėse šalyse. Dabartiniu metu sūnaus išlaikymui per mėnesį yra reikalinga ne mažiau kaip 730 Eur. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 9 klasėje. Kasdien sūnui priešpiečiams ir pietums mokykloje ieškovė duoda po 4 Eur, tad per mėnesį vidutiniškai susidaro po 88 Eur. Sūnui maitinimuisi namuose reikia išleisti vidutiniškai 240 Eur per mėnesį. Vidutiniškai po 145 Eur per mėnesį tenka išleisti rūbams ir avalynei, sūnus labai greit auga, šiuo metu jau yra apie 1,90 cm ūgio, todėl tenka labai dažnai jam pirkti didesnius rūbus ir avalynę jau suaugusiųjų parduotuvėse. Ne mažiau 30 Eur reikia vitaminams, vaistams bei stomatologo paslaugoms per mėnesį; prausimosi, higienos priemonėms, skalbimo milteliams reikia išleisti po 15 Eur per mėnesį; telefono ryšio paslaugoms tenka išleisti 5 Eur; sūnui ugdymo, laisvalaikio priemonėms, draugų gimtadieniams per mėnesį tenka išleisti ne mažiau kaip 40 Eur; priemonėms mokslui – knygoms, sąsiuviniams, piešimo priemonėms, sporto aprangai, šokių aprangai, klasės fondui ir t. t. per mėnesį tenka išleisti po 40 Eur; už komunalinius mokesčius – 50 Eur. Taip pat sūnus lanko karatė užsiėmimus, kur tenka dalyvauti ne tik vietinėse, bet net tarptautinėse sportinėse varžybose bei vasaros sporto stovyklose, kas vidutiniškai per mėnesį sudaro vidutiniškai po 77 Eur. Be to, dėl sūnaus žandikaulio patologijos sūnui yra reikalingas dantų tiesinimas briketais, kas yra tikrai labai didelės išlaidos ieškovės šeimos biudžetui. Todėl atsakovas, gyvenantis ir dirbantis Danijoje, turėtų prisidėti prie savo nepilnamečio sūnaus išlaikymo po 400 Eur kas mėnesį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad būtų pakeistas 2009 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nepilnamečiui sūnui D. A., nustatant jį po 200 Eur per mėnesį. Tačiau nesutinka su bylinėjimosi išlaidomis, nes iki ieškinio pateikimo su juo nebuvo susisiekta ir kalbėtasi apie pasikeitusius vaiko poreikius. Ieškovė neįrodinėja kaip pasikeitė vaiko poreikiai, kodėl tų pasikeitimų nekompensuoja indeksacija, tačiau deklaratyviai nurodo, jog vaikas užaugo ir šiuo metu sūnaus išlaikymui yra reikalinga ne mažiau kaip 730 Eur suma. Ieškovė nurodo, kad sūnaus maistui per mėnesį išleidžia net 328 Eur (88 Eur sūnui teikia priešpiečiams ir pietums bei 240 Eur per mėnesį išleidžia maitinimui namuose), kas sudaro beveik 11 Eur per dieną, tačiau tokia vaiko maitinimui išleidžiama suma būtų reali tik jei vaikas visada valgytų kavinėse, tačiau tai nėra suderinama nei su sveika mityba ir tinkamų mitybos įpročių formavimu, nei su racionaliu piniginių lėšų naudojimu. Atsakovas sutinka, kad nepilnamečio vaiko mitybos racionas jam augant keitėsi, tačiau reali maitinimui išleidžiama suma gaminant namuose šeimai ir valgant mokyklos valgykloje galėtų būti apie 250 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad vaiko aprangai per mėnesį išleidžiama net 145 Eur suma, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų tokią sumą, nenurodė, kokie rūbai vaikui reikalingi ir kokios yra jų kainos. Akivaizdu, jog rūbai nėra perkami kiekvieną mėnesį, nėra būtinybės pirkti prabangių rūbų, vaikas lanko gimnaziją, kurioje privaloma uniforma, tad viršutinių rūbų kasdienis poreikis yra mažesnis. Protinga suma mėnesiui, atsakovo nuomone, yra apie 50 Eur, net jei vaikui reikalingi suaugusiojo dydžius atitinkantys rūbai. Ieškovė nurodo, kad vitaminams, vaistams bei stomatologo paslaugoms – išleidžia 30 Eur, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Net jei vaikui vitaminai ar vaistai būtų perkami kiekvieną mėnesį, išleidžiama suma nesiektų 20 Eur. Stomatologo paslaugos yra kompensuojamos Ligonių kasų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, todėl šios išlaidos negali būti įtraukiamos į būtinąsias vaiko poreikių išlaidas. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog kas mėnesį būtų reikalingi sūnui vaistai, juolab, kad sūnus išskirtinių sveikatos problemų, kurios sąlygotų papildomas išlaidas, neturi. Didesnių susirgimų atveju vaistai vaikui yra kompensuojami iš valstybės biudžeto, o priemokos yra labai mažos. Jei būtų reikalingos vienkartinės papildomos išlaidos vaiko gydymui, atsakovas neatsisako prisidėti prie jų dengimo. Atsakovas sutinka, jog prausimosi, higienos priemonėms, skalbimo milteliams reikia išleisti po 10 - 15 Eur per mėnesį, o ryšio paslaugoms reikia 5 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, jog sūnui ugdymo priemonėms ir laisvalaikiui reikia po 80 Eur kas mėnesį, kas sudaro 960 Eur per metus. Mokslas yra kompensuojamas valstybės ir tokia nurodoma suma kas mėnesį neatitinka realybės. Atsakovas sutiktų, kad vaiko paruošimas mokyklai, kanceliarinių prekių, kuprinės, uniformos ir pratybų supirkimas gali per metus kainuoti apie 300 Eur, kas sudaro apie 25 Eur per mėnesį. Išlaidos vaikų gimtadieniams ar pramogoms po 40 Eur kas mėnesį, manytina, yra pagrįstos. Ieškovė nurodo, jog komunaliniams mokesčiams sūnui tenkanti dalis kas mėnesį sudaro ne mažiau kaip 50 Eur, tačiau byloje pateikia rašytinius įrodymus už laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 6 d. atliktus mokėjimus, kuriuose matoma, jog viso išleidžiama suma komunaliniams mokesčiams sudaro vidutiniškai 154,23 Eur per mėnesį, todėl tenkanti dalis nepilnamečiui vaikui sudaro 38,55 Eur. Ieškovė nurodo, jog sūnus lanko karatė užsiėmimus, už kuriuos moka po 35 Eur kas mėnesį. Atsakovas su šia suma sutinka, tačiau ieškovė papildomai nurodo, jog varžyboms ir stovykloms per metus išleidžia ne mažiau kaip 500 Eur, tačiau byloje pateikia vienintelį mokėjimą 20 Eur sumai, todėl su nurodoma 500 Eur suma sutikti negalima, nes ji neparemta jokiais įrodymais. Atsakovas sutinka, kad per metus varžyboms buvo išleista 20 Eur suma. Be to, ieškovės nurodomi teiginiai, jog sūnui reikalingi briketai nėra paremti įrodymais. Ieškovė teikia medicininę pažymą, kurioje nurodyta „sąkandžio patologija“, tačiau nėra aišku, koks ir ar yra šiuo metu reikalingas gydymas. Pažymėjo, kad atsakovas neatsisako dengti pagrįstų papildomų išlaidų. Šiuo metu nėra aišku, ar reikalingas gydymas bus kompensuojamas, todėl atsakovas šiuo metu neturi jokio objektyvaus pagrindo kas mėnesį mokėti už gydymą, kuris nėra paskirtas ir kurio kaina nėra aiški. Įvertinus nepilnamečio vaiko poreikius jo išlaikymui reikalinga suma per mėnesį galėjo kisti, tačiau ne taip ženkliai kaip nurodo ieškovė, o šį pokyti iš esmės kompensuoja indeksavimo mechanizmas ir tėvams teikiama valstybės parama. Atsižvelgiant į ieškovės teikiamus įrodymus ir šiame atsiliepime dėstomas aplinkybes matoma, jog sūnaus išlaikymui yra reikalinga 480,15 Eur suma. Sūnaus išlaikymui reikalinga apie 480,15 Eur suma, 85,75 Eur kompensuoja valstybė, todėl tėvams lieka padengti 399,40 Eur, kas sudaro po 197,2 Eur kiekvienam. Ieškovas šiuo metu išlaikymą sūnui teikia po 133 Eur (2009 m. gegužės 27 d. sprendimu priteista 86,89 Eur suma), tačiau sutinka išlaikymo sumą padidinti iki 200 Eur. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 2 000 - 2 200 Eur per mėnesį, tačiau Danijoje atsakovo pragyvenimas bei patiriamos išlaidos yra didesnės nei gyvenant Lietuvoje. Atsakovas be sūnaus D. A. mokamo išlaikymo teikia išlaikymą dar dviem savo dukroms M. A., gimusiai (duomenys neskelbtini) ir R. S. E., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur per mėnesį kiekvienai. Išlaikymo dydis dukroms nustatytas Danijos Karalystėje. Ieškovė nurodė, kad ji išlaiko dar vieną dukrą, tačiau nepateikė duomenų, kokia apimti ji prisideda prie šios dukros išlaikymo, o kokia apimtimi dukros tėvas. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų lygybės principo, nes ieškovės ir atsakovo turtas ir pajamos iš esmės labai panašios. Be to atsakovas išlaiko tris nepilnamečius vaikus, kuriems moka išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12424-528/2009 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 10 d., po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę L. A.. Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė vykdyti skubiai. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 530 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui iš ieškovės 705 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš atsakovo valstybei 38 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 6,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 5,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai teismo sprendimo argumentai:
3.1. Teismas nurodė, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 14 metų po priteisto išlaikymo. Pažymėjo, jog nepilnamečio vaiko poreikiai po teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 87 Eur (300 Lt) kas mėnesį, neabejotinai pasikeitė. Šalių vaikui jau yra 15 metų, todėl akivaizdu, jog pasikeitus šalių vaiko poreikiams jam augant, padidėjo ir išlaidos vaiko išlaikymui, atsirado papildomos išlaidos jo maistui, aprangai, mokyklai, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai. Teismas sutiko su ieškove, kad augant vaikui keičiasi, didėja jo poreikiai, platėja socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Taip pat vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui nuo 2009 m. turėjo įtakos ne tik vaiko amžius ir dėl to pasikeitę poreikiai, tačiau ir pasikeitusi ekonominė padėtis, kuri lėmė ženklų kainų augimą. Sutiko su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikui dydis nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, kurie yra pakitę iš esmės.
3.2. Teismas, atsižvelgęs į minimalų atlyginimą, sprendė, kad šiuo atveju išlaikymo orientacinis dydis 2023 m. turėtų būti pusė šios sumos – 316,50 Eur (633:2=316,50). Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą vaiko išlaikymui reikalingų lėšų detalizaciją bei įrodymus, nusprendė, jog ieškovė pagrindė tik dalį nepilnamečiui sūnui išlaikyti būtinų išlaidų, iš dalies ieškovės pateiktų įrodymų nėra aišku, kokias realiai išlaidas ieškovė patyrė / patiria išlaikydama sūnų.
3.3. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodoma suma, neprisirišant prie išlaidų eilučių, kadangi išlaidos yra kintančios, vieną mėnesį gali būti daugiau išleidžiama maistui, kitą – vaistams ir drabužiams, iš esmės yra realios ir protingos bei atitinka vaiko geriausius interesus. Įvertinęs ieškovės nurodytas sumas ir išdėsčius jas 12 mėnesių laikotarpiui, pripažino, jog šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos.
3.4. Teismas sutino, jog šalių vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingas išlaikymas, kuris siekia bent minimaliąją mėnesinę algą (nuo 2023 m. apie 633 Eur „į rankas“). Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ieškovei iš valstybės biudžeto už sūnų nuo 2023 m. turėtų būti mokama 85,75 Eur suma („vaiko pinigai“), todėl vaiko išlaikymo suma turėtų būti mažintina minėtos išmokos suma. Laikantis tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo šalys nuo 2023 m. turėtų sūnaus išlaikymui skirti po 274 Eur per mėnesį ( (633 Eur – 85,75 Eur) / 2 = 274 Eur). Teismas vertino, kad ieškovė leistinais ir abejonių nekeliančiais įrodymais neįrodė, kad šalių sūnui per mėnesį yra reikalingas didesnis nei minimalus mėnesinis atlyginimas (633 Eur) išlaikymo dydis.
3.5. Teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis, galimybė dirbti ir užsidirbti, iš esmės yra lygiavertė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu dirba, gauna panašias pajamas, turi nekilnojamojo turto; tačiau atsakovas turi tris išlaikytinius, o ieškovė – du. Teismo vertinimu, nors atsakovas turi papildomai išlaikomus asmenis ir patiria didesnes pragyvenimo išlaidas Danijoje nei ieškovė Lietuvoje, tačiau ieškovė, su kuria gyvena šalių sūnus, patiria didesnes išlaidas bei rūpesčius, susijusius su kasdiene vaiko priežiūra, todėl nėra pagrindo šalių turtines padėtis iš esmės laikyti nelygiavertėmis, todėl išlaidas vaiko poreikiams tenkinti turi lygiomis dalimis dengti abu tėvai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti, priteisti po 350 Eur per mėnesį išlaikymą, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Nurodė, kas teismo argumentai dėl lygiavertės šalių turtinės padėties yra visiškai nepagrįsti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pragyvenimas Danijoje – maisto produktai, kuras, komunaliniai mokesčiai ir pan. yra daug ir ar aplamai yra brangesnis nei Lietuvoje. Teismas tokias prielaidas padarė tik remdamasis atsakovo paaiškinimais, nepagrįstais jokiais įrodymais. Be to, atsakovas pats pasirinko išvykti gyventi į Daniją, vadinasi jam toks pragyvenimo lygis tiko ir jeigu būtų sunku šioje šalyje pragyventi dėl neva didelių išlaidų, atsakovas visuomet turi galimybę grįžti gyventi į Lietuvą, tačiau Danijoje atsakovas gyvena jau nemažai metų. Mano, kad atsakovas galimybes išlaikyti šalių sūnų siekė minimalizuoti remiantis savo sveikatos stoviu, tačiau to nepagrindė jokiais medicininiais dokumentais. Mano, kad atsakovo materialinė padėtis yra pakankamai gera, kadangi atsakovas kelia nuotraukas socialiniuose tinkluose iš savo kelionių po egzotines šalis. Nurodė, kad kreipiantis į teismą nurodė, jos pajamos buvo apie 1 600 Eur, tačiau nuo rugsėjo mėn. jos pajamos yra sumažėjusios ir siekia apie 560 Eur, atskaičius mokesčius.
4.2. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad atsakovas turi išlaikyti tris vaikus, o atsakovė – du vaikus, kažkiek gali įtakoti priteisiamo išlaikymo dydį, bet ne absoliučiai. vaikai yra skirtingo amžiaus: D. A. yra beveik 16 metų amžiaus ir beveik 1,90 cm ūgio, pėdos dydis – 45-46, todėl jam rūbus ir avalynę tenka pirkti jau nebe iš vaikiškų rūbų ir avalynės parduotuvių, o išimtinai – tik iš suaugusiųjų parduotuvių, neretai tenka ir gerokai pavargti, kad rasti rūbus tokio dydžio vaikinui net ir suaugusiųjų parduotuvėse. Atitinkamai atsižvelgtina, kad D. A. vis dar auga, todėl pastoviai tenka pirkti naujus rūbus ir avalynę, nes turimi avalynės ir rūbų dydžiai pastaruoju metu greit išaugami ir jų negali nešioti po kelis metus. Atitinkamai vaikinas tokiame amžiuje ne tik auga, bet dar ir kažkiek stambėja, kas vėlgi įtakoja rūbų dydžius. Todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrįsta teigti, jog visų trijų atsakovo vaikų (atsakovo dukterys dar yra mažametės) išlaikymo poreikiai yra analogiški.
4.3. Pažymėjo, kad pateikti duomenys apie metinius būtinuosius vaiko poreikius, detalizuojant, kiek ir kokių priemonių, drabužių, avalynės ir kt. sūnui reikalinga per kalendorinius metus, šias išlaidas proporcingai paskirstant 12 mėnesių. Viso patiems būtiniesiems vaiko poreikiams per mėnesį ieškovė išleidžia vidutiniškai apie 825 Eur. Dar nuo rugsėjo ieškovei susidaro papildomos išlaidos sūnaus matematikos korepetitoriui po 160 Eur/mėn. Tokiu būdu netgi ženkliai padidėjo sūnaus išlaikymo išlaidos. Teismas nepagrįstai, neatsižvelgdamas į tokio amžiaus jaunuolio poreikius, dalį vaiko poreikių lentelėje nurodytų išlaidų nepripažino išlaidomis skirtomis būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, dėl ko nepagrįstai ieškinį tenkino tik iš dalies.
4.4. Tiek ieškinyje, tiek vaiko poreikių lentelėje ieškovė nurodė vidutines mėnesines išlaidas vaiko aprangai ir avalynei. Vidutinis išlaidų paskaičiavimas remiasi tuo, kad skaičiuojamos ne konkrečios kiekvieno mėnesio atskirai išlaidos, o vidutinės vieno mėnesio per metus išlaidos. Dalį rūbų ir avalynės ieškovė sūnui perka lauko prekyvietėse ar vasaros atostogų metu kelionėje taupumo sumetimais, todėl neturi galimybių pateikti visų šių prekių įsigijimo čekių. Teismas ginčijamame sprendime taipogi pasisakė, jog ieškovės nurodyta vaiko maistui kas mėnesį reikalinga 328 Eur suma, iš kurių 88 Eur suma skirta sūnaus priešpiečiams ir pietums mokykloje, tačiau pastebėjo, kad išlaidos maistui mokykloje patiriamos ne visus 12 mėnesių per metus, be to, šios išlaidos skiriasi, priklausomai nuo to, kiek laiko vaikas lanko mokyklą, neserga sezoninėmis peršalimo ligomis ir pan., taigi teismo vertinimu išlaidų maistui suma neva galėtų būti mažinama iki 300 Eur per mėnesį. Tačiau jeigu atsižvelgtume į tai, jog vaikas mažiau laiko būdamas mokykloje, mažiau išleidžia priešpiečiams ir pietums mokykloje, tokiu būdu atitinkamai daugiau išleidžiama jo maitinimui namuose.
4.5. Nurodė, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio ar jį išskaičiuoti iš skiriamo tėvų išlaikymo sumos ir teismas neprivalo savo sprendime nurodyti kokiems konkretiems vaiko poreikiams patenkinti yra ši valstybės skiriama parama. Valstybės mokama išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą turėtų būti neminusuojama iš teismo nustatytos bendros vaiko poreikiams reikalingos sumos, nes kitaip būtų nepagrįstai suteiktas prioritetas atsakovo turtiniams interesams, ir turėtų būti palikta ieškovės patiriamoms papildomoms išlaidoms kompensuoti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo pagrindiniai argumentai:
5.1. Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių turtinė padėtis, galimybė dirbti ir užsidribti yra lygiavertė. Teismas pagrįstai sprendė, kad šalys išlaidas vaiko poreikiams turi dengti abu tėvai lygiomis dalimis. Nurodė, kas sutinka su teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro teismo sprendimo, kuriuo tik iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų
8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
9. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra nurodyta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
10. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinus su ieškovės naujai pateikiamais įrodymais – atsiskaitymo lapeliais už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, turiniu, nusprendžia pateiktus naujus įrodymus priimti ir vertinti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėti, kad nauji įrodymai buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu ir buvo išsiųsti atsakovui susipažinti kartu su pranešimu dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 2009 m. gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12424-528/2009, kuriuo, be kita ko, nustatyta, kad iki kol nepilnamečiam vaikui D. A. sueis 18 metų, atsakovas vaiko išlaikymui mokės po 87 Eur (300 Lt) mėnesinių periodinių išmokų.
12. Ieškovė 2022 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymą, t. y. jį padidinti iki 400 Eur mėnesinių periodinių išmokų.
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies. Nustatęs, kad vaiko poreikiams reikalinga suma yra 633 Eur, t. y. minimali mėnesinė alga „į rankas“, sprendė, kad šis dydis mažintinas atsižvelgiant į mokamus 85,75 Eur „vaiko pinigus“, todėl priteisė iš atsakovo po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
14. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimas yra neteisingas, turėtų būti pakeistas, priteistas išlaikymo dydis padidintas iki 350 Eur. Ieškovės vertinimu teismas nepagrįstai išskaičiavo „vaiko pinigus“, ieškovė mano, kad šalių turtinė padėtis nėra lygiavertė.
Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.
16. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
17. Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus, gimęs 2008 m. vasario 7 d., gyvena kartu su ieškove, ieškovė į bylą teikė įvairius ieškovės vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus – duomenis apie išlaidas karatė būreliui, duomenis apie mokamus komunalinius mokesčius, rašytinius paaiškinimus apie išlaidas maistui, rūbams, vitaminams, laisvalaikiui ir kt. Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad nuo 2009 m. vaiko poreikiai akivaizdžiai pasikeitė, šalių sūnus šiuo metu yra paauglys, dėl ko atsakovas iš esmės sutiko su išlaikymo padidinimu. Visgi byloje šalys nesutarė dėl vaikui reikiamo išlaikymo dydžio – ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad vaiko išlaikymui reikalinga 730 Eur suma. Atsakovas teigė, kad abiejų tėvų teikiamas išlaikymas neturėtų būti didesnis nei po 200 Eur.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. kuomet buvo nustatytas išlaikymo dydis, šalių nepilnamečiam vaikui buvo 1 metai, o šiuo metu yra 16 metų amžiaus (sprendimo priėmimo metu 15 metų amžiaus). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių nepilnamečiam sūnui lankant ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus (karatė būrelis), kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su jo ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo, todėl neabejotinai pasikeitė jo poreikiams tenkinti reikalingų lėšų dydis.
16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį nurodė, kad šalių turtinė padėtis lygiavertė. Tokias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tik atsakovo paaiškinimais dėl aukštesnio pragyvenimo lygio Danijoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo darbo užmokestis yra apie 2 200 – 2 500 Eur, o ieškovės darbo užmokestis yra apie 536 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pragyvenimo lygis Danijoje aukštesnis atsakovas grindė tik savo paaiškinimais, į bylą nepateikta jokių įrodymų dėl aukštesnio pragyvenimo lygio Danijoje ir, kad dėl to atsakovas patiria didesnes išlaidas gyvenant Danijoje. Atsakovui ganant ženkliai didesnes pajamas nei ieškovė, šalių turtinė padėtis nelaikytina lygiaverte vertinant vien pajamas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas turi dar dvi išlaikytines, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį. Atsižvelgiant į šalių išlaikytinių skaičių, vertinant šalių galimybės daugiau ar mažiau prisidėti prie vaiko išlaikymo, sutiktina, kad šalių padėtis, atsakovui dar dviem išlaikytinėms teikiant išlaikymą po 200 Eur, laikytina lygiaverte. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad nors šalių gaunamos pajamos nelygiavertės, tačiau atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių, nenustatyta aplinkybių dėl kurių atsakovas turi ženkliai didesne dalimi prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo. Šalių padėtis dėl nurodytų motyvų laikytina lygiaverte.
Žemesnės instancijos teismas
17. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja, kad ieškovė neįrodė prašomo priteisti išlaikymo dydžio pagrįstumo, tačiau atsakovas procesiniuose dokumentuose nenurodo, kad jo gaunamų pajamų jam neužteks pragyvenimui, kadangi atsakovas dar turi išlaikyti kitus du vaikus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti tokį pajamų šaltinį ar šaltinius, kad galėtų išlaikyti save ir užtikrinti pakankamą išlaikymą visiems trims savo nepilnamečiams vaikams.
18. Įrodinėdama šalių nepilnamečiam vaikui reikalingo išlaikymo dydį ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktoje poreikių lentelėje nurodė, kad sūnui išlaikyti reikalinga ne mažiau kaip 730 Eur suma. Nurodė, kad maitinimuisi mokykloje išleidžia po 88 Eur/mėnesį; maitinimuisi namuose – 240 Eur per mėnesį; po 145 Eur per mėnesį tenka išleisti rūbams ir avalynei; ne mažiau 30 Eur reikia vitaminams, vaistams bei stomatologo paslaugoms per mėnesį; prausimosi, higienos priemonėms, skalbimo milteliams reikia išleisti po 15 Eur per mėnesį; telefono ryšio paslaugoms tenka išleisti 5 Eur; ugdymo, laisvalaikio priemonėms, draugų gimtadieniams per mėnesį tenka išleisti ne mažiau kaip 40 Eur; priemonėms mokslui - knygoms, sąsiuviniams, piešimo priemonėms, sporto aprangai, šokių aprangai, klasės fondui ir t. t. per mėnesį tenka išleisti po 40 Eur; už komunalinius mokesčius – 50 Eur; karatė užsiėmimus po 77 Eur.
19. Pirmosios instancijos teismas visas ieškovės nurodytas išlaidas pripažino realiomis ir būtinomis, išskyrus tai, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu vaiko maistui kas mėnesį reikalinga 328 Eur sumą mažintina iki 300 Eur per mėnesį; 145 Eur išlaidų per mėnesį nepilnamečio vaiko rūbams ir avalynei mažintina iki 75 Eur per mėnesį. Sumažinęs šias išlaidas, teismas vertino, kad bendra sūnaus poreikių tenkinimo suma būtų 633 Eur per mėnesį.
20. Sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad neįmanoma užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei vaikas nepakankamai arba nepakankamai kokybiškai maitinamas. Spręsdamas dėl ieškovės nurodytos vaiko maistui kas mėnesį reikalingos 328 Eur sumos sumažinimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog išlaidos maistui mokykloje patiriamos ne visus 12 mėnesių per metus, be to, kad šios išlaidos skiriasi, atsižvelgiant į tai, kiek laiko vaikas lanko mokyklą, neserga sezoninėmis peršalimo ligomis. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
21. Apeliacinės instancijos teismo laiko, kad 300 Eur suma per mėnesį skiriama vaiko maitinimui nėra pakankama. Ieškovė nurodė aplinkybes, jog maitinimui mokykloje išleidžia 88 Eur. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybes, kad išlaidos maistui mokykloje patiriamos ne visus metus. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, jog ne mokslo metu, atostogų metu, sergant sezoninėmis ligomis ir panašiai, vaikas maitinamas namuose. Šiuo metu šalių nepilnametis vaikas yra paauglys ir sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog maitinimosi išlaidos paaugliui yra tikrai ženklios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu 300 Eur suma vaiko maitinimui neužtikrins deramo vaiko fizinio, protinio, socialinio vystymosi yra nepakankama kokybiškam maitinimui. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šalių nepilnamečiam vaikui maistui kas mėnesį reikalinga 330 Eur suma.
22. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovės nurodytos 145 Eur išlaidos per mėnesį nepilnamečio vaiko rūbams ir avalynei sumažintos iki 75 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 145 Eur išlaidos per mėnesį nepilnamečio vaiko rūbams ir avalynei, kai didžiąją dalį laiko nepilnametis vaikas praleidžia mokykloje su mokyklos uniforma, nėra būtinos, be to, tokios sumos ieškovė nepagrindė kasos kvitais ar kitais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Sutiktina su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog paaugliai pasižymi greitu ūgio ir svorio augimu, dėl ko per metus tenka pakeisti drabužius ir avalynę, nes vaikui paaugus drabužiai ir batai tampa per maži (vaikas juos išauga), dėl greito vaiko augimo per metus beveik 2 kartus reikia keisti ne tik pavienius drabužius. Šalių nepilnamečiam vaikui šiuo metu yra 16 metų amžiaus, 1,90 cm ūgio, pėdos dydis – 45-46, todėl manytina, kad šalių nepilnamečiam sūnui rūbus ir avalynę tenka pirkti jau nebe iš vaikiškų rūbų ir avalynės parduotuvių, o išimtinai – tik iš suaugusiųjų parduotuvių. Aplinkybė, kad šalių nepilnametis vaikas mokykloje dėvi uniformą, nereškia, kad išlaidos rūbams mažesnės, kadangi uniforma nėra nemokama, ją taip pat reikia įsigyti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 75 Eur dydis drabužiams ir avalynei, kas sudarytų 900 Eur per metus, kas apeliacinės instancijos teismo vertimu, būtų nepakankama ir neadekvati suma nepilnamečiam sūnui, kuriam, atsižvelgiant į jo ūgį ir batų dydį, rūbai perkami ne vaikiškų prekių parduotuvėse. Ieškovės prašoma 1 740 Eur per metus suma vien rūbams nelaikytina adekvačia ir realiai patiriama suma. Tačiau atsižvelgiant į šios bylos nustatytas faktines aplinkybes, suma rūbams, kuri galėtų patiriama per metus, galėtų būti maždaug 1 350 Eur, arba 112,50 Eur per mėnesį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad bendra sūnaus poreikių tenkinimo suma faktiškai siekia 700 Eur per mėnesį.
23. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad iš esmės tėvų turtinė padėtis panaši, tėvas vaiko auginime, auklėjime ir kasdieniniame gyvenime iš esmės nedalyvauja, nusprendė, kad vaiko išlaikymo suma turi būti sumažinta gaunama iš valstybės išmoka vaikams. Ieškovė nesutinka su tuo, kad vaiko išlaikymo suma pirmosios instancijos teismo mažintina gaunama iš valstybės išmoka vaikams.
24. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur, o skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo 85,75 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kita vertus Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra taip pat nurodęs, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
25. Vertinant šalių turtinę padėtį ir galimybę tenkinti visus vaiko poreikius atskirai pasisakytina ir paminėtina, kad: ieškovės vidutinės pajamos per mėnesį yra apie 536 Eur (vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius teikiant ieškinį buvo apie 1 098 Eur per mėnesį), o atsakovo – 2 200 - 2 500 Eur; ieškovei priklauso 3-jų kambarių butas, bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas. Atsakovui vardu registruota transporto priemonė Hyundai I10, taip pat jam nuosavybės teise priklauso dalis buto Danijos Karalystėje; atsakovas teikia paramą nepilnamečiam sūnui, turi dar du išlaikytinius, ieškovė turi dar vieną išlaikytinį. Taigi matyti, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, nėra duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus, todėl spręstina, kad abu tėvai turi visas galimybes tenkinti vaiko poreikius, todėl gaunama vaikui išmoka iš valstybės (85,75 Eur bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, 96,25 Eur bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu) skirtina ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, o papildomiems vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgus į šios bylos aplinkybes, į kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju ieškovės gaunamos vaiko išmokos neturėtų būti vertinamos ir priteistino išlaikymo dydžio suma atitinkamai neturėtų būti mažinama iš valstybės gaunama išmoka.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, taip pat nevisiškai tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir aplinkybes, dėl kurių nekyla ginčas. Pirma, atsakovas neginčijo ir atsiliepime į apeliacinį skundą neginčija, kad jo turtinė padėtis leidžia teikti didesnį nei 274 Eur išlaikymą. Antra, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, žinojo (turėjo žinoti), kad nuo 2024 m. sausio 1 d. yra ženkliai didinama minimali mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl minimalaus darbo užmokesčio 2024 m. padidinimo buvo priimtas 2023 m. birželio 28 d.), o teismo priteistas 274 Eur išlaikymas 2024 m. nebus indeksuojamas (Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo, patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684, 7 punktas). Trečia, pirmosios instancijos teismas priteisė net mažesnį nei pusė nuo 2024 m. įsigaliojusios MMA dydžio išlaikymą, nors MMA atitinkanti išlaikymo suma paprastai yra pakankama užtikrinti tik minimalių vaiko poreikių patenkinimą.
27. Byloje nenustatyta pagrindų išlaikymo pareigą paskirstyti nelygiomis dalimis, todėl nustačius, kad ieškovė nepagrindė didesnio nei MMA vaiko poreikio patenkinimui reikalingos išlaikymo sumos, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistiną išlaikymo dydį valstybės mokamomis išmokomis ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino nuo 2024 m. pasikeitusio MMA, sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 3 punktas).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, tiek šalių teiktus paaiškinimus, tiek apeliacinio skundo argumentus, kuriais ieškovė prašo pakeisti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti po 350 Eur dydžio išlaikymą, nusprendžia, kad 350 Eur yra teisinga ir protinga suma, kurią turėtų skirti atsakovas savo nepilnamečiam sūnui.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pakeičiat sprendimo dalį dėl padidinto išlaikymo priteisimo, t. y. pakeičiant Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimu civilinėje byloje priteistą pakeistą išlaikymo dydį šalių nepilnamečiam vaikui ir priteisiant iš atsakovo šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2022 m. lapkričio 10 d., iki sūnaus pilnametystės, paskiriant ieškovę tvarkytoja sūnui skirtų išlaikymui lėšų, uzufrukto teise (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
30. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis), jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
31. Atsižvelgus į tai, kad apeliaciniame teisme tenkinamas ieškovės apeliacinis skundas, atsižvelgiant ir į tai, kad ieškovė sumažino ieškiniu reikštą reikalavimą nuo 400 Eur iki 350 Eur apeliacinės instancijos teisme, ieškovės tenkintų reikalavimų dalis pirmosios instancijos teisme keičiasi, skundžiamo sprendimo dalis dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taip pat keistina.
32. Ieškovės tenkintų reikalavimų dalis sudaro 88 proc. ieškovės pirmosios instancijos teismui reikšto reikalavimo. Ieškovė pateikė įrodymus apie 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus 88 proc. ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistina 880 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus apie 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Netenkinus 12 proc. ieškovės reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 180 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Atlikęs tarpusavio reikalavimų užskaitymą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog galutinai atsakovas ieškovei turi atlyginti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (880-180= 700).
33. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
34. Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas).
35. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo valstybei priteistina 58,59 Eur (217×12×3proc.×75 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1dalies 3 punktas).
36. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 12,48 Eur. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistina 11 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš ieškovės proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 1,48 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
37. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą visiškai, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme.
38. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.
39. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis) ir žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, valstybei už apeliacinį skundą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12424-528/2009 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 10 d., po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę L. A..
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei L. A. iš atsakovo E. A. 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo E. A. valstybei 58,59 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt devynis centus) žyminio mokesčio. Žyminis mokestis privalo būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5661. Atlikus mokėjimą, mokėjimo kvitą pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo E. A. valstybės naudai 11 Eur (vienuolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš ieškovės L. A. valstybės naudai 1,48 Eur (vieną eurą keturiasdešimt aštuonis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui“.
Priteisti ieškovei L. A. iš atsakovo E. A. 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo E. A. valstybei 58,59 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus penkiasdešimt devynis centus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.