- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-07
- Bylos Nr.
- II-49-729/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00161-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. K.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM
- Advokatai
- Liubovė Kuprusevičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, (duomenys neskelbtini) seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1457-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1457-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) I. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad:
1. Institucija 2022 m. rugsėjo 20 d. gavo K. L. prašymą 5PR-1592, kuriuo asmuo prašo ištirti prašyme nurodytas aplinkybes apie I. K. piktybiškus veiksmus vaikų atžvilgiu už piktybinį vengimą perduoti vaikus tėvui nuo 2022 m. birželio 8 d. iki dabar, už nebendradarbiavimą, sprendžiant klausimus dėl vaikų sveikatos būklės, už 2022 m. gegužės 5 d. atvejo vadybos posėdžio rekomendacijų nesilaikymą ir tokiu būdu naudojamą motinos valdžia priešingai vaikų interesams.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2022 m. spalio 3 d. Institucija vadovaudamasi vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) reagavo į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Vertinant nepilnamečių vaikų situaciją buvo išklausyta vaikų motinos I. K. nuomonė. Moteris nurodė, kad kol nebus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas iš teisėsaugos dėl vaikų tėvo galimai įvykdytos nusikalstamos veikos, vaikai tėvui nebus perduodami.
3. 2022 m. rugsėjo 6 d. Institucijoje gautas K. L. prašymas ištirti aplinkybes ir taikyti atsakomybę, kuriame jis nurodė, kada pagal įsiteisėjusią teismo nutartį rugsėjo 2-4 dienomis turėjo teisę bendrauti su savo vaikais, tačiau I. K. vaikų neperdavė, jų neatvežė, dėl kokių priežasčių vaikai nebuvo perduoti, jo neinformavo.
4. Skyrius vadovaudamasis vaiko situacijos vertinimo tvarkos Aprašu, reagavo į gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Vertinant nepilnamečių vaikų situaciją, nepilnamečių vaikų motinos I. K. nuomonė nebuvo išklausyta, kadangi moteris nurodė, kad visi pranešimai būtų siunčiami per jos atstovę advokatę Liubovę Kuprusevičienę el. paštu. 2022 m. rugsėjo 8 d. el. paštu gauta informacija iš advokatės Liubovės Kuprusevičienės. Atstovė siųstame laiške nurodė, kad iki kol teisėsaugos institucijos dėl K. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos savo mažamečio sūnaus atžvilgiu nepriims galutinio ir neskundžiamo sprendimo, veikiant vaikų interesais, siekiant maksimaliai sumažinti vaikams padarytą žalą bei galimą žalą ateityje, vaikai tėvui nebus perduodami. Nurodė, kad su vaiku(-ais) gali būti atlikti tik procesiniai, ikiteisminio tyrimo veiksmai, numatyti galiojančiu įstatymu.
5. Nepilnamečių vaikų motina I. K. vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ne kartą buvo informuota, kad teismo priimta nutartis turi būti vykdoma arba ji turi kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nusistatyti kitokią vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką. Vertintina ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. kovo 15 d. bei 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi motina I. K. nubausta už teismo 2022 m. spalio 7 d. ir 2022 m. birželio 8 d. nutarčių nevykdymą.
6. I. K., nevykdydama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutarties ir panaudodama savo, kaip vieno iš tėvų, valdžią priešingai vaikų interesams, t. y. laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 2-4 d. bei 2022 m. rugsėjo 16-18 d. nesudarė galimybės bendrauti tėvui M. L. su nepilnamečiais vaikais sūnumi M. L. ir dukterimi C. L.. I. K. neužtikrino vaikų susitikimų ir bendravimo su tėvu ir tai patvirtino specialistams, t.y., kad ji neleis vaikų tėvui bendrauti su vaikais, kol vyksta ikiteisminio tyrimo veiksmai tėvo atžvilgiu. 2022 m. lapkričio 28 d. Institucijoje gauta Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus informacija, kurioje nurodoma, kad tėvui M. L. pranešimas apie įtarimą neįteiktas, kardomoji priemonė nepaskirta, apribojimų bendravimui su vaikais nėra. Atsižvelgiant į vaikų situaciją dėl galimybės jiems bendrauti su tėvu vertintina motinos tyčia, kuri pasireiškė tuo, kad specialistai ne kartą rekomendavo motinai kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, numatant tėvo susitikimus su vaikais be nakvynių, dalyvaujant specialistams, tačiau motina tokių veiksmų neatliko. Motina du kartus bausta antstolio dėl teismo nutarties nevykdymo.
7. 2022 m. lapkričio 30 d. motina I. K. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesiekia pažeisti vaikų ar jų tėvo teisių, o tik siekia apsaugoti vaikus nuo smurtaujančio tėvo, jo galimai naudojamo seksualinio smurto prieš itin mažą vaiką, kuriam padaryta labai didelė žala, kurią patvirtina jam nustatytos diagnozės.
8. Institucijos vertinimu, tokiais veiksmais I. K. neužtikrino J. T. vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus, t. y. panaudojo motinos valdžią priešingai vaikų interesams, tokias savo veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, CK 3.163 straipsnio l dalį, 3.165 straipsnio l dalį.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjos I. K. skundas, kuriuo prašo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną I. K. atžvilgiu, nes jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių. Skundą motyvuoja tuo, kad:
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
1. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga nebuvo renkama, o skundžiamas nutarimas priimtas remiantis Vaiko situacijos vertinimo anketų pagrindu, darytina išvada, kad tyrimą atlikusi pareigūnė galimo administracinio nusižengimo aplinkybių nenagrinėjo, jų net nenustatinėjo, atliko tyrimą neobjektyviai ir nevisapusiškai, tuo pažeisdama ANK 593 straipsnio reikalavimus, tai yra neatliko savo kaip administracinius nusižengimus tiriančio pareigūno pareigų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
2. Institucija nagrinėdama bylą ne teismo tvarka nerinko galimam administraciniam nusižengimui ištirti būtinų faktinių duomenų: K. L. neapklaustas, nenustatyta, kokiais konkrečiais veiksmais I. K. padarė jai inkriminuotą nusižengimą, nenustatyti inkriminuotų įvykių data, vieta ir laikas, padaryta K. L. žala, jei ji iš viso padaryta, nenustatyti ir neapklausti jokie įvykio liudininkai, neprijungti prie bylos medžiagos reikiami dokumentai, turintys reikšmės bylai nagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pareigūnė neatliko įrodinėjimo pareigos. Nutarimas grindžiamas pareigūnės prielaidomis, pažeidžiant nekaltumo prezumpciją.
3. Skundžiamo nutarimo turinys neatitinka numatytų įstatymo reikalavimų (ANK 618 straipsnio 2 dalies), tai yra esminis proceso pažeidimas. Nebuvo priimtas sprendimas pripažinti ar atsisakyti pripažinti K. L. nukentėjusiuoju, nutarime nepilnai nurodyti jo duomenys, anketose jo duomenys slepiami. Nenustatyta nagrinėjamų įvykių vieta, nenustatyta galimo nusižengimo data ir laikas. Nurodytas pažeidimo laikotarpis nuo 2022-09-02 16.00 val. iki 2022-09-18, 00.00 val. nepagrįstas.
4. I. K. nebuvo pranešta kokio nusižengimo padarymu yra įtariama, apie nusižengimo padarymo aplinkybes, jai nebuvo suteikta teisė išreikšti savo poziciją dėl kaltės, nebuvo paklausta jos, ir ar ji sutinka duoti parodymus arba pageidauja pasinaudoti savo teise parodymų neduoti, tokiu būdu, ji apklausta pažeidžiamas įstatymo reikalavimus, o tai yra esminis proceso pažeidimas.
5. Motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams faktas negali būti paremtas vien asmenų, laikančių save nukentėjusiais, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.
6. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę, o ne administracinę atsakomybę. Šiuo metu tarp šalių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių teismo sprendimų nevykdymu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju - civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinių nusižengimų teisenos paskirties. Už 2022-06-08 teismo nutartimi nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nevykdymą I. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022-11-24 nutartimi yra paskirta bauda pagal pateiktą teismui antstolio pareiškimą, tokiu būdu, už tuos pačius veiksmus I. K. jau buvo taikyta civilinė atsakomybė.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su I. K. skundu nesutinka, skundą vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną. Prašo palikti galioti 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. K. ir K. L. turi du nepilnamečius vaikus M. L. ir C. L.. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šeima vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams žinoma 2021 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 8 d. Klaipėdos rajono rūmų priimta nutartimi (civilinėje byloje e2-l998-867/2022) vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iš tėvo priteistas išlaikymas ir nustatyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka. Institucijoje gaunami pranešimai dėl galimų vaikų teisių pažeidimų – tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos nesilaikymo, motinos nebendradarbiavimo su vaikų tėvu, teismo priimtos ir įsiteisėjusios nutarties nevykdymo. Nagrinėjant pranešimus, stebimi konfliktiški vaikų tėvų santykiai, motina nebendradarbiauja su vaikų tėvu, nesikeičia informacija apie vaikus, neužtikrina tėvo teisės ir pareigos bendrauti su vaikais ir vaikų teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. 2022 m. lapkričio 17 d. Institucijoje gautas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų skyriaus pranešimas, apie tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 3-2-00421-22, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį. Institucija tą pačią dieną gavo nutarimą neleisti atstovams pagal įstatymą I. K. ir K. L. dalyvauti procese kaip nukentėjusiojo M. L. atstovams pagal įstatymą. 2022 m. lapkričio 15 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus nutarimu, nepilnametis M. L. pripažintas nukentėjusiuoju. Tos pačios dienos nutarimu Skyriaus vyriausioji specialistė K. J. buvo paskirta nepilnamečio vaiko M. L. atstove pagal įstatymą.
2. Institucija paaiškina, kad vertinant abiejų vaikų situacijas nurodytais laikotarpiais nustatyti vaiko teisių pažeidimai (VSV anketų 30 p.), vaiko teisių pažeidimai skirstomi į smurtinius vaiko teisių pažeidimus ir nesmurtinius. Išnagrinėjus pranešimus, visais atvejais buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nustatant konkrečiai – pažeistą vaikų teisę bendrauti su tėvu.
3. Skyriaus specialistė įvertino visas aplinkybes, susijusias su gautu pranešimu, t. y. susipažino su Institucijos priimtais sprendimais, kuriuose buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai, siekiant atskleisti galimo administracinio nusižengimo aplinkybes, buvo vertinama vaikų motinos I. K. nuomonė išsakyta pranešimų nagrinėjimu metu (VSV anketų 19 punktas), papildomai 2022 m. lapkričio 30 d. gauta rašytinė vaikų motinos nuomonė (paaiškinimas) dėl teismo nutarties nesilaikymo. Skyrius vertino motinos išsakytą poziciją, o būtent, kol teisėsaugos institucijos dėl K. L. galimai padarytos nusikalstoms veikos savo mažamečio sūnaus atžvilgiu nepriims galutinio ir neskundžiamo sprendimo, vaikai tėvui nebus perduodami. Vaikų motina aiškiai išreiškė savo poziciją, kad ji neužtikrins (nesilaikys galiojančios teismo nutarties) tėvo ir vaikų bendravimo, Institucija nustatė, kad tokiuose I. K. veiksmuose galimai yra ANK 73 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.
4. I. K. neužtikrino vaikų susitikimų ir bendravimo su tėvu. Vaikų tėvas taip pat raštu papildomai patvirtino, kad jam nesuteikiama informacija apie vaikus, neužtikrinama jo teisė susitikti su vaikais. Institucija, atlikdama tyrimą, vertino, kad tėvui dėl pradėto ikiteisminio tyrimo nėra paskirti jokie apribojimai, neskirtos jokios kardomosios priemonės, neuždrausta bendrauti su vaikais. Motinos tyčia pasireiškia tuo, kad jai buvo ir yra skirtas atvejo vadybininkas, šeimą lanko socialinis darbuotojas ir yra teikiamos informavimo, konsultavimo paslaugos, motina informuota, kad ji turi užtikrinti vaikų ir tėvų susitikimus, o jei turi rimtų priežasčių to nedaryti - turi kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo, nustatyti tėvo laikiną bendravimo tvarką su vaikais be nakvynių, dalyvaujant specialistams ar psichologui. Motina tiriamu laikotarpiu tokių veiksmų nesiėmė ir neįgyvendino savo kaip motinos valdžios, todėl tai vertinama kaip veikimas priešingai vaikų interesams.
5. Vien tai, kad tėvas (motina) nepanaudojo tėvų valdžios ar panaudojo ją priešingai vaiko interesams, nereiškia, kad vaikas(-ai) automatiškai laikomas(-i) nukentėjusiuoju(-siaisiais) ANK 73 straipsnio kontekste. Vaikas ar kitas asmuo, šiuo atveju vaikų tėvas gali būti pripažintas nukentėjusiuoju, jei administraciniu nusižengimu jam padaryta konkreti žala. Administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija turi konkretizuoti žalą administracinio nusižengimo protokole (pavyzdžiui, vaikas patyrė dvasinį sukrėtimą, vaikų tėvas dėl negalėjimo susitikti su vaikais patyrė dvasinį sukrėtimą ar panašiai). Nagrinėjamu atveju K. L. savo prašymuose nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė susitikti su vaikais pagal teismo pavirtintą nutartį ir specialistė, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, tai įvertino (VSV anketų 20 punktas). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu vertinti tiek tėvo, tiek motinos paaiškinimai, iš kurių matyti, kad namuose motina vaikams užtikrina saugią aplinką, vaikai yra viskuo aprūpinti, su motina (tai teigia ir paaiškinimuose, ir VSV anketose) vaikai jaučiasi saugiai ir ramiai. Taigi iš esmės galima daryti išvadą, kad dėl neteisėtų motinos veiksmų vaikai galėjo patirti neigiamų reiškinių, tačiau tai dar nereiškia, jog jie turi būti pripažinti nukentėjusias ANK 578 straipsnio prasme.
6. Vaikų motina su tėvu visiškai nebendradarbiavo ir neatsakinėjo į žinutes, t. y. kur ir kokiu laiku tėvui iš Druskininkų savivaldybės atvažiuoti į Klaipėdos rajono savivaldybę susitikti su vaikais, tokiais savo veiksmais nesilaikydama teismo nutartimi nustatytos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos ir neįvykdydama savo kaip motinos pareigos, numatytos CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Skyriaus specialistė, įvertinusi visus byloje turimus duomenis, įžvelgė tokiuose motinos veiksmuose veikimą priešingai geriausių vaikų interesų užtikrinimui - administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo (nesikooperavimo) ar nepakankamo bendradarbiavimo vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo tėvų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas). Pažymėtina, kad kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas - užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareiga imtis reikiamu priemonių, kad būtu realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).
7. Atstovė skunde pasisako, kad Institucija administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepranešė kokio administracinio nusižengimo padarymu ji yra įtariama, tačiau 2022 m. spalio 3 d. (Nr. 5SD-5315) I. K. registruotu paštu buvo išsiųstas šaukimas atvykti į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, kuriame nurodyta, kuo ji yra įtariama
Teismo posėdžio metu I. K. palaikė savo skundą ir prašė patenkinti jį bei nutraukti administracinio nusižengimo bylą tai pat argumentais, kuriuos buvo išdėsčiusi skunde. Naujų pagrindų tam pareiškėja nenurodė, akcentavo, kad teismo nutarties dėl jos vaikų bendravimo su jų tėvu nevykdė, nes jos vykdymas 1) prieštarauja vaikų interesams, 2) buvo neįmanomas dėl pačių vaikų pasipriešinimo tam. Pridėjo vaizdo įrašus, įrodančius nesėkmingus bandymus perduoti vaikus tėvui 2022-04-29, 2022-05-13, 2023-02-01, 2023-02-24 ( 31 b.l.), jos 2022-05-15 pateiktą pranešimą antstoliui A. Selezniovui apie K. L. smurtinį elgesį (32-34 b.l.), pranešimą dėl 2022-05-27-2022-05-29 savaitgalio (36-37 b.l.), savo rašytą 2022-05-20 raštą atvejo vadybos posėdžiui (39 b.l.), advokatės Liubovės Kuprusevičienės rašytą 2022-09-07 atskirąją nuomonę dėl 2022-08-24 Vaiko situacijos vertinimo anketos (40-43 b.l.), VšĮ „Testas“ 2022-08-03 informacinį pranešimą (44 b.l.), 2022-10-03 Marijampolės apylinkės teismo nutartį , kuriuo panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (45-48 b.l.), I. K. charakteristiką iš VšĮ „Liesl“, 2022-11-11 advokatės Liubovės Kuprusevičienės atskirąją nuomonę dėl 2022-10-31 Vaiko situacijos vertinimo anketos (50-51 b.l.), 2023-02-09 Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro raštą „Dėl informacijos bei rekomendacijų pateikimo“, kuriame atsakoma į advokatės L. Kuprusevičienės 2023-02-06 paklausimą ir aptariama 2023-01-26 – 2023-02-03 laikotarpiu gauta informacija, (52-53 b.l.), psichologės/psichoterapeutės R. B. informacija dėl nuo 2023-02-08 vykstančių konsultacijų M. L. (56 b.l.) ir nuo 2023-02-16 – C. L. (58 b.l.), 2022-10-10 Pranešimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnio 1 dalį (57 b.l.), 2022-11-17 Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymą dėl I. K. skundų tyrimo (61-73 b.l.) , I. K. paaiškinimą, atsiųstą teismui 2023-03-09 (74-78 b.l.), Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro 2023-03-20 atsakymą į 2023-03-08 užklausimą, kuriame aptarti 2022-04-29, 2022-05-13, 2023-02-01, 2023-02-24 vaizdo įrašai, įvardijant juose užfiksuotą vaikų tėvo elgesį kaip smurtinį ir rekomenduota vykstant ikiteisminiams procesams bei esant akivaizdžiai įtemptai vaikų reakcijai į susitikimus su tėvu jų netęsti, tėvo ir vaikų ryšius palaipsniui atkurti procesams pasibaigus (85-86 b.l.).
Pareiškėjos atstovė teismo posėdžių metu palaikė I. K. poziciją ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą kaip nepagrįstą, motyvuodama šią savo poziciją į bylą pateiktais ir aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais apie pareiškėjos kaip motinos veiksmus, atliktus rūpinantis savo dviem nepilnamečiais vaikais, šių vaikų psichinės/psichologinės sveikatos būklę, verčiančią motiną imtis priemonių jai gerinti, jos pateikto pareiškimo pagrindu pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 153 str. dėl galimo vaikų tvirtinimo, kuriame K. L. yra apklaustas specialiuoju liudytoju, valstybės ir visuomeninių institucijų atliktą situacijos analizę ir pastebėjimus apie vaikų būklę ir elgesį, ypač kai tai susiję su jų bendravimo su tėvu tvarkos, nustatytos teismo nutartimi vykdymu.
Institucijos atstovė palaikė Institucijos atsiliepime į pateiktą skundą išdėstytą poziciją ir prašė skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti. Pažymėjo, kad visa gausi rašytinė ir vaizdinė medžiaga, pareiškėjos ir jos atstovės pateikta nagrinėjant šią bylą, nepaneigia fakto, kad nutarime nurodytais laikotarpiais – 2022 m. rugsėjo 2-4 mėn. dienomis ir 2022 m. rugsėjo mėn. 16-18 dienomis – pareiškėja nevykdė teismo nutarties, kurioje detaliai nustatyta atskirai nuo vaikų gyvenančio jų tėvo K. L. bendravimo su savo ir pareiškėjos vaikais tvarka, neperdavė vaikų tėvui ir tuo kaip šių vaikų motina nepanaudojo šios savo valdžios arba panaudojo ją priešingai vaikų interesams. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtent tuo laikotarpiu I. L. būtų turėjusi teisėtą pagrindą taip elgtis – jos pateikti vaizdo įrašai yra iš gerokai ankstesnių arba gerokai vėlesnių laikotarpių, ikiteisminis tyrimas pagal BK 153 straipsnį pradėtas vėliau ( pranešimas 2022-10-10), specialistų išvadų, konsultacijų ir kt. pareiškėja kreipėsi taip pat vėliau, todėl nėra įrodžiusi, kad 2022 m. rugsėjo mėn. (2-4 ir 16-18 dienomis) neperdavė vaikų susitikimui su tėvu dėl objektyvių ar kitokių pateisinamų priežasčių.
Teismas konstatuoja:
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pareiškėja prašo jos atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, požymių. Be to, ji prašo atsižvelgti į procedūrinius šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo pažeidimus – netinkamą ir nepakankamą įrodymų surinkimą, netinkamą jos informavimą apie bylos nagrinėjimą, jai reiškiamus kaltinimus, jos procesines teises, jų neužtikrinimą.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs.
Nors pareiškėja vienu iš savo skundo argumentų ir nurodė būtent netinkamą skundžiamo nutarimo formuluotę, neva iš jos nėra aiškus jai inkriminuojamo nusižengimo padarymo laikas, vieta ir teisės normos, kurias ji kaltinama pažeidusi, teismas su tuo nesutinka. Nutarime yra nurodyta ir nusižengimo padarymo vieta, nustatyta pagal civilinėje byloje patvirtintą I. K. ir K. L. taikos sutartį, kur nurodyta nepilnamečių šių asmenų vaikų bendravimo su likusiu gyventi (duomenys neskelbtini) tėvu tvarka ir vieta, ir laikas (nuo 2022 m. rugsėjo mėn. 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d. 00 val.) pagal tą pačią sutartį, nurodyti ir teisės aktai, kuriuos kaltinama pažeidusi I. K. - J. T. vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 1 dalis, CK 3.163 straipsnio l dalis ir 3.165 straipsnio l dalis. Teismo vertinimu, Institucijos priimtas nutarimas yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, neturi tokių formos ir turinio trūkumų, kurie būtų suvaržę kaltinamosios teisę suprasti jai pareikštus kaltinimus ir nuo jų gintis.
Iš administracinių nusižengimų bylos medžiagos nustatyta, kad ši byla buvo tiriama ir nagrinėjama pagal šios kategorijos byloms nustatytas procesines taisykles. I. K. buvo raštu ir iš anksto informuota apie šios bylos nagrinėjimo Institucijoje datą ir vietą, jai buvo sudarytos sąlygos dalyvauti šiame procese su atstove teisininke, sudaryta galimybė dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Iš paties skundžiamo nutarimo formuluotės ir ANK procesinių taisyklių, reglamentuojančių tokių nusižengimų tyrimą ir nagrinėjimą, matyti, kad įstatymų leidėjas įgalino Instituciją tokių pažeidimų atveju priimti nutarimą, nesurašius prieš tai administracinio nusižengimo protokolo; taip šiuo atveju ir buvo padaryta, prieš priimant šį nutarimą, ištyrus pareiškėjo K. L. pareiškime nurodytas aplinkybes, atlikus išsamų abiejų mažamečių vaikų situacijos vertinimus, kurių anketose aptarta visuma duomenų, surinktų ir ištirtų šių vertinimų laikotarpiu. Pakviesta į bylos nagrinėjimą ir pasitelkusi atstovę teisininkę, I. K. taip pat turėjo ir galėjo realizuoti savo teisę teikti papildomus įrodymus, atkreipti dėmesį į, jos manymu, svarbias aplinkybes ir taip gintis nuo jai pareikštų kaltinimų. Kodėl pareiškėja nusprendė nedalyvauti Institucijos posėdyje nei asmeniškai, nei per atstovę – iš bylos medžiagos nustatyti nėra galimybės, tačiau tai, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, nesudaro pagrindo nenagrinėti bylos numatytu ir iš anksto praneštu laiku, leidžia Institucijai, kompetentingai nagrinėti jai pavestas bylas, atlikti tai rašytinio proceso tvarka ir tai šiuo atveju buvo padaryta, nepažeidžiant nei teisės aktų reikalavimų, nei pareiškėjos teisių.
Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, požymių buvimo I. K. veiksmuose (neveikime), už kuriuos ji patraukta administracinėn atsakomybėn skundžiamu nutarimu, pasakytina, kad išnagrinėjęs ir įvertinęs Institucijos byloje surinktų dokumentų visumą iki skundžiamo nutarimo priėmimo ir I. K. bei jos atstovės skundo nagrinėjimo teisme laikotarpiu pateiktą informaciją, teismas pripažįsta skundžiamą nutarimą teisėtu ir pagrįstu.
Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (J. T. vaiko teisių konvencija (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).
Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-454/2014, 3K-3-412-916/2020). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, teismui patvirtinus tėvo su vaiku bendravimo tvarką, tėvai privalo tokią bendravimo tvarką vykdyti; tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).
Kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1998-867/2022 teismo buvo nustatytas toks tėvo ir vaikų bendravimo laikas ir būdas:
3.1. Tėvas K. L. bendrauja su nepilnamečiais vaikais M. L. ir C. L. kas antrą mėnesio savaitgalį savo gyvenamojoje vietoje ar kitoje vietoje pasirinktinai su dviem nakvynėmis nuo penktadienio 16:00 val. iki
3.1.1. sekmadienio 16:00 val. (jeigu nepilnamečius vaikus bendravimui atveža ir po jo pasiima motina);
3.1.2. sekmadienio 19:00 val. (jeigu nepilnamečius vaikus bendravimui pasiima ir po jo grąžina Tėvas).
Teismo nutartimi nustatytas tėvo ir vaikų bendravimo laikas ir būdas galiojo ir ginčo metu, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d.
Nutartyje, nustatant vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, nustatytos specialiosios sąlygos, susijusios su atostogų laiku, tačiau jos laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d. nėra aktualios, tai yra teisinės reikšmės kvalifikuojant I. K. veiką neturi.
2022 m. rugsėjo 6 d. Institucijoje gautas K. L. prašymas, kuriame asmuo nurodė, kad pagal įsiteisėjusią teismo nutartį rugsėjo 2-4 dienos buvo skirtos jo kaip tėvo bendravimui su savo vaikais, tačiau I. K. vaikų neperdavė, jų neatvežė, dėl kokių priežasčių vaikai nebuvo perduoti, jo neinformavo. Taip pat Institucija 2022 m. rugsėjo 20 d. gavo K. L. prašymą 5PR-1592, kuriuo jis prašė ištirti prašyme nurodytas aplinkybes apie I. K. piktybiškus veiksmus vaikų atžvilgiu - piktybinį vengimą perduoti vaikus tėvui nuo 2022 m. birželio 8 d. iki dabar, nebendradarbiavimą, sprendžiant klausimus dėl vaikų sveikatos būklės, 2022 m. gegužės 5 d. atvejo vadybos posėdžio rekomendacijų nesilaikymą ir tokiu būdu naudojamą motinos valdžią priešingai vaikų interesams.
Pažymėtina, kad siekdami kuo geriau užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvais, tėvai turi bendradarbiauti ir lanksčiai spręsti iškylančius klausimus, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. K. nebuvo linkusi bendradarbiauti asmeniškai, Institucijai nurodė, kad visi pranešimai būtų siunčiami per jos atstovę advokatę Liubovę Kuprusevičienę el. paštu. 2022 m. rugsėjo 8 d. el. paštu advokatė Liubovė Kuprusevičienė nurodė, kad iki kol teisėsaugos institucijos dėl K. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos savo mažamečio sūnaus atžvilgiu nepriims galutinio ir neskundžiamo sprendimo, veikiant vaikų interesais, siekiant maksimaliai sumažinti vaikams padarytą žalą bei galimą žalą ateityje, vaikai tėvui nebus perduodami. Iš Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2022 m. lapkričio 25 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad nors 2022-10-08 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo panaikintas, K. L., kurį savo skundu I. K. kaltino padarius BK 153 str. numatytą nusikalstamą veiką mažamečio vaiko atžvilgiu, pranešimas apie įtarimą neįteiktas, kardomoji priemonė nepaskirta, apribojimų bendravimui su vaikais nėra; šiuo metu ikiteisminiame tyrime nėra pakankamai objektyvių faktinių duomenų, kurie sudarytų pagrindą K. L. įteikti pranešimą apie įtarimą.
Nagrinėjant šį prašymą, Institucijos atstovai nesurinko ir pati I. K. jiems nepateikė duomenų, įgalinančių vertinti jos veiksmus neperduoti vaikų tėvui nutarime nurodytu laikotarpiu kaip pateisinamus ir todėl – neužtraukiančius administracinės atsakomybės. Nei 2022-04-29, 2022-05-13, 2023-02-01, 2023-02-24 vaizdo įrašai, nei I. K. ar jos atstovės rašyti raštai antstoliui, vykdančiam teismo nutartį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atvejo vadybos posėdžiui ar kiti byloje įvertinti ir šioje nutartyje jau anksčiau minėti dokumentai nepaneigia to fakto, kurio neginčija ir pati pareiškėja, kad 2022 m. rugsėjo 2-4 ir 16-18 dienomis ji neatvežė savo ir K. L. vaikų M. L. ir C. L. į teismo nutartimi nustatytą vietą susitikimui su tėvu. Byloje nėra ir jokių duomenų, kad pareiškėja būtų rūpinusis atlikti šį savo įsipareigojimą ar kad tai padaryti jai būtų sutrukdžiusios objektyvios kliūtys. Byloje yra įrašų, kad ji buvo nurodžiusi vaikus tuo metu sirgus, bet nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepateikta ir vaizdo įrašų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad ji vykdė savo kaip motinos pareigą užtikrinti vaikų susitikimą su tėvu, bet vaikai to nenorėjo ir tam priešinosi. Byloje nėra ir jokių įrodymų, kad I. K. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. būtų kreipusis į teismą dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo, jeigu išties manė, kad taikos sutartimi jos ir K. L. suderinta tvarka yra ydinga ir kenkia vaikų interesams.
Pagrindinis I. K. ir jos atstovės argumentas, kuriuo grindžiamas vaikų neperdavimas bendravimui su tėvu nei 2022 m. rugsėjį, nei kitais laikotarpiais, yra tas, kad pagal pačios pareiškėjos rašytą pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl M. L. atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 3 dalyje, kuriuo ji kaltina jo tėvą K. L.. Pažymėtina, kad skunde minimu laikotarpiu ( 2022 m. rugsėjo 2-18 d.) toks ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ar atliekamas; net I. K. reikalavimu Marijampolės apylinkės teismui 2022-10-08 nutartimi panaikinus nutarimą atsisakyti pradėti dėl to ikiteisminį tyrimą ir 2022-10-10 jį pradėjus, K. L. iki šiol nėra pareikšti jokie įtarimai ar paskirti jokie suvaržymai (kardomosios priemonės), kurie, esant pagrindo tokiems įtarimams, yra reiškiami ir skiriami neatidėliojant ir su ypatingu teisėsaugos pareigūnų atidumu. Esant tokiai situacijai ir vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, I. K. 2022 m. rugsėjo 2-18 d. laikotarpiu neturėjo jokio teisinio pagrindo nevykdyti teismo nutarties dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo, o jos nevykdydama pažeidė ir K. L. teises matytis su savo vaikais, ir vaikų dar sąmoningai nesuvokiamą, bet neabejotiną teisę išsaugoti ryšį su tėvu, net ir gyvenančiu atskirai ir tėvams tarpusavyje nesutariant. Gindama savo vaikų interesus, kaip tvirtina pareiškėja, ji turėjo ir turi teisę prašyti valstybės institucijų ir psichologų pagalbos, kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo (šiuo metu tvarka jau yra pakeista) ir kt., bet ne savavališkai pažeisti vaikų ir jų tėvo teises tik savo pačios turimų įtarimų pagrindu. Svarbu akcentuoti ir tai, kad už tai I. K. buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, nesukelianti pareiškėjai jokių finansinių pasekmių ar kitų įpareigojimų ar apribojimų, turinti vieną, aiškų ir proporcingą jos padarytam nusižengimui tikslą – įspėti faktiškai daugiau galimybių ir didesnę įtaką nepilnamečiams vaikams turinčią jų motiną, kad ji savo kaip motinos valdžią turi naudoti ne savo, o vaikų interesams užtikrinti ir, tai darydama, neturi teisės be teisėto pagrindo pažeisti kito, ypač – mažiau galimybių turinčio vaikų tėvo teisių ir teisėtų interesų. Dėl šios priežasties teismas ir šios nuobaudos I. K. paskyrimą, ir pačią nuobaudą pripažįsta teisėtu, pagrįstu ir adekvačiu vaikų teisių apsauga besirūpinančios valstybės institucijos reagavimu į pareiškėjos veiksmus (neveikimą).
Tas argumentas, kad I. K. pareigos užtikrinti nepilnamečių jos ir K. L. vaikų bendravimą su tėvu yra sureguliuotos civilinės teisės normomis ir administracinių nusižengimų teisenos pradėjimas tuo pačiu pagrindu negalimas, nėra teisingas ir pagrįstas. Civilinė teisė, reguliuojanti fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio santykius, turi savo paskirtį ir reguliavimo sritį, atribotą nuo valstybinio poveikio srities ir priemonių, taikomų ne privačių asmenų interesų konfliktams sureguliuoti, o svarbiausiems visuomenės gėriams įtvirtinti ir apsaugoti. Vaikų teisių apsauga kaip prioritetinė valstybės institucijų veiklos sritis lemia, kad šių interesų pažeidimas gali užtraukti administracinę atsakomybę, tokia atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos ANK 73 straipsnyje ir ji buvo pritaikyta, o baudos už teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje, nevykdymą paskyrimas tam nesutrukdė ir negalėjo sutrukdyti.
Įvertinęs 2022 m. birželio 8 d. teismo nutartimi nustatytą K. L. bendravimo su vaikais tvarką, teismas daro išvadą, kad I. K. nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 18 d. neužtikrino vaikų teisės bendrauti su tėvu. Tokia I. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1457-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o I. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjos atstovė buvo pateikusi prašymą teismui priteisti pareiškėjai iš Institucijos jos patirtas advokato pagalbos apmokėjimo išlaidas. Kadangi skundas netenkinamas, šis prašymas taip pat atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
skundo netenkinti.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1457-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.